Jungtinės Valstijos teigė, kad karių ir karo laivų dislokavimas pietinėje Karibų jūros dalyje, netoli Venesuelos teritorinių vandenų, yra kovos su narkotikų kontrabanda operacija.
Venesuela atsakė pasiųsdama karo laivus ir dronus patruliuoti savo pakrantėje ir pradėdama kampaniją, kuria siekiama užverbuoti tūkstančius karių, kad sustiprintų savo gynybą.
„Jie jokiu būdu negalėtų patekti į Venesuelą“, – sakė N. Maduro, pažadėdamas, kad jo šalis yra gerai pasirengusi ginti savo taiką, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Tačiau Jungtinės Valstijos viešai negrasino įsiveržti į Venesuelą.
N. Maduro, kuris 2024 metų liepos rinkimuose ginčytinai paskelbė pergalę, JAV prezidento Donaldo Trumpo taikiklyje atsidūręs nuo pat pirmosios respublikono kadencijos.
Nuo sausio, kai D. Trumpas grįžo į valdžią, jo išpuoliai prieš Venesuelą daugiausia buvo nukreipti prieš galingas gaujas, kurių dalis veikia Jungtinėse Valstijose.
Vašingtonas kaltina N. Maduro vadovavimu kokaino kontrabandos karteliui „Cartel de los Soles“, kurį D. Trumpo administracija priskyrė prie teroristinių organizacijų.
Neseniai Jungtinės Valstijos padvigubino savo siūlomą premiją iki 50 mln. dolerių (42,9 mln. eurų) už N. Maduro sulaikymą, kad jam būtų galima pareikšti kaltinimus dėl narkotikų.
N. Maduro, kuris 2013 metais prie Venesuelos vairo pakeitė socialistą Hugo Chavezą, apkaltino D. Trumpą bandymu pakeisti valdžią jo šalyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
