žvejyba
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „žvejyba“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „žvejyba“.
Užmiršti valstybės, žvejai vienas po kito džiauna tinklus
Klaipėdos apskritis vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios. Tačiau žvejo profesija joje darosi vis retesnė. Užmiršti savo valstybės, žvejai vienas po kito džiauna tinklus krante ir gavę Europos Sąjungos išmokas pjausto savo laivus į metalo laužą.
Svarbiausios šio rajono pramonės šakos buvo ir yra sutelktos Gargžduose. Labiausiai iš jų garsėjo vietos statybinių medžiagų kombinatas, žemės ūkio susivienijimas ir nuo 1960 metų veiklą vykdžiusi bendrovė Gargždų statyba.
Žvejybos kvotų liko, nes nėra žvejų
Iki šiol Lietuvos žvejai išnaudojo tik 38 proc. šiems metams skirtų menkių gaudymo kvotų, todėl siūloma minėtas žuvis leisti gaudyti visiems Lietuvos žvejybiniams laivams, rašo dienraštis „Respublika“. Tačiau vargu ar visos kvotos bus išnaudotos, mat šalyje beliko vos 32 žvejybiniai laivai, o kiti – supjaustyti Briuseliui paliepus.
Baltija – ant ekologinės katastrofos slenksčio? (II)
Baltijoje kasmet sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies, bet jūros dugne tebetūno tūkstančiai iprito bombų, kurių apvalkalas baigia sudilti, iš laukų, miestų valymo įrenginių, pramonės įmonių upės į jūrą suneša daugiau kaip 0,5 mln. tonų azoto, fosforo ir kitų teršalų, o gydytojai primygtinai rekomenduoja nevalgyti Baltijos menkių kepenėlių.
Patobulintas žvejybinis tralas
Danas Vatsonas (Dan Watson), Glazgo menų koledžo absolventas, laimėjo Džeimso Daisono (James Dyson), garsaus britų išradėjo, premiją už naujoviško žvejybos tralo išradimą.
Dabar Danas Vatsonas kartu su 17 kitų šalių finalistų varžysis dėl prestižinio didžiojo prizo, kurio laimėtojas bus paskelbtas lapkričio mėnesį.
Jis pasiūlė tralo – tinklo, tempiamo paskui lėtai plaukiantį laivą, patobulinimą, kuris leistų išsaugoti mažesnes žuvis.
Piratus ištiko krizė
Liepą ir rugpjūtį dėl oro sąlygų dauguma Somalio piratų lieka namie, bet patys aršiausi tęsia veiklą vandenyse, laikomuose pavojingiausiais pasaulyje. Tačiau duomenys rodo, kad šį liūčių sezoną piratų elgesys pasikeitė.
Nuo birželio 19 d. Somalio piratams nepasisekė paimti į nelaisvę nė vieno laivo, o nuo birželio 26 d. net nebuvo bandyta užgrobti laivų.
Tai ilgiausias tylos laikotarpis Somalio piratavimo istorijoje nuo 2007 metų.
Neringoje šviežios žuvies rasti vis sunkiau
Neringa turistus vilioja ne tik unikalia gamta, bet ir rūkyta žuvimi. O norintiems šviežios žuvies neretai tenka nusivilti – Kuršių Nerijoje tokia žuvimi neprekiaujama.
Į marias Juodkrantės žvejai dabar plaukia tik porą–trejetą kartų per savaitę, mat iki liepos vidurio žuvį galima gaudyti tik gaudyklėmis. Laimikiai nedideli – keliasdešimt kilogramų karšių, ešerių, viena kita lydeka, vėgėlė. Tačiau rūkytos žuvies pasiūla privilioja ne vieną poilsiautoją.
Prezidentė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymą
Pabrėždama, kad gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms, Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą.
Šalies vadovės teigimu, šios įstatymų pataisos apsunkina mėgėjiškos žvejybos galimybes, neužtikrina tinkamos žvejybos plotų priežiūros ir dar labiau biurokratizuoja žvejybos tvarką.
„Žuvys ir kiti gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms. Įstatymai turi ginti žmones nuo savivalės, o ne ją įteisinti.
Jubiliejinės žūklės varžybos: adrenalino daugiau nei žuvies
2003 m. įvyko pirmosios žurnalo „Žvejys ir Žuvis“ ir žvejų klubo „Vienam gale kablys“ surengtos jūrinės žūklės nuo kranto varžybos. Šios Karklės kaimelio pakrantėje vykusios varžybos vadinosi „Karklė 2003“. Tada organizatoriai tik nedrąsiai svajojo, kad varžybos taps tradicinėmis, bet kiekvienais metais jūrinės žūklės varžybos plėtėsi, žvejų, susidomėjusių šiuo renginiu, daugėjo, prizinis fondas nuolat didėjo, perkopė 5 000 litų ribą.
Žvejyba su ekskavatoriumi
Geram ekskavatorininkui meškerės nereikia. Filmuota Bulgarijoje.
...
Vanduo aukštyn, ekonomika žemyn
Visuotinio klimato atšilimo akivaizdoje tirpstantys Arkties ir Antarkties ledynai kelia vandens lygį visuose pasaulio vandenynuose. Švedijos Stokholmo aplinkos institutas paskaičiavo, kad vien dėl šių pokyčių gamtoje iki šio amžiaus galo pasaulio ekonomika patirs 2 trilijonų JAV dolerių nuostolį.
REKLAMA
REKLAMA
Bandoma gaivinti prekybą žuvimi Danės krantinėje
Tradicija prekiauti šviežia žuvimi Danės upėje tiesiai iš žvejų laivų niekaip neprigyja, bet uostamiesčio politikai nepraranda vilties.Prekiauti šviežia žuvimi tiesiai iš žvejų laivelių Danės upėje paskutinį kartą bandyta pernai birželį, per Tarptautinę žvejo dieną. Klaipėdiečiai būriais plūdo į krantinę, o žvejai per kelias valandas pardavė daugiau kaip 4 tonas žuvies.
„Mūsų laivas didesnis, su aukštesniu antstatu, tad negalėjome praplaukti pro tiltą.
Lenkijoje žvejys Vartos upėje sužvejojo krokodilą
Išėjo žvejoti, o grįžo su... krokodilu. Taip atsitiko Lenkijoje 65-erių metų žvejui. Trečiadienį jis graibštu iš Vartos upės Dolanos vietovėje, šalia Slupcos, ištraukė negyvą krokodilą. Gyvūnas buvo 1,5 metro ilgio ir plačiausioje vietoje buvo 24 cm pločio, praneša tvn24.pl.
Apie pribloškiantį laimikį vyras informavo policiją.
„Budintis pareigūnas, gavęs pranešimą apie sugautą roplį, iš pradžių nenorėjo patikėti tuo, ką sako žvejys.
Žvejai neturi kur dėti menkių
Beveik 4 mėnesius dėl prastų orų žvejoti negalėję pajūrio žvejai pastarosiomis dienomis prigaudė tiek menkių, kad neturi, kur jų dėti.
O žuvies perteklius numušė jos kainas aukcione. Tačiau turguje menkė pirkėjams kainuoja beveik tiek pat, kiek ir anksčiau – iki šio didžiulio laimikio, praneša LTV „Panorama“.
Menkes Baltijos jūroje žvejoja 25 laivai. Beveik keturis mėnesius jie prastovėjo uoste – išplaukti neleido prasti orai. Tris pastarąsias dienas laivai grįžo lūžtančiais triumais.
Dvi dienas per metus bus galima žvejoti nemokamai
Mėgėjų žvejybai propaguoti du kartus per metus – liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. – visuose valstybiniuose vandens telkiniuose (išnuomotuose ir neišnuomotuose), kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose visi asmenys turės teisę žvejoti nemokamai.
Rusijoje nuo atskilusios ledo lyties išgelbėti 675 žvejai
Sekmadienį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose gelbėtojams nuo atskilusios ledo lyties teko vaduoti šimtus poledinės žūklės mėgėjų.
Ledas su 675 žvejais atskilo nuo Sachalino salos ir dreifuodama ėmė tolti nuo kranto.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad sudėtinga gelbėjimo operacija truko net kelias valandas, joje dalyvavo beveik 50 žmonių, buvo panaudoti aštuoni laivai bei du sraigtasparniai.
Į Rusnę traukė švęsti Šaktarpio šventės
Rusnės sala šiandien kvepėjo stinta, žuviene, o į Šaktarpio šventę susirinkę gyventojai ir svečiai linksmai sukosi poromis ir traukė dainas.
„Nei ledu, nei bradu, bet žuvies – su kaupu“ – tai išskirtinės ir bene vienintelės šalyje Šaktarpio šventės, kurią prieš devynerius metus atgaivino Rusnės salos gyventojai, šūkis.
„Kažkada, senais laikais, mūsų krašto žmonės, tuo metu vokiečiai, Šaktarpiu vadindavo tą laiko metą, kai negalėdavo žmogus į kitą pusę papulti nei ledu, nei bradu.
Rusnėje prasidėjęs stintmetis kiršina žvejus
Itin gausiais laimikiais Rusnėje prasidėjęs stintmetis kiršina žvejus. Įmonės piktinasi, kad pigių leidimų prisipirkę mėgėjai trukdo traukti tinklus.Žvejai mėgėjai sako turį tokias pat teises, kaip ir žvejybos įmonių darbuotojai. Beje, mėgėjai – galvos skausmas ir vietos valdžiai, kuriai, pasibaigus stintmečiui, tenka rūpintis, kaip surinkti tonas šiukšlių.
Daugiau nei savaitę besItęsiantis stintmetis seniai bebuvo toks geras.„Žvejams šie metai be galo dosnūs, gamta motulė apdovanojo visus.
Vilniaus gelbėtojai traukė žvejus iš ledinio vandens
Net du vyriškius teko gelbėti įlūžus ledui ežere.
Pirmas pranešimas gautas apie 15 val. iš Širvintų rajono, jog Stavarygalos ežere skęsta įlūžęs žmogus. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Apie 15.08 val. atvyko Širvintų ugniagesių gelbėtojų pajėgos.
Kylančio jūros lygio kaina – 2 trilijonai JAV dolerių
Kylant jūrų lygiui, aukštyn stiebiasi ir su tuo susiję kaštai. Vien klimato kaitos poveikis vandenynams iki šimtmečio pabaigos gali kainuoti 2 trilijonus JAV dolerių.
Tokius skaičiavimus savo ataskaitoje pateikia Stokholmo aplinkos institutas Švedijoje, praneša Newscientist.com.
Spaudos apžvalga: stintos – svarbiau už gyvybę
Poledinės žūklės mėgėjai savaitgalį vėl šokdino gelbėtojus – per dvi dienas net keturiskart teko gelbėti riziką mėgstančius žvejus, atsidūrusius Kuršių mariose ant atskilusių ledo lyčių stintų.
Penktadienį apie pusę septynių vakaro pagalbos prireikė žvejams netoli Nidos. Juos nuo kranto atskyrė mariose atsivėrusi properša, rašo „Lietuvos rytas".
Žvejus išgelbėjo Neringos priešgaisrinės tarnybos specialistai, atgabenę ilgas kopėčias.
Tūkstantinės baudos brakonieriams – nė motais
Iki 700 litų bauda, dar keliasdešimt, keli šimtai ar net tūkstančiai litų papildomai priskaičuoti už žalą gamtai, įvertinant kiekvieną pagautą žuvį. Tai – kartais net kelis tūkstančius litų pasiekiančios išlaidos vietoje pelno – tokia brakonierių kasdienybė.
Bet vyrai vis tiek rizikuoja, važiuoja į Pamarį iš visos Lietuvos ir tamsiu paros metu merkia tinklus į vandenį.Beveik kasdien – po reidą.
Pamario žvejų dirbtuvėse gimsta unikalios mašinos
Pamario žvejai moka ne tik tinklus statyti, jais žuvį gaudyti, bet ir mašinas konstruoti. Tuo įsitikino LNK laidos „Ne vienas kelyje“ kūrybinė grupė, apsilankiusi Ventėje ir Kintuose. Pasakojimą apie auksarankius žiūrovai išvys sekmadienį 17 val. per LNK.
Pasibaigus žiemos sezonui, vakarus žvejai praleidžia garažuose. Dirba po vieną, tylomis, slepia savo kūrinius, kad prasidėjus žiemai, ant ledo išvairuotų savo naują mašiną, nustebindamas ir konkurentus ir iš miestų atvykusius žvejus mėgėjus.
Brangsta mėgėjiškos žūklės leidimai
Nuo balandžio brangsta mėgėjiškos žūklės leidimai. Žvejai dėl to nesijaudina ir tikisi, kad už didesnius surinktus mokesčius bus įveista daugiau žuvies.
Dzūkijos didieji Metelio ir Dusios ežerai, užšąlantys vėliausiai, traukia poledinės žūklės mėgėjus.
Ledo storis siekia dvidešimt centimetrų. Žvejai, nesibijantys speigo, sako žvejojantys bet kokiu oru. Jie nesibaimina ir nuo kovo pabaigos brangstančių mėgėjiškos žūklės leidimų. Nuo trylikos litų už metus jie pabrangs keturis kartus.
„Krašto spalvose“ – Neringos ir Palangos merų stintų žvejyba
Trečiadienį Lietuvos televizijos „Krašto spalvos“ tiesiogiai transliuos nuo Kuršmarių ledo. Jis šiemet ypatingas: lygus kaip stiklas. Ledrogininkai džiaugiasi,o štai žvejams – apsnigtas geriau.
Beje, sklinda kalbos, kad trečiadienį vakare Neringos meras Antanas Vinkus pasikvietė Palangos merą Šarūną Vaitkų stintų pažvejoti. Jei tai tiesa, JurasJankevičius žada patikrinti merų laimikius. Tačiau ledas ir stintos – ne vienintelė „Krašto spalvų“ tema.
Žvejai džiaugiasi rekordiniais laimikiais
Kuršių marių poledinės žūklės žvejai sako, kad tokių laimikių, kokiais džiaugiasi šią žiemą, nebuvę mažiausiai porą dešimtmečių.
Kuršių marias kaustantis ledas jau beveik savaitę, net ir darbo dienomis, mirguliuoja nuo poledinės žūklės mėgėjų gausybės, praneša LTV naujienų tarnyba.
Kol kas jų dar tik šimtai, tačiau kaip ir kasmet, savaitgaliais į Neringą suvažiuoja tūkstančiai žvejų.
Žuvinto paežerės senolis mena gausius laimikius
Apie penkis dešimtmečius Alytaus rajone Simno seniūnijoje Aleknonių kaime Žuvinto ežero pakrantėje gyvenantis 83-ejų Juozas Valūnas – dabar šiame krašte likęs vienas seniausių Žuvinto paežerės gyventojų. Žuvinto rezervatui priklausančiame ežere garbaus amžiaus vyras žvejojo kaip nustatyta pagal nurodymus – tik žiemą. Tuomet žuvies užteko visai jo šeimai, neretai ir su kaimynais pasidalydavo.
Šiandien Juozas jau trejus metus dėl sveikatos nebeprašo Žuvinto rezervato direkcijos leidimų žvejoti.
Žuvis tampa prabangos preke
Kylančios žuvies kainos atspindi ir pasaulines degalų brangimo tendencijas. Lietuvos žvejai pramanais vadina mokslininkų teiginius, kad žuvis brangsta dėl katastrofiškais tempais pasaulyje senkančių žuvies išteklių. Juk Baltijos jūroje menkių dabar jie sugauna daugiau, nei bet kada iki šiol. Tačiau neabejojama, kad žuvis ilgainiui taps prabangos preke.
Kainas didina tiekėjai
Pirkėjai pastebi, kad per pastaruosius 2 mėnesius žuvis ir jos produktai pabrango maždaug 15–20 proc.
Mėgėjiška stintų žvejyba kartais virsta versline
Šiemet gan anksti prie Lietuvos krantų pasirodžiusi stinta į pajūrį mėgėjus traukia iš visos šalies, praneša LTV „Panorama“. Tačiau aplinkosaugininkai susirūpinę, kad ne visi žvejai laikosi taisyklių, o mėgėjiška žvejyba neretai virsta versline.
Tuo metu, kai dauguma žmonių po dienos darbų jau ruošiasi poilsiui, ant Palangos tilto gyvenimas tik prasideda.
Ekstremalios pramogos: suomių narų žvejyba „aukštyn kojomis“
Suomijos narai po ledu Sarajarvi ežere surengė įspūdingą spektaklį, imituodami tikrą žvejybą.
Apie Vaaloje vykusį šį įspūdingą spektaklį-žvejybą suomiai ekstremalai sukūrė vaizdo klipą, kurį jau peržiūrėjo daugiau nei trys milijonai žmonių.
Klipe suomių narai pademonstravo visą tikrosios žvejybos procesą nuo pat pasirengimo pradžios. Ir visa tai jie atliko po ledu, „aukštyn kojomis", kaip tai vyksta ledo ritulyje po vandeniu.
Ekstremalas.lt siūlo pasižiūrėti šį įspūdingą suomių spektaklį.
Žvejyba po ledu
Tai, ką matote, nufilmuota Saarijärvi ežere Suomijoje. Tiesa, žiūrint šį vaizdo siužetą smegenys nebespėja paskui akis, ir reikia šiek tiek laiko, kad suprastum, kas čia vyksta. Stebėkite oro burbulus, bus lengviau.
Fishing under ice from Juuso Mettälä on Vimeo.
Neringiškiai šviežios žuvies važiuoja į Klaipėdą
Iš vienos pusės – marios, iš kitos – jūra, tačiau dalis neringiškių skundžiasi, kad šviežios žuvies didžiosioms metų šventėms tenka važiuoti į Klaipėdą.
Žvejai neslepia, kad šviežią laimikį labiau apsimoka parduoti urmu, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Pastarosiomis savaitėmis išplaukti į marias Neringos žvejams trukdė stiprūs vėjai. Tačiau šviežios žuvies per Kalėdas ir Naujųjų šventę sako tikrai nepritrūksią.
Metelių regioniniame parke: ledyno suformuotos gamtos grožis
Metelių regioninis parkas įsikūręs nepakartojamoje didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubumoje, suformuotoje milžiniško ledyno liežuvio. Net jei leistumėtės iš kosmoso, nesunkiai pataikytumėte į šias vietas – jos labai skiriasi nuo kito kraštovaizdžio. Šių trijų didelių ežerų su niekuo nesupainiosi. O nusileidus ant žemės galima pasidairyti į tolius nuo įspūdingos kalvų grandinių virtinės, kuri tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.
Žvejų bilietai – elektroniniu būdu
Politikai siūlo žvejams mėgėjams gyvenimą palengvinti, įvedant naują elektroninių leidimų išdavimo tvarką.
Jei Seimas pritars įstatymo pataisoms, leidimą žvejoti bus galima įsigyti internetu arba mobiliuoju telefonu.
„Panoramos“ kalbintas žvejys panevėžietis Valentinas Morkūnas sako prie vandens telkinių ir rudenį praleidžiantis daug laiko, o vasarą su meškere išvis nesiskiriantis.
Sumažėjus žvejų, žuvų sugavimai krito
Iš verslo pasitraukus daliai Kuršių marių žvejų, priešingai nei tikėtasi, likusių įmonių ir sugavimai, ir uždarbis krito.
Žvejai sako, kad įvykdyta reforma naudinga tik Kaliningrado srities žvejams. O anksčiau šviežia žuvimi viliojusių mažų miestelių gyventojai teigia, kad dabar jų vieta jokiems turistams nebus įdomi.
Dar prieš porą metų užsukus į nuo seno garsėjantį Pamario krašto žvejų miestelį Dreverną būdavo galima nusipirkti šviežių, Kuršių mariose sugautų žuvų.
Kodėl priešprieša tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų neišvengiama?
Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkstančių žvejų mėgėjų. Šiuo metu mėgėjų žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymas. Jame numatyta, kad žvejai mėgėjai įsigyti leidimus žvejybai gali regionų aplinkos apsaugos departamentuose ir valstybinių parkų direkcijose, tačiau tai galima padaryti tik darbo metu, prieš tai banke sumokėjus nustatyto dydžio mokestį ir pateikus mokėjimo kvitą.
Rastas vienaakis rykliukas albinosas
Žvejas pagavo vienaakį rykliuką albinosą. Šis ciklopas susilaukė didžiulio dėmesio po to, kai buvo publikuotos jo nuotraukos, daugelis manė, kad tai tik Photoshop programos išdaigos.
Tyrėjai patvirtino, kad rykliukas tikras. Tačiau, anot jų, yra neįtikėtina, kad jis išgyveno. Jis dar visai jaunas, net neturi dantų.
EK pateikė siūlymus dėl žvejybos Baltijos jūroje
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pateikė savo siūlymus dėl žvejybos Baltijos jūroje 2012 metais. EK siūlo didinti menkių ir strimelių bei mažinti lašišų, kilkių ir plekšnių žvejybos kvotas.
Kaip pranešė EK atstovybės Latvijoje sekretorius Kasparas Kreicas, pasiūlymai pateikti vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, jais siekiama užtikrinti žuvų resursų išsaugojimą Baltijos jūroje.
Menkių žvejybą kitais metais siūloma padidinti 15 proc. rytinėje jūros zonoje (iki 67,85 tūkst.
Dėl lašišų saugumo bus ribojama jų žvejyba
Nuo rytojaus, rugsėjo 16 d., iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją.
Ji išduodama vienai dienai (kainuoja 10 Lt) arba vienam mėnesiui (kainuoja 50 Lt), bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 d. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose.
Keliamas žvejų aukciono valdymo klausimas
Klaipėdos savivaldybė svarsto, ar tapti Žvejų aukciono valdytoja. To pageidauja viena iš žvejų asociacijų. Dalis žvejų tam nepritaria.
Dalis žvejų sako, kad dabartinis aukciono valdytojas, žemės ūkio ministerija, turi didesnes galimybes plėsti aukciono infrastruktūrą.
Daugiau kaip pusšešto milijono litų vertės žvejų aukcionas Klaipėdoje pastatytas prieš penkerius metus, kad žvejai laimikį parduotų geresnėmis kainomis, o miestiečiai turėtų šviežios žuvies.
D. Medvedevas ir V. Putinas kartu žvejojo ir nardė Volgos upėje
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas drauge ilsėjosi žvejodami ir net nardydami mylimiausioje šalies upėje Volgoje, skelbia naujienų agentūra RT.
Po trumpos kelionės greitaeigiu kateriu D. Medvedevas ir V. Putinas pietvakarių Rusijos mieste Astrachanėje išsitraukė meškeres. D. Medvedevą lydėjo sėkmė – jam pasisekė sugauti vidutinio dydžio lydeką.
Rusijos vadovai išbandė ir povandeninę žūklę.
Žvejyba Norvegijoje: viliojantis, bet pavojingas malonumas
Pasakojimai apie žvejybą Norvegijoje abejingo nepalieka tikriausiai nė vieno žvejo. Žuvų gausa ir jų dydžiu šis kraštas kasmet prisivilioja vis daugiau meškerėtų lietuvių. Savo didžiuosius laimikius čia traukia ir ukmergiškių, tarp kurių yra ir prisiekęs žvejys Jonas Rinkevičius, būrelis. Tačiau ukmergiškiai tikina, kad nė už ką neišduotų netoli Ukmergės esančio Mūšios tvenkinio ir kitų Lietuvos vandenų.
Nemuno deltoje – pramoginė žvejyba turistams
Nemuno deltos regioninis parkas sulaukia vis daugiau turistų iš Europos. Į šį unikalų gamtos kampelį juos pritraukia ir pradėtos puoselėti senovinės žvejybos tradicijos bei pramoginė žvejyba.
Beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų Nemuno Deltos regioniniame parke daug lankytinų vietų, tačiau labiausiai turistus vilioja išvykos laivu nuo Mingės kaimo Atmatos, Skirvytės upėmis Kuršių marių link.
Prie Velso krantų parduodama piratų sala
Jei kada svajojote nusipirki salą, veikiausiai mąstėte apie vietelę Bahamų salose ar Britanijos Mergelių salyne. Apie salelę prie Velso krantų turbūt nė nepagalvojote. Dabar yra puiki proga tai padaryti, nes nedidelis žemės lopinėlis parduodamas už tikrai įkandamą kainą.
Kaip rašo britų dienraštis „The Guardian“, Salio (Sully) sala yra vos už 400 metrų nuo Velso krantų ir parduodama tik už 95 tūkst. svarų sterlingų.
Pasaulio vandenynų būklė labai greitai blogėja
Mokslininkų ekspertų grupė nustatė, kad vandenynų būklė kur kas blogesnė nei manyta iki šiol, praneša BBC.
Ekspertai perspėja, kad vandenynų gyvūnijai ir augalijai „gresia žmonijos istorijoje neturintis precedento rūšių nykimas". Oficialūs tyrimo rezultatai šią savaitę bus pristatyti Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.
Mokslininkai teigia, kad tokie veiksniai kaip per didelė žvejyba, užterštumas ir klimato kaita kartu daro anksčiau nepastebėtą neigiamą įtaką vandenynams.
Mokslininkė: dėl taršos Baltijos jūros plekšnės – su genetiniais pakitimais
Tikriausiai ne vienam teko matyti, kaip ,,žydi“ Baltijos vanduo. Kai kam gal tai gražu ar egzotiška, bet devynių aplink mūsų jūrą įsikūrusių šalių mokslininkams džiaugsmo tai tikrai nekelia, mat tas ,,žydėjimas“ – plika akimi matomas ženklas, kad mūsų jūra kenčia nuo užterštumo.
Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijos vadovė Janina Baršienė teigia, kad Baltijoje teršalų net daugiau, negu kitur.
Kariniu transportu suvažiavo į žvejybą
Kol valstybei negrasina išorės priešai, brangią karinę techniką galima panaudoti pramogoms. Taip nusprendė kariškiai, žvejoti į Rusnės salą išsirengę tarnybiniu mikroautobusu ir sunkvežimiu, rašo „Lietuvos rytas“.Krašto apsaugos ministerijai priklausančiu transportu prie Skirvytės upės atvykę kariškiai buvo pastebėti praėjusį penktadienį po pietų.
Kai žvejai kariškius pradėjo fotografuoti, šie privažiavo arčiau upės.
Baltijos pakrantėje prie Švedijos mįslingai dingo žuvys
Švedijos žvejai praneša apie dramatišką žuvų skaičiaus sumažėjimą Hano įlankoje, Baltijos vandenyse rytinėje Pietų Švedijos pusėje. Specialistai kol kas nežino tokio reiškinio priežasčių.
„Per porą praėjusių metų kažkas atsitiko Hano įlankos rajone. Jūros pakrantėse smarkiai sumažėjo žuvų, o ant sugautųjų vis dažniau aptinkama žaizdų", – Švedijos naujienų agentūra TT cituoja Skonės provincijos pietinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje vietinės administracijos atstovą Johaną Wagnstromą.
R. Šilanskas net du kartus akis į akį susidūrė su mirtimi
LNK laida „Kažkas atsitiko“ praneša, kad Lietuvos anekdotų karalius Raimondas Šilanskas šiais metais išgyveno kone didžiausias savo gyvenimo dramas. Vos prieš mėnesį mylimiausias laisvalaikio pomėgis – žvejyba - Raimondui vos nekainavo gyvybės, o po kelių dienų jis su šeima pateko į šiurpią autokatastrofą!
Raimundo žmonos vairuojamas automobilis buvo sumaitotas nepataisomai.
Brakonierius susektas per sienos su Rusija stebėjimo sistemą
Pasinaudojus pasienyje su Rusija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) naudojama stebėjimo sistema, Šilutės rajone, Skirvytės upėje, buvo sulaikytas brakonierius.
Ketvirtadienį VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasieniečiai kartu su Šilutės aplinkos apsaugos pareigūnais per Naikupės stebėjimo bokšte įrengtą sienos su Rusija kontrolės sistemą Skirvytės upėje pastebėjo įtartiną asmenį.
Žvejai traukia pilnus tinklus stintų
Savaitgalį į pajūrį vėl suplūdo žvejai. Iš upių pasitraukus ledams, Pamario žvejai pagaliau stintas pradėjo gaudyti tinklais.
Ankstų rytą žvejai traukia paskutinius tinklus su laimikiu. Į upių aukštupius neršti pajudėjusi stinta plūstelėjo į Skirvytės upę.
Rusniškiai laimikiu džiaugiasi – abiejuose upės krantuose visą naktį žvejai traukė po kelias tonas šios žuvies.
Agurkais kvepiančią žuvį, žvejai pradėjo gaudyti tik dabar, iš upių išėjus ledams.
