turizmas

Per 10 šių metų mėnesių Turkija sulaukė 44,2 mln. turistų iš užsienio – 11,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį skelbia Turkijos kultūros ir turizmo ministerija. Vien tik praėjusį mėnesį jų srautas buvo 3,8 proc. didesnis nei prieš metus – 5 mln. žmonių. Daugiausiai turistų praėjusį mėnesį sulaukta iš Vokietijos (861 tūkst.), Rusijos (672 tūkst.), Jungtinės Karalystės (441 tūkst.), Bulgarijos (266 tūkst.), Irano (221 tūkst.). Atvykusiųjų jūra padaugėjo 44,5 proc.

Apgyvendinimo įstaigose trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 1,4 mln. turistų – 2,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Turistų iš užsienio apgyvendinta 473,3 tūkst., arba 14,3 proc. daugiau, šalies gyventojų – 963,6 tūkst., arba 2,9 proc. mažiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 814,2 tūkst. turistų – 3,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Turistų iš užsienio skaičius išaugo 14,7 proc. iki 401,7 tūkst.

 Šiais metais Lietuvoje tikimasi iš viso sulaukti 1,3 mln. turistų iš užsienio, arba 13 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 1,15 mln., sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.  „Per 2023 metų aštuonis mėnesius turime beveik milijoną turistų ir tikėtina, kad tą skaičių – 1,3 mln.

Kai kurių pajūrio kurortinių miestų turizmo centrų atstovai abejoja, ar kitą savaitę du papildomus laisvadienius žmonės pavers atostogomis, ne teigia nepastebėję, jog nedarbo dienos per Vėlines pritrauktų didesnį srautą žmonių, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“. „Įprastai Vėlinių dienomis Neringoje nesulaukiame didesnio žmonių srauto, nes vis dėlto tai yra daugiau artimųjų, giminių, kapų, sakralinių vietų lankymas”, – teigė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” dir...

Vasaros atostogų metu lietuviai pinigų netaupė. Didieji bankai suskaičiavo, kad atostogoms užsienyje tautiečiai išleido dešimtadaliu daugiau – ir dėl infliacijos, ir dėl to, kad patys negailėjo pinigų ir norėjo atsipalaiduoti. Vis labiau lietuvius domina brangios kryptys, pavyzdžiui, vaizdingoji Islandija, į kurią vien skrydžio bilietai gali kainuoti 700 eurų.

Europos Sąjungos turizmo sektorius sparčiai atsigauna po COVID-19 pandemijos – nakvynių viešbučiuose pirmąjį pusmetį praleista daugiau nei per atitinkamą ikipandeminių metų laikotarpį, rodo Eurostato duomenys. ES statistikos agentūra skelbia, jog per pirmus šešis šių metų mėnesius turistai Bendrijos viešojo apgyvendinimo įstaigose praleido 1,19 mlrd. naktų – beveik 11 mln., arba 0,9 proc.

Kelionės – malonios ir laukiamos patirtys, kurios lemia mūsų emocinę būklę, slopina nerimą ir gerina smegenų veiklą. Tačiau šiandieniniame kontekste, kai vis daugiau kalbama apie aplinkosaugos temas bei taršą lemiančius faktorius, egzistuoja ir „keliautojo kaltės“ jausmas. Vis dažniau susimąstoma, kokie pokyčiai neišvengiamai laukia turizmo ir aviacijos.

Telšiuose penktadienio vakarą vyks turizmo nakties renginiai, kuriuos organizuoja Žemaitijos turizmo informacijos centras (TIC). Žemaitijos TIC kviečia į devynias nemokamas ekskursijas, veiklos bus organizuojamos Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje bei Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje, rengiamos edukacijos vaikams.

Turistų srautas Ispanijoje pirmąjį pusmetį, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 23,7 proc. iki 37,5 mln., parodė šalies statistikos tarnybos INE trečiadienį paskelbti duomenys. Tačiau antrojo ketvirčio pabaigoje į Ispaniją vykstančiųjų lankytojų skaičiaus augimas sulėtėjo, rašo portalas „RTT News“. Birželį atvykusių turistų skaičius, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 10,9 proc. iki 8,3 mln., tačiau augimo tempas buvo gerokai lėtesnis negu gegužę, kuomet sudarė 17,6 procento.

Identifikavus liepos mėnesį atokioje Kolorado valstijos (JAV) vietovėje aptiktus trijų žmonių palaikus paaiškėjo, kad tai trys šeimos nariai, kurie „pabėgo nuo civilizacijos“. Vietos žiniasklaidoje skelbiama, kad išgyvenimo laukinėje gamtoje jie mokėsi iš „YouTube“ randamų pamokų. Dviejų seserų, Christinos ir Rebeccos Vance, bei pastarosios 14-mečio sūnaus palaikai buvo aptikti šių metų liepos pradžioje atokioje ir kalningoje vietovėje Kolorado valstijoje.

„Faktas, kad Tunise viskas 3 kartus pigiau negu Lietuvoje, o žmonės ten draugiški, paslaugūs“, – būtent taip apie atostogas atsiliepia Indrė. Šiais laikais planuotis atostogas Tunise ar kitur gali būti kur kas pigiau nei Lietuvos pajūryje. Atostogauti užsienyje su visu pilnu paketu – viešbutis, maistas, kelionės – yra gerokai pigiau, skaičiuoja Lietuvos gyventojai.

Tauragės rajone, Pagramančio regioniniame parke, penktadienį atidarytas naujas Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas. „Veskite čia savo vaikus, mokykite pažinti dviejų upių, Jūros ir Akmenos, sankirtą, saugoti išskirtines gamtines vietas, džiaugtis nepaprastai gražia Lietuva“, – Aplinkos ministerijos pranešime cituojamas bokšto atidaryme dalyvavęs ministras Simonas Gentvilas.

Ilgąjį liepos savaitgalį Vilnius ištuštėjo – lietuviai traukė į užsienį ar netgi į Palangą prie jūros. Ypač tai buvo matyti liepo 8-osios vakarą – tūkstančiai poilsiautojų tiesiog skrodė Basanavičiaus gatvę. Daugelis žmonių ėjo pramogauti, klausytis geros muzikos, pasivaikščioti. „Šis (liepos antrasis savaitgalis – BNS) gaunasi ne visai ilgasis, tiesiog papildoma tokia viena diena, bet netgi du ar tris kartus daugiau atvyksta.

Taivanas atmetė Kinijos turizmo sektoriaus atstovų prašymus įvažiuoti į salą, kad šie galėtų sudalyvauti kitą mėnesį joje vyksiančioje tarptautinėje kelionių mugėje, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos, motyvuodamos dabartine įtempta situacija. Kinija savivaldų demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga. Politinė įtampa ir COVID-19 pandemijos sukeltas sienų uždarymas itin pakenkė jų santykiams.

Kelionių po Lietuvą portalas www.pamatykLietuvoje.lt ir Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija (LTICA), vienijanti 45 Lietuvos turizmo informacijos centrus, prieš kelerius metus visą rugpjūčio mėnesį kvietė pasigrožėti po visą šalį išsibarsčiusiais fontanais, juos aplankyti kelionių po Lietuvą metu ir išrinkti gražiausią. Rinkimų organizatoriai iš viso Lietuvos fontanų sąrašo išrinko 35, jų manymu, verčiausius varžytis dėl gražiausiojo titulo.

Egipte, netoli kurortinio miesto Marsa Alamo, sekmadienį liepsnojo jachta „Hurricane“, kuria plaukė 27 žmonės, įskaitant 12 įgulos narių. „Sky News“ skelbiama, kad be žinios dingo 3 britų turistai. Šalies teisėsaugos atstovai pranešė, kad dėl trumpo sujungimo povandeninio nardymo paslaugas turistams teikusioje jachtoje kilo gaisras. Egipto Raudonosios jūros gubernijos trumpame pranešime skelbiama, kad gelbėjimo operacijos metu buvo išgelbėti visi 12 įgulos narių ir 12 iš 15 britų turistų.

Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą ketverių metų kadencijai.   Naujai kadencijai iš 11 Europos regiono kandidatų slaptu balsavimu ketvirtadienį išrinktos penkios valstybės – į tarybą taip pat pateko Čekija, Italija, Azerbaidžanas ir Bulgarija, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Lietuva buvo vienintelė kandidatė iš Šiaurės ir Baltijos šalių regiono. Ji atstovaus aštuonioms Baltijos jūros regiono valstybėms.

„Mažo miestelio pakraštyje buvo senas apleistas sodas. Sode stovėjo senas namas, o tame name gyveno Pepė Ilgakojinė“, – štai tokiais pirmais dviem sakiniais prasideda garsios švedų rašytojos Astridos Lindgren knyga „Pepė Ilgakojinė“. Niekas nedrįs paprieštarauti, kad šios knygos maištingas ir nutrūktgalviškas personažas sužavėjo skaitytojus visame pasaulyje.

Turizmas Lietuvos kurortuose po Covid-19 pandemijos atsigauna sparčiau nei visoje šalyje ir jau pasiekė ikipandeminį lygį, sako kurortų asociacijos prezidentė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė. „Po pandemijos labai sunkiai atsigauna turizmas Lietuvoje, tačiau kurortai jau pasiekė ikipandeminį lygį ir čia mes iš tikrųjų mes jau sulaukiame daugiau atvykstančių žmonių ir užsienio turistų atvykstančių besigydyti į kurortus ir pailsėti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė N. Dirginčienė.

Austrijos Halštato kaimas, išpopuliarėjęs dėl panašaus kaip animaciniame filmuke „Ledo šalis“ (Frozen) gamtovaizdžio, įrengė medines užtvaras, kurios užstoja vaizdą į Alpes, siekdamas pažaboti pernelyg didelį turizmą. Mažytis, vos 750 gyventojų turintis kaimelis su nuožulniais, apsnigtais mediniais nameliais ir smailėjančiu bažnyčios bokštu per metus sulaukdavo apie milijono lankytojų, kol 2020 metais prasidėjo COVID-19 pandemija.

Statistikams skelbiant apie pernai daugiau nei dukart išaugusį užsienio turistų srautą į Lietuvą, Turizmo asociacijos vadovė sako, kad statistika neatspindi tikrosios padėties, nes ją iškraipo pabėgėliai iš Ukrainos, kurie skaičiuojami kaip turistai.  Tuo metu Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad atvykę į Lietuvą gyventi ukrainiečiai neįskaičiuojami – tik tie, kurie atvyksta, pavyzdžiui, kelioms dienoms.

Užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius 2022 metais padidėjo 2,3 karto iki 2,17 mln., o vienadienių kelionių padidėjo 2,2 karto iki 2,56 mln., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia užsienio keliautojų atvyksta su nakvyne asmeniniais tikslais – tokios kelionės sudarė 73,2 proc., verslo kelionės – 26,8 proc. Asmeninių kelionių su nakvyne skaičius padidėjo 2,2 karto iki 1,59 mln., verslo kelionių – 2,7 karto iki 581,4 tūkstančio. Beveik pusė – 42,9 proc.

Tarptautinis turizmas pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 80 proc. ikipandeminių 2019 metų lygio – per šį laikotarpį pasaulyje iš įvyko 235 mln. kelionių, dukart daugiau nei per pirmus tris praėjusių metų mėnesius, skelbia Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (PTO). „Metų pradžia parodė unikalų turizmo gebėjimą greitai atsigauti. Daugelyje regionų priartėta iki lygio, fiksuoto iki pandemijos, o kai kur jis buvo net viršytas.

Penktadienį Klaipėdoje pradedamas kruizų sezonas, kurio metu laukiama 44 laivų – trečdaliu mažiau nei pernai. Tai lėmė geopolitinė situacija regione ir didėjančios kelionių kainos, sako Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė. Anot jos, panaši situacija šiemet ir kituose Baltijos jūros uostuose, į kuriuos kelionių vengiama dėl Rusijos kaimynystės.

Didžiųjų šalies kurortų – Palangos, Druskininkų ir Birštono – apgyvendinimo įstaigos prasidedant Velykų šventėms užimtos 70–80 proc., teigia miestų turizmo sektoriaus atstovai. Vis dėlto jie tikisi, kad įsibėgėjus šventiniam savaitgaliui viešbučiai, poilsio namai ir sanatorijos užsipildys, o didesnio svečių srauto tikimasi kitą savaitę prasidėjus moksleivių atostogoms.

Lietuvos gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2021 metų ketvirčiu, padidėjo 8,4 proc. ir siekė 780,6 tūkst. kelionių, vienadienių kelionių skaičius padidėjo 0,2 proc. iki 2,4 mln. kelionių. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 94,5 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę šalies gyventojai vidutiniškai išleido 54 eurus, per verslo kelionę – 69 eurus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Anot jos, 45 proc.

Sutvarkyta Birštono piliakalnio infrastruktūra: įrengti laiptai, tilteliai, apžvalgos aikštelės, ketvirtadienį pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Taip pat sutvirtintos ir užlygintos įgriuvos, nuošliaužos ir šlaitai, padaryti sanitariniai kirtimai, suremontuotas vakariniame piliakalnio pakraštyje esantis žvyro dangos takas, į piliakalnį vedantys laiptai, atnaujinta dalies kelių danga. Papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nauji dviračių stovai.

Turkijos kelionių organizatorė „Coral Travel“ vasaros sezono metu tiesioginiais užsakomaisiais skrydžiais skraidins iš Kauno į Antaliją, pranešė bendrovės atstovybė Lietuvoje. Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas sako, kad  skrydžiai iš Kauno į Turkiją paskutinį kartą vyko prieš dešimtmetį.

Vilnius aktyviai ruošiasi priimti NATO valstybių vadovų suvažiavimo svečius. Skaičiuojama, kad miestas priims iki 3000 aukščiausio lygio svečių bei iki 2000 tūkstančių žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos kandidatavimui į Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą 2023–2027 metų kadencijai.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, tapusi tarybos nare, Lietuva būtų tarp 33 pasaulio valstybių, kurios formuoja pasaulio turizmo politiką. Teigiama, jog tai sustiprintų Lietuvos pozicijas tarptautinėje turizmo rinkoje, turėtų įtakos Lietuvos populiarinimui pasaulyje, leistų užmegzti ryšių su kitomis pasaulio valstybėmis.

Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė suprojektuoti ir pastatyti naują šliuzą-reguliatorių Drevernos upės senvagėje, jis užtikrins laivybos potencialo išnaudojimą šiame regione, pirmadienį pranešė direkcija. Drevernos upė yra svarbi jungiamoji grandis maršrute Dreverna-Karaliaus Vilhelmo kanalas, Minija, Atmata, Kuršių marios-Dreverna.

Artėjant atostogų sezonui, dažnas jau pradeda dairytis kelionių pasiūlymų. O jos šiemet brangs. Jeigu pernai vidutinišką kelionę su viešbučiu ir „viskas įskaičiuota“ galėjome nusipirkti už maždaug 800 eurų, šiemet už tokią pačią paklosime maždaug 100 eurų brangiau. Tiesa, turizmo paslaugų teikėjai pastebi ir kad, nepaisant kylančių kainų, lietuviai netaupo – renkasi vis egzotiškesnes kryptis ir pirmiausiai išgraibsto kelialapius su geriausiai įvertintais viešbučiais.

Koronaviruso pandemijos ypač paveiktas atvykstamasis turizmas sunkiai atsigauna, pozityvių pokyčių kol kas nėra, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. „Nors skaičiai sako, kad Lietuvoje atvykstamasis turizmas atsigavo 68 proc., tačiau kelionių organizatoriai sako, duok Dieve, kad tai būtų bent 30 procentų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

Kelionių agentūrų pajamos 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais išaugo beveik dukart, tačiau palyginti su ikipandeminiais 2019 metais, jos smuko tris kartus, skelbia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“.   2021 metais pajamas deklaravusios kelionių agentūros kartu uždirbo daugiau kaip 171 mln. eurų – beveik dukart (82 proc.) daugiau nei pandeminiais 2020 metais (apie 94 mln.

Trijų Baltijos šalių turizmo atstovai Vilniuje tariasi, kaip bendromis pastangomis į regioną sugrąžinti užsienio turistų srautus.  Viceministro Vinco Jurgučio teigimu, dėl užsitęsusios pandemijos ir karo Ukrainoje Baltijos šalys dar nesusigrąžino prarastų turistų srautų, taip pat sulėtėjo bendrų veiklų įgyvendinimas, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  „Vis dėlto Lietuva viršija turistų susigrąžinimo prognozes ir tikisi atsigavimo jau kitais metais.

2022 metais, palyginti su ankstesniais metais, tarptautinių turistų skaičius padvigubėjo, o 2023-aisiais, panaikinus kelionių apribojimus, ypač Kinijoje, rodiklis turėtų pasiekti iki pandemijos buvusį lygį, antradienį pranešė Jungtinių Tautų turizmo institucija. Praėjusiais metais pasaulyje turistų iš užsienio pasaulyje buvo 917 mln. (2021 metais – 455 mln.

Greta Klaipėdos esančiame pajūrio ruože, apimančią Karklę ir kitus žmonių traukos centrus, ruošiamasi įrengti unikalaus dizaino informacinį ženklinimą, kuris ne tik padėtų lankytojams, bet ir pabrėžtų regiono gamtos išskirtinumą. Tai kainuos daugiau nei 100 tūkst. eurų – daugiau nei iš pradžių planuota. Už mažiau tokios idėjos niekas įgyvendinti nepanoro.

Į Venesuelą antradienį atplaukė pirmasis per 15 metų Europos kruizinis laivas, turistams ilgus metus vengus šalies dėl didelio nesaugumo lygio ir ekonominių problemų. Su Bahamų vėliava plaukiojantis „Amadea“ prisišvartavo prie Karibų jūros Margaritos salos, atgabendamas beveik 500 keleivių, daugiausia iš Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Šveicarijos.

Dubajus sekmadienį panaikino 30 proc. mokestį alkoholio pardavimams ir leido nemokamai gauti reikiamas alkoholinių gėrimų pardavimo licencijas, regis, siekdamas dar labiau skatinti turizmą.  Netikėtas pranešimas, kurį išplatino dvi su alkoholinių gėrimų platinimu susijusios įmonės, tikriausiai buvo paskelbtas vyriausybės nutarimu, priimtu Dubajaus emyro šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo šeimos.

Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 12,8 proc. iki 1,3 mln. kelionių. Vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 5,8 proc. iki 3,2 mln. kelionių. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 100,8 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę gyventojai vidutiniškai išleido 79 eurus, per verslo kelionę – 80 eurų. 34 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose, svečių namuose arba moteliuose, nuomojamame būste – 33 proc.

Užsienio turistų srautas Latvijoje dėl karo Ukrainoje šiemet yra labai nedidelis, interviu televizijai TV3 pirmadienį pareiškė Latvijos kaimo turizmo asociacijos vadovė Asnatė Ziemelė. „Užsienio turistų skaičius vis dar labai, labai nedidelis. Turime estų ir lietuvių, kurie supranta padėtį taip pat, kaip ir mes. Yra lenkų, taip pat kažkiek vokiečių ir suomių, bet tai ir viskas“, – sakė ji.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos spalį sulaukė apytikriai 270 tūkst. klientų – 19 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų sumažėjo 4 proc. iki 131 tūkst., o užsieniečių – padaugėjo 58 proc. iki 139 tūkstančių. „Užsienio turistų skaičius kol kas nepasiekė ikipandeminio lygio ir buvo panašus į 2010 ir 2011 metų spalio mėnesių rodiklius“, – pažymima pranešime.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per tris šių metų ketvirčius sulaukė apytikriai 1,71 mln. svečių – 64,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 2,7 karto iki 883,5 tūkst., vietinių klientų – 16,1 proc. iki 826,4 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 62,3 proc. iki 3,052 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 2,5 karto iki 1,636 mln., Latvijos gyventojų – 14,7 proc.

Estija per trečiąjį šių metų ketvirtį užfiksavo apytikriai 1,3 mln. turistų iš užsienio apsilankymų – 2,2 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, o jų išlaidos išaugo 2,4 karto iki 365 mln. eurų, pranešė Estijos centrinis bankas. 82 proc. liepą-rugsėjį Estiją lankiusių užsienio turistų buvo iš kitų Europos Sąjungos šalių, o daugiausiai – iš Suomijos (42 proc. visų). Daugiau nei parą trukusių viešnagių skaičius siekė apytikriai 800 tūkst., o vidutinė viešnagės trukmė buvo keturios nakvynės.

Po siūlymu kitų metų biudžete rasti papildomų lėšų turizmui skatinti nebeliko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus parašo. Pats parlamentaras BNS ketvirtadienio vakarą sakė iniciatyvą parėmęs netyčia. „Techninė klaida įvyko. (...) Pasirašiau, po to pažiūrėjau, ką pasirašiau, ir atšaukiau“, – teigė Seimo narys. Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas.

Konservatorių prezidiumui prieš porą savaičių įpareigojus frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe, parlamentaras Kazys Starkevičius parėmė siūlymą kitų metų biudžete rasti papildomų lėšų turizmui skatinti. Pats Seimo narys tai neigia. Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas. „Jis pasirašė. Labai džiaugiuosi, kad komiteto pirmininkas pasirašė.

Graikijoje užsienio turistų srautai šiais metais smarkiai išaugo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje, rodo pirmadienį paskelbta oficialia statistika. Visgi skaičiai išliko mažesni už rekordinius 2019 metų priešpandeminius lygius, padėjusius atgaivinti nuo turizmo priklausomą šalies ekonomiką po ilgus metus trukusios krizės. Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos 19,12 mln. užsienio turistų atvyko į šią Pietų Europos šalį, pranešė Graikijos bankas.

Lietuvos turizmo politika gali būti formuojama remiantis netikslia bei realią padėtį iškraipančia atvykstamojo turizmo statistika, nes į ją įtraukiami nuo karo bėgantys ukrainiečiai ir Lietuvoje dislokuoti NATO kariškiai, sako turizmo verslo atstovai. Jie ragina ištaisyti šį netikslumą. Ekonomikos ir inovacijų viceministras sutinka, kad statistika gali būti netiksli ir teigia, jog ateityje svečiai iš užsienio bus skaičiuojami kiek kitaip.

Japonija antradienį po pustrečių metų pertraukos vėl atvėrė sienas turistams, o pareigūnai tikisi, kad silpnos jenos suviliotų keliautojų antplūdis paskatins šalies ekonomiką.  Įpusėjus rytui į Japoniją jau plūstelėjo turistai iš Izraelio, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.  Šalis CPVID-19 pandemijos pradžioje uždarė savo sienas ir tik neseniai pradėjo atsargiai priimti atvykėlius.