vapsvos

Pastarosiomis dienomis, leidžiant laiką gamtoje, dauguma lietuvių slėpėsi ne tik nuo karštų orų, tačiau ir įkyriai lendančių vabzdžių. Kai kurie netgi užplūdo parduotuves, ieškodami įvairiausių priemonių, kaip būtų galima atbaidyti širšes, vapsvas bei ieškojo patarimų internete, kaip galima nuo jų apsisaugoti.  Ką reikėtų žinoti apie vapsvas ir kaip galima nuo jų apsisaugoti, norint, kad šios neįgeltų, kalbamės su Gamtos tyrimų centro mokslininku doc. dr. Eduardu Budriu.

Vasarai einant į pabaigą, daugybė lietuvių vis dar mėgaujasi jos teikiamais malonumais ir laiką leidžia prie vandens telkinių ar gamtoje, tačiau malonų poilsį sutrikdo nemalonūs širšių, vapsvų ar bičių įgėlimai. Specialistė papasakojo, ką būtina apie juos žinoti, kaip atskirti skirtingų vabzdžių įgėlimus bei ką daryti jiems įgėlus.

Prasidėjus obuolių, slyvų ar kitų gėrybių metui, žmones aktyviau atakuoja ir šių skanumynų mylėtojai – širšės ar vapsvos. Specialistai skaičiuoja, kad palyginus su pernai metų tuo pačiu laiku, šiemet kvietimų naikinti šių vabzdžių padaugėjo net septynis kartus.  Gyventoja Deimantė Uleckytė prie savo namo kovoja su plėvesparniais, kurių čia, kaip aiškėja, yra net dvi rūšys – urvinės vapsvos ir širšės. Kova prasidėjo maždaug prieš dvi savaites.

Šiuo metu išvykus į gamtą ar prie jūros galima susidurti su daugybe įkyrių vapsvų, kurios ne tik erzinančiai lenda prie žmonių ir kelia jiems baimę, tačiau ir skaudžiai kanda. Sužinokite, kaip galite jas atbaidyti ir nuo jų apsisaugoti. Pasirodo, kad atbaidyti vapsvas ir pasirūpinti, kad bent kuriam laikui jos laikytųsi atokiau, yra žymiai paprasčiau nei gali atrodyti.

Kartais vasara gali virsti tikra kančia, kai ne tik karšta ir drėgna, bet ir tenka susidurti su įvairiausiais vabzdžiais, kurie lenda lauk iš savo lizdų. Širšuolai ir vapsvos yra du dažniausiai pasitaikantys kenkėjai, kurių atsikratyti gali būti tikras galvos skausmas. Kaip nuo jų apsaugoti savo namus? Vapsvos yra agresyvios ir, jei jaučia grėsmę, gelia žmogui. Kita vertus, širšuolai nėra tokie agresyvūs ir gelia tik išprovokuoti.

Kuršių nerijoje pernai vasarą tyrėjai aptiko dvi naujas Lietuvai vapsvų rūšis, pirmą kartą nustatė Neringoje gyvenančių bičių paplitimą, tačiau į Raudonąją knygą įtrauktos tik Kuršių nerijoje gyvenančios kaspijinės šilkabitės rasti nepavyko.  Tyrimus Kuršių nerijoje vasarą atliko šeši entomologai iš Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto. Šią savaitę rezultatai nuotoliniu būdu pristatyti visuomenei.

Vasaros mėnesiais vapsvos ir kiti vabzdžiai ima veržtis į sodus ir lauko erdves, ieškodami maisto ir buveinės. Vapsvos dažniausiai aptinkamos soduose, ypač kai jos jaučia maisto kvapą, o kovoti su jomis gali būti sudėtinga, nes jos skaudžiai gelia, rašo express.co.uk. Jei atsibodo vapsvos, besiveržiančios į jūsų kepsninę, gali būti verta investuoti į naujausią gudrybę, kuri, ekspertų ir valgymo lauke mėgėjų teigimu, jums tikrai padės. Be to, gera žinia yra ta, jums tereikės kelių monetų.

Pajūryje besiilsintys lietuviai skundžiasi neįtikėtinu kiekiu vabzdžių. Kai kurie netgi bijo, kad pastarieji gali būti pavojingi sveikatai, tačiau Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad bijoti tikrai nėra ko, nes vabzdžiai tikrai nepavojingi, o jų kiekis nėra išskirtinis. Ekologas sako, kad vabzdžiai jo nei kiek nestebina: „Jeigu gamtos nenuodijame pesticidais – tai natūralu, kad pajūryje yra vabzdžių.

Moterį su penkiamečiu anūku užpuolė vapsvos – statydami vištinę jie netyčia užkliudė vapsvų lizdą. Penkerių metų berniukas mirė, o jo močiutė ligoninėje šiuo metu yra sunkios būklės – juodu bepjaunančius medį užpuolė spiečius vapsvų. Incidentas įvyko Kambodžos Takeo provincijoje, kur 62 metų moteris, vardu Chen Oeurn, besiruošdama statyti vištidę, pjovė palmės lapus.

Vyras pasidalino paprasta gudrybe, kaip atbaidyti vapsvas nuo savo sodo – kaip jauką jis naudojo žuvį. Šis sumanus metodas su buteliu vabzdžiams neleidžia iš jo išskristi, kol galiausiai vapsvos nuskęsta muiliname vandenyje. Vienas vyras sugalvojo puikią gudrybę, kaip atsikratyti vapsvų, iš paprastų namie turimų priemonių pasigaminus spąstus.

Specialistai įspėja – pastarosiomis dienomis stebimas itin didelis bičių, vapsvų ir širšių aktyvumas. Vabzdžių šeimos auga it ant mielių ir kuriasi pačiose netikėčiausiose vietose. Jų kelyje pasitaikę žmonės lieka sugelti. Specialistai gyventojams patiems kovoti su nekveistais svečiais nerekomenduoja, o medikai siūlo paisyti jų pamokymo – sugeltam asmeniui griebtis adrenalino nepatariama.

Dr. Seirian Sumner iš London Universiteto Koledžo sako, kad rugpjūčio mėnesį vapsvos kankina labiausiai. Kad jos laikytųsi atokiai, ekspertė pataria naudoti alaus, o ne uogienės spąstus, rašoma dailymail.co.uk. Nė kiek ne mažiau nei saldumynai vapsvas traukia sumuštiniai su mėsos gaminiais, atskleidžia ji. Vapsvos gali sugadinti ramų vasarišką pikniką – laimei, ekspertė pataria, koks geriausias būdas šiuos vabzdžius laikyti atokiai, kol valgote. Dr.

Besibaigiant vasarai kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ fiksuoja per trejus metus dvigubai išaugusį vapsvų iškvietimų skaičių. Pabrėžiama, kad daugėjo ne tik užklausų, bet augo ir aukštis, nuo kurio teko nukabinti lizdus. „Įpusėjus vasarai aktyviai dirbome naikindami vapsvų lizdus. Per šių metų liepą ir rugpjūtį nukabinome 350 vapsvų „kamuolių“ ir sunaikinome 140 įvairiuose plyšiuose įsikūrusių vapsvų židinių, t. y. 2 kartus daugiau nei prieš trejus metus.

  Pagaliau džiaugiamės vasaros šiluma, tačiau verta prisiminti, kad kylant oro temperatūrai aktyvesnės tampa vapsvos, kurių įkandimas gali sugadinti net pakiliausią vasaros nuotaiką. Su vapsvomis kovoti tenka poilsiautojams gamtoje, daugiabučių gyventojams, statybininkams, netgi artimųjų kapus lankantiems. Vapsvos įsitaiso net kapuose Vapsvos lizdus gali susisukti pačiose netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui prie paminklo.

Vasarą, daugiau laiko praleidžiant gamtoje, neišvengiama įvairių vabzdžių kaimynystė. Bitės, širšės, vapsvos – net ir imantis visų atsargumo priemonių, kartais jos įgelia. Labai svarbu žinoti, kaip atpažinti alerginę reakciją, kada reikia skubios medikų pagalbos, o kada užtenka tik išimti geluonį ir atšaldyti įkąstą vietą.

Tilžės gatvėje esančiame prekybos centre, prie pat kasų, sukniubo žmogus. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Drauge buvusi žmona paaiškino, jog vyrui įgėlė širšė. Medikai 1959 metais gimusį V. T. skubiai nuvežė į ligoninę, nes žmogų ištiko anafilaksinis šokas – reakcija po širšės įgėlimo, galinti pasibaigti mirtimi. Parą praleidęs  Kardiologinės  reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje žmogus išleistas namo.

Medikai sako, kad šiemet dažniau nei ankstesniais metais jų pagalbos prireikia širšių ar bičių sugeltiems žmonėms. Specialistai pataria nesiimti patiems naikinti vabzdžių, o kreiptis į specialistus, praneša LTV „Šiandien“. Antra vasaros pusė – tai metas, kai didžiųjų širšuolų ir širšių arba kitaip vapsvų lizdai jau sukrauti ir randasi nauja vabzdžių karta.

Specialistai perspėja, kad mūsų šalyje praūžę škvalai sudirgino neretai žmogaus sveikatai ar net gyvybei pavojų galinčias sukelti vapsvas bei širšes. Vabzdžiai, kurių įgėlimas ne tik skausmingas, bet ir gali baigtis staigia alergine reakcija, šiuo metu yra itin suaktyvėję ir dažniau puola žmones. Tai atsitinka todėl, kad vasaros pabaigoje prasideda vabzdžių veisimosi laikotarpis, o praūžusios audros bei stiprūs vėjai, išdraskė jų lizdus ir sukėlė vabzdžių įniršį.

Kriukų miestelyje (Joniškio raj.) pagal pirminius duomenis nuo vapsvų įkandimų mirė 58-erių metų vietos gyventoja. Moteris nutarė išvalyti užsinešusius lietvamzdžiu. Vienas vabzdys įgėlė iš karto, tačiau moteris tikėjosi, kad daugiau puolimo nebus. Bet nuėjus valyti kito lietvamzdžio, vapsvos vėl suirzo ir puolė. Vyras sugeltai moteriai padėjo įeiti į kambarį, davė vaistų ir iškvietė medikus. Tačiau jie kriukietei jau nebegalėjo padėti.