verslo aplinka

Lietuvos bankas skelbia šiemet planuojamų rengti teisės aktų ir rekomendacijų sąrašą. Jame – teisėkūros iniciatyvos pertekliniam reguliavimui mažinti, kitoms administracinėms kliūtims šalinti ir investuotojų apsaugai stiprinti. „Pernai apklausėme finansų rinkos dalyvius ir kitus suinteresuotuosius asmenis, siekdami sužinoti, kokie, jų vertinimu, reikalavimai yra pertekliniai, sunkina veiklą, ką ir kaip reikėtų keisti.

„Versli Lietuva“ suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje buvo atlikta apie 40 įvairių pakeitimų, kurie prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo, tačiau verslininkų apklausa parodė – jų buvo per mažai, kad verslo sąlygos Lietuvos ženkliai pagerėtų. Teigiamai verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje vertina 49 proc. šalies verslininkų, daugiau nei kas trečio (38 proc.) verslininko vertinimas yra neigiamas, likusieji (13 proc.

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

Nepritarus Prezidentės veto, naujasis Darbo kodeksas  2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas be pakeitimų. Kodeksas pakeitė nelankstų darbo santykių reguliavimą, tačiau jame numatyti esminiai pakeitimai sukėlė griežtą visuomenės kritiką, todėl praėjus savaitei po Kodekso priėmimo Seime pradėti registruoti pirmieji įstatymo pakeitimo projektai.

„Western Union“ tarptautinė piniginių transakcijų kompanija Lietuvoje savo veiklą pradėjo prieš 6 metus. Prieš kelias dienas lankęsis šios kompanijos vykdantysis viceprezidentas Johnas R. Dye‘us neslėpė simpatijų Lietuvai ir jos žmonėms. Kompanijos jis be šios šalies neįsivaizduoja. Amerikietis Johnas R. Dye‘us turi ilgą darbo patirtį teisinėje sferoje, tačiau teigia, kad svarbiausias aspektas pritraukęs šią kompaniją į Lietuvą – kvalifikuoti darbuotojai.

Į Lietuvą ateinant pavasariui, gerėjančias nuotaikas demonstruoja ir verslo aplinka. Šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbti kovo mėnesio verslo tendencijų ir lūkesčių tyrimo duomenys rodo, kad nuotaika gerėja visuose tiriamuose sektoriuose. Kovo mėnesio ekonominių vertinimų rodiklis pakilo iki -1 nuo -5, užfiksuotų vasarį. Tyrimas atliekamas apklausiant įmonių vadovus ir vertinant jų nuomonę dėl pokyčių verslo aplinkoje bei ateities lūkesčius.

 Pasaulinių reitingų duomenimis, verslo sąlygos Lietuvoje gerėja. Verslo valdymo technologijų specialistai prognozuoja, kad Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) parengtas išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) projektas gali prisidėti prie dar didesnio šalies pozicijų tarptautinėje verslo rinkoje kilimo. Tai lemtų projekto skatinamas spartesnis perėjimas prie elektroninių dokumentų.

Kol Seime tebepučia permainų vėjai ir nėra patvirtintas ministrų kabinetas, verslo bendruomenė su nerimu laukia, į kurią pusę šalies ekonomikos vairą suks naujoji valdžia. Kokių tikimasi lūkesčių? Praėjusios kadencijos Seimui teko nemažai išbandymų, neišvengta ir klaidų – skandalingosios naktinės mokesčių reformos buvo tik viena iš „dovanėlių“ šalies verslui. Apie tai, kokią šalies ekonomikos ateitį mato verslo bendruomenė, „Balsas.

Koalicija suformuota, portfeliai pasidalinti. Biudžeto projektas ant stalo. Artėja tiesos akimirkos, ar koalicija pradės vykdyti pažadus, ar ne. O žadėta buvo nemažai: PVM lengvatos vaistams, maisto produktams, viešbučiams, spaudai, meno bei intelektinei veiklai; minimalios algos, pensijų, vaistų kompensuojamos dalies didinimas, prioritetinių sričių skatinimas mokestinėmis lengvatomis ir dar daug kitų pagerinimų. Tarkime, naujoji valdžia pradės vykdyti pažadus.

Šiuolaikiniame pasaulyje prekių ženklai atlieka milžinišką vaidmenį. Štai kodėl „Future Brand“ nutarė prilyginti valstybes prekių ženklams ir sudaryti jų reitingą. Aštuntą kartą pristatytame „The Country Brand Index“ reitinge konkuruoja geriausi iš geriausių. „Apple“ varžosi su „Coca-Cola“ dėl geriausio prekės ženklo verslo srityje, tuo tarpu šiame indekse savo privalumus demonstruoja pasaulio valstybės.

Nors ateinantys Seimo rinkimai Lietuvoje lems kur kas daugiau negu kai kurie ekonominiai veiksniai, finansų rinkos visiškai nereaguoja į parlamento rinkimus, tai rodo, kad verslas netiki Seimo rinkėjų pažadais, tokią nuomonė „Versli Lietuva“ konferencijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Finansų rinkos visiškai nereaguoja į parlamento rinkimus, tai rodo, kad jiems visiškai nusispjauti, ką siūlo visos šitos partijos ir kuo jos maitina rinkėjus.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Džordžijos valstijos sostinėje Atlantoje su JAV verslo atstovais diskutavo apie Vyriausybės veiksmus, kuriais šalyje sukurta palanki aplinka inovacijoms imlioms investicijoms. Pokalbio metu A. Ažubalis pažymėjo, kad Lietuva yra puiki vieta, iš kurios tarptautinės kompanijos savo verslą gali plėsti ir į Europos Sąjungos rinką, ir į NVS rinkas.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pirmadienį vykstančiame Verslo forume pristatė savo artimiausių ketverių metų veiklos programą bei pasiūlymus, ką politinės partijos ir po rinkimų suformuota nauja Vyriausybė  turėtų nuveikti, kad Lietuva sėkmingai įveiktų jos laukiančius iššūkius. Apžvelgdamas praėjusius ketverius metus, LPK prezidentas  Robertas Dargis pabrėžė, kad tai buvo sunkus laikas tiek verslui, tiek Vyriausybei.

Artėjant vieno svarbiausių verslo reitingų „Doing Business 2013“ paskelbimui vyriausybė ėmė girtis pagerintomis verslo sąlygomis ir prognozuoti Lietuvos kilimą reitinge. Vis dėlto ekspertai sako, kad realiai Lietuvoje verslo sąlygos per metus pagerėjo menkai, o reitingai ne visuomet atspindi tikrą situaciją. Pernai Lietuva vienuose autoritetingiausių Pasaulio Banko (PB) rengiamų verslo reitingų „Doing Business“ užėmė 27-ąją vietą iš 183 valstybių.

Įmonių grupei „Hanner“ paskelbus, kad būstinę perkelia į Estiją dėl permainingos mokestinės aplinkos Lietuvoje, buvo prisiminti kiti panašūs atvejai. Nuo praėjusių metų tiesioginės šalies investicijos čia išaugo 276 kartus. Apie planus įmonių grupės „Hanner“ centrą iškelti iš Lietuvos bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Avulis paskelbė liepą. Anot jo, priimti tokį sprendimą paskatino palankesni Estijos įstatymai ir stabili mokestinė aplinka.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Bosnijos ir Hercegovinos valdžia susitarė dėl naujos apie 500 mln. dolerių paskolos skyrimo šaliai, pranešė TVF atstovas Costas Christou, informuoja „RIA Novosti“. Tikimasi, kad susitarimą dėl dvejų metų trukmės paskolos TVF valdytojų taryba patvirtins rugsėjį. TVF delegacija, vadovaujama C. Christou, Bosnijoje ir Hercegovinoje lankėsi liepos 11-20 dienomis. TVF atstovai su šalies valdžia apsvarstė ekonominę programą, kurią galėtų paremti TVF.

Apie ateinančius investuotojus kalbama daug ir noriai, tačiau išeinantieji dažnai gaubiami paslapties šydo. Varžo teisinis netikrumas Turbūt bene garsiausia iš Lietuvos bandomų išprašyti užsienio investuotojų istorija – danų kompanijos „Saerimner“. Kalvarijos savivaldybėje kiaulių fermas įsirengę danų verslininkai jau penkerius metus kovoja su vietos valdžia, norinčia ją išprašyti namo. Konflikto priežastis – iš fermų sklindanti didžiulė smarvė, su kuria negali apsikęsti vietiniai.

Vadybos guru dažnai sako, jog norėdami išlikti dinamiškoje verslo aplinkoje, privalote judėti greitai ir neprarasti lankstumo. Tiesa, įgyvendinti tai yra daug sunkiau. Pateikiame aštuonis patarimus, kaip tapti greitesniais. Susirinkimai ne ilgesni už valandą Bendrovių susirinkimai sunaudoja labai didelį laiko ir energijos kiekį, tad jo lieka mažiau įgyvendinti aptartiems dalykams. Iš tiesų, nėra verslo koncepcijos ar idėjos, kurios nebūtų galima aptarti per vieną valandą.

Norvegų investuotojams atstovaujanti grupė „Selvaag“ žada Lietuvoje investuoti daugiau nei 100 mln. litų. Kompanija ketina įgyvendinti du verslo projektus Vilniuje – pastatyti naują daugiabučių kvartalą „Oslo namai“ Mindaugo gatvėje ir užbaigti jau statomą viešbutį „Nordic Choice Comfort Hotel“  Kauno gatvėje.

Garsus Švedijos antrepreneris Ulfas Lindgrenas, paklaustas, kokių bruožų privalo turėti verslininkas, svarsto, kad optimisto ir realisto savybių mišinys būtų geriausias variantas. Ne vieną verslą pradėjęs ir sėkmingai išplėtojęs U. Lindgrenas suskumba pabrėžti, kad versle nereikalingi pesimistai. Kiekvienas turi savo sėkmingo verslo formulę.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas apdovanojo daugiausiai per metus prie investicinio klimato gerinimo prisidėjusius verslo įmonių, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovus. Sprendimus skirti apdovanojimus viešu balsavimu priėmė Investuotojų forumo valdyba.

Lietuvoje veiklą vykdančios estiško kapitalo bendrovės mūsų šalyje pasigenda skaidrumo ir pageidauja palankesnės mokestinės bei biurokratinės aplinkos. Tai paaiškėjo atlikus nuomonės tyrimą, kuriame dalyvavo Estijos prekybos rūmų Lietuvoje nariai – estiško kapitalo bendrovės, dirbančios Lietuvos rinkoje. 86 proc. apklaustų bendrovių nurodė, kad Estijos versle ir ekonomikoje skaidrumo lygis yra didesnis nei Lietuvoje.

Kai bendra ekonominė padėtis atrodo vis dar pakankamai sudėtinga, nepaprastai išauga novatoriškų verslo idėjų reikšmė. Idėjų, kurios gali išjudinti ir netgi pakeisti rinkų veikimo principus. Nuosavo verslo kūrimas daugeliui jaunų ir novatoriškų žmonių tampa vienu iš nedaugelio šansų rasti savo nišą sudėtingoje darbo rinkos aplinkoje. Ir panašu, kad žmonės stengiasi išnaudoti šią galimybę – vien 2010 metais JAV buvo įgyvendinta 565 tūkst. naujų verslo iniciatyvų.

Rinkos tyrimai ir statistika atskleidžia augantį verslumo potencialą Lietuvoje. Ketinančių išbandyti nuosavą verslą per artimiausius 12 mėn. yra dvigubai daugiau palyginti su praėjusiais metais. Nuo 91 proc. iki 80 proc. sumažėjo skaičius tų, kurie tikrai neketina užsiimti nuosavu verslu, rodo viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenys. Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, jeigu nors 5 proc.

Savo naujojoje ataskaitoje „Fitch Ratings“ nagrinėja paraleles tarp Baltijos šalių patirties kelyje į ekonominį atsigavimą ir dabartinės situacijos euro zonos periferinėse šalyse.

Rytų ir Vidurio Europa yra ne tik patrauklus regionas Vokietijos investuotojams, bet ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip Vokietijos užsienio prekybos partneris. Po gerokai sumažėjusių ekonominės veiklos rezultatų krizės metais, šio regiono šalys vėl yra pakilime. Dauguma Vokietijos investuotojų yra patenkinti savo ūkinės veiklos rezultatais regione. Tai pagrindinės Vokietijos užsienio prekybos rūmų (AHK) šešiolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių atlikto kasmetinio rinkos tyrimo išvados.

Viena didžiausių pasaulyje kompiuterinės įrangos gamintoja „Dell“ domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje ir atidaryti vieną iš savo padalinių. Taip susitikęs su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu teigė „Dell“ padalinio Rytų Europai, Rusijai ir NVS vadovas Veitas Dengleris. Ar investuotojai pasirinks Lietuvą, ar kitą šalį, priklausys nuo mūsų šalies darbo teisės lankstumo, tinkamos darbo jėgos pasiūlos bei mokestinės bazės.

Kurti verslą Lietuvoje – nelengva, tačiau tam, kuris turi drąsos ir idėjų, net ir sunkmetis gali atnešti daugiau galimybių nei kliūčių. „Šiandien nelabai kas tiki, nori bei drįsta kurti verslą“, - lyg apibendrindamas Lietuvos verslo aplinką teigia Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas. To priežastis – dar nuo kooperatyvų suformuota neigiama visuomenės nuomonė apie verslininkus ir verslo kūrimą. „Tais laikais kooperatininkas buvo tolygus vagiui.

Lietuvoje su darbo vizitu besilankantis Europos komisaras Laslas Andoras (Laszlo Andor) pabrėžia, jog gaivinant ekonomiką ir mažinant nedarbą būtina gerinti verslo aplinką skatinant užsienio investicijas bei rengti darbo jėgą pagal ekonominius poreikius.