valentinas milaknis

Nuo balandžio 6 d. Premjero patarėjo ir Valstybės valdymo tobulinimo (Saulėlydžio) komisijos pirmininko pareigas palieka Valentinas Milaknis, praneša lrt.lt. Kaip informuoja Ministro Pirmininko tarnyba, prie Premjero patarėjų komandos V. Milaknis prisijungė 2009 metų sausį.

Jei Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba krizės akivaizdoje nesugeba pateikti konkretaus taupymo plano, ji turi trauktis dabar, užuot laukusi paskutinės akimirkos ir sprukusi iš "skęstančio laivo". Taip LŽ tvirtina Valentinas Milaknis.

Daugiau kaip pusmetį dirbusi Saulėlydžio komisija pagarsėjo ne nuveiktais darbais, o nevienareikšmiškais jos vadovo Valentino Milaknio veiksmais, kurių nauda valstybei kelia didelių abejonių.Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, vis girdamasi siekiais taupyti, reformuoti valstybės valdymą, patyrė dar vieną fiasko.Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija), apie kurios būsimus darbus labai garsiai trimitavo valdantieji, iširo.

Saulėlydžio komisija pasiekė tokių rezultatų, kokių pasiekti galėjo per savo veikimo laiką, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, komisijos darbo efektyvumą reikia matuoti sutaupytų pinigų suma, o ne atleistų biurokratų skaičiumi. Taip A. Kubilius atsakė į sekmadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą kritiką dėl, šalies vadovės manymu, prasto Saulėlydžio komisijos darbo. "Saulėlydžio komisijos tikslai įsivaizduojami galbūt netiksliai.

Prieš metus Saulėlydžio komisijos pirmininku paskirtas Valentinas Milaknis tuomet žadėjo, kad saulėlydis bus, tačiau ir dabar dar nežino kada. Apie tai rašo "Balsas.lt savaitė". Rezultatai mizeriški Komisijos narys, parlamentaras, atstovaujantis Tėvynės sąjungai- Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), Kęstutis Masiulis savaitraščiui  „Balsas.lt savaitė“ teigė nematąs priežasčių džiaugtis saulėlydžio procesu.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba, šiandien tvirtinsianti kito sezono laidų tinklelį, gali pašalinti iš eterio žurnalisto Tomo Dapkaus vedamą laidą “Dienos tema”. Žiniasklaida pranešė, jog LRT taryba, kuri posėdžiaus rytoj 13 val., gali nubalsuoti, kad T. Dapkus laida būtų sujungta su „Vakaro žiniomis” arba, užimant jos laiką, būtų pratęstas “Lietuvos dienos” transliavimas pavakaryje. Ta proga „Balsas.lt” teiravosi paties T. Dapkaus nuomonės.

Penktadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydino jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Pasitraukė žmogus, kuriam žurnalistine patirtimi ir profesinėmis kvalifikacijomis nei taryboje, nei visame LRT panašaus nėra. Dar tik prieš metus Romas žadėjo kovoti dėl „žodžio laisvės“ LRT, o šiandien jau matome kuo ta kova pasibaigė. Tiesa sakant, kitko vargu ar galima buvo laukti.

Lėšos reprezentacinėms išlaidoms - ne tik Seimo ar Vyriausybės narių privilegija. Tūkstančius litų tam skiria ir valstybės įmonės bei įstaigos, tačiau atsiskaityti, kaip tuos pinigus leidžia, jos neprivalo. Seimo nariai parlamentinei veiklai vykdyti kas mėnesį gauna po daugiau kaip 3 tūkst. litų, ministrų reprezentacinėms išlaidoms skiriama po 2,3 tūkst. litų. Tautos išrinktieji ir Vyriausybės nariai privalo nurodyti, kam išleido jiems skirtas sumas.

Kaip naudojamas valstybės turtas valdžios sistemoje? Kokio dydžio biudžeto lėšos mokamos valdžios pareigūnams su priemokomis ir priedais, kurie iki šiol neretai buvo slepiami nuo visuomenės? Ar žinoma, kokį turtą valstybės institucijos ir savivaldybės perdavė naudoti viešosioms įstaigoms? Ar valstybė kontroliuoja, kaip skirstomi pinigai valstybės įmonėse bei akcinėse bendrovėse su valstybiniu kapitalu, įskaitant atlyginimus jų vadovams? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijo...

Saulėlydžio komisija pradėjo vartotojų teisių apsaugos sisteminę peržiūrą, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. Siekiama paskatinti ikiteisminį ginčų nagrinėjimą, supaprastinti procedūras įdiegiant vieno langelio principą, sukurti duomenų bazę skundų stebėsenai. Dabar veikiančias institucijas ir tvarką komisija vertina pirmiausia vartotojų teisių apsaugos efektyvumo požiūriu. „Vartotojų teisių apsauga Lietuvoje kol kas, deja, nėra efektyvi.

„Saulėlydžio“ komisija per penkis mėnesius pertvarkė visas vyriausybei pavaldžias įstaigas, tačiau pasiektas efektas – nedidelis. „Šiuo metu karpant visų įstaigų išlaidas sutaupyta apie 17 mln. litų. Atvirai pasakius – nedaug“, - žurnalistams sakė komisijos vadovas Valentinas Milaknis. Centralizavus viešųjų pirkimų sistemą pavyks sutaupyti iki dviejų milijardų. Tiek pat sutaupyti užsimota ir sutvarkius viešųjų įstaigų sistemą, valstybės įmonių ir turto valdymą.

Saulėlydžio komisijos apsukos gerokai lėtesnės, nei deklaruota būsiant šiai tik pradėjus veiklą. Tačiau tai pripažįstantys valstybės valdymo tobulintojai kelia sau dar ambicingesnius tikslus. Valstybės valdymo tobulinimo būdų ieškančios Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis dar vasario pabaigoje buvo LŽ užsiminęs, kad iki 2009-ųjų vidurio biurokratijos "saulėlydžio" piniginė išraiška privalės siekti 200 mln.

Vyriausybės suburtos Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis neneigia, kad teikiamų siūlymų priėmimas vėluoja, tačiau viliasi, jog pavyks įgyvendinti bent pusę numatytų darbų. Vyriausybė, paskelbusi kovą su biurokratija ir siekį optimizuoti valstybės valdymą, žadėjo sutaupyti apie milijardą litų, atsisveikinti su 4 tūkst. valdininkų.

Saulėlydžio komisija sumanė tokią krašto archyvų reformą, kurią mokslininkai vadina archyvų naikinimu. Iš 15 valstybės archyvų siūloma palikti tik du. Darbo grupė Lietuvos archyvų departamento (LAD) atliekamoms funkcijoms, tolesnės veiklos tęstinumui nagrinėti ir vietai valstybės valdymo sistemoje nustatyti praėjusią savaitę pristatė du numatomo reorganizavimo variantus. Siekia taupyti.

Saulėlydžio komisijos siūlymu naikinamoms įstaigoms numatytos nemažos lėšos biudžete. Nors Vyriausybė jau nutarė likviduoti Kvalifikacijų tarnybą, patikslintame šių metų biudžeto projekte šiai įstaigai numatyta net 3 mln. 631 tūkst. litų. Anksčiau jai buvo skirta 4 mln. 569 tūkst. litų, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Badas negresia ir kitoms į Saulėlydžio komisijos akiratį patekusioms prie Vyriausybės veikiančioms įstaigoms.

Mums bandoma viešai įteigti, esą valstybės finansų jūra baigia galutinai išsekti, todėl būtina vis labiau riboti gyventojų asmeninius poreikius ir didinti jų įsipareigojimus šaliai. Tačiau fiksuojant vieną po kito neūkiškumo ar net pinigų švaistymo valstybiniame sektoriuje atvejus, susidaro įspūdis, kad realiai šalyje dar yra didžiulių finansinių rezervų. Deja, valdžia jų naudoti nenori ir mieliau smaugia tiek verslą, tiek ant žemiausio laiptelio stovinčius biudžetininkus.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis teigia nematantis savo kaltės, kad audito bendrovei "KPMG Baltics" už Vyriausybės veiklos ir struktūros auditą bus sumokėta ne iš Vyriausybės kanceliarijos biudžeto, o iš valstybės biudžeto per susigrąžintus mokesčius. Pagal kanclerio BNS pateiktus duomenis, bendrovė susigrąžins 15 proc. nuo 70 proc. užsakymo sumos, t.y. auditas valstybei atsieis beveik 15 tūkst. litų - tiek mokesčių audito bendrovė turėtų susigrąžint už neva suteiktą 140 tūkst.

Kvalifikacijų tarnyba bus panaikinta, pirmadienį pasitarime nutarė Vyriausybė, tarnybos funkcijas apsisprendusi perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. „Ši tarnyba su 4,5 mln. litų šiemet jai skirtų asignavimų nekuria jokio konkretaus produkto. Be to, girdėjome daug rezonansinių dalykų apie automobilius bei kitus dalykus“, - žurnalistams sakė Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis. Jo teigimu, Kvalifikacijų tarnyba turėtų ruošti teisės aktus.

Vietoj telefonų valdininkai galėtų naudotis programa „Skype“. Tai tik vienas gyventojų, patariančių Vyriausybei, kaip tobulinti valstybės valdymą, siūlymų. Į Vyriausybės neseniai paskelbtą raginimą teikti siūlymus dėl valstybės valdymo tobulinimo jau atsiliepė daugiau kaip šimtas piliečių. LŽ kalbintas Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis pabrėžė, kad dalį rekomendacijų tenka persiųsti ministerijoms, mat jos neatitinka „saulėlydininkų“ iškeltų tikslų.

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto tyrime nagrinėjama, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) ateitis labai miglota – biudžeto ir reklamos pajamos sumažėjo, abonentinio mokesčio įvedimas daug metų kybo ore. Nacionaliniam transliuotojui prasidėjo sunkmetis be prošvaisčių. Programų tinklelis retėja, o valdžia nežino, ko nori. Šių metų rykštė − finansai LRT pernai kamavo iš išorės primesti politinių interesų konfliktai ir šiokios tokios įvaizdžio problemos.

Saulėlydžio komisija žada biurokratus prispausti tiek, kad jau iki metų vidurio būtų sutaupyta 200 mln. litų. Kovo pabaigoje įsibėgės Ekonomikos gaivinimo planas - verslininkus pasieks pirmieji 100 mln. litų. Šiuos svarbius Andriaus Kubiliaus Vyriausybės tikslus vakar pristatė Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis ir ūkio ministras Dainius Kreivys. „Mes neturime kitos išeities, nes mokesčių didinti jau nebepavyks.

Šiandien ministras pirmininkas Andrius Kubilius surengė pasitarimą su Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio ministerijos vadovais. Jame aptarta ekonominė ir finansinė situacija žemės ūkyje bei valstybės institucijų ir įstaigų vaidmuo įgyvendinant politiką šiame sektoriuje.

Premjeras Andrius Kubilius baigia formuoti savo patarėjų ir padėjėjų korpusą. Arti Vyriausybės vadovo taip pat laikysis keli konsultantai, valdininkai, politikai ir visuomenininkai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Saulėlydžio komisijos įkūrimui. Prie Vyriausybės suformuotai Saulėlydžio komisijai, turėsiančiai kovoti su biurokratizmu, vadovaus Valentinas Milaknis. Saulėlydžio komisiją planuojama kurti ir Seime - parlamentas po pateikimo yra pritaręs valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos lyderio Artūro Zuoko pasiūlymui kurti tokią parlamentinę komisiją. Libcentristas A.Zuokas įtrauktas ir į prie Vyriausybės formuojamą komisiją.

Kas galėtų paneigti, kad naujasis premjero patarėjas bei „Saulėlydžio“ komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis į šį postą atėjo vien todėl, kad šiemet informacinių technologijų projektams tik iš biudžeto bus skiriama 130 mln.

Prie Vyriausybės formuojamai Saulėlydžio komisijai, turėsiančiai kovoti su biurokratizmu, vadovaus Valentinas Milaknis, kuris artimiausiu metu turėtų būti paskirtas ir premjero Andriaus Kubiliaus patarėju. Tai žurnalistams antradienį sakė laikinai Vyriausybės kanclerio pareigas einantis Deividas Matulionis.

Į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą Seimas paskyrė kadenciją baigiančią parlamentarę, „darbietę“ Audronę Pitrėnienę. Seimas penktadienį priėmė nutarimą, kuriuo A.Pitrėnienė deleguojama į LRT tarybą. Teisės departamento specialistai, vertinę nutarimą, akcentavo, kad nutarimo priėmimas šios kadencijos Seime suponuotų situaciją, kad užimanti pareigas Seimo narė balsuotų dėl savęs, o kiti Seimo nariai - dėl savo esamos kolegės pareigų ateityje.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė „darbietės“ Aldonos Pitrėnienės kandidatūrai į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą, nors ši vis dar yra Seimo narė. Nutarimo projektui, kuriuo į LRT tarybą deleguojama A. Pitrėnienė, pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data numatyta lapkričio 14 dieną. Teisės ir teisėtvarkos departamentas, vertindamas nutarimą, pastebėjo, jog jis gali prieštarauti teisės aktams.

Trečiąkart keičiama Seimo atstovo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje kandidatūra - pirmieji du kandidatai, svarstyti anksčiau, pateko į Seimą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį nusprendė į LRT tarybą siūlyti „darbietę“, šio komiteto narę Audronę Pitrėnienę. A.Pitrėnienė kandidatavo į parlamentą Skuodo-Mažeikių bei daugiamandatėje apygardose, tačiau išrinkta nebuvo. Už tokį sprendimą balsavo visi komiteto nariai, išskyrus pačią A.Pitrėnienę, kuri susilaikė.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą siūlys ekonomistą, buvusį socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Mečislovą Zasčiurinską. Antradienį posėdžiavęs komitetas jau antrąkart balsavo dėl kandidatūrų į LRT tarybą, šįkart daugiausiai balsų surinko Darbo partijos siūlomas M.Zasčiurinskas - jo kandidatūrą palaikė 5 komiteto nariai.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nutarė neskubėti spręsti dėl kandidato į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą. Pirmadienį posėdžiavę parlamentarai nusprendė klausimą dėl naujojo LRT tarybos nario atidėti kitam komiteto posėdžiui - jis vyks spalio 14-ąją, antrą dieną po rinkimų.

Parlamentarai pirmadienį grąžino tobulinti Seimo nutarimą projektą, kuriuo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariu siūlyta skirti psichologą Gediminą Navaitį. Už šią kandidatūrą po pateikimo balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 2, 26 susilaikė. Daugeliui parlamentarų užkliuvo tai, kad G.Navaitis kandidatuoja į Seimą. „O kas bus, jeigu jis bus išrinktas į Seimą?“ - klausė ne vienas Seimo narys.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį nutarė, kad Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje turėtų būti psichologas Gediminas Navaitis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį turėtų nuspręsti, kuris iš keturių opozicinių partijų pasiūlytų kandidatų taps Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos kandidatu į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą tapo poetas ir vertėjas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. Kaip BNS ketvirtadienį sakė TS frakcijos narė Irena Degutienė, ši kandidatūra buvo pasiūlyta dar Seimo pavasario sesijos pabaigoje liepą. K.Platelis tapo ketvirtuoju ir paskutiniuoju opozicinių parlamentinių partijų kandidatu į LRT tarybą.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas atsisakė minties pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. Lygiai prieš savaitę BNS ir „lrytas.lt“ P. Zapolskas teigė, jog šio tyrimo bus imtasi. „Neketinau aš pradėti tyrimo“, - portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė P. Zapolskas.

Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius Petras Zapolskas ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. „Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - antradienį BNS sakė P.Zapolskas.

Praėjusią savaitę kilusios aistros dėl Lietuvos radijo ir televizijos administracijos veiksmų neslūgsta - pirmadienį visuomeninė organizacija Piliečių santalka išplatino pareiškimą, kuriame kaltina visuomeninio transliuotojo atstovus klaidingų pranešimų platinimų ir ragina LRT tarybą įvertinti administracijos „savivaliavimą“. Pareiškime teigiama, kad interneto portale „Bernardinai.

Šių metų birželio 2 d. interneto dienraštyje “Bernardinai.lt” paskelbtas LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimvydo Paleckio “Patikslinimas dėl visuomeninių organizacijų kreipimosi” ir  šių metų birželio 4 d. internetiniame puslapyje “lrt.lt” publikuotas anoniminis pareiškimas “Visuomenei toliau platinamos melagingos žinios apie LRT” pateikia tikrovės neatitinkančią ir piliečius klaidinančią informaciją. Tokia informacija buvo skleidžiama ir per Lietuvos radiją.

Programinės įrangos kūrėja bendrovė „Alna“ planuoja investicijas į interneto portalą - kurti ar įsigyti socialinį tinklą. „Planuojame steigti socialinį portalą. Svarstome, ar verta įsigyti du tinklalapius. Nebūtinai kursime naują projektą“, - „Verslo žinioms“ sakė „Alnos“ akcininkas ir valdybos pirmininkas Valentinas Milaknis, neslepiantis, kad pelno artimiausiais metais nesitiki, tačiau jei reikės, investuos 10 mln. litų ir daugiau. Galbūt plėtrai bus ieškoma ir Europos Sąjungos paramos.

Buvęs Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas, verslininkas Valentinas Milaknis teigia, kad naujasis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius atstovauja politinę daugumą Seime turinčioms partijoms, todėl yra netinkamas šioms pareigoms. V.Milaknio nuomone, bendravimas su valdžia peržengia V.Siaurusevičiaus, kaip vadovo, ribas ir sudaro grėsmę būti vienoje politinėje pusėje.

Daugiau nei šimtas įvairių nevyriausybinių organizacijų aktyvistų, šiandien susirinkę į mitingą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato, reikalavo panaikinti cenzūrą ir politikų bei interesų grupių įtaką nacionaliniam transliuotojui. Kai kurie  piketo dalyviai kalbėjo apie tai, kad reikėtų keisti LRT tarybos formavimo  principą ir įstatymiškai apriboti politikų įtaką visuomenės interesams turinčiam atstovauti transliuotojui.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas Gediminas Ilgūnas. Neeiliniame tarybos posėdyje jis išrinktas pasitraukus Valentinui Milakniui. Antradienį neeiliniame tarybos posėdyje perskaitytas V. Milaknio atsistatydinimo pareiškimas, kuriame jis dar kartą pareiškė išeinantis po nesugebėjimo  išsaugoti Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ ir dėl nepasitikėjimo LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi.

Sąjūdžio 20-metį pasitikome simboliniu aktu, kuris turėtų simbolizuoti galutinį Sąjūdžio pralaimėjimą ir mirtį. Nacionalinis trasliuotojas grąžino mus 20 metų atgal, ir padarė tai ne dokumentinių kadrų pagalba. Tai, kas vyksta, gali būti pavadinta sovietinės realybės šou, bet nuo visų kitų „realybės šou“ ši realybė skiriasi tuo, kad yra tikra, autentiška ir nesurežisuota. Mes iš tiesų esame grąžinami į tą realybę, kurią prieš 20 metų buvo įveikęs Sąjūdis.

Visuomeninių organizacijų atstovai reikalauja nedelsiant nacionalinio transliuotojo eteryje atnaujinti Dariaus Kuolio vedamas laidas. „Manome, kad sprendimas nepratęsti sutarties su populiarios Lietuvos radijo analitinės laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ vedėju D.Kuoliu bei anksčiau laiko, dar nesibaigus televizijos sezonui, nutraukti jo vedamą LTV2 laidą „Sankirtos“, kuri taip pat buvo viena žiūrimiausių šiame kanale, tiesiogiai prieštarauja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuo...

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) administracija ketvirtadienio vakare išplatino pareiškimą, kuriame atmetė iš LRT tarybos posto pirmininko atsistatydinusio Valentino Milaknio kritiką visuomeniniam transliuotojui ir pareikalavo atsiprašymo. Pareiškime teigiama, kad bendraudamas su žiniasklaida V. Milaknis paskleidė tikrovės neatitinkančia informaciją. „Trečiadienį bendraudamas su interneto portalu bernardinai.

Ketvirtadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydinti nutaręs jos pirmininkas Valentinas Milaknis portalui „Balsas.lt“ nurodė du pasitraukimo motyvus: jam nepavyko apginti Dariaus Kuolio laidos, be to, jis nepasitiki LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. V. Milaknis sakė, kad sprendimas galutinis. „Jau išsiunčiau pareiškimą apie savo atsistatydinimą mane delegavusiam Seimui ir informavau tarybos narius. Motyvai yra du.

Antradienį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba, tardamasi dėl programų tinklelio ir institucijos vadovo Audriaus Siaurusevičiaus paskyrimo teisėtumo, posėdžiavo už uždarų durų.Vėliau pranešta, kad nebus pratęsta sutartis su į LRT vadovo nemalonę patekusiu Dariumi Kuoliu. Taip pat patvirtinta, kad LRT direktoriaus paskyrimo teisėtumo klausimas nagrinėtas LRT taryboje, tačiau jokių aiškių svarstymo rezultatų nėra.

Pirmadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas verslininkas Valentinas Milaknis, kuris šiose pareigose pakeis Romą Pakalnį.  Tarybos pirmininkas išrinktas slaptu balsavimu.