žvejyba

Molėtų rajonas, Latvių kaimas, ūkininko Arvydo Čereškos sodyba. Nors šiandien kiemo pakraštyje iškastas tvenkinys tyvuliuoja ramybe, tačiau prieš pusę metų tamsų rudens vakarą jo žaliose vandenyse vyko intriga – kova dėl gyvybės ir mirties. Ūkininkas A. Čereška laukuose apžiūrėjęs gyvulius su savo keturračiu grįždamas namo pamatė, kad į kiemą įvažiavo kažkieno automobilis. „Grįžęs iš laukų pastebėjau, kad tos mašinos jau nėra, - pasakojo ūkininkas.

 Šakių „Vyčio“ komandos vyrai – Marijus Užupis ir Karolis Brusokas – nusprendė laisvą laiką praleisti pramogaudami bei pasimėgavo poledine žūkle. Tiesa, didelių laimikių vyrams pagauti nepavyko. „Kauno mariose tik tokios žuvys. Arba mes tokie žvejai“, – juokavo K.Brusokas. Kaip vyrukai praleido laisvadienį, pamatysite vaizdo reportaže.

31-erių metų Amy Molloy iš Sidnėjaus beveik visą savo gyvenimą buvo vegetarė. Tačiau prieš du metus, moteris spjovė į savo mitybos įpročius ir pradėjo valgyti mėsą, negano to, ją susimedžioja pati. Būdama 29-erių Amy suprato, jog vegetarizmas žalingas ne tik jos kūnui, bet ir santykiams. Netrukus, jai pradėjo be galo patikti žvejyba. Šio pomėgio ją išmokė jos širdies draugas, rašo dailymail.co.uk. Moteris mano, jog vegetare tapo dėl šeimoje diegiamų įsitikinimų.

Apie Pamerionyse nesugaunamą brakonierių elektriką kalbama jau keleri metai, įtariamasis prieš dvejus metus buvo pričiuptas, tačiau nuo baudžiamosios bylos tuomet išsisuko. Tyrėjai dėl įkalčių trūkumo nutraukė baudžiamąją bylą. Tačiau kaimelio gyventojas jokių išvadų nepadarė – atvirkščiai, aplinkosaugininkų duomenimis, dar labiau ėmė brakonieriauti. Surinkę duomenų apie nusikalstamą gamtai veiką aplinkosaugininkai su policijos tyrėjais gavo teismo leidimą daryti kratą 45-erių vyro namuose.

Šeštadienį visoje Lietuvoje rengiama socialinė akcija supažindinti globojamus vaikus su mėgėjiška žūkle ir kartu su profesionalais išmokti žvejybos paslapčių. Organizatorių teigimu, daugelio globojamų vaikų laisvalaikio praleidimo formos yra ribotos ir neatitinka jų poreikių. Akcijoje „ŽvejOK 2015“ dalyvavo 450 globojamų vaikų iš 50 vaikų globos institucijų.

 Lietuvoje prasidėjo lašišų žvejybos sezonas. Karališką žuvį mėgėjai galės gaudyti iki spalio 15 dienos. Kol kas šimtai meškerykočių paupiuose nekyšo, tačiau aplinkosaugininkai jau pradėjo stebėjimo ir tikrinimo operaciją: gaudomi pažeidėjai, neturintys licencijų, žvejojantys tam neskirtose vietose ir sugaunantys neleistiną kiekį lašišos. Aplinkosaugininkai primena, kad lašišas bei šlakius žvejoti galima tik su specialia licencija, kurią galima įsigyti ir mėnesiui, ir vienai dienai.

Dėl prasidedančio lašišų neršto trečiadienį įsigalioja apribojimai žvejojantiems Lietuvos upėse. „Principas toks: atkarpose, kuriose organizuojama lašišų žvejyba, reikia įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, nesvarbu, kokiais būdais yra žvejojama ir kokios žuvys gaudomos“, - BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė.

Šiaulių rajone Gudeliuose visą savaitgalį karaliavo žvejai – pusšimtis vyrų ir viena moteris su meškerėm sėdo ant kranto, kad išsiaiškintų, kas geriausias žvejas. Prizas už dviejų dienų kantrybę – kelialapis į pasaulio žvejų čempionatą, kur, kaip sako žvejai – vyksta tokie stebuklai, kad niekada nežvejojęs to nesupras. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

Aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad nuo penktadienio, gegužės 15 d., visą mėnesį – iki birželio 15 d. – draudžiama gaudyti žiobrius, bet nuo gegužės 16 d. jau leidžiama žvejoti kiršlius ir salačius, nuo gegužės 21 d. – sterkus. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nuo gegužės 21 d. jau galima žvejoti ne tik sterkus, bet ir karšius.

Siekdamas apsaugoti Kuršių mariomis neršti plaukiančius šlakius ir lašišas, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisykles, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai. Verslinės žvejybos taisyklės jau numato draudimą Kuršių mariose žvejoti lašišas ir šlakius ištisus metus, tačiau išvengti jų šalutinio laimikio sudėtinga.

Nenuostabu, kad Rihanan rinkosi atostogas Havajuose. Įdomu tai, jog laiką čia atlikėja leido žvejodama. Su draugais išplaukusi pasiplaukioti jachta Rihanna nepraleido progos pasidaryti unikalios fotosesijos.  Ko gero, tik ji žvejyboje galėtų atrodyti tarsi prabangos apsuptų modelių fotosesijoje. Na, bet kuriuo atveju, atostogos Havajuose negali būti tik šiaip atostogos. Žvejyba bei meilės žuvims nesisektų. Šitaip Rihanna ruošia vakarienę.

Nuo šios dienos, balandžio 21-osios, jau galima žvejoti lydekas – baigėsi žvejybos taisyklių nustatytas laikas, kai tiek žvejams verslininkams, tiek mėgėjams jas draudžiama gaudyti (nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.). Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą leidžiama paimti ne daugiau kaip tris ir ne mažesnes kaip 45 cm lydekas. Sugavus daugiau ar mažesnių, teks sumokėti po 158,5 Eur už kiekvieną lydeką žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti.

Nuo vakar, kovo 1-osios, iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o iki gegužės 20 d. – sterkus. Už jų žvejybą draudžiamu laikotarpiu gresia nuo 115 iki 289 eurų bauda. Taip pat bus konfiskuojami pažeidėjų žvejybos įrankiai ir valtys. Jie turės atlyginti ir žuvų ištekliams padarytą žalą – papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką sumokėti po 158,5 Eur. Jeigu šios žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus daugiau.

Asta Kažukauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kuršių mariose prie Nidos krantų gelbėtojams teko gelbėti ant atskilusios ledo lyties atsidūrusius 9 žvejus. Pranešama, kad žvejai nenukentėjo. Šiomis dienomis minios žvejų traukia ant Kuršių marių ledo, nors specialistai įspėja, kad ledas netvirtas ir lipti ant jo pavojinga – ypač stiprėjant vėjui.

Nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama lydekų žvejyba. Šis draudimas galioja tiek žvejams verslininkams, tiek ir žvejams mėgėjams. Už kiekvieną draudžiamu laiku sugautą lydeką pažeidėjui teks sumokėti po 158,5 Eur, skelbiama pranešime spaudai. Jei žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus didesnę sumą – 475,5 Eur už kiekvieną lydeką. Už pažeidimą taip pat gresia iki beveik 300 Eur bauda ir pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimas.

 Sunku sugauti vėgėlę ežere, nors jų ten yra. Kai kuriuose – netgi nemažai. Jos buvo intensyviai veisiamos, todėl kalbos apie tai, kad ežeruose gyvena tik viena kita vėgėlė, neatitinka tiesos. Be to, nereikia pamiršti, kad šios žuvys yra labai vislios. Tačiau – ir labai paslaptingos, jų nepagauname pavasario gale, vasarą, rudens pradžioje, kai ežeruose gerai kimba kitos žuvys. Vėgėlių žūklė turi daug įvairiausių niuansų, kurie pakiša koją tam, kas jų nežino.

Lietuvoje neretai sutiksime žmogų, kuris gali pasigirti, kad jo didžiausias gyvenimo hobis – žvejyba. Ir tokiam užkietėjusiam žvejui visai nesvarbu, ar siaučia pūgos ir už lango minus dvidešimt laipsnių, ar lepina kaitri saulė, – jis visada bus pasiruošęs žvejoti sezonines žuvis, kurių mūsų šalies ežeruose ir upėse, rodosi, – apstu.

 Rusijos teismas penktadienį atidėjo areštuoto žvejybos laivo bylos nagrinėjimą mėnesiui, BNS sakė laivą „Jūros vilkas“ valdančios bendrovės advokatas Vladimiras Odiagaila. Advokatas sakė paprašęs teismo kreiptis į Gynybos ministeriją, kad ši paaiškintų su laivyba susijusių teisės aktų galiojimą. Kitas Murmansko teismo posėdis turėtų vykti lapkričio 25-ąją.

Šiandien, spalio 15 d., baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos sezonas, nuo rytojaus šių žuvų gaudyti nebegalima. Rytoj taip pat įsigalioja draudimas žvejoti kai kuriuose vidaus vandens telkiniuose. Nuo spalio 16 d. įsigalioja ir draudimas žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede nurodytose upių atkarpose. Tai reiškia, kad prie šių vandens telkinių su žūklės priemonėmis nereikėtų eiti iki pat gruodžio 31 d. Nesvarbu, kokią žuvį žvejys tikisi pagauti.

Būdamas aplinkos ministru, dar 2013 m., priėmiau sprendimą nuo 2015 m. uždrausti Lietuvos vidaus vandenys verslinę žūklę. Argumentų kodėl prireikė tokio sprendimo – daugiau negu reikia: mažėjantys žuvų ištekliai, neskaidri žvejų verslininkų veikla, populiarėjanti atsakinga mėgėjiška žvejyba, norai skatinti turizmą ir t.t. Buvo daug pykčių, įvairių judėjimų politiniuose užkaboriuose ir susitaikymų buvo ir rodėsi visi jau buvo susitaikę, laiko prisitaikyti prie pokyčių turėjo pakakti.

Praėjęs savaitgalis Utenos ir Vilniaus regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnams buvo darbingas. Nustatyti šiurkštūs mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai. Gamtai padaryta daugiau kaip 10 tūkst. litų žala. Utenos regiono Ignalinos rajono agentūros aplinkos apsaugos pareigūnai tikrino žvejus, žvejojančius Tverečiaus ežere. Nors ežeras yra pasienyje ir gerai matomas pasienio pareigūnams, pažeidėjų tai neatbaido.

  Žemės ūkio ministerijai tarpininkaujant dalis strimelių ir šprotų žvejybos kvotos bus atiduota Baltijos jūroje žvejojančioms mažosioms įmonėms. Šios įmonės galės sugauti daugiau žuvies, nes viena bendrovė informavo ministeriją apie ketinimą atsisakyti dalies žvejybos kvotos, kuri jai turėtų būti skirta iš šių metų Lietuvai skirtos kvotos likučio.

Vakar Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams, prie Dviragio ežero (Rokiškio r.) sulaikiusiems dvi neteisėtai žvejojusias moteris, teko išklausyti pasakaitę apie tai, kad jas nusamdė jaunikaitis, paprašęs iš šiame ežere užmestų tinklų išrinkti laimikį. Ir jos sutikusios tai padaryti. „Visa bėda, kad aplinkosaugininkai nelinkę tikėti pasakaitėmis. Jie ne vieną tokių pasakaičių knygą galėtų surašyti.

Radviliškio rajone sulaikyti du girti vyrai, išsiruošę žvejoti su tinklu. Du įtartinus vyrus, prie Baisogalos tvenkinio, pastebėjo neetatinis inspektorius ir apie tai pranešė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento mobiliam ekipažui. Abu vyrai buvo sulaikyti, o šalia jų valties rastas statomas tinklas. Gerokai nuo alkoholio apkvaitę vyrai, inspektoriams bandė paaiškinti, kad tinklą neva rado ir norėjo jį išbandyti. Už tokias „radybas“ vietos gyventojui A.B. (1977m.) surašytas protokolas.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai surengė kelis reidus ir tikrino Šiaulių miesto turgavietes. Pabalių prekyvietėje pareigūnų akys užkliuvo už žūklės inventoriumi prekiaujančio vyro darbo vietos. Jų dėmesį atkreipė bučiukai. Buvo iškart matyti, kad jie ženkliai didesni nei numato mėgėjiškos žūklės taisyklė, kurios parašyta, kad bučiukas vėžiams gaudyti – ne ilgesnė kaip 100 cm ir ne platesnė kaip 50 cm gaudyklė.

Pakruojo rajone vykdant aplinkosauginę akciją “Automobilį statyk atsakingai” nustatyti du automobilio statymo arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto atvejai, bei sulaikyti du žvejai su kibiru žuvies. Vykdant šią akciją ypatingas dėmesys buvo sutelktas ne tik automobiliams bet ir žvejams. Tikrinti leidimai, turima įranga.

 Ankstų šios dienos rytą Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros pareigūnai kartu su Varėnos policijos komisariato pareigūnais prie Netečiaus ežero Jakėnų seniūnijoje (Varėnos r.) sulaikė tris brakonierius. Pareigūnai spėjo atvykti tada, kai pažeidėjai jau buvo susikrovę žvejybos įrankius ir laimikį į automobilį. Kaip išsiaiškino aplinkosaugininkai, žvejota buvo tinklais iš guminės valties. Brakonieriai pagavo 8 karšius, lydeką, 5 lynus ir 3 karosus.

Agilė Tamulevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Atšilus orams daugelis savo laisvalaikį renkasi prie vandens telkinių. Mėgstantys savo laisvalaikį skirti žvejybai, turėtų suklusti – Aplinkos ministerija atnaujino mėgėjų žvejybos taisykles. „Palengvinimas žvejams yra kad suvienodinom tam tikrų žuvų dydžius. Anksčiau dydžiai svyruodavo 1–3 centimetrais, o dabar yra vienodi. Tarkime, sterkas, ūsorius, vėgelė, lydeka yra 45 cm dydžio, nuo kada galima jau tą žuvį imti.

Sulaukę daug žvejų kreipimųsi ir klausimų, Aplinkos ministerijos specialistai primena birželį patvirtintus Mėgėjų žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių ir limituotos žvejybos taisyklių pakeitimus. Šiais pakeitimais sušvelninta daug diskusijų kėlusi nuostata, leidžianti vienam žvejui, žvejojančiam iš valties ar laivo, naudoti tik 2 žvejybos įrankius.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūra priėmė nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje ir Telšių miesto gyventojui J.J.(gim.1962 m.) skyrė piniginę - 750 Lt. baudą ,pagal ATPK 87 str.2 d. (Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Šiandien Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros pareigūnai kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnais surengė gyvosios gamtos kontrolės reidą ir rado draudžiamus žvejybos įrankius. Statomą žvejybinį tinklą bei venterį pareigūnai aptiko Kelmės rajono, Šaukėnų seniūnijos, Gaugarių kaimo, privačioje namų valdoje.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai liepos 7 d. iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad vienas žmogus Nemuno upėje, ties geležinkelio tiltu, galimai vykdo neteisėtą povandeninę žūklę. Patikrinę gautą informaciją ir nuvykę į vietą pareigūnai prie Nemuno upės sulaikė pažeidėją su visais įkalčiais: nardymui skirta įranga ir povandeninės žūklės šautuvu. Žuvų vyras nepagavo, tad žalos žuvų ištekliams nepadarė.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prasti stintų laimikiai šį žvejybos sezoną šokiravo Rusnės žvejus. Neršti migruojančių stintų būriai esą keičiasi kas kelerius metus, bet nuostolių įmonės sako patyrusios ne tiek dėl mažų sugavimų, o kiek dėl pakeistos žvejybos vietos pirkimo tvarkos. Beveik tris savaites, nuo kovo vidurio, laukę gausių stintų laimikių, Rusnės žvejai pagaliau pasidavė. Valtis ištempė į krantą, o tinklus padžiovė.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žuvininkystės tarnybos duomenimis, daugėja žvejybos pažeidimų Baltijos jūroje. Įsigaliojus naujam Žuvininkystės įstatymui, greta jau taikomų piniginių nuobaudų už pažeidimus pradedami skaičiuoti baudos taškai. Surinkus tam tikrą jų skaičių, žvejybos įmonės gali netekti leidimų žvejoti. Iš 100 Lietuvos žvejybos laivų tik maždaug dešimtadalis išplaukia į tolimesnius vandenis.

Praėjusį penktadienį Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai išaiškino net 2 pažeidimus. Pareigūnai sulaikė neteisėtai sumedžiotas 2 stirnas pasisavinusius piliečius ir, atlikdami apžiūrą vieno iš jų sodyboje, aptiko neleistinų ne mėgėjiškos žūklės įrankių – tinklų. Vasario 28 d. pareigūnai gavo pranešimą apie Rokiškio rajone, „Salagirio“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose medžiojamas stirnas.

Savaitgalį visoje Lietuvoje buvo organizuojami aplinkosaugininkų reidai. Jų metu inspektoriai tikrino, ar žvejai mėgėjai nežvejoja šiuo metu draudžiamų žvejoti lydekų, ar yra atsakingai pasiruošę žūklei ir ar turi leidimus žvejoti. Reiduose dalyvavo 72 aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai. Prie jų prisijungė 49 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Aplinkosaugininkai visų regionų aplinkos apsaugos departamentų teritorijose patikrino daugiau kaip 300 vandens telkinių.

Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos paskelbė žvejybos Kuršių mariose ir stintų žvejybos vietų skirstymo konkursus. Jie tęsis iki vasario 17 d. Skirstant žvejybos kvotas Kuršių mariose bus atsižvelgta į žvejybos verslo tame regione istoriškumą, žvejybos įmonių priklausymą žvejybos verslą vienijančioms asociacijoms, ES paramą gavusių žvejybos įmonių įsipareigojimus vykdyti su žvejybos verslu susijusią veiklą (joms už tai bus pridedami papildomi balai). Konkursiniai balai bus maži...

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisas. Pasak prezidentės spaudos tarnybos, šalies vadovė pateikė savo siūlymus, kuriais bus garantuota žmonių teisė naudotis šalies gamtos ištekliais. Prezidentė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, o siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į žvejybos kvotą perleisti tik aukciono būdu.

15-metis moksleivis Kyle Naegeli mėgsta žvejoti paprasčiausiu virvogaliu. Bet žvejoja jis ne kur nors ežere priemiestyje, o kanalizacijoje prie pat namų, rašo odditycentral.com. Teisingai supratote, žvejyba kanalizacijoje iš tiesų egzistuoja ir Kyle yra tikras jos ekspertas. Vandens nutekėjimo vamzdis, kuriame žvejoja Kyle yra vos už keliasdešimties metrų nuo jo namų. Ir vadina jis šią vietą tikru žvejybos rojumi.

LR Seimui teikiamos Žuvininkystės įstatymo pataisos kuriomis žvejybos kvotų skirstymas ir verslinės žvejybos limitų nustatymo funkcijas norima perduoti Žemės ūkio ministerijai. Netrukus Seime vyks balsavimas dėl šių pataisų. Pataisų atsiradimą išskirtinai įtakoja verslinės žūklės atstovai ir , neatmestina, kai kurių Seimo narių bei verslo grupuočių noras pasišildytiu rankas ES paramos pinigais bei paskanauti prie to dovanotu rūkytu unguriu ar karšiu.

Keliaujate Lietuvoje, o ar žinote, ką slepia jau daug kartų matytas, bet visada stebinantis ir kerintis pajūris? Idėjomis, ką pamatyti ir nuveikti Nidoje, dalinasi visitneringa.com.   1 – Ryte prisėskite ant suolelio ir pasigrožėkite Itališku vaizdeliu.

 Nuo spalio 15 dienos žvejai mėgėjai, nors ir turėdami žvejybos leidimą, privalėjo suvynioti meškeres. Būtent nuo tos dienos nebegalima žvejoti lašišų, margųjų upėtakių, šlakių ir vėžių. Tačiau gamtos apsaugos inspektoriams darbo nestinga – vis dar atsiranda rizikuojančiųjų sugauti laimikį ir likti nenubaustų.

Lapkričio 12 d. popietė buvo nesėkminga dviem žūklės mėgėjams, susigundžiusiems dideliu laimikiu ir žvejojusiems tinklais. Brakonieriai buvo sulaikyti Kaišiadorių rajone, Rumšiškių kaime prie Kauno marių. Apie juos pranešė vietiniai žvejai mėgėjai. Sulaikytieji – Valstybės saugumo tarnybos darbuotojai. Pažeidėjai žvejybai naudojo ne mėgėjiškos žūklės įrankius – statomus tinklus iš valo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ  Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romas Jurgelionis spalio 25 dieną buvo nutvertas pasieniečių. Už tai, kad pasienio teritorijoje pareigūnas buvo be asmens dokumentų ir be pasienio tarnybos leidimo, jam skirta bauda. Iš pradžių neigęs, vėliau pareigūnas atlyžo ir patvirtino, kad tikrai tą dieną meškeriojo pasienyje.

Vėlų vakardienos vakarą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, patruliuodami reido metu, Kaune ties Panemunės šilu pastebėjo šviesos blyksnius Nemune. Jie palūkėjo, kol povandeninės žūklės, kuri upėse yra draudžiama, mėgėjas išlips į krantą. Sulaikytasis kaunietis buvo sugavęs du sterkus, karšį ir menkę. Už šias žuvis, kadangi jas sugavo neteisėtai, jis turės atlyginti 1520 litų gamtos ištekliams padarytą žalą.

Įvertinus aplinkos ministro Valentino Mazuronio sudarytos darbo grupės nustatytų „Žvejybos rojaus“ projektų vertinimo kriterijus, konkurse liko Lazdijų, Molėtų ir Zarasų savivaldybės. Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinio turizmo departamento ir Kaimo turizmo asociacijos ekspertai šių savivaldybių pateiktus projektus įvertino geriausiai.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama gaudyti marguosius upėtakius, o pagrindinėse upėtakių ir šlakių nerštavietėse – 161 lašišiniame upelyje, šiuo laikotarpiu draudžiama bet kokių žuvų žvejyba. Draudžiamų lašišinių upelių sąrašą rasite ČIA. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama gaudyti ir sykus. Iki rugsėjo 30 d. šias žuvis buvo galima gaudyti Platelių, Galvės ir Vištyčio ežeruose, įsigijus žvejo mėgėjo kortelę sykų žvejybai.

Vienas didžiausių žvejybinių tinklų gamintojų Šiaurės Atlanto rinkoje „VON“ pasirinko Lietuvą naujos gamyklos statybai. Farerų salose įsikūrusi bendrovė Šiaulių pramoniniame parke ketina investuoti apie 7-8 mln. litų. „VON“ įdarbins daugiau nei 70 tekstilės gamybos ir mechanikos specialistų.  Lietuviai gamins įvairių tipų žvejybinius tinklus, kurie vėliau bus naudojami žvejybai visame pasaulyje. Čia bus kuriami tralai, narvai ir kiti gaminiai, reikalingi žuvų auginimui.

Lankytinų Šri Lankos vietų Top 20 (II dalis), tačiau sąrašas galėtų būti be pabaigos… Geriausia į šią šalį vykti bent 10-čiai dienų, o jei leidžia laikas ir finansai – trys savaitės čia tikrai neprailgs. Šri Lanka – egzotinių kelionių gerbėjų rojus. Nieko nuostabaus – 2000 metų kultūros, didingų griuvėsių, drambliai, nuostabūs paplūdimiai, budistų šventyklos, vandens sportas ir daugybė kitų pramogų. Šri Lankoje labai linksma sutikti pvz. Šv.