Bosnijos ir Hercegovinos rinkimų komisijos vadovė Irena Hadžiabdič spaudos konferencijoje Sarajeve pareiškė, kad pirmalaikiai Serbų Respublikos (RS) prezidento rinkimai vyks lapkričio 23 dieną.
Tai yra naujausias posūkis vienoje iš didžiausių šalies politinių krizių nuo tada, kai atsiskyrimas nuo Jugoslavijos sukėlė karą, kuris baigėsi prieš 30 metų.
Rugpjūčio pradžioje Serbų Respublikos lyderis Miloradas Dodikas buvo oficialiai nušalintas nuo pareigų. Jam taip pat buvo uždrausta šešerius metus eiti valstybines pareigas.
Ši bausmė jam skirta teismo, pripažinusio jį kaltu dėl to, kad nevykdė tarptautinio pasiuntinio Christiano Schmidt (Kristiano Šmito), prižiūrinčio taikos susitarimus, kuriais buvo užbaigtas 1992–1995 metais trukęs kruvinas karas šalyje, sprendimų.
66-erių lyderis atmetė šią nutartį ir jau leido suprasti, kad blokuos balsavimą dėl jo įpėdinio, pareiškęs, kad spalio 25 dieną surengs referendumą dėl savo pozicijos.
Per Bosnijos karą 1992–1995 metais žuvo apie 100 tūkst. žmonių. Karas baigėsi taikos sutartimi, pagal kurią šalis buvo padalyta į du autonominius regionus – Serbų Respubliką bei Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kurioje gyventojų daugumą sudaro bosniai ir kroatai.
Abu regionus vienija silpna centrinė vyriausybė. Bosnijos taikos susitarimo įgyvendinimą prižiūrintis tarptautinis pasiuntinys, turintis galią priimti ir panaikinti įstatymus.
Per beveik du dešimtmečius trukusį valdymą M. Dodikas nepaisė tarptautinio pasiuntinio, kuriam pavesta prižiūrėti šalies taikos susitarimus, nutarimų ir reguliariai užsimindavo apie referendumą dėl Serbų Respublikos atskyrimo nuo Bosnijos ir Hercegovinos.
Artimas Kremliaus sąjungininkas tai pakartojo ir sekmadienį.
„Raginu mūsų žmones susivienyti, nes atėjo laikas referendumuose nuspręsti mūsų likimą“, – sakė jis.
„Tai yra kova už mūsų tautą“, – pažymėjo jis.
JAV ir Jungtinė Karalystė (JK) taiko M. Dodikui sankcijas už taikos susitarimo ir Bosnijos stabilumo pažeidimą.
Tačiau M. Dodikas yra įsitvirtinęs valdžioje.
Dabartinė krizė prasidėjo anksčiau šiais metais, kai Bosnijos teismai nuteisė jį už nepagarbą tarptautinio pasiuntinio Ch. Schmidto sprendimams.
M. Dodikas atsakė pasirašydamas daugybę prieštaringai vertinamų įstatymų, kuriuos vėliau panaikino teismai, įskaitant tą, kuris uždraudė Bosnijos federalinei policijai ir teismams patekti į Serbų Respubliką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
