vakarų europa

Lygiai prieš 50 metų pasaulis buvo atsidūręs prie atominio karo slenksčio. Šaltasis karas tarp dviejų supervalstybių buvo pasiekęs tokią ribą, jog betrūko tik kibirkštėlės, kad įsiliepsnotų branduolinė ugnis. Tačiau abiejų šalių vadovai pasielgė protingai. Tai galėtų būti pavyzdžiu šių dienų politikams, kurie  konfliktus Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje ir kitur sprendžia bombomis.

Ekonomiką į priekį varantis eksportas artimiausioje ateityje priklausys ne nuo vieno faktoriaus, tad sėkmę lems ir kitų šalių priimti sprendimai. Panevėžyje prieš tarptautinę septynioliktąją parodą „EXPO Aukštaitija 2012“ įvyko konferencija „Įmonių eksporto plėtra. Efektyviausios priemonės ir būdai“. Jos metu pristatyta eksporto situacija ir perspektyvos, o verslininkai išgirdo apie situaciją juos dominančiose rinkose.

1. Gal jau užteks Mūsų mažoje šalyje (dėl ko nereikėtų kompleksuoti) užsiiminėti gigantomanija? Geriau investuokim tuos didžiulius pinigus į vėjo jėgaines ir saulės energiją – užtektų ir mums, ir ateities kartoms. Kodėl Lietuva – lietaus šalis – naujame tūkstantmetyje negali tapti ir vėjo valstybe? 2. Atominės elektrinės statytojo „Hitachi“ tėvynėje Japonijoje nuspręsta atominės energijos atsisakyti per 30 metų ir jokių naujų elektrinių nestatyti.

5,9 proc. lietuvių rezga planus jau artimiausiu metu išvykti iš Lietuvos, 10 proc. apie tai dažnai susimąsto, o 25 proc. pagalvoja apie tai bent kartais, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 38 proc. respondentų akys tradiciškai krypsta į Vakarų Europą, tačiau vis labiau įsitvirtina ir Skandinavijos šalys. Artimiausiu metu emigruoti dažniau ketina jauniausio amžiaus žmonės, vyrai, rajonų centrų ir kaimiškų vietovių gyventojai.

Kinija praranda pigaus gamintojo vardą, todėl garsių prekės ženklų savininkai ima žvalgytis į tas šalis, kurios yra arčiau namų, rašo CNBC. Vakarų Europos valstybių rūbų gamintojai ieško tiekėjų, kurie nebūtų pernelyg nutolę nuo gimtųjų namų. Vis dėlto gaminti rūbus Kinijoje tebėra pigiau nei Moldovoje ar Maroke, todėl kaina nėra pagrindinė priežastis, kuri verčia perkelti gamybos linijas. Mados pramonėje paklausą lemia vartotojų įgeidžiai.

2012 m. gegužės 1 d. atverčiamas naujas puslapis Lietuvos eismo valdymo istorijoje – šią dieną įsigalios naujos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios skirtos naujai įrengiamiems šviesoforams. Taisykles Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu parengė Transporto ir kelių tyrimo institutas, jas patvirtino susisiekimo ministras.

Senatvine silpnaprotyste pasižymintys ligoniai Šveicarijoje galės gyventi dirbtinės realybės miestelyje, kuriame medicinos personalas apsimetinės sodininkais, kirpėjais ir parduotuvių darbuotojais, rašo „The Daily Mail“. 28 mln. JAV dolerių kainavusi gyvenvietė pasižymi 6-ojo dešimtmečio architektūra. Projekto autoriai praminė šį Šveicarijoje įkurtą gydymo kompleksą užmaršties miesteliu. Tokio pobūdžio projektas Europoje įgyvendinamas pirmą kartą.

LRT kviečia kino gurmanus į puotą, skirtą vienam žymiausių šių laikų lietuvių kino režisierių Šarūnui Bartui. Pirmą kartą per Lietuvos televiziją ir Lietuvos televizijos antrąjį kanalą bus pristatyta unikalaus kino kūrėjo visų filmų retrospektyva. Ypatingu braižu pasižymintis, kritikų kino filosofu vadinamas Šarūnas Bartas – daugybės užsienio kino festivalių nugalėtojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Krovinių pervežimas – ekonomikos barometras. Drauge su statybos bendrovėmis Lietuvos vežėjai 2008 metų pabaigoje vieni pirmųjų pajuto ekonominės krizės rykštę. Netekusi nemažos dalies krovinių pervežimų 2009–2010 metais bankrutavo ne viena šalies autotransporto bendrovė. 2011 metų pradžioje Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos pradėjo vaduotis iš krizės gniaužtų, ir tai pirmieji pajuto vežėjai, nes pradėjo trūkti tolimųjų reisų vairuotojų.

Pastaruoju metu sulaikoma vis daugiau nelegalių migrantų, kertančių Lietuvos valstybės sieną ar jau atsidūrusių mūsų šalies teritorijoje. Patekti į Lietuvą ir sėkmingai iš jos išvykti į Vakarus nelegalams padeda nusikalstamos grupuotės, sudarytos ir iš vietinių žmonių, ir iš kaimyninių šalių piliečių.

Keliautojas ir gidas, kelionių organizatorius Dainius Kinderis drąsiai sako, kad save laiko pasaulio lietuviu, nors namais vadina Lietuvą. Vis dėlto, 29 metų vyras jau ne vienerius metus puoselėja svajonę kurį laiką pagyventi Japonijoje, nors šioje šalyje net nėra buvęs. Pasak jo, kažkas viduje kužda, kad ten turėtų būti gera. – Papasakok apie savo pirmą ir „šviežiausią“ kelionę. – Pati pirmoji nebuvo labai įspūdinga... Keliavau su draugais po Vakarų Europą – iki Italijos ir atgal.

Tarptautinės audito ir konsultacijų įmonės „Ernst&Young“ atliktas tyrimas parodė, kad pernai užsienio investicijos į Europą pasiekė prieškrizinį lygį, informuoja BBC. Dėl šių investicijų buvo finansuotas rekordinis projektų skaičius - net 3 tūkst. 757 projektai, 14 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Užsienio investicijos taip pat padėjo sukurti 137 tūkst. darbo vietų, o tai yra 10 proc. daugiau nei 2009-aisiais. JAV investuotojų finansuotų projektų skaičius pernai išaugo 24 proc.

Žinome apie JAV recesiją, krizę Baltijos šalyse ir Pietų Europoje. Bet retai girdime apie tai, kad labiausiai prasiskolinusios pasaulio šalys iš tikrųjų yra Vakarų Europoje. Yra daug būdų skaičiuoti valstybių skolas. Pagal nominalią jos vertę čia pirmauja JAV, bet pagal procentą nuo metinio BVP duomenys atrodo visiškai kitaip. Taigi, 6 labiausiai pagal procentą nuo BVP prasiskolinusios šalys, su kuriomis 98 proc. skolą turinti Lietuva atrodo palyginti gerai. Airija (997 proc.

Vakarų Europos ginkluotę gaminančios kompanijos užima 32 proc. pasaulinės ginklų tiekimo rinkos, skelbiama Švedijos tyrimų instituto „Sipri“ atliktame tyrime. Daugiausiai ginkluotės parduoda Didžiosios Britanijos kompanija „BAE Systems“. Tiesa, sąraše ir toliau dominuoja JAV kompanijos. Imant atskiras valstybes, JAV užima 30 proc. ginklų prekybos rinkos, Rusija – 23 proc. Trečioje vietoje žengia Vokietija, kuriai tenka 11 proc. prekybos ginklais rinkos.

Kiekvienais metais į Lenkiją atvyksta 300-350 tūkst. žmonių iš Vakarų Europos, kad pasinaudotų lenkų medikų teikiamomis pigesnėmis medicinos paslaugoms. Skaičiuojama, kad vienas atvykėlis palieka vidutiniškai 1156 eurus, kuriuos sumoka už medikų paslaugas.

Šios istorinėms Vakarų šalių bibliotekoms skirtos knygos iliustracijos patvirtina, kad bibliotekos ne be reikalo vadinamos žinių šventyklomis. Ypač jų sakralinė dvasia jaučiama šiose senųjų Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos, Anglijos, Airijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių bibliotekų nuotraukose.

Po pokalbio su Rusijos premjeru Europos Komisijos (EK) pirmininkas paragino Europos šalis skubiai prisipildyti dujų saugyklas. EK paragino visas Europos Sąjungos (ES) šalis rengtis naujam Rusijos ir Ukrainos dujų karui ir paskubėti prisipildyti savo saugyklas. Greičiausiai Briuselis taip išsigando ne be reikalo. Tai nutiko po EK pirmininko Jose Manuelio Barroso pokalbio telefonu su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu.

"Eurovizijos" konkursas, prasidėjęs kaip šiuolaikinių dainų festivalis, išsigimė į pasigailėtiną geopolitinį šou, mano Estijos parlamento Europos Sąjungos (ES) reikalų komisijos pirmininkas Marko Mihkelsonas (Markas Mihkelsonas). "Eurovizija" iš esmės virto Sopoto dainų konkursu. Suomiai padarė viską, ką galėjo, tačiau iš dabartinės balsavimo sistemos praktiškai nieko kito laukti nė negalima", - parašė savo bloge "Isamaa" ir "Res Publica" sąjungos (IRL) atstovas.

Kalta valdžia. Ir pas mus, ir Vakaruose žiniasklaida skelbia tokį nuosprendį, kai išryškėja kokios nors socialinės negerovės. Nuosprendis, žinoma, teisingas, nes valdžia savo rankose turi daug svertų, bet teisingas tik iš dalies. Čia negalima apeiti paprasto klausimo: jeigu valdžia viską darytų saliamoniškai teisingai, ar mes jau neturėtume socialinių problemų ir gyventume idealioje visuomenėje? Tokios utopijos derėjo atsisakyti jau po pirmos XX amžiaus pusės.

Lietuvos politikai patenkinti, kad Lietuva tampa vakarietiškesnė, kad lietuviai remia narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Ne viešai, bet slapta džiūgauja, kad dauguma lietuvių Rusijos valstybės veiksmus laiko nedraugiškai. Žodžiu, atrodytų, kad lietuviai atitinka visas politikų numatytas geopolitines gaires. Tačiau truputį atidžiau panagrinėkime, kas iš tiesų slepiasi po meile Vakarams. Kodėl mylime ES? Daugiau kaip septyniasdešimt nuošimčių lietuvių palaiko Lietuvos narystę ES.

Prancūzijos įmonės yra pasirengusios dalyvauti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko rengiamame konkurse dėl Ignalinos atominės elektrinės reaktorių uždarymo. Taip rašoma prezidentui Rolandui Paksui adresuotame Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco (Žako Širako) laiške. "Mes taip pat esame pasirengę bendradarbiaujant nagrinėti naujo reaktoriaus pastatymo galimybes", - sakoma Prancūzijos vadovo laiške.