žvejyba

Lenkų studentai, pasiryžę dirbti sezono metu Aliaskoje ir kartu su kitais žvejoti lašišas, gali uždirbti 1000 dolerių (apie 2500 litų) per savaitę. Tiesa, tikėtina, kad darbas gali trukti iki 17 valandų per parą. Kitą savaitę darbdaviai iš Aliaskos ruošiasi kalbinti Rzeszow ir Yaroslavl miestų studentus įsidarbinti jų žuvies apdirbimo pramonės srityje dirbančiose kompanijose.

Neseniai pradėta rodyti BBC serija Human Planet („Žmonių planeta“) žadėjo šiuose trumpuose reportažuose parodyti įspūdingų momentų ir iš tikrųjų šį pažadą vykdo. Dviejuose filmukuose pamatysite žmonių, gyvenančių Arktyje kasdienybės akimirkas. Pirmajame reportaže Amos ir jo sūnus Karlas - Frederikas žvejoja povandeninėje žūklėje ir sugauna vieną nuostabiausių, gyvenančių po vandeniu butybių - Grenlandijos ryklį. Ši žuvis yra 4 metrų ilgio ir sveria apie pusę tonos.

Jei oras prastas ir mintys apie žvejybą kol kas nekelia entuziamo, galima pažvejoti ir neatsitraukus nuo kompiuterio, internete. Tokią galimybę siūlo „Discovery Education" virtualios žūklės žaidimas.

Spąstais stirną ir bebrą pagavęs Videniškių seniūnijos gyventojas turės sumokėti tūkstantinę baudą bei atlyginti gamtai padarytą žalą. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros pareigūnai ketvirtadienį išsiaiškino, kad Videniškių seniūnijos gyventojas kilpa sugavo stirną ir grobį parsinešė į namus.

Kurį laiką džiaugęsi pačių žvejų prekiaujama šviežia žuvimi, pastaruoju metu klaipėdiečiai sako jos pasigendantys. Žvejai teisinasi prastais žvejybai orais ir neslepia, kad tokia prekyba – ekonomiškai nenaudinga, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Trečiadieniais ir šeštadieniais prie vieno iš prekybos centrų užsukę klaipėdiečiai dažnai galėdavo nusipirkti ką tik iš jūros pargabentos žuvies. Tačiau pastaruoju metu jos rasti itin sunku.

Baltijos jūroje žvejojančius Lietuvos žvejus pasiekė gera žinia – Europos Komisija kitąmet planuoja didinti menkių sugavimo kvotas. Tai leistų žvejams tikėtis ir didesnio uždarbio. Tačiau mažinami kitų žuvų sugavimai kai kuriuos žvejus vers gerokai paplušėti, kad išsilaikytų rinkoje, praneša LTV „Panorama“. Klaipėdos žvejų uostelis beveik tuščias – po savaitės pertraukos daugelis laivų išplaukė į jūrą, kiti skubiai ruošiasi. Tai ne vienintelė gera žinia šiomis dienomis pasiekusi žvejus.

Tyrimas atskleidė, kad Suši populiarumas atnešė į juodąją tunų rinką milijardus dolerių, kuomet vyriausybės bendradarbiauja su pramonės šakos atstovais nesibaimindami dėl šios žuvų rūšies išlikimo, rašoma psyorg.com. Septynis mėnesius trukęs tyrimas parodė, kad žvejai sąmoningai pažeidinėdavo oficialias leistinas normas, kad galėtų aprūpinti pelningą tunų rinką, kurioje dominuoja Japonija.

Tiems, kurie neabejingi ir žūklei, ir aviamodeliavimui, turėtų patikti būdas, kaip suderinti abu dalykus. Taip žvejoti – brangiau, nei paprasta meškere, bet ir įdomiau.

Japonai informavo, jog jie paleido 14 Kinijos jūreivių, kurie buvo sulaikyti praėjusią savaitę Rytų Kinijos jūroje. Kinijos žvejybinio tralerio kapitonas vis dar lieka Japonijoje. Tuo tarpu Kinija pareiškė protestą dėl ginčitynuose vandenyse įvykusio incidento, kai japonų pakrantės tarnybą sulaikė galimai Japonijos teritorijoje žvejojusį Kinijos laivą. Oficialusis Pekinas kritikuoja Japonijos veiksmus ir teigia, jog Kinijos žvejybinis laivas nepažeidė kaimyninės šalies teritorijos.

Pasirodo, egzistuoja tam tikro dažnio garsas, kurį išgirdę sliekai, dideliam meškeriotojų džiaugsmui, patys lenda iš žemės. Belieka tik susirinkti. Sako, kad šis garsas labai panašus į tą, kurį skleidžia sliekų ieškantys kurmiai.

Kai kurie klaipėdiečiai sunerimo, kad žvejai nebeprekiauja sugautomis žuvimis nei prie Danės upės krantinės, nei prie pramogų ir prekybos centro "Akropolis". Deja, bet jiems teks palaukti rudens, nes dabar visas priekrantėje sugautas žuvis suvalgo poilsiautojai, o žvejyba Baltijos jūroje uždrausta. Žvejų ir menkių poilsį kontroliuoja net karo lakūnai.

Dėl prasidėjusių vasaros karščių vandens telkiniuose pastebimas vandens „žydėjimas“, susidaro deguonies trūkumas ir gali prasidėti žuvų dusimas. Tam nemažą įtaką turi ir antropogeninis (žmogaus veiklos) poveikis kai dėl biogeninių medžiagų koncentracijos padidėjimo vandenyje, atšilus orui susidaro palankios sąlygos gausiam dumblių vystymuisi. Ypač ryškiai tai pastebima sekliose Kuršių mariose. Situaciją komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Sunkmetis ir noras pasipelnyti gausina brakonierių gretas. Anot aplinkosaugininkų, kiekvieno reido metu jie pagauna net po keliolika nelegalių žvejų. Žvejojama su tinklais, žeberklais ir net elektra. Aplinkosaugininkai pastebi, kad pastaruoju metu brakonieriai itin suįžulėjo. Specialistai atkreipia dėmesį, kad gaudomos neršiančios žuvys, nežiūrima ir į jų dydį. „Tinklininkų nėra tiek daug, kiek meškeriotojų.

Žvejyba. Jūsų galvoje ką tik turėjo šmėstelėti viena mintis iš dviejų: arba atitrūkęs nuo darbų įsivaizdavote vieną didžiausių malonumų – save sėdintį prie upės su meškere rankose, arba pasijutote nuviltas: kodėl visi tą žvejybą taip sureikšmina? Kad ir ką begalvotumėte – vasara žvejybai tinkamiausias metas: žvejoti pigiau negu žiemą.

Tai, ką matote, buvo nufilmuota Meksikos įlankoje, už maždaug 70 kilometrų nuo Floridos krantų. Vienas kietas vyrukas pagavo nedidelį, bet vis dėlto ryklį. Kadangi jis kietas, drąsiai čiupo jį, kad iš nasrų ištrauktų kabliuką. Kuo tai baigėsi, pamatysite pabaigoje.

Dvi dienas Kuršių mariose vyko nuskendusių automobilių iškėlimo darbai - trečiadienį pasieniečiai ištraukė ir antrąją kovo mėnesį nuskendusią rusų žvejų mašiną. Juos iš vandens iškėlė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos pasieniečiai ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Abu automobiliai važiuodami ledu įlūžo ir nuskendo prieš pusantro mėnesio. Pirmasis buvo ištrauktas antradienį.

Penktadienis – paskutinė diena, kai Pamario krašto žvejai dar gali žvejoti stintas Nemuno žemupyje. Tačiau žvejai sako vargu ar mesiantys tinklus, nes sunkiai pamena metus, kad stintų laimikiai būtų buvę tokie menki kaip šiemet. Kada uždrausti specializuotą stintų žvejybą Nemuno žemupyje, kasmet rekomenduoja mokslininkai prieš pat šių žuvelių nerštą. Šiemet tokia žvejyba uždraudžiama nuo šeštadienio.

Europos Komisija (EK) skelbia pavojų žuvininkystės sektoriui. Senkant Europos žvejų pajamų upeliams ir trumparegiškai pereikvojant žuvų išteklius, žvejybos sektorius pats kerta šaką, ant kurios sėdi. EK duomenimis 30 % žuvų išteklių gali nebeatsikurti., o 93 % Šiaurės jūros menkių išžvejojamos nesulaukus neršto. Net 60 % ES suvartojamos žuvies importuojama.

2010 metų „Nitro“ motorinės valties modelyje įrengti visi žvejui būtini patogumai ir privalumai. Netgi apsauga nuo pernelyg plepios merginos. Darius...

Vakar aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtino naujas Verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisykles ir nustatė, kad verslinė žvejyba Kauno mariose ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine bus draudžiama nuo 2013 metų, praneša Aplinkos ministerija. Ši nuostata priimta siekiant paskatinti visas Kauno mariose žvejojančias įmones pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir perorientuoti neperspektyvų žvejybos verslą į kitą veiklą.

Didžiausia pasaulyje žvejybos įrankių gamintoja „Pure Fishing“ planuoja intensyvią plėtrą Lietuvoje ir numato gausinti šalį pasiekiančios produkcijos asortimentą. Pasak užsienio kompaniją mūsų šalyje atstovaujančios Lietuvos bendrovės „Kotas“ direktoriaus Sauliaus Virgaičio, „Pure Fishing“ prekės ženklai yra pelnę pasitikėjimą visame pasaulyje. Ne naujiena jie ir Lietuvos žvejams, tačiau asortimentas iki šiol buvo nedidelis.

Žvejų klubas „Ant bangos“ kviečia visus Lietuvos žvejus dalyvauti tradicinėse asmeninėse poledinės žūklės varžybose. Pagrindinis prizas čempionato nugalėtojui – 200 litų vertės čekis apsipirkti klubo partnerio ir šių varžybų generalinio rėmėjo UAB „Kotas“ (Šeimyniškių g. 21, Vilnius) žūklės reikmenų parduotuvėje.

Interneto puslapis Valstietis.lt papildytas nauja rubrika – „Žvejyba ir medžioklė“. Ji skirta žvejybos bei medžioklės mėgėjams, kuriems artimas šis laisvalaikio praleidimo būdas.   Rubrikoje skelbiami tam tikram sezonui aktualūs straipsniai tiek apie žvejybą, tiek apie medžioklę. Joje taip pat galima rasti svarbiausias šių sričių naujienas, geriausius patarimus.

Siūloma sugriežtinti savo ir kitų gyvybe rizikuojančių mėgėjiškos žūklės dalyvių atsakomybę. Tai numatantį Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo parlamentaras Julius Dautartas. Pagal projektą, mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą, pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 litų iki 300 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Poledinės žūklės entuziastai šeštadienį Klaipėdoje buvo gana gausiai apgulę užšalusią Danės upę - vyrai viliojo ešerius. Ties Mokyklos gatvės tiltu vienas žvejys reporterių apie 11 val. paklaustas, kada atvyko gaudyti žuvų, linksmai tarstelėjo: "Kai žmona išvarė, tada ir atėjau". Dar vienas numojo ranka, teigdamas, kad kimba tik menki ešeriukai ir pūgžliai, tačiau pridūrė, kad namie kimba tik barakudos.

Kelių uostamiesčio priekrantės žvejyba užsiimančių įmonių darbuotojai tikina, kad prasidėjus stintmečiui jiems dirbti trukdo žemkasė, uoste iškastą smėlį pilanti ten, kur negali - į jų žvejybos plotus. Tokios kalbos vadinamos pramanais, tačiau aiškėja, jog jos - gryniausia teisybė. Esą jau antra savaitė uoste gilinimo darbus atliekančios kompanijos "Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft" žemkasė išbaido žuvį, nuskandino ne vieną tinklų eilę, tačiau žvejų skundai niekam neįdomūs.

Pasakojimai apie žvejybą Norvegijoje abejingo nepalieka tikriausiai nė vieno žvejo. Žuvų gausa ir jų dydžiu šis kraštas kasmet prisivilioja vis daugiau meškerėtų lietuvių. Savo didžiuosius laimikius čia traukia ir ukmergiškių, tarp kurių yra ir prisiekęs žvejys Jonas Rinkevičius, būrelis. Tačiau ukmergiškiai tikina, kad nė už ką neišduotų netoli Ukmergės esančio Mūšios tvenkinio ir kitų Lietuvos vandenų.

Obės upėje žvejys pagavo piraniją, praneša „turist.ru“. Sergejaus Kolmakovo pagauta žuvis svėrė 634 gramus ir nepaisant to, jog gyveno šaltoje Sibiro upėje išlaikė visas savo rūšiai būdingas savybes: didelius dantis ir stiprius pelekus. Specialistai patvirtino, jog sugauta tikra juodoji piranija. Tačiau niekas nesugebėjo paaiškinti kaip ji išgyveno žiemą. Jau 2008-aisiais Obėje buvo sugauta piranijų, tačiau tai buvo smulkios, tam tikros rūšies žuvelės, prisitaikiusios ištverti šaltį.

„Žvejyba“, šantažas, vaikų pornografija, įsilaužimai, puslapių subjaurojimai - pasauliniuose ir lietuviškuose interneto kanaluose klaidžioja įvairaus plauko nusikaltėliai. Tačiau kol kas, bent jau Lietuvoje, jie gali jaustis kone nepagaunami. Nors tokius nusikaltimus tiriantys policijos pareigūnai pripažįsta, kad jų mastai dideli, tačiau už rankos pagauta nedaug kompiuterinių nusikaltėlių.