žvejyba

Nuo liepos 7 d. visi šalies žvejai mėgėjai įpareigoti užtikrinti švarą savo žvejybos vietoje. Šiukšlių aplink save nesusirenkantys žvejai gali būti baudžiami. Tačiau ne visiems reikia griežto įstatymo, kad pradėtų rūpintis pakrančių ir visos aplinkos švara. Rugpjūčio 23 d. į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą buvo pakviesta moteris, kuriai buvo įteikta aplinkos ministro Valentino Mazuronio padėka.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ispanijos žvejai, dešimtimis laivų išplaukę į jūrą Gibraltaro link, reikalavo, kad būtų panaikintas dirbtinis rifas, trukdantis jiems žvejoti vandenyse, kuriuose jie visą gyvenimą gaudė žuvį. Gibraltaro vandenyse įrengti 70 betono blokų sukėlė naują nesantaikos bangą tarp Londono ir Madrido. Nors Ispanija perleido Britanijai vos 7 kvadratinių kilometrų teritoriją prieš 300 metų, Madridas nesėkmingai bando ją susigrąžinti.

Pirmadienį Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Kelmės rajone, Gludo ežere, yra pastatyti žvejybiniai statomieji tinklai. Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Netrukus minėti pareigūnai kartu su Kelmės rajono agentūros pareigūnu bei neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais atvyko prie ežero.

Europos Komisija sumažino žvejybos kvotas 14 Europos Sąjungos valstybių, kurios pernai viršijo nustatytus pagaunamų žuvų kiekius. Lietuva šiemet turės mažiau sužvejoti juodųjų paltusų ir paprastųjų stauridžių. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pranešė, kad iš 2013 metų kvotos Lietuvai 142,3 tūkst. tonų mažinama juodųjų paltusų kvota, dar 606,1 tūkst. tonos - paprastųjų stauridžių.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka papasakojo, kaip Pripetės upėje (Gomelio srityje) jam pavyko pagauti tris šamus, kurių vienas svėrė beveik 60 kilogramų. "Aš pats šamą 57 kilogramų ištraukiau. Tris - 57, 24 ir 7 kilogramų - šamus pagavau", - pasigyrė prezidentas pasitarime apie medžioklės ir žvejybos taisyklių tobulinimą; siužetas buvo parodytas per televizijos kanalą ONT.

Mattas Sechristas neturi kojų, tačiau jam tai nesutrukdė pagauti įspūdingą beveik 2, 5 metro ilgio ir 113 kilogramų sveriantį ryklį, skelbia huffingtonpost.com. 19 metų bekojis žvejys tokį laimikį pagavo padedamas ugniagesio Edo Parrisho. E. Parrishas Floridos „Vilano“ paplūdimyje įmetė į vandenį masalo. Kai tik ryklys juo susigundė, M. Sechristas su tėvu čiupo laimikį. Tiesa, kol ištraukė jį į krantą, vyrai užtruko visą valandą.

Aplinkos ministerija užsimojo poilsiautojus gamtoje, žvejus, uogautojus kultūringo elgesio mokyti kirčiais per kišenę. Vasara toks metas, kai gamta tampa antraisiais žmonių namais tikrąja to žodžio prasme. Miškai pilni uogautojų ir grybautojų, prie vandens telkinių pristatyta palapinių, žvejai ir naktimis neištraukia meškerių iš vandens. Teks rinkti ir svetimas šiukšles Gamtoje kaip reikiant atsipalaiduoti įpratusiems gyventojams šiais metais teks keisti savo įpročius.

Aplinkos ministerijoje trečiadienį posėdžiavę specialistai nepriėjo vieningą nuomonę, kaip nuo žūties saugoti ruonius. Toliau numatoma su žvejais bei Žemės ūkio ministerija diskutuoti apie siūlymus apskritai priekrantėse drausti verslinę žvejybą arba leisti žuvis gaudyti tik specialiomis gaudyklėmis, o ne tinklais. "Mano nuomone, reikėtų uždrausti priekrantės zonoje verslinę žvejybą.

Antram sezonui perrinktas „Šiaulių“ krepšinio treneris Gediminas Petrauskas džiaugiasi, kad veiklą tęs Šiauliuose, nes krepšininkai jam tapo antrąja šeima. Trenerį kalbinome jam poilsiaujant Trakuose – apie komandą ir asmeninius laimikius. Su žaidėjais – į žvejybą Su „Šiaulių“ krepšininkais susigyvenęs treneris G. Petrauskas randa laiko su žaidėjais ir pažvejoti, ir pajuokauti.

„Lietuvoje norime sukurti specialią žvejybos zoną ir mūsų šalies, ir užsienio žvejams mėgėjams, kad norintiesiems sugauti trofėjinių žuvų nebereikėtų vykti į Norvegiją, Švediją ar kitas Skandinavijos šalis. Ir tas laikas nebe už kalnų“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Pasaulyje didėjant vartojimui ir sparčiai senkant žuvų ištekliams Tarptautinės žvejų dienos proga žvejai buvo raginami žvejoti atsakingai. Žvejo bilietas būtinas Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys teigė, kad žuvų išteklius išsaugoti padėtų atsakinga žvejyba. „Žvejyba Lietuvoje nuo seno buvo vienas iš svarbiausių amatų, tačiau ištobulėjus žvejybos įrangai, didėjant vartojimo mastams, žuvų ištekliai sparčiai senka“, – teigė L.Balsys.

Ichtiologo dr. Arvydo Švagždžio, Žuvininkystės tarnybos vyr. specialisto bei Klaipėdos universiteto biologijos katedros dėstytojo, teigimu, žvejams įdomiausios ir svarbiausios Kuršių marios, nes jos didžiausias ir žuvingiausias Lietuvos vandens telkinys, tačiau taip pat patrauklus ir Nemuno žemupys, užliejamų pievų kanalai, vadinamieji polderiai, kuriuose irgi susikaupia nemaži žuvų kiekiai, taip pat Minija, su savo žymiąja senvage pritraukiančia didelius meškeriotojų būrius.

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, visi galės žvejoti nemokamai visuose neišnuomotuose ir išnuomotuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke – be mėgėjų žvejybos leidimo ar žvejo mėgėjo bilieto. Norintiesiems žvejoti jūroje, privačiuose ir tuose telkiniuose, kuriuose organizuota limituota (licencinė) žvejyba, teks įsigyti mėgėjų žvejybos leidimus. Nemokamai žvejoti galima dukart per metus – liepos šeštąją ir rugpjūčio penkioliktąją.

Nuo šiol visi šalies žvejai mėgėjai privalės užtikrinti švarą savo žvejybos vietoje. Šį švarios žvejybos principą nustato aplinkos ministro Valentino Mazuronio patikslintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Taisyklės įpareigoja prieš pradedant žvejybą ir žvejybos metu visas komunalines atliekas, esančias 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti ir, pasibaigus žvejybai, sutvarkyti.

Parengtas naujas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo gali būti uždrausta verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų, sužlugdytų smulkiausias žvejų įmones.

Estijos žvejybos sektorių stiprins Lietuvos ištekliai - naudodamiesi sumaištimi Lietuvos žuvininkystėje, estai didina turimus žuvų sugavimo limitus ir įtaką rinkoje. "Lietuvos žinios" rašo, kad pastaruoju metu filialus Klaipėdoje įsteigusios Estijos bendrovės "Ramsun" ir "Monistico" iš lietuvių jau įsigijo 4 žvejų laivus, ir šie iš uosto išplaukė su žvejybos kvotomis.

Aplinkos ministerija šiemet dešimčia dienų – iki birželio 10 d. – pratęsė migruojančių ungurių verslinės žvejybos terminą, atsižvelgusi į vėlavusį pavasarį. Gaudyti migruojančius ungurius ungurinėmis gaudyklėmis kiekvienais metais leidžiama Aplinkos ministerijos nustatytuose upeliuose nuo balandžio 1-osios iki birželio 1-osios. Šiemet dėl užsitęsusios žiemos ir ežerus ilgai kausčiusio ledo migruojančių ungurių verslinė žvejyba prasidėjo beveik mėnesiu vėliau nei įprastai – baigiantis balandžiui.

„Sveikiname! Sveikiname! Sveikiname! Jūs laimėjote 500 000 JAV dolerių! Esate vienas iš penkių laimingųjų...“ „Rašau Jums prašydamas padėti susigrąžinti paveldėtus pinigus, kurie yra Jūsų šalies banke...“ Ko gero, sunku rasti bent vieną interneto vartotoją, kurio elektroninės pašto dėžutės nebūtų pasiekęs panašaus turinio laiškas. Jei prieš keletą metų tokie prašymai kai kuriems dar keldavo šiokį tokį smalsumą, tai šiandien – nebent kreivą šypsnį ar susierzinimą.

Šiandien ir rytoj Kauno mariose vykdomi įžuvinimo darbai. Per dvi dienas į šį vandens telkinį bus paleista apie 500 kilogramų žuvų. „Ką žadėjome, tą ir darome: gausiname mūsų šalies žuvų išteklius. Šiam, pirmajam etapui, skirta apie 350 tūkst. litų, o iš viso šiemet šiems darbams numatyta 1 mln. 150 tūkst. litų. Šios lėšos – tai pinigai, surinkti už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus.

Sieną su Rusija saugančios Plaškių užkardos pasieniečiai kartu su aplinkosaugininkais Pagėgių savivaldybėje esančioje sodyboje sulaikė tris brakonieriavimu įtariamus vyrus. Ten pat aptikta 16 žvejybinių tinklų bei 76 brakonieriaujant sugautos žuvys.

Šiandien per Aplinkos ministerijoje sukviestą posėdį verslinės ir mėgėjų žvejybos perspektyvoms šalies ežeruose aptarti buvo išklausytos ir žvejų verslininkų, ir mėgėjų, ir prekybos žūklės reikmenimis atstovų nuomonės. Posėdyje dalyvavo Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nariai, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistai. Daugiausia diskutuota apie žvejybos teisinį reglamentavimą ir verslinės žvejybos šalyje ateitį.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žvejybinius tinklus nuo gegužės bus galima parduoti ir pirkti tik, gavus specialų leidimą tam. Aplinkos ministerija taip siekia užkirsti kelią brakonieriavimui. Aplinkosaugininkai iš upių, marių ir jūros sako kasmet ištraukiantys tūkstančius neva niekieno tinklų. Brakonieriauti palankias sąlygas, anot jų, sudaro tai, kad žvejybinių tinklų gali nusipirkti bet kas.

Praėjusią naktį prie Jūros upės užtvankos žuvitakio Tauragėje brakonieriavę du vietos gyventojai, tėvas ir sūnus, turės sumokėti 17 984 litus žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Jie tinkline gaudykle sugavo 184 upines nėges. Matyt, būtų sugavę dar gerokai daugiau, jeigu ne aplinkosaugininkai. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros pareigūnai vakar surengė reidą prie minėtojo žuvitakio.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors stintmetis pamaryje šį pavasarį vėlavo kone mėnesį, kol kas žvejai laimikiu džiaugiasi. Tačiau gyventojai vargu ar galės pasilepinti agurkais kvepiančiomis žuvimis kaip pernai, mat didžioji dalis pamaryje sugautų stintų iškeliauja į Estiją. Prieš savaitę pamaryje prasidėjęs stintmetis neleidžia žvejams atsikvėpti. Tinklai su agurkais kvepiančia žuvimi Skirvytėje traukiami ir dieną, ir naktį.

Skirmantas Pabedinskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kiekvieną pavasarį Aukštaitijos nacionalinio parko ežeruose jau gaudomos stintelės. Šiemet stintelių žvejyba pradėta vėliau, tačiau pirmuoju laimikiu žvejai liko patenkinti. Nacionalinio parko ežeruose stintelės gaudomos senoviniu būdu – tinklai traukiami sukant kartį aplink statinę – vadinamąją „bobą“. Pasak žvejų, taip žvejoti stinteles sunkiau ir ilgiau, bet pigiau.

Neringos savivaldybė įspėja žvejus, kad jau pavojinga lipti ant Kuršių marių ledo. Saulėti orai ir srovė pakenkė marių ledui - jis suplonėjo dešimčia centimetrų, aižėja, pakrantės atitirpo. Ledo storis vietomis siekia vos 5-7 centimetrus. Tik ties Preila ir Nida ledo danga yra apie 25 centimetrų storio. Specialistų teigimu, į šiaurę nuo linijos Ventė-Juodkrantė ledo danga dar laikosi tik todėl, kad nėra vėjo.

Naujausias ir tiksliausias tyrimas atskleidžia, kad verslinės žvejybos tikslais visame pasaulyje kasmet sumedžiojama apie 100 milijonų ryklių, skelbia BBC. Tyrimą paskelbė žurnalas apie jūrų politiką "Marine Policy". Mokslininkai teigia, kad toks medžioklės mastas yra gerokai per didelis, turint omeny, kad kai kurios ryklių rūšys pradeda daugintis itin vėlai ir rūšis nespėja atsiskurti.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Už geresnę stintų žvejybos vietą šiemet nepagailėta net 36 tūkstančių litų. Pernai siūloma suma buvo šeštadaliu mažesnė. Kova dėl stintų žvejybos vietų Kuršių mariose ir Nemuno deltoje šiemet nebuvo tokia arši kaip pernai. Į kai kurias vietas nesulaukta nė vieno pretendento, tačiau siūlomos sumos, už galimybę kai kuriose vietose tinklais traukti neršti plaukiančias stintas, sumušė visus rekordus.

Laivų skaičius pastarąjį dešimtmetį Lietuvos jūrų laivų registre nenumaldomai mažėja. Lyginant su 2002-aisiais jame yra 99 laivais mažiau. Tačiau į Lietuvos registrą nori sugrįžti antras pagal dydį pasaulyje žvejybos laivas "Margiris", rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Pernai jame Lietuvos vėliava buvo pakeista į Australijos, tačiau australai išsigando tokio didžiulio laivo, prasidėjo boikotai, tad nebėra kur jo dėti.

Vėlų vasario 6 d. vakarą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo žinią, kad Malkų įlankoje plaukioja įtartina guminė valtis su dviem vyrais. Šie netrukus prisiyrė prie kranto ir valtį su maišais sukrovė į automobilį. Aplinkosaugininkai pasitelkė į pagalbą policijos pareigūnus, kurie ir sustabdė pažeidėjų automobilį. Juo važiavo trys klaipėdiškiai.

Rudenį internete neteisėtais lašišų laimikiais puikavęsi žvejai pasirašė sau nuosprendį. Baudos už žuvų ištekliams padarytą žalą jau padidintos 10 kartų. Tačiau artėjant pavasariui apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų armija turėtų žinoti ir kitą svarbią informaciją, padėsiančią išvengti nemalonumų. Ministras ištesėjo pažadą Šią savaitę aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ištesėjo duotą pažadą ir atskiru įsakymu nuo kelių iki dešimt kartų padidino bazinius įkainius už žuvų ištekliams padarytą žalą.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“, LRT.lt Ketvirtadienio pavakare pirmą kartą šiemet skubėta gelbėti ant atskilusios ledo lyties įstrigusių žvejų. Nepaisydami nei šio incidento, nei marių pakrantėse jau telkšančio vandens, poledinės žūklės entuziastai toliau tebeplūsta ant Kuršių marių.

Praėjusią savaitę internete publikuotas vaizdo įrašas, kuriame įamžinta, kaip poledinės žūklės metu vieną iš entuziastų ištiko nelaimė. Didelio ir sunkaus visureigio neatlaikę ledas įlūžo, o jo savininkui teko tik stebėti, kaip jo transporto priemonė dingsta po ledu. Žvejas dar mėgino traukti automobilį pririšęs raištelį prie stogo bagažinės laikiklių, tačiau kaip ir galime tikėtis, visos jo pastangos buvo bevaisės.

„Svarbiausia yra įdiegti šalyje bausmės už įstatymų laužymą neišvengiamumo kultūrą“, – sako aplinkos ministras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) vicepirmininkas Valentinas Mazuronis. Svarbu tvarka – Daugelio apžvalgininkų nuomone, jūsų, kaip ministro, pirmieji pasisakymai yra gana radikalūs.

Per visuotinį reidą, kurį aplinkosaugininkai surengė sausio 26–27 dienomis, visoje Lietuvoje aplankyta per 500 vandens telkinių. Patikrinta, kaip laikosi mėgėjiškos žūklės reikalavimų, ar yra įsigiję žvejybos leidimus, ar turi specialius smaigus, kurie žvejojant ant ledo yra privalomi, beveik 4 tūkstančiai žvejų. „Inspektoriams teko konfiskuoti draudžiamus žvejybos priemones ir įrankius – 164 skritulius, 3 grąžtus.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Kazys Starkevičius sako, kad aplinkos ministro Valentino Mazuronio patvirtintos naujos sugriežtintos "Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles" tarp žvejų sukėlė sumaištį.

Žvejojant žiemą ant storo ledo reikia ne tik kantrybės, bet ir tam tikrų žinių. Susidarius storam ledui, žuvys patiria savotišką šoką. Jos prisiglaudžia prie ledo ir taip gali išbūti iki trijų valandų. Tačiau ešeriai, kuojos, lydekos, karšiai ir kitos visų sezonų žuvys staiga tampa itin atsargios. Kaip jas lengviau prisivilioti? Ešeriai Žiemos sezono pradžioje ir vėlyvą rudenį ešerių elgsena beveik nesiskiria. Ešeriai dar laikosi seklumose, taip pat tose vietose, kur daugiau vandens augalijos.

Šiemet Aplinkos ministerija numato skirti daugiau kaip milijoną litų žuvims šalies vandens telkiniuose įveisti. Tam bus skirtos lėšos, gautos už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus. "Priėmėme sprendimą apie milijoną litų skirti "įžuvinimui" vandens telkinių. Per pastaruosius metus tai padaryta pirmąkart. Tai yra lėšos, kurios, tikimės, bus surinktos už padidintą leidimų mėgėjiškai žūklei surinkimą", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Lietus plauna ir tirpdo ledą, tačiau žvejai lipa ant vandens telkinių. Sako, ledas ir automobilį išlaikys. Bet po ledu jau nugrimzdo pirmosios aukos. Šiauliečiai rizikuoja dėl „kilbukų“, kuriais gaudys lydekas Latvijoje. Ledas suskilęs Šiauliuose ant Talkšos ežero vakar buvo galima suskaičiuoti apie tuziną žvejų. Dauguma jų būriavosi netoli krantinės. Ledas blizga nuo balų, tačiau neatrodo labai plonas.

Baltijos jūroje žvejojantys žvejai antrus metus iš eilės neišgaudė jiems skirtos menkių kvotos. Žvejai sako, kad dėl to kaltas pasenęs laivynas ir prievolė didžiąją dalį laimikio parduoti Lietuvoje, žuvininkystės produktų aukcione. Anksčiau itin gerai menkes gaudydavę ir dėl kiekvienos papildomos tonos pešdavęsi žvejai pastaruosius dvejus metus menkių limito neišgaudo. 2011-aisiais nesugauta apie 600 tonų, 2012-aisiais - daugiau nei du tūkstančiai - beveik pusė metų kvotos.

Šį savaitgalį žvejai mėgėjai dar galės žvejoti vėgėles, tačiau nuo pirmadienio, gruodžio 17-osios, įsigalios draudimas jas žvejoti, praneša Aplinkos ministerija. Nors pagal Mėgėjiškos žūklės taisykles vėgėles draudžiama žvejoti nuo gruodžio 15 iki sausio 15 dienos, šios taisyklės numato, kad tais atvejais, kai pirmoji žvejybos draudimo diena yra savaitgalis, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio.

Nors iki metų pabaigos liko dar visas mėnuo, Baltijos jūroje dirbantys mūsų žvejai neabejoja, kad nesugebės išgaudyti šiais metais Lietuvai skirtos menkių kvotos ir taip praras 10 mln. litų, rašo "Respublika". Jei neįvyks stebuklas ir gamta nepasigailės, jos neišnaudoti liks ne kokie nors keli ar keliolika menkų procentų, o net pusė. Pasak pačių žvejų, to dar niekada nėra buvę.

Pagėgių pasieniečiai sulaikė teisėsaugai žinomą biržietį, kurio policija ieškojo kaip nuteistojo už nusikaltimo padarymą. Vyras įkliuvo, kai atėjo į Bardinų užkardą prašyti leidimo būti valstybės sienos apsaugos zonoje. Šeštadienį į sieną su Rusija saugančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešvilės užkardą atvyko 30-metis Biržų gyventojas ir du jo draugai. Vyrai norėjo gauti vienkartinius leidimus būti valstybės sienos apsaugos zonoje, mat savaitgalį norėjo žvejoti Nemune.

Lietuvos žvejų organizacijos skambina pavojaus varpais dėl naikinamo žvejybos laivyno. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žvejybos laivų sumažėjo perpus. Tuo metu lėšos, skirtos laivams atnaujinti, nėra panaudojamos dėl ES taikomų griežtų reikalavimų. Žemės ūkio ministerijos siūlymu, 11 milijonų litų, numatytų laivams modernizuoti, bus skiriami tvenkinių ir kitų vandens telkinių žuvininkystės projektams.

Lin­kai­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ven­to­jas Juo­zas Grei­čiū­nas sa­vo da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą da­li­na į dvi da­lis: pu­sę me­tų jis pra­lei­džia avi­nin­kys­tės ūky­je Nor­ve­gi­jo­je, ki­tą pu­sę – šal­tuo­ju me­tų lai­ku – Lie­tu­vo­je. Sa­vo­je ša­ly­je, gim­ta­ja­me kai­me jis dir­ba bib­lio­te­kos kū­ri­ku. Jau­nas vy­ras sa­ko, kad Nor­ve­gi­jo­je per sa­vai­tę ga­li už­dirb­ti dau­giau nei Lie­tu­vo­je per mė­ne­sį.

Į Lietuvos pajūrį žvejai atvyksta net iš užsienio, tačiau galimybės skatinti mėgėjišką žvejybą šalyje neišnaudojamos. Dėl painios tvarkos ir vietų, kur būtų galima išplaukti į jūrą, daugelis mėgėjų nesinaudoja šia galimybe. Vėjas Karklės pakrantėje – ne toks ir stiprus, tačiau po audros bangos dar gana grėsmingos. Bet jos negąsdina į Klaipėdą iš Rygos atvykusių žvejų mėgėjų. „Toliau nepavojinga, nes bangos mažesnės. Bandome išplaukti.

Laisvalaikiu Nemunykščio upėje pažvejoti susiruošęs Druskininkų pasienietis vandenyje aptiko kontrabandos krovinį – 12 dėžių baltarusiškų cigarečių. Įtariama, kad Lietuvą jos galėjo pasiekti Nemunu, o po to buvo tempiamos jo intaku Nemunykščiu. Šeštadienį laisvadienį turėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės pasienietis susiruošė pažvejoti Nemunykštyje, tekančiame per Švendubrės kaimą Druskininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija.

Baltijos jūroje be grėsmės populiacijai galima sugauti 70 tūkst. lašišų, rekomenduoja mokslininkai. Europos Sąjungos Taryba praėjusią savaitę regiono šalims leido 2013 m. Baltijoje sugauti 124 tūkst. lašišų. Dar apie 70 tūkst. lašišų sugaunama nelegaliai. Tris kartus mokslininkų rekomendacijas viršijantis žvejybos mastas – didžiausia grėsmė Baltijos lašišų populiacijos išlikimui.

Danės krantinėje, ties Pilies tiltu, pardavinėti šviežias, ką tik sugautas žuvis žvejai galės iki kitų metų pabaigos, nutarė Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus reikalų komisija. Tačiau į AB „Smiltynės perkėla“ priklausantį pastatą žvejai nebus įleisti. Tą kategoriškai pasakė Darius Butvydas, perkėlos generalinis direktorius: „Esame akcinė bendrovė, siekianti pelno. Pastato veltui atiduoti tikrai negalime. Be to, turgaus veikla taip pat neužsiimsime.