vidaus vartojimas

Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc.

 Lietuvoje dėl kainų augimo mažėjant vidaus vartojimui, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad šalies ekonomikos augimas pirmiausiai turi būti siejamas su eksporto, o ne vartojimo augimu.

Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui daugiausiai nerimo Lietuvos ekonomikoje šiuo metu kelia besiplečiantis vidaus vartojimas. Premjeras norėtų, kad ekonomikos augimą skatintų ne vartojimas, o didėjantis eksportas ir darbuotojų produktyvumas. „Didžiausias nerimas ko gero susijęs su mūsų ekonomikos augimu yra tai, kas vyksta su mūsų vidaus vartojimu - dideliu vidaus vartojimu.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,2 proc., o kitąmet - 3,6 proc., prognozuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas. Jis banko internetinėje konferencijoje teigė, kad Latvijos ūkis šiemet augs 2,7 proc., kitąmet - 3,2 proc., o Estijos atitinkamai 2 proc. ir 2,7 procento. Anot Ž.Maurico, pagrindinis Baltijos šalių ūkio augimo variklis išliks vidaus vartojimas, mat užsidarius Rusijos rinkai, eksportas ir toliau bus žemas.

Lenkijos centrinis bankas, rugsėjo pradžioje susilaikęs nuo bazinės palūkanų normos mažinimo, šią savaitę turėtų sumažinti normą nuo 4,75 iki 4,5 proc. Kaimyninės šalies ūkiui tampa vis sunkiau augti, ypač kai antrąjį šių metų ketvirtį vidaus vartojimas smuko 0,2 proc. – pirmąkart nuo 2009 m. Ryžtingesnių ECB veiksmų nesitikima Ketvirtadienį vyks spalio mėnesio ECB susirinkimas, iš kurio reikšmingų sprendimų nesitikima.

Vos prieš dešimtmetį Brazilijos specialistai palikdavo savo šalį ieškodami darbo svetur. Dabar kitų šalių piliečiai plūsta į Braziliją, nes ji turi, ką jiems pasiūlyti. Šalies Teisingumo ministerijos duomenimis, 2011 metais Brazilijoje legaliai dirbančių imigrantų skaičius šoktelėjo net 57 proc. ir siekė 1,51 mln. Kaip rašo „cnn.money.com“, dauguma atvykėlių buvo jauni darbininkai iš Jungtinių Valstijų, Portugalijos ir Ispanijos.

Statistikos departamento pateikto išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį šių metų  ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP išaugo 3,9 proc. G. Nausėda: jau galime optimistiškiau žvelgti į ateitį Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo. Atvirkščiai, svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių padėtis yra stabili ir formuoja teigiamus ateities lūkesčius.

Šiais metais Lietuvai prognozuojamas nedidelis ekonomikos augimas, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą „Žinių radijui“ N. Udrėnas sakė, kad analitikai sutaria dėl Lietuvos ekonomikos augimo, tuo metu daugelis kitų Europos valstybių balansuoja ties recesijos riba.

Lietuvos įmonių (išskyrus finansines ir žemės ūkio) pardavimų augimas sulėtėjo. Palyginti su praėjusiais metais, antrojo ketvirčio prekybos ūgtelėjimas siekė 21,7 proc. proc., trečiajame ketvirtyje pardavimai augo jau tik 17,6 proc. Kita vertus, III ketvirtį dar buvo ir optimistiškų ženklų: vasara buvo sėkminga sezoninėms veikloms, gerėjo įmonių nuosavybės ir apyvartumo rodikliai, daugėjo investicijų.

Įspūdingo pastarųjų trisdešimties metų Kinijos ekonomikos augimo šaltiniai ima silpti, o tai reiškia, kad šaliai reikia reformų, teigia Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas, informuoja AFP. Anot R. Zoellickio, jeigu Kinija nori, kad jos ekonomika ir toliau sparčiai augtų, ji nebegali ir toliau remtis vien didėjančiu eksportu ir investicijomis. Šalis turi sustiprinti vidaus vartojimą.

Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika  turėtų augti lėčiau, tačiau nei šiais, nei 2012 metais ekonomikos kritimas nenumatomas, teigia gyvybės draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai. „Makroekonominiai rodikliai rodo, kad mūsų ekonomika yra pakankamai sveika ir dar metus, kitus turėtume augti. Lietuvos ekonomika yra pakankamai konkurencinga, sparčiai  auga eksportas, auga gyventojų perkamoji galia.

Estijos ekonomika ir toliau įspūdingai auga - BVP šių metų II ketvirtį augo taip pat sparčiai (8,4 proc.,) kaip ir šių metų I ketvirtį (8,5 proc.). Ekonomikos augimas tapo labiau subalansuotas, nes pramonės gamybos augimas sulėtėjo ir jos dalis BVP pyrage sumažėjo. Atitinkamai sparčiau augo vidaus paklausa. Tačiau vienareikšmiškai teigiamai šių duomenų vertinti negalime, nes buvo pakeista BVP skaičiavimo metodika.

Atsigaunant vidaus vartojimui ir investicijoms Lietuvos bankas prognozuoja spartesnę ekonomikos plėtrą. Pagal naujausias Lietuvos banko valdybos patvirtintas prognozes, šalies realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 6,2 proc. (š. m. gegužės mėnesį prognozuota 5,6 proc.), o 2012 m. ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista - 4,8 proc. „Pirmą kartą per daugiau kaip porą metų realusis Lietuvos BVP auga dėl atsigaunančio vartojimo ir investicijų.

Lietuvos pramonininkai prognozuoja palaipsniui atsigausiant vidaus vartojimą. Tą teigiamai veiks tokie dalykai, kaip didėjantis užimtumas, o su tuo ir dalies gyventojų pajamos, gerėjantys vartotojų lūkesčiai. Tačiau dalis žmonių išlieka labai atsargūs, o vartojimui neigiamą įtaką darys ir sąskaitos už šildymą, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Krizė baigėsi, tačiau skirtingos verslo bei visuomenės grupės tai jaučia nevienodai. Pristatydamas SEB banko parengtą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, šio banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad eksporto rinka atsigavo dar praėjusiais metais, vidaus rinkos versle taip pat artimiausiu metu galima tikėtis apyvartų augimo, tačiau žmonių namų ūkių krizei vargu, ar jau atėjo pabaiga.

Investicinio banko „Finasta“ prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2010 metus augo beveik 1 proc. Tačiau 2010 metų augimas kol kas veikiau statistika nei tvari visų ekonomikos sektorių plėtra. Lietuvos BVP šiuo metu siekia 2006 metų lygį ir tik eksporto apimtys yra kiek didesnės nei prieš krizę. Labiausiai nukentėjęs ekonomikos sektorius – statybos, jo šiandieninė sukuriama vertė siekia tik 2003-iųjų metų lygį.

Per pastaruosius kelis mėnesius žymiai sustiprėjus daugelio šalių rinkoms, didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalių bankas „Nordea“ tikslina 2011 m. ekonomikos prognozę. Išsivysčiusių šalių ekonomika augs sparčiau nei buvo tikėtasi, tačiau Baltijos šalių augimas bus kur kas nuosaikesnis. „Baigiantis 2010 metams, ekonomikos situacija pasaulyje buvo žymiai geresnė, nei prognozuota.

Europos Komisija pagerino šių metų Lietuvos BVP prognozę, tačiau nebuvo tokia optimistiška dėl ateinančių metų. EK prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas turėtų siekti 0,4 proc., o kitais metais šis rodiklis turėtų siekti 2,8 proc. Šalies ekonomikos augimas buvo varomas padidėjusio eksporto kiekio įvairiose pramonės šakose, kurį paskatino Lietuvos konkurencingumas kainų atžvilgiu.

Dėl spartesnio nei prognozuota eksporto augimo pirmąjį šių metų pusmetį bankas „Swedbank“ gerina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes ir žada, kad šalyje krizė baigsis ateinančių metų viduryje. Tačiau sparčiau iš krizės dugno 2011-2012 metais leis pakilti vidaus vartojimo atsigavimas. „Tų žalių daigų ekonomikoje vis daugiau, antras ketvirtis parodė, kad atsigavimas yra tvarus, tačiau krizė žmonėms baigsis ne tada, kai bus graži statistika, o kai pilnės žmonių kišenė.

Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalys iki šiol gana gerai išgyveno finansinę krizę ir įrodė, kad plačiai paplitęs nerimas ir skepticizmas, vyravęs prieš metus, buvo perdėti, teigia Europos bankininkystės tinklo „UniCredit“ ekonomistai.

Europos Komisija (EK) palaiko kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių nuomonę, ypatingai Prancūzijos, kad Vokietija yra per daug priklausoma nuo prekybos pertekliaus ir turi didinti vidaus vartojimą, siekiant pakoreguoti euro zonos prekybos disbalansą. EK nerimauja, kad kai kurios ES šalys, ypatingai euro zonos narės (omenyje turint Vokietiją),  yra sukaupusios per didelį einamosios sąskaitos perteklių.