vidutinis atlyginimas

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas spartus gyventojų darbo pajamų augimas, nemažėjo ir darbuotojų poreikis. Vis dėlto augę atlyginimai nepasivijo infliacijos. Be to, atlyginimai kilo lėčiau nei pensijos.

Daugelis gyventojų yra sutikę tikrai gerų ir rūpestingų gydytojų. Tačiau ne vienas susidūrė ir su jų abejingumu, mirtinomis klaidomis ir, žinoma, ilgiausiomis eilėmis norint patekti pas specialistus. Kitaip nei paprasti darbuotojai, beveik visi Lietuvos gydytojai dirba bent du darbus. Yra ir tokių, kurie sugeba dirbti 11 (vienuolikoje!) darboviečių vienu metu. Ir niekas netikrina, ar jie neviršija leidžiamo darbo krūvio.

Keturi iš dešimties (41 proc.) jaunų Lietuvos gyventojų per artimiausius penkerius metus tikisi gauti daugiau negu 2 tūkst. eurų į rankas siekiantį atlyginimą. Palyginti su praėjusiais metais, tokio darbo užmokesčio besitikinčių jaunuolių padaugėjo 13 proc. punktų. Daugiau negu šeštadalis (17 proc.) jaunų respondentų viliasi 2,5 tūkst. eurų viršijančio atlyginimo. Pernai tokią algą per artimiausius penkerius metus planavo pasiekti 12 proc.

Minimalaus atlyginimo kėlimas – dar viena didesnė kaštų eilutė, tvirtina darbdaviai. Anot jų, infliacija, energetikos krizė veda verslus link bankroto. Tad vietoje didesnių atlyginimų, darbuotojams gali tekti ieškoti naujo darbo. Tačiau darbuotojų atstovai sako, kad už dabartinį minimumą išgyventi neįmanoma. Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, kad minimalioji mėnesinė alga gali būti mokama tik tokiems darbuotojams, kurie dirba nekvalifikuotą darbą.

Rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms, nuolat iškyla klausimas, kiek didės išmokos ir atlyginimai. Sprendžiant iš naujausių duomenų, skirtinguose šalies regionuose jie keičiasi nevienodai. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 322 eurai, skelbia Statistikos departamentas.

Lietuvos gyventojų vidutinės darbo pajamos toliau auga ir jau siekia 1034 eurus į rankas, skaičiuoja „Sodra“. Tačiau pastaruoju metu pajamų augimą sunku pajusti dėl augančių kainų. Anot „Sodros“ atstovų, moterų padėtis šalies darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose.

Atlyginimai šiemet augo daugiau nei 10 proc. Vieni darbdaviai tokiu augimu džiaugiasi ir sako, kad gaudami daugiau pinigų gyventojai daugiau jų išleidžia ir vartojimui. Kiti tuo metu įspėja, kad ateityje galime sulaukti krizės ir darbuotojų atleidimų. Ekonomistai atlyginimų augimą irgi vertina dvejopai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.

Nepaisant pandemijos ir įvairių su ja susijusių ribojimų, Lietuvoje yra ne viena įmonė, darbuotojams mokanti penkiaženkles sumas. Bent 14 jų už praėjusį mėnesį išmokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tai rodo naujausi „Sodros“ paskelbti sausio mėnesio duomenys apie išmokamo darbo užmokesčio vidurkius. Didžiausią algų vidurkį sausį fiksavo Kaune registruota bendrovė „Gurtam“. Jos darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1317,6 eurp. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,2 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 834,3 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Mažinant pensininkų skurdą, Prezidentūra siūlys Seimui įstatymu įtvirtinti, kad indeksuojant pensijas jų augimas būtų spartesnis už vidutinį darbo užmokestį. „Dėl pastovaus pensijų indeksavimo, spartesnio negu vidutinis darbo užmokestis, mes norėtume tai įtvirtinti įstatymu.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį 161,4 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, antrąjį ketvirtį sudarė 88,2 proc., o išmokėtas (neto) – 89,3 proc. vyrų algos.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1262,7 euro. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,4 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 802,7 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis (VMDU) šalyje kitais metais gali pasiekti 1000 eurų ribą, žada premjeras. „Manau, kad tikrai į tą traukinį kitais metais įšoksime“, – tikino Saulius Skvernelis, antradienį Seime pristatydamas praėjusių metų jo vadovaujamos 17-osios Vyriausybės veiklos ataskaitą.

Jeigu pažvelgsime į oficialią statistiką pamatysime, kad pagal vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, Estija mus lenkia ženkliai, tačiau į priekį įsiveržusi ir Latvija. Tačiau pažiūrėsim į vartojimą ir situacija jau kitokia. Ekonomistai beda pirštu į šešėlį ir teigia, kad dėl Lietuvos atsilikimo kalta ne tik valdžia, o ir visuomenė. Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

Nacionalinis statistikos žinybos duomenimis,vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Latvijoje pirmąkart viršijo 900 eurų. Remiantis duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis balandžio-birželio mėnesiais siekė 927 eurus ir buvo 8,7 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinė paskaičiuota mėnesio alga viešajame sektoriuje augo 8,2 proc. iki 954 eurų, privačiame - 9,1 proc. iki 915 eurų.

Esminis veiksnys, galintis sumažinti emigraciją iš Lietuvos, yra atlyginimų kėlimas, migracija normalizuotųsi vidutiniam atlyginimui pasiekus 1100 eurų, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Jei mes pakeltumėme vidutinį atlyginimą iki kokio 1100 eurų, tai, manau, emigracija ir sugrįžimas galbūt atrastų balansą. Yra ir Estijos pavyzdys“, - Žinių radijui teigė V.Pranckietis.

Tūkstantis eurų – skamba solidžiai. Tiek žadėjo politikai prieš Seimo rinkimus, tiek paskelbė sieksiantys ir latviai iki 2020 metų. Tačiau Lietuvos ekonomistai optimistiški, latvius aplenksime ne tik „ant popieriaus“. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vienodas minimalus mėnesio atkyginimas (MMA) – 380 eurų. Tačiau pagal vidutinį atlyginimą, kaimynai mus lenkia. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. III ketv.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos Investuotojų forumas valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas įsitikinęs, kad viena didžiausių šalies problemų – politikai galvoja tik apie rinkimus, neprisiimdami atsakomybės už Lietuvos ateitį. Advokatas mano, kad siekiant politinio stabilumo, būtina imtis kartais ir nepopuliarų sprendimų, pavyzdžiui, visus rinkimus – Seimo, prezidento, savivaldybių – organizuoti tais pačiais metais.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį augo 6,9 proc. Tai buvo sparčiausias augimo tempas pokriziniais metais. Dėl sparčiai kuriamų darbo vietų šalyje ir toliau turėtų mažėti nedarbas, o tai savo ruožtu palaikys spaudimą darbo užmokesčiui augti. Lemia kaistanti darbo rinka ir MMA didinimas Tokį spartų atlyginimų augimą pastaruoju metu lėmė dvi pagrindinės priežastys.

Vidutinis atlyginimas sieks 1450 Eur, minimali mėnesinė alga (MMA) – 450 Eur, Seimo narių skaičius – 101, valdininkai premijas gauna tik tada, jei kyla šalies ekonomika – tokią Lietuvą žada Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. 2012 m. prieš Seimo rinkimus A. Zuokas rinkėjus viliojo pažadais, kad sostinės gyventojas 2020 m. vidutiniškai 6,4 tūkst.

Beveik 80 proc. – tiek lietuviams reikėtų paaukoti vidutinio atlyginimo, norint nuomotis vieno kambario butą Vilniaus centre. Latviams už vieno kambario butą Rygos centre tektų atiduoti daugiau nei pusę – 57 proc. – vidutinio šalies atlyginimo, estams Talino centre dar mažiau – 47 proc. O vienos geriausių perspektyvų Europoje nuomotis vieno kambario butą centre yra Norvegijoje ir Švedijoje – ten nuomai reikėtų skirti kiek mažiau nei trečdalį vidutinio šių šalių atlyginimo.

Paskaičiuota, kiek apytikriai pinigų Lietuvos gyventojas išleidžia būsto nuomai, maistui ir transportui ir kiek eurų lieka mėnesio pabaigoje. Asmeninių finansų ekspertai tikina, kad vienam žmogui vidutinės algos – 550 eurų – gali visiškai užtekti, o štai kito piniginėje – jau švilpaus vėjai. Štai vilnietis Vincas, turintis savo verslą ir gyvenantis nuosavame name, atšauna, kad vidutinės algos jam nieku gyvu neužtektų.

Kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis ketina akcentuoti vidutinio atlyginimo augimo bei gimstamumo problemas, sako partijos vadovas. Partijos tarybos posėdyje pirmininkas Eligijus Masiulis akcentavo, kad Liberalų sąjūdis yra vienintelė politinė jėga, galinti atnešti Lietuvai būtinas permainas. Vėliausiai rudenį Liberalų sąjūdis pristatys savo galimų ministrų komandą, kuri pasiūlys konkrečius sprendimus Lietuvai.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Ko gero, suapvalinti, kad „gražiai atrodytų“, buvo nuspręsta ir minimalią mėnesinį algą – nuo 1000 iki 1035 litų arba 300 eurų. Tiesa, ne nuo kitų metų sausio (2015-aisis planuojamas dar vienas pakėlimas – juk vyks savivadybių rinkimai), o nuo šių metų spalio. Pasak naujienų portalo balsas.

Kodėl dirbdami geriau didesnių algų taip ir nesulaukiame? Todėl, kad nemokame jų išsireikalauti.

Vyriausybei svarstant planus kitais metais didinti minimalią mėnesio algą (MMA), darbdaviai kelia savo sąlygas. Darbuotojų atstovai Trišalėje taryboje teigia, kad yra linkę ieškoti kompromiso ir iš dalies supranta darbdavių argumentus dėl būtinybės diferencijuoti MMA. "Mes pasiruošę derėtis, kalbėtis ir ieškoti kompromiso.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad Seimas ruošiasi įstatymu įtvirtinti reguliarų ir užprogramuotą minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimą, kuris visiškai nepriklausys nuo ekonominės situacijos šalyje ar įmonių galimybių kelti minimalų atlygį už darbą. Seimo komitetai jau svarsto Darbo kodekso pataisas, pagal kurias, tada, kai Trišalė taryba nesusitaria dėl MMA dydžio ir nepateikia siūlymo Vyriausybei, MMA negalėtų būti mažesnė kaip 50 proc.

Siūloma papildyti Darbo kodeksą nuostata, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis kiekvienais metais „negali būti mažesnis kaip praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį nustato ir paskelbia Statistikos departamentas“. Pagal projektą, „jei Trišalė taryba nepateikia Vyriausybei pasiūlymo dėl MMA dydžio iki atitinkamų metų vasario 1 d., tuomet nuo šios datos be atskiro Vyriausybės nutarimo įsigalioja MMA dydis, kuris sudaro pusę Statistikos departamento paskelbto praėjusių metų vidutin...

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku priėmus atsakingo skolinimosi taisykles 2000 litų atlyginimą (atskaičius mokesčius) gaunančiam lietuviui pasiskolinti pinigų naujam būstui. Šešių būsto paskolas išduodančių bankų („Snoras“, „Danske“, „Nordea“, DNB, „Swedbank“, SEB ) darbuotojams pasakiau, kad ketinu pirkti realiai egzistuojantį 230 tūkst. litų vertės dviejų kambarių naujos statybos butą su daline apdaila, esantį kvartale prie Lazdynėlių.

Lapkričio 22-tą dieną Seimo opozicinių frakcijų iniciatyva su profesinių sąjungų atstovais pasirašytas susitarimas dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) susiejimo su vidutiniu atlyginimu. Anot jų, MMA turi būti ne mažesnis nei 50 proc. esamo vidutinio atlyginimo, o tai būtų – 1052 Lt. Skurdo lygiui pasiekus kritinę ribą, buvo sutarta padaryti realų žingsnį ir įsipareigoti vykdyti susitarimą. Sutartį pasirašyti buvo pakviesti visų partijų atstovai, tačiau valdantieji nepasirodė.

Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama viešuosius pirkimus, nuo šiol reikalaus, kad prekių ir paslaugų tiekėjai įsipareigotų darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį Vilniaus mieste, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas prie Vyriausybės.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų šiandien paskelbta naujausių statistinių duomenų analizė parodė, kad „į rankas“ gaunamo darbo užmokesčio svyravimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse siekia net iki 700 litų, nedarbas dažnai skiriasi daugiau nei dvigubai, o nedarbo išmokas gaunančių asmenų skaičiaus santykis su registruotų bedarbių skaičiumi vienose savivaldybėse yra net keliskart didesnis nei kitose.