žvejyba

Antradienį Seimui pateiktas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įtraukti valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu žuvų išteklių naudotojai netekus galimybės žvejoti, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 96, susilaikė – 18, prieš balsavo 2 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Kaimo reikalų komitetas.

Mėgėjų žvejybos taisyklėse nustatyta, kad rugpjūčio 15 d., per Žolines, visi asmenys gali žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą (neišnuomotuose telkiniuose), išskyrus Mėgėjų žvejybos taisyklių 1 ir 6 prieduose nurodytus vandens telkinius.

Aplinkos apsaugos departamentas kreipiasi į žvejus ir primena, kad rugpjūtį draudžiama žvejoti kai kurias žuvis. Socialiniuose tinkluose aplinkosaugos specialistai pasidalijo atmintine, ką būtina žinoti žvejams. Žvejybos draudimai Rugpjūčio mėnesį tęsiasi kai kurių žuvų žvejybos ribojimai.

Apie karpininką Eiridą Dambrauską kalbos sklinda ne tik tarp kėdainiečių karpininkų. Jo trofėjai ir atsidavimas žvejybai stebina net užkietėjusius žvejus. E. Dambrauskas, gyvenantis Kėdainiuose, kaip ir kiekvieną vasarą, labai daug laiko praleidžia prie vandens su meškerėmis. Jaunuolis yra susikoncentravęs į karpių žvejybą. O paskutinė jo žvejyba – net labai įspūdinga: laimikis – 3 vienas už kitą gražesni karpiai.

Vievio ežere sulaikytas asmuo žvejojo neleistinais įrankiais – 4 bučiais. Žala aplinkai siekia 5900 eurų. Vėliau atlikus ežero apžiūrą rasti dar net 85 bučiai.  Liepos 4 dieną Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Elektrėnų savivaldybėje, Vievio ežere sulaikė vyrą, bučiais neleistinai gaudžiusį žuvis. Turėdami išankstinę informaciją apie nelegalią veiklą, pareigūnai laukė pasaloje, kol atvyks žvejas. Jį sulaikė atėjusį pasiimti sugautos žuvies.

Siūloma dar labiau griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai sukėlusius verslinės žvejybos ežeruose, mariose ir upėse taisyklių pažeidimus  Seime registruotomis pataisomis siūloma žvejybos kvotų galiojimą stabdyti vieneriems metams už šiurkščius pažeidimus, jeigu jais gamtai padaryta žala viršytų 100 bazinių socialinių išmokų (BSI) – šiemet tai yra 5,5 tūkst. eurų.

Seimui nepritarus Žuvininkystės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma griežtinti sankcijas už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus, Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas vėl siūlo parlamentui grįžti prie šio klausimo. Jis įregistravo tai numatančias patobulintas Žuvininkystės įstatymo pataisas. Jei Seimas pritartų, iki 1 metų galėtų būti atimta teisė žvejoti už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.

Aplinkos apsaugos departamentas primena gerą žinią žvejams – rytoj, Liepos 6-ąją, galėsite žvejoti nemokamai. Šią dieną, kaip ir kitomis valstybinių švenčių dienomis, mėgėjų žvejybos bilietų nereikia. Liepos 6-ąją galima žvejoti nemokamai Tiesa, yra tam tikrų išimčių – laisvai nemokamai žvejoti galima ne visur.

Nuo liepos siūloma griežčiau bausti už žvejybos taisyklių pažeidimus – kai kurias baudas ketinama didinti penkis kartus, tačiau dukart mažiau negu siūlė iniciatoriai – valdančiųjų Seimo narių grupė.     Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) penktadienį pritarė tokioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms: po du komiteto narius susilaikė ir balsavo prieš, keturi – už. Sprendimą lėmė komiteto pirmininkės balsas.

Nuo pirmadienio verslinę žvejybą vidaus vandenyse nutraukiančios šalies įmonės ir fiziniai asmenys gali pretenduoti į paramą, kuriai šiemet iš valstybės biudžeto skiriama pusantro milijono eurų. Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija, paraiškas kviečiami teikti fiziniai asmenys, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Pažymima, kad išmokos nebus skiriamos ūkio subjektams, kurie turi teisę į žvejybos kvotą tik polderiuose ar (ir) tik specializuotajai stintų žvejybai.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus. Už tokius pažeidimus bus pasiūlyta  nuo 3 mėnesių iki 1 metų atimti teisę žvejoti.

Aplinkos ministerija nusprendė drausti meškeriotojams pasiimti vakarienei sugautas ne tik per mažas, bet jau ir dideles populiariausias plėšrias žuvis. Sugautus didelius sterkus ir lydekas teks matuoti ir paleisti, o marguosius upėtakius paleisti visus. Aplinkos ministras tikina taip norintis dar labiau padidinti šių žuvų populiaciją.

Pasaulio čempionate skamba Lietuvos vardas. Šalies rinktinė sugaudžiusi daugiau nei 304 kilogramus įvairios žuvies pelnė sidabro medalius. Lietuvos rinktinės žvejai pasakoja, kad tokio laimėjimo nė nesapnavo, o antra vieta pasaulio čempionate – istorinis įvykis visai šaliai. Nuo pirmos vietos lietuviai sportininkai atsiliko vos vienu taškeliu.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvos vardas garsiai skamba Pasaulio dugninės meškerės čempionate.

Nuo gegužės 1 d. prasidėjo ne vienas pokytis, apie kurį svarbu žinoti. Tai tvarka dėl žvejybos, pajamų deklaravimo ir kitų aktualijų. Dėl to pasidalijome tuo, ko nevalia pamiršti. Pagrindiniai pokyčiai Kas mūsų laukia nuo gegužės mėnesio, visi pakeitimai ir naujienos vienoje vietoje: Nuo balandžio 30 d., reikės paleisti pagautus ne tik mažesnius nei 50 cm, bet ir didesnius nei 65 cm sterkus. Iki šiol buvo privaloma paleisti mažesnius kaip 45 cm sterkus.

Nuo balandžio 30 dienos įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, reikės paleisti didesnius sterkus, lydekas, bet kokio dydžio marguosius upėtakius. Kaip antradienį pranešė Aplinkos ministerija, nuo antradienio žvejai turės paleisti ne tik mažesnius nei 50 cm, bet ir didesnius nei 65 cm sterkus. Iki šiol buvo privaloma paleisti mažesnius kaip 45 cm sterkus. Taip pat paleisti reikės mažesnes nei 50 cm ir didesnes nei 80 cm lydekas.

Nuo pirmadienio šalies žvejai turėtų suklusti – įsigalioja draudimas žvejoti karšius Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, praneša Aplinkos ministerija. Balandžio 22 dieną taip pat įsigalioja draudimas žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Draudimas tęsis iki gegužės 20 d., nes šiuo laikotarpiu vyksta intensyviausias įvairių žuvų nerštas. Tačiau nuo balandžio 20 d. nebegalioja draudimas žvejoti Neryje tamsiu paros metu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarų Aistės Gedvilienės, Ewelinos Dobrowolskos, Andriaus Vyšnausko, Audriaus Petrošiaus, Simono Gentvilo siūlymui griežtinti atsakomybę už žvejybos tvarkos pažeidimus ir pakartotinių nusižengimų atvejais numatyti įrangos konfiskavimą. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Aplinkos ministerijos siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui. Parlamento taip pat prašoma šį siūlymą patobulinti.

Žvejai mėgėjai siūlo naują įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų draudžiama pasiimti pagautas ne tik mažas lydekas, starkius, ešerius ar kitas plėšrias žuvis bet ir dideles, suaugusias ir subrendusias. Taip, pasak jų, būtų gerinama žuvų populiacija, ežeruose pagausėtų didelių ir mažų laimikių. Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šylant orams pradėjęs tirpti ledas žvejų neatbaido – nepaisydami kylančio pavojaus, jie lipa ant nesaugaus ledo. Vieną jų, įlūžusį ant ledo, kovo 2-ąją teko skubiai gelbėti ugniagesiams – maždaug tris valandas trukusi gelbėjimo operacija baigėsi sėkmingai. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba socialiniuose tinkluose dalinosi, kad kovo 2 d., 14.12 val., gautas pranešimas apie Visagine, Drūkšinių kaime, Drūkšių ežere įlūžusį žvejį.

Aplinkos ministerija siūlo žvejams mėgėjams drausti paimti kai kurių rūšių dideles žuvis. Tai, anot ministerijos, siūlo įteisinti žvejų mėgėjų organizacijos. Ministerija parengė ir pateikė derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, pagal kurį būtų leidžiama sugavus paimti tik nuo 50 iki 65 centimetrų dydžio sterkus, 50-80 centimetrų dydžio lydekas, didesnius kaip 30 centimetrų ešerius, o visus marguosius upėtakius būtų privaloma paleisti.

Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti. Nuo vasario 1-osios draudžiama žvejoti lydekas, prasideda vėgėlių žvejyba.

Šventosios žvejai skundžiasi, kad dėl Aplinkos ministerijos nustatytų ribojimų negali gaudyti nėgių, ketvirtadienį skelbia „Vakarų ekspresas“. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkės Akvilės Kungienės, dėl nustatyto labai mažo leidžiamo kiekio žvejams gresia baudos, nes fiziškai sugauti tiek mažai neįmanoma. „Kai skiriamas toks mažas kiekis, fiziškai neįmanoma to padaryti, nes automatiškai bus sugaunama daugiau - pasipils baudos.

Geru pavyzdžiu suaugusiesiems, sėdintiems šiltai namuose ir bambantiems dėl šalto oro, pasišovė būti vaikai. Nepaisydami nosį kandančio šaltuko, būrys Klaipėdos rajono berniukų ir mergaičių pasiėmė meškeres ir patraukė prie vandens. Jaunuoliai sako, kad sėdėti namuose prie išmaniųjų įrenginių kenkia sveikatai, tad jau geriau užmesti meškeres ir pasivaržyti, kas ištrauks didesnę žuvį.

Žiemai įsibėgėjus, užšalę ežerai ir upės vis labiau traukia poledinės žūklės mėgėjus. Aplinkosaugos iniciatyvų organizacija „Mes darom“ atkreipia dėmesį, kad svarbu pagalvoti ne tik apie saugumą ant ledo, bet ir siūlo sprendimą, kaip atsakingai elgtis su nuorūkomis. Svarbiausia – saugumas Žvejyba ant ledo gali būti maloni pramoga, bet ji reikalauja ypatingo atsargumo ir tinkamo pasirengimo. Pirmiausia labai svarbu įsitikinti, ar ledas yra pakankamai storas ir saugus.

Naujosios Zelandijos policija „visišku stebuklu“ pavadino beveik parą vandenyne praleidusio žvejo išsigelbėjimą, kai jis panaudojo saulės atspindį nuo laikrodžio, kad atkreiptų dėmesį. Vienu metu prie žvejo buvo priartėjęs ryklys, ketvirtadienį sakė policijos seržantas Willas Hamiltonas. Vyras vienas žvejojo prie Naujosios Zelandijos Šiaurės salos Koromandelio pusiasalio rytinės pakrantės, kai jam užkibo marlinas ir jis iškrito už borto. Srovių nuneštas, jis negalėjo grįžti prie savo valties.

Penktadienio vakarą Šilutės rajone žvejyba baigėsi tragedija – nuskendo trys žvejai. Specialistai primena, ką būtina žinoti žvejojant ant ledo, kokias priemones turėti ir kokių klaidų nedaryti, kad žvejyba netaptų tragedija.

Š. m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2024 m. sausio 1 d. keisis mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Apie tai praneša Aplinkos ministerija. Populiariausių žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 10 eurų mėnesiui ir 30 eurų metams. Paleidžiantys žuvis – mokės mažiau Mažiau už leidimus mokės žuvis paleidžiantys žvejai: leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuos 10 eurų mėnesiui ir 25 eurų metams.

Seimas užsimojo keturis kartus branginti leidimus meškerioti, neva už mėgėjišką žvejybą Lietuvoje žmonės moka per mažai. Kai kurie meškeriotojai griebiasi už galvos ir sako, kad iš viso to išeis tik šnipštas. Esą ir taip nėra ką žvejoti, nes vandenyse žuvų mažai, o infrastruktūra prie vandens telkinių – prasta. Ministras žada, kad infrastruktūra pagerės, o žuvų neva daugės dėl to, kad bus smarkiai ribojama verslinė žvejyba.

Seimas antradienį mažiau nei planavo pabrangino leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Už tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas balsavo 74 , prieš buvo 37, o 19 susilaikė. Prieš balsavimą dalis parlamentarų abejojo dėl surinktų lėšų panaudojimo, pasigedo kontrolės. Jie taip pat aiškino, kad metinis bilietas galios konkrečiuose ežeruose ar upėse, o ne visoje Lietuvoje ir visuose vandens telkiniuose.

Seimas antradienį balsuos, ar du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Tai bus antras bandymas priimti tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas – praėjusią savaitę opozicija paprašė atidėti balsavimą.  Viena pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Viena Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.  Per pataisų svarstymą dalis parlamentarų abejojo dėl surinktų lėšų panaudojimo ir pasigedo kontrolės.

Šiuo metu žvejai brakonieriai, jeigu ir yra baudžiami, tai tik gana nedidelėmis baudomis, kurios esą nė kiek neatbaido nuo pažeidimų. Dėl to nesilaikantiems taisyklių ruošiamas naujas baudų kabliukas. Antradienį Seime po pateikimo buvo pritarta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, kurios ir numato didesnes baudas.

Seimui po svarstymo pritarė Aplinkos apsaugos komitete patobulintam Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama nustatyti racionalesnę teisės mėgėjų žvejybai suteikimo tvarką, surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, aiškiau reglamentuoti žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimus.

Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas žvejoti šamus. Kaip nurodo Aplinkos ministerija, šis ribojimas tęsis iki balandžio 1 dienos. Nuo spalio 1 iki metų pabaigos taip pat draudžiama gaudyti marguosius upėtakius ir sykus. Toks ribojimas taikomas siekiant apsaugoti neršiančias žuvis. „Paskutinį rudens mėnesį ir žiemos pradžioje, atšalus orams, žuvys nebėra tokios aktyvios. Kol vandens telkinių nedengia saugus ledas, daugelis žvejų šiuo laikotarpi nežvejoja“, – nurodo ministerija.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad per dvi dienas trukusias derybas Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai pavyko pasiekti kompromisą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2024 metais.  Anot ministro, esminis pasiekimas – tai, kad šprotų žvejybos kvota mažės ne taip drastiškai, kaip siūlė Europos Komisija (EK).  „Patvirtintas kompromisinis variantas, mums svarbiausia, kad vietoj Komisijos siūlytų sumažinti šprotų kvotos 24 proc.

Europos Parlamentas antradienį priėmė atnaujintas pramoninės žvejybos taisykles, pagal kurias bus reikalaujama laivuose įrengti sekimo prietaisus, o didesniuose laivuose – vaizdo kameras, kuriomis būtų stebimas laimikis. Be to, naujosiomis priemonėmis reglamentuojama nauja baudų taisykles pažeidusiems laivams nustatymo tvarka – jos nuo šiol priklausys nuo laimikio vertės.

Seimas po pateikimo pritarė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.  Šias įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai Linas Jonauskas, Aistė Gedvilienė ir Simonas Gentvilas, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime. Įstatymo projekte siūloma, kad populiariausių mėgėjų žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 15 eurų mėnesiui ir 50 eurų metams. „Žvejybos leidimo mokesčio dydis nesikeitė jau daugiau kaip dešimtmetį.

 Įsigaliojant draudimui žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai skelbia apie penktadienį prasidedančią akciją „Saugom lašišą“. Kaip ketvirtadienį skelbė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), nuo rugsėjo 1 dienos iki spalio 15 dienos visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį. Paimti sugautą lašišą arba šlakį bus galima tik po šių žuvų neršto – nuo sausio mėnesio iki balandžio 30 dienos.

Į Klaipėdos universitetą žvejai atgabeno prie pat Klaipėdos sugautą retą žuvį. Mokslininkai išsiaiškino, kad tai tik pačiuose Baltijos pietuose ar Juodojoje jūroje gyvenantis paprastasis merlangas. Dėl taršos keičiasi Baltijos jūros vandens sūringumas bei nyksta menkės, tad mokslininkai mano, kad merlangai ruošiasi jas pakeisti, o dabar žvalgosi teritoriją. „Per paskutinius 20 metų, jei neklystu, merlangas pagautas antrą kartą.

Patyręs žvejas ir TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į vis labiau mūsų šalyje populiarėjančią žvejybą method feeder'iu. Tokia žūklė – efektyvus karpių, karosų, karšių ir kitų žuvų žvejybos būdas stovinčiame vandenyje. Tokiu būdu galima žvejoti ir upėse su nedidele srove.

Meškeriotojai švenčia pergalę prieš tinklais žuvį gaudančius verslininkus. Besisvaidydami grasinimais ir aštriomis replikomis, parlamentarai uždraudė verslinę žvejybą. Nuo 2026 metų verslininkai negalės žvejoti ežeruose, Kuršių mariose ar upėse. Nors kol kas Kuršių mariose ir toliau bus leidžiama tinklais gaudyti žuvis, jiems suteiktos palankios galimybės pasitraukti iš verslo ir gauti milijonines kompensacijas.

Jau šį sekmadienį žiūrovai išvys paskutinę šio sezono TV3 kulinarinę laidą „La maistas“. Gian Luca Demarco rytą pradės su šypsena, nes ir vėl ryšis išbandys tai, ko Lietuvoje niekaip negali prisijaukinti – žvejybą. O svarbiausia, kad tą jis darys su bene žinomiausiu televizijos veidu Arūnu Valinsku. Gian Lucos laukia ir vienas malonus siurprizas – pažintis su Arūno žmona Inga. Nors Arūną esame įpratę matyti televizijoje, tai – ne vienintelė žinomo vyro veikla.

Prie Lietuvos krantų pasirodė kartą per metus mus aplankančios keistos išvaizdos žuvys – vėjažuvės. Dėl snapo meškeriotojai meiliai jas vadina gandriukais. o patogiausia vėjažuves gaudyti nuo Palangos tilto, tad dabar jis tapo ne tik turistų, bet ir meškeriotojų traukos objektu. Ant Palangos tilto net kelias meškeres užmetęs telšiškis Stasys juokiasi, kad dirba pavėžėju – į kurortą atvežė žmoną su drauge, o kol šios vaikštinėja vyras nusprendė pažvejoti.

Iniciatyvus biržietis užsimojo gelbėti vis labiau dumblėjantį seniausią ir didžiausią Lietuvoje dirbtinį tvenkinį – Širvėnos ežerą. Gamtos mylėtojas juokauja, kad jei lietuviai sugebėjo „susimesti“ bairaktarams, kodėl biržiečiai negali surinkti lėšų savo krašto pasididžiavimui. Kaip tarė, taip ir padarė. Mažiau nei per porą savaičių pavyko surinkti tiek pinigų, kad nupirktų beveik 400 kilogramų žuvų – amūrų ir plačiakakčių.

Siekiant saugoti žuvų išteklius Seimas ketvirtadienį uždraudė verslinę žvejybą upėse ir ežeruose bei įteisino kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms.  Išimtis bus taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinei žvejybai – jas bus galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas. Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebus draudžiama ir po 2026-ųjų.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų, draudžiančių verslinę žvejybą upėse ir ežeruose ir Kuršių mariose bei įteisinančių kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms.  Išimtis būtų taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinė žvejybai – jas būtų galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas.   Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebūtų draudžiama ir po 2026-ųjų.

Žvejų pyktį sukėlė darbai Nemuno pakrantėje Kaune. Gyventojai sako, kad ten žemėmis ir statybinėmis atliekomis užverčiamas itin žuvingas telkinys, kuriame neršia ir gyvena lydekos, lynai, karosai ir net nykstantys vijūnai. Teritoriją valdanti Vidaus vandens kelių direkcija tikina viską daranti pagal įstatymus, o esą tvenkinys – sovietmečio palikimas. Tačiau situacija susidomėjo aplinkosaugininkai ten jau anksčiau radę pažeidimų.

Panašu, jog Lietuvoje, o ypač Neringoje, šviežiais, rūkytais unguriais pasimėgauti nebeteks. Reaguodama į Europos Sąjungos nurodymus, Lietuva pradeda drausti ungurių žvejybą. Dabar to daryti Kuršių mariose nebegali žvejai mėgėjai, o netrukus gaudykles susivynioti turės ir žvejai verslininkai. Specialistai neabejoja – ant lietuvių stalų guls tik šaldyti lenkiški ar net kiniški unguriai. Žvejys mėgėjas rodo ant meškerės kabliuko besirangantį ungurį, kurį tik ką pagavo Kuršių mariose.

Kas yra klasikinis lietuvių kultūros etalonas? Ar etalonu galima laikyti mėlynus džinsus, poilsį Lietuvos pajūryje ar žvejybą? Apžvelkime etalonų sąrašą Lietuvos kultūroje – ne tik maisto ir gėrimų, bet ir kitose srityse.