turizmas

Vandens turizmas Lietuvoje atgyja netikėtomis formomis. Nieko nebestebina šimtai baidarių upėse, vandens dviračiai, irklentės, kanojos ar garlaiviukai ežeruose ir mariose. Visgi, dairomasi ir naujovių – o tai, ir saulės energija varomi laivai, ir Lietuvoje dar menkai matyti elektriniai katamaranai. Vienas tokių jau greitai plaukios Ilgio ežere Lietuvos – Latvijos pasienyje.

Maskva penktadienį oficialiai paskelbė pasitraukianti iš Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO), balandį sustabdžiusios Rusijos narystę dėl jos karo Ukrainoje. Vyriausybė pranešė „priėmusi Užsienio reikalų ministerijos siūlymą... dėl Rusijos išstojimo“ iš JTPTO, sakoma įsake, pasirašytame Michailo Mišustino. Agentūra Rusijos narystę sustabdė balandžio 27 dieną, pareiškusi, kad Rusijos invazija į Ukrainą prieštarauja organizacijos vertybėms.

Japonija penktadienį sušvelnino atvykimo reikalavimus užsienio turistams, kurie nuo penktadienio jau gali pateikti prašymus išduoti vizas, su sąlyga, kad turistai dalyvaus tik gido lydimose ekskursijose bei sutiks laikytis veido kaukių dėvėjimo reikalavimo ir kitų antivirusinių priemonių, šaliai mėginant subalansuoti verslo poreikius ir kovą su COVID-19. Penktadienis yra pirmoji diena, kai galima pradėti procedūras, reikalingas gauti leidimus atvykti į šalį, o pirmieji turistai atvyks ne anksči...

Iš Lietuvos dėl pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje pasitraukus užsienio turistams, ekonomikos ir inovacijų ministerija už 100 tūkstančių eurų paruošė interaktyvų turistų žemėlapį. Armonaitė žada, kad toks žemėlapis parodys turistų srautus, atskleis lankomiausias jų vietas ir pasitarnaus vietos verslui.

Dėl karo grėsmės apie dešimt kruizinių laivų vizitų iš maždaug 80 planuotų šį sezoną į Klaipėdą jau atšaukti, tvarkaraštis dar gali koreguotis tiek didėjimo, tiek mažėjimo kryptimi. „Sezono pradžioje turėjome virš 80 suplanuotų vizitų, dabar turime apie 70. Nebegalime planuoti viso sezono iš karto, planuojame tik mėnesiais, nes situacija gali keistis ir keičiasi“, – BNS sakė Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje sunkumų patiriančiam Lietuvos atvykstamojo turizmo verslui būtina valstybės parama, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Žydrės Gavelienės teigimu, Lietuvai netekus turistų iš Rusijos ir kitų Rytų šalių sektoriui būtina atrasti naujų rinkų, o tam irgi reikia finansinės pagalbos.  „Galime sakyti, kad tai veikia labiausiai išorinės problemos.

Apgyvendinimo įstaigos pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukė 599,5 tūkst. svečių – 4,9 karto daugiau nei prieš metus. Nakvynių skaičius šiemet siekė 1,246 mln., arba 3,6 karto daugiau.  Turistų iš užsienio šiemet per tris mėnesius apgyvendinta 156,1 tūkst., arba 3,9 karto daugiau, šalies gyventojų – 443,4 tūkst., arba 5,4 karto daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Daugiausia svečių viešbučiai, svečių namai ir moteliai šiemet sulaukė iš Latvijos – 17,1 tūkst. (12,7 proc.

Gausiai turistų lankoma vieta Ramiajame vandenyne – Velykų sala – vėl bus atverta pasauliui, penktadienį pranešė Čilės vyriausybė. Kaip nurodoma valdžios pranešime, turistai į šią salą galės atvykti nuo rugpjūčio 1-osios. Dėl pandemijos Velykų salos lankymas buvo draudžiamas daugiau nei dvejus metus. Ši sala, esanti už 3,5 tūkst. kilometrų į vakarus nuo Čilės krantų, visame pasaulyje garsi savo didžiulėmis akmeninėmis žmogaus pavidalo statulomis, iš dalies palaidotomis po žeme.

Popiežius Pranciškus atidėjo birželį turėjusią įvykti kelionę į krizės krečiamą Libaną, pašlijus Katalikų Bažnyčios vadovo sveikatai, pirmadienį pranešė libaniečių turizmo ministras Walidas Nassaras. W. Nassaras šio sprendimo konkrečių priežasčių neįvardijo, bet pastaruoju metu pontifikas skundėsi kelių skausmais, ir praeitą ketvirtadienį pirmąkart viešai pasirodė sėdėdamas vežimėlyje.

Lietuviai išsiilgo kelionių. Po kelių metų pertraukos laukia vasara, kurios neribos pandeminiai draudimai, tad tautiečiai suskubo graibstyti atostogų kelialapius. Karo grėsmė kiek atbaido užsieniečius nuo kelionių į Lietuvą, tačiau kurortų vadovai tikina, kad laisvas vietas suskumba užpildyti lietuviai. Tuo metu ekonomistai teigia, kad per dvejus pandemijos metus lietuviai sutaupė milijardus, tad dabar yra pasirengę paišlaidauti ir dalį santaupų išleisti atostogoms.

Kalifornijoje pražydo milijonai įvairiausių spalvų gėlių. Pažiūrėti į gėlių jūrą plūsta tūkstančiai turistų. Kur pažvelgsi – ten žydinčios gėlės. Kalifornijos laukuose prasiskleidė daugiau nei 70 milijonų įvairiausių žiedų. Pasidžiaugti įvairiaspalvėmis gėlėmis ir, žinoma, prie jų nusifotografuoti, pasidaryti asmenukę plūsta tūkstančiai turistų. O fotografuotis šįkart išties smagu – skirtingai nei praėjusiais metais, tai lankytojai gali daryti be kaukių.

Artėja vasara, o tai reiškia ir naują atostogų sezoną. Kokios populiariausios šios vasaros kelionių kryptys? Kaip Lietuvos kurortai pasirengė sezonui? Kaip turizmo sektorių gali paveikti karas Ukrainoje? Visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Neringos meras Darius Jasaitis, „Novaturo“ direktorius Vitalijus Rakovskis ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nemažai lietuvių ilgąjį Velykų savaitgalį vyksta aplankyti giminių ir draugų. Neturintys nuosavo automobilio ar norintys rinktis aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą gali nusivilti. Kai kuriais populiariais maršrutais kelionių bilietai jau išpirkti. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Ieva. Kadangi pati automobilio nevairuoja, į Klaipėdą, kur gyvena jos tėvai, paprastai važiuoja traukiniu. „Paprastai nusiperku bilietus iš anksto, kai tik nusprendžiu, kada važiuosiu pas tėvus.

Klaipėdoje prisišvartavo pirmasis šį sezoną kruizinis laivas. Pandemijos metais šie laivai mūsų uostą lenkė, o dabar turizmo specialistai prognozuoja tikrą tokių svečių bumą. Lietuvą planuojančių aplankyti krizinių laivų skaičius auga ir dėl karo Ukrainoje. Tarptautinės kompanijos iš savo maršrutų braukia Rusijos uostus ir juos keičia Baltijos šalimis. Klaipėdoje švartuojasi pirmasis šį sezoną krizinis laivas. 144 metrų ilgio laive telpa daugiau nei 400 keleivių.

Vilniaus TV bokštas virš restorano „Paukščių takas“ lankytojams atvėrė naują lauko apžvalgos aikštelę. Tai saugi, apsaugota plieno tinklu 620 km. m aikštelė, juosianti ratu TV bokštą 170 m aukštyje. Lankytojams suteikiama galimybė pasivaikščioti šiame lauko rate, grožėtis Vilniaus ir jo apylinkių vaizdais bei juos fotografuoti.

Europos Komisija antradienį pritarė, jog Lietuva papildomai gali teikti apie 4 mln. eurų pagalbą nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Pagal ją, numatoma iš dalies apmokėti apgyvendinimo įstaigų sąskaitas bei subsidijuoti atvykstamojo turizmo organizatorius. Skelbiama, jog valstybės pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma. Į paramą galėsi pretenduoti apgyvendinimo paslaugų teikėjai, kurių apyvarta 2021 metais, palyginti su 2019 metais, sumažėjo bent 40 proc.

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo stiprinti turistų apsaugą – atvykstamojo turizmo organizatoriai turėtų turėti draudimą arba finansinę garantiją. Siūloma atitinkamai keisti Turizmo įstatymą. Lietuvos turizmo asociacijos teigimu, pakeitimai yra apsunkinimas įmonėms, tačiau supranta, kad kitos išeities nėra norint tinkamai perkelti Europos Sąjungos direktyvą.

Kauno miesto savivaldybės taryba perdavė savo biudžetinei įstaigai valdyti ant Lampėdžio ežero kranto esantį kempingą. Sprendimas priimtas motyvuojant tuo, jog baigėsi maksimalus sutarties terminas su jį valdžiusia privačia įmone. Tačiau sprendimą kritikavo Turizmo rūmai, teigiantys, kad savivaldybė iškreipia konkurenciją ir kompromituoja privačiojo bei viešojo sektoriaus partnerystės (public-private partnership, PPP) principą.

Karas Ukrainoje verčia lietuvius susilaikyti nuo kelionių – mažėja naujų užsakymų, o į karo paveiktas valstybes taip pat niekas kojos nenori kelti. Negana to, ir užsienio turistai su baime žvelgia į Lietuvą dėl bendrų sienų su Rusija ir Baltarusija. Kelionių organizatoriai atskleidė, kokie pokyčiai laukia Lietuvos turistų. Prognozuojama, kad kelionių kainos ateityje tik augs. Taip pat dėl uždarytos oro erdvės ties Ukraina ilgės kai kurių skrydžių trukmė.

Dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą, turizmo įmonės turėjo keisti kelionių maršrutus ir jų kainas, kai kur jos augo dvigubai. Kelionių organizatoriai planuodami klientų išvykas laikosi atokiai nuo Ukrainos, tačiau ukrainiečiams siūlo finansinę ir transporto pagalbą. Kelionių ekspertai kalba, kad nors užsakymų skaičius šiomis dienomis yra mažesnis, o kainos išaugusios, žmonės vis vien noriai keliauja.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje nežymiai keičiasi skrydžių ir keliautojų srautai Lietuvoje. Kai kurie šio verslo atstovai sako, kad pirmomis karo dienomis lėktuvų bilietų pardavimų kiek sumažėjo. Jų teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip karas paveiks keliautojų planus Lietuvoje. Lėktuvų bilietų pardavimo platformos skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė sako, kad pirmosios karo dienomis pardavimai krito, tačiau nesmarkiai.

Rusijos karinė invazija į Ukrainą ir Vakarų šalių bei Rusijos oro erdvės uždarymas jau paveikė Lietuvos turizmo verslą – jo atstovai sako, kad sumažėjo vasaros kelionių pardavimai, be to, maždaug ketvirtadaliu smuko turistų srautas į Lietuvą.

Daugiau kaip 150 tūkst. Rusijos turistų šiuo metu yra užsienyje, iš kurių apie 27 tūkst. – šalyse, kurios uždarė oro erdves Rusijos aviakompanijoms, o Maskva prieš jas ėmėsi „veidrodrodinio“ atsako, pranešė Rusijos kelionių organizatorių asociacija. „Akivaizdu, kad esant tokiai padėčiai kelionių organizatoriams būtina pagalba iš reguliuotojų – Federalinės turizmo agentūros, o  svarbiausia – iš Rusijos transporto ministerijos.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė papildomai pagalbai nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Numatoma iš dalies apmokėti apgyvendinimo įstaigų sąskaitas bei subsidijuoti atvykstamojo turizmo organizatorius. Dėl 4 mln. eurų paramos dar bus kreipiamasi į Europos Komisiją.  „Matome, jog turizmo sektorius iki šiol yra paveiktas COVID-19 pandemijos, paklausa iki šiol nėra atsistačiusi, tai yra ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.

Tautiečiai atrado naują turizmo nišą – lankyti apleistus, dažniausiai avarinius pastatus. Kai kurie entuziastai į tokias laiko pamirštas vietas ryžtasi koją kelti vieni, o kai kas ieško net ir slaptomis vadinamų ekskursijų. Pastarųjų organizatoriai neslepia – susidomėjimas toks didelis, kad kartais tenka priimti daugiau žmonių nei planuota.

Siekdami sutaupyti, gyventojai dažnai renkasi paskutinės minutės kelionių pasiūlymus ir ne visada pagalvoja apie galimas rizikas. Pasirinkus pigesnį variantą gali tekti tenkintis atostogos ne tik nenorimame viešbutyje, bet ir šalyje. Ekspertai siūlo keliones užsisakyti iš anksto, nes taip esą išvengsite ribotų pasiūlymų ir nusivylimo. Tačiau tiems, kas gali nesunkiai prisitaikyti, paskutinės minutės kelionė gali būti patraukli pinigine prasme.

Neilgai belieka laukti, ir bus pasiektas daugiau nei prieš 10 metų išsikeltas tikslas – įsteigti Ventspilyje modernų mokslo centrą, kuris prisidėtų prie mokslo ir švietimo sklaidos. Mokslo centro užduotis bus sudominti jaunimą mokslu, skatinti studijuoti STEM (tiksliuosius mokslus, technologiją, inžineriją ir matematiką), paprastai ir suprantamai supažindinti vaikus ir jaunimą su mokslu. Centrą planuojama atidaryti 2022 m. birželį, jis padės pritraukti turistų iš viso pasaulio.

Lietuvos turizmo verslo atstovai teigia, kad atvykstamasis ir vietos  turizmas vis dar patiria iššūkių, todėl prašo papildomos valstybės paramos vis dar neatsigaunančioms įmonėms. Sektoriaus atstovai kartoja, jog pasigenda vieningos strategijos.  Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, jog įmonėms būtina pagalba išlaikant darbuotojus bei šildymo kaštams padengti.

Kol vieni ruošiasi lankyti artimųjų kapus, kiti ilgąjį savaitgalį kelia sparnus – ten, kur šilta ir mažiau pandeminių apribojimų. Tautiečiai taip nori laisvadienius ir mokinių atostogas praleisti užsienio kurortuose, kad kelionių agentūroms teko organizuoti papildomų skrydžių, o tie, kurie susigriebė per vėlai, liko nieko nepešę. Žmonių neatgraso ir naujametėms prilygstančios kelionių kainos – keliautojai negaili ir tūkstančių eurų. Rankomis trina ir Lietuvos pajūrio viešbučiai.

Nepaisant tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos, lietuviai nori keliauti, perka žiemos keliones ir baimių nejaučia, teigia kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė bei Nacionalinės turizmo verslo asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.

Vienas labiausiai Lietuvoje lankomų objektų – Kryžių kalnas po pandemijos metų vėl skaičiuoja didėjančius turistų srautus.  Tačiau ten dirbančių prekybininkų tai nedžiugina, perkančių užsieniečių – nedaug. Popandeminiams turistams Kryžių kalnas yra dažniausiai trumpas, iki valandos trunkantis stabtelėjimas, keliaujant po Baltijos šalis, o suvenyrus ar magnetukus ryžtasi pirkti retas: „Aš manau, kad tai nuostabu, kad tai gražu ir įkvepia. Manau, kiekvienas čia turėtų apsilankyti.

Ministrės Aušrinės Armonaitės pažadai į Lietuvą šį rudenį privilioti 20 tūkst. turistų iš užsienio žlugo galutinai – milijoną eurų valstybei kainavusiu projektu susidomėjo vos pora šimtų užsieniečių. Mėgindama gelbėti projektą, nemokama trečia nakvyne ministrė dabar jau vilios lietuvius. Tačiau ir viešbučių savininkai, ir tautiečiai priekaištauja – sako, labiau sudomintų 2 nakvynės už vienos kainą.

Didžiausias pasaulyje pastatas, didžiausias pasaulyje fontanas, o dabar – ir didžiausias pasaulyje apžvalgos ratas. Tai naujausias rekordų mušti nepaliaujančio Dubajaus pasididžiavimas. Arabų šeichai tikisi, kad tai taps dar vienu turizmo traukos objektu mieste, kuris nepaliauja stebinti pasaulio. Griaudint saliutams Dubajuje pompastiškai atidaromas didžiausias ir aukščiausias pasaulyje apžvalgos ratas.

Atvėsus orams lietuviai plūsta į tas šalis, kur dar galima pasimėgauti vasaros šiluma, sako kelionių organizatoriai. Nors pandemijos pradžioje turizmas patyrė skaudžių smūgių, noras keliauti niekur nedingo. Dabar, kai pasaulis apsiprato su koronavirusu, turizmas atsigavo, o Lietuvoje augantis užsikrėtimų skaičius kelionių agentūroms baimės nekelia. Makalius.lt ir „Tez Tour“ atstovai atskleidė, kokį poilsį užsienyje renkasi Lietuvos gyventojai ir kaip plačiai yra pasiryžę atverti pinigines.

Vėjo jėgainės, planuojamos įrengti jūroje nuo Klaipėdos iki Būtingės, turės reikšmingos neigiamos įtakos Palangos turizmo potencialui ir plėtrai, sako kurorto meras Šarūnas Vaitkus.  Kaip praneša „Vakarinė Palanga, meras prašo valstybės vadovų užtikrinti, kad projektuojami vėjo jėgainių parkai nebus matomi nuo kranto bei neigiamai neįtakos esamo Baltijos jūros kraštovaizdžio, nesumažins turimo rekreacinio potencialo.

Ministrės Armonaitės pažadus už milijoną eurų į Lietuvą pritraukti 20 tūkst. užsienio turistų verslininkai jau vadina visišku nuliu ir bergždžia akcija. Ministrei paskelbtoje nemokamos trečios nakvynės akcijoje Lietuvos viešbučiai per mėnesį sulaukė viso labo 40 rezervacijų.

Pandemija skaudžiai kirto turizmo verslui. Kai stambios šio verslo žuvys sugebėjo didesnių nuostolių išvengti, smulkiųjų turizmo atstovų pajamos smuko net 80 proc. Tuo tarpu valstybės parama buvo paskirstyta netinkamai ir būtina keisti finansinės pagalbos schemą, teigė turizmo atstovai. Turizmo verslai su nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi iki kito pavasario. Tačiau turi ir pasiūlymų, kaip valdžia gali padėti turizmui atsigauti.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos šių metų antrąjį ketvirtį ten išleido 56 mln. eurų – 2,5 karto daugiau nei 2020 metų balandžio-birželio mėnesiais. Kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 461 eurą, arba 2,5 proc. (11,6 euro) mažiau. Į užsienį antrąjį ketvirtį keliavo 92,3 tūkst. šalies gyventojų, arba 2,9 karto daugiau nei per tą patį 2020-ųjų laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,9 nakvynės, pranešė Statistikos departamentas.

Šių metų šiltuoju sezonu lietuviai daug drąsiau negu prieš metus keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų negu pirmąją kovidinę vasarą. Tačiau užsienio turistų antplūdžio Lietuvoje šilčiausiu metų laikotarpiu nebuvo. Kita vertus, lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir pačioje Lietuvoje, taip pagelbėdami užsienio turistų dėmesio nesulaukusiam turizmo sektoriui, rašoma pranešime spaudai.

Nebesumodami, kaip į Lietuvą privilioti užsienio turistus, valdininkai sumanė už beveik milijoną valstybės eurų užsieniečiams dalinti nemokamas nakvynes Lietuvos viešbučiuose. Principas – pirk dvi nakvynes, trečią gausi nemokamai. Esą jos lietuviams neskirtos, bet ranka pasiekiamos. Tam, kad nuolaidas ir akcijas labai mėgstantys lietuviai nepasiglemžtų užsieniečiams skirtų dovanų, valdininkai jas žada skelbti tik užsienio interneto tinklalapiuose.

Ar norėtumėte naktį praleisti Antrojo pasaulinio karo vokiečių Liuftvafės karių bunkeryje? Ką gi, tokia galimybė išties egzistuoja – tiesa, pirmiausia reikės nukeliauti į Prancūziją. Ten vienas bunkerių entuziastas kone 1,5 metų valė ir tvarkė seną bunkerį, kurį pavertė neeiliniu viešbučiu.  Šiaurės Prancūzijos Bretanės pakrantė – tiesiog nusėta bunkerių.

Kaimo turizmo sodybos – vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir karantinų. Jų veikla ilgiau nei pusmetį buvo visiškai sustabdyta, o ją atnaujinus, džiaugsmo turi ne visi – klientai bijo iš anksto rezervuoti švenčių datas, vestuvės griūva dėl negalinčių parskristi iš užsienio, iki šiol vyrauja daug nežinios, neapibrėžtumo, o ir užsakymai dažniausiai vyksta paskutinę minutę.

Lietuvos žmonių kelionės į užsienį atsigauna, tačiau į Lietuvą vis dar atvyksta labai mažai turistų, pastebi verslo atstovai. Jie ragina labiau reklamuoti Lietuvą kaip turistinę kryptį. Lietuvos kelionių verslo asociacijos (LKVA) viceprezidentas Udrius Armalis teigia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį turistų į šalį atvyko maždaug 10 kartų mažiau nei tuo pačiu metu 2019-aisiais.  „Lietuva nėra išpopuliarinta kryptis, Lietuva yra mažiausiai investuojanti į savo reklamą.

Vandenyje besipliuškenantys tigrai ir vėl netrukus džiaugsis smalsuolių dėmesiu. Mat šių dryžuotųjų jau greitai į šį parką trauks pažiūrėti būriai turistų. Tailande esantis tigrų parkas nuo liepos pradžios atsivers turistams iš viso pasaulio – būtent toks dabar yra Tailando valdžios planas – ji ketina atverti šalį turistams po koronaviruso pandemijos.

Raguoti meškai, liūtas, povas ir papūgai. Keistų rūbų spinta, stebuklinga kėdė bei tortas iš sandarinimo putų. Galbūt vieniems tai skamba keistai, o kitus nukelia į vaikystę, į pasaką „Pepė Ilgakojinė“, sukurtą žymios švedų rašytojos Astridos Lindgren.

Prekybininkai teisinasi, kad pastaruoju metu įvairios prekės brangsta dėl išaugusių jų žaliavų ir transportavimo kaštų. Ne išimtis ir palapinių pardavėjai. Jų teigimu, palapinių kainos šį sezoną – taip pat didesnės, bet kaina esą kišenės draskyti neturėtų. Pardavėjai sako, kad kainų kilimas – tai pandemijos pasekmė, nes pastaruosius metus brango bene visų sričių produkcija.

Prasidėjusi vasara ir įsibėgėjusi vakcinacija, po kurios nebereikia izoliuotis, regis, išsklaidė tautiečių baimes atostogauti užsienyje. Ilsėtis kurortuose svetur šią vasarą planuoja kas penktas lietuvis. Į populiarią Madeiros salą vietų lėktuvuose nebėra mėnesiui į priekį. Keliones žmonės stengiasi priderinti prie antrosios skiepo dozės datos, visgi į kurortus skrenda ir nesiskiepiję tautiečiai.

Visame pasaulyje laisvėjant karantino apribojimams ir pamažėl atsigaunant turizmui – iš Venecijos išplaukia pirmas po pandemijos didelis kruizinis laivas. Tiesa, Venecijoje ta proga surengta ne šventė, o didelis protestas – vietiniai jau daug metų priešinasi dideliems laivams miesto uostuose – esą jie ardo plaukiantį miestą.

Ispanija nuo birželio 7 dienos leis atvykti į šalį „visiems pasiskiepijusiems žmonėms“, penktadienį pranešė premjeras Pedro Sanchezas, šaliai stengiantis atgaivinti itin svarbų turizmo sektorių. Kalbėdamas per Madride vykstančią tarptautinę turizmo mugę P. Sanchezas taip pat paskelbė, kad atostogautojai iš Jungtinės Karalystės galės atvykti į Ispaniją nuo pirmadienio.