turizmas

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per paskutinį vasaros mėnesį sulaukė apytikriai 420 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 23 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų sumažėjo 6 proc. iki 231 tūkst., o užsieniečių – padaugėjo 94 proc. iki 189 tūkstančių. Palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų rugpjūčiu, dinamika buvo priešinga – pirmųjų padaugėjo 15 proc., antrųjų sumažėjo 34 procentais.

Šią vasarą Ispanijoje apsilankiusių užsienio turistų srautai smarkiai išaugo, kai buvo panaikinti su COVID-19 susiję kelionių apribojimai, tačiau atvykusiųjų skaičius išliko mažesnis nei prieš pandemiją, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys.  Ispanija, iki pandemijos buvusi antra pagal užsienio turistų srautus šalis pasaulyje, liepą priėmė 9,1 mln. užsieniečių, o rugpjūtį – 8,8 mln., pranešė nacionalinis statistikos institutas INE.  Tai reiškia 106,2 proc.

„Turizmas neklesti, jis gyvuoja, laukia geresnių laikų“, – sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Anot jos, pokyčiai šalies atvykstamajame turizmo dėl COVID-19 pandemijos akivaizdūs – užsienių turistų šalyje sudaro mažiau nei 40 proc. to, kas buvo 2019 metais. Tačiau dėl to, anot Ž. Gavelienės labiausiai kalti ne pandemija ar Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, bet neišspręsti vidiniai klausimai.

Reali atvykstamojo turizmo situacija šalyje yra blogesnė nei skelbia statistika, nes didelę dalį užsieniečių būtina sieti su Rusijos karu Ukrainoje, o ne su pramoginėmis kelionėmis, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Anot jos, vertinant į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičių, jis pasiekė 55 proc.

Turistai gali būti apgauti visur, net Europoje ar kitose tradiciškai saugiose šalyse, ypač kai į užsienį vykstama pirmą kartą ir dar ne visai susigaudoma „kas ir kaip“. Kita vertus kelionių ekspertai įvardijo penkias pasaulio valstybes, kuriose turistai labiausiai rizikuoja tapti sukčių aukomis, skelbia portalas „Travel off Path“, remdamasi internetinės prekybos platformos „InvestinGoal“ atlikto tyrimo rezultatais.

Kelionių po Lietuvą laida „Sveiki atvykę“ lankėsi Širvintų krašte, pasižyminčiame įdomiais, savo veiklas puoselėjančiais žmonėmis ir įspūdingomis lankytinomis vietomis. Viena jų – Čiobiškio miestelyje slypintis unikalus urvas. Laidos „Sveiki atvykę“ komandą Čiobiškyje lydėjo neseniai čia iš Vilniaus atsikraustęs ir į savo senelių kraštą sugrįžęs Rygaudas Guogis. „Čiobiškis yra gyvenvietė, kurios pati pradžia buvo upių santakoj prieš daug tūkstančių metų.

Jeigu nepavyktų įtikinti visų Europos Sąjungos šalių neišduoti turistinių vizų rusams, tuomet penkios sieną su Rusija turinčios Rytų Europos šalys gali sudaryti regioninį bloką, kuris bendrai tartųsi neįsileisti rusų turistų, bet priimtų bėgančius disidentus.  Toks susitarimas galėtų apimti Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Birštone daugėja unikalių ir netgi ekstremalių pramogų. Čia atidarytas pirmasis Lietuvoje radijo bangomis valdomų visureigių parkas. Užsienyje ši azartiška pramoga itin populiari – kai kurie jai išleidžia dešimtis tūkstančių eurų, o mūsų šalyje tokia atrakcija dar tik skinasi kelią. Kurorto atstovai sako, kad savo išmone stebinantys verslininkai į miestą privilioja daugiau turistų.

Rusijoje užfiksuotas skubus Šengeno vizų užklausų šuolis. Viskas dėl to, kad pasigirsta informacija apie būsimus vizų apribojimus Rusijos Federacijos piliečiams. Per pastarąsias dvi savaites besikreipiančiųjų skaičius išaugo 40 proc. Apie tai rašo rusiškasis „Kommersant“, remdamasis šaltiniais turizmo rinkoje, skelbia Liga.net. Anot jų, kas antras klientas bando prašyti vizos ateičiai, daugiausia kelionėms su vaikais į Europą rudens atostogų metu.

Kaune įpusėjus Europos kultūros sostinės metų programai ir rugsėjį laukiant keleto aukšto lygio renginių, turizmą mieste tikimasi grąžinti į priešpandeminį lygį, sako programos kūrėjai. Kaip BNS teigė „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis, dabartiniais duomenimis, vadinamojo pagalvės mokesčio, kurį moka viešbučių gyventojai, surinkta 19 proc. mažiau lėšų nei priešpandeminiais 2019 metais.

Estija antrąjį šių metų ketvirtį užfiksavo 946,5 tūkst. turistų iš užsienio apsilankymų – 6,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, o jų išlaidos išaugo 3,5 karto iki 350 mln. eurų, pranešė Estijos centrinis bankas. Kita vertus, palyginti su atitinkamu ikipandeminių 2019-ųjų laikotarpiu, šios išlaidos buvo 26 proc. kuklesnės. 40 proc. šiemet balandį-birželį Estiją aplankiusių turistų buvo iš Suomijos, penktadalis – iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių.

Karšta saulė, palmės ir šiltos jūros bangos šią vasarą tautiečiams kainuoja gerokai daugiau. Kelionės šiemet, palyginti su pernai, brangesnės net iki 40-ies procentų. O tai reiškia, kad vienam asmeniui savaitė poilsio užsienio kurorte atsieina bent dviem–trimis šimtais eurų daugiau. Dėl turistų antplūdžio viešbučiai nebemato reikalo taikyti nuolaidų, o ir patys lietuviai kelionėms negaili ir tūkstančių eurų – į paprastus viešbučius nebesidairo.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė nuo lapkričio mėnesio pradėsianti skraidinti iš Latvijos sostinės į Ispanijai priklausančią Gran Kanarijos salą Atlanto vandenyne. Gran Kanarija yra trečia pagal dydį ir antra pagal turistų lankomumą (po Tenerifės) sala Kanarų salyne netoli Afrikos krantų. Anot pranešimo, skrydžiai šiuo maršrutu bus vykdomi du kartus per savaitę „Airbus A220-300“ orlaiviais. Planuojama skrydžio trukmė – 6 valandos ir 40 minučių.

Klaipėdos savivaldybės įmonė „Klaipėdos keleivinis transportas“ ieško, kas tris sezonus teiks vandens autobuso paslaugas Danės upėje. Jis reguliariai turėtų pradėti kursuoti jau kitą vasarą.   „Mes perkame vežimo paslaugą. Bet kuri įmonė, pateikusi pasiūlymą, su kuria bus sudaryta sutartis, turėtų laivavedį-kapitoną ir laivą – vandens autobusą.

Pasaulio gurmanai, keliaudami po įvairias šalis ir galvodami ką ypatingo paskanauti, atveria garsųjį seniausią viešbučius ir restoranus vertinantį leidinį – „Michelin“ gidą, kuriame geriausi restoranai kritikų įvertinami žvaigždutėmis – nuo 1 iki 3. Garsiausi Lietuvos šefai su politikais jau seniai diskutuoja apie tai, kad garsiuosius restoranų vertintojus reikėtų pakviesti į Lietuvą, esą taip pakelsime šalies prestižą bei paskatinsime turizmą. Tačiau tai kainuoja apie 1 mln.

Tarptautinė būsto nuomos paslaugos teikėja „Airbnb“ savo platformoje visam laikui uždraudė rengti vakarėlius ir kitas namų šventes, o taisykles pažeidę asmenys nebegalės ja naudotis, skelbia Jungtinės Karalystės nacionalinė transliuotoja BBC. Pirmą kartą vakarėlių draudimas buvo įvestas per COVID-19 pandemiją, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui. „Airbnb“ teigia, kad nuo to laiko skundų dėl tokių renginių sumažėjo 44 procentais.

Pirmadienį į Klaipėdos uostą įplaukė 290 m ilgio, beveik 3800 keleivių talpinantis prabangus kruizinis laivas „Costa Fascinosa". „Wikipedia" skelbia, kad šio laivo vertė – net 510 milijonų eurų. Šis italų kruizinis laivas stovi Kruizinių laivų terminale ir traukia klaipėdiečių žvilgsnius iš toli: didžiulis laivas matomas nuo Pilies tiltų ir miestiečiai traukia jo pasižvalgyti ir nusifotografuoti. Laivas Klaipėdoje viešės iki 20 valandos. VE.

Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 35 proc. iki 595,8  tūkst. kelionių.  Vienadienių kelionių skaičius augo 32 proc. iki 1,7 mln. kelionių, o viena kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2 nakvynes, pranešė Statistikos departamentas. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 64 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę gyventojai vidutiniškai išleido 107 eurus, per verslo kelionę – 110 eurų. 50 proc.

Už turizmo politiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos valdžios atstovai penktadienį Vilniuje pasirašė susitarimą dėl turizmo skatinimo regione ir paramos Ukrainai. Šiuo dokumentu šalys įsipareigojo aktyviau bendradarbiauti skatinant turizmą, siekiant susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmui atkurti.

Už turizmo politiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos valdžios atstovai penktadienį Vilniuje pasirašo susitarimą dėl turizmo skatinimo regione ir paramos Ukrainai. Šalys įsipareigos aktyviau bendradarbiauti skatinant turizmą, siekiant susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmo ekosistemai atkurti.

Vandens turizmas Lietuvoje atgyja netikėtomis formomis. Nieko nebestebina šimtai baidarių upėse, vandens dviračiai, irklentės, kanojos ar garlaiviukai ežeruose ir mariose. Visgi, dairomasi ir naujovių – o tai, ir saulės energija varomi laivai, ir Lietuvoje dar menkai matyti elektriniai katamaranai. Vienas tokių jau greitai plaukios Ilgio ežere Lietuvos – Latvijos pasienyje.

Maskva penktadienį oficialiai paskelbė pasitraukianti iš Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO), balandį sustabdžiusios Rusijos narystę dėl jos karo Ukrainoje. Vyriausybė pranešė „priėmusi Užsienio reikalų ministerijos siūlymą... dėl Rusijos išstojimo“ iš JTPTO, sakoma įsake, pasirašytame Michailo Mišustino. Agentūra Rusijos narystę sustabdė balandžio 27 dieną, pareiškusi, kad Rusijos invazija į Ukrainą prieštarauja organizacijos vertybėms.

Japonija penktadienį sušvelnino atvykimo reikalavimus užsienio turistams, kurie nuo penktadienio jau gali pateikti prašymus išduoti vizas, su sąlyga, kad turistai dalyvaus tik gido lydimose ekskursijose bei sutiks laikytis veido kaukių dėvėjimo reikalavimo ir kitų antivirusinių priemonių, šaliai mėginant subalansuoti verslo poreikius ir kovą su COVID-19. Penktadienis yra pirmoji diena, kai galima pradėti procedūras, reikalingas gauti leidimus atvykti į šalį, o pirmieji turistai atvyks ne anksči...

Iš Lietuvos dėl pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje pasitraukus užsienio turistams, ekonomikos ir inovacijų ministerija už 100 tūkstančių eurų paruošė interaktyvų turistų žemėlapį. Armonaitė žada, kad toks žemėlapis parodys turistų srautus, atskleis lankomiausias jų vietas ir pasitarnaus vietos verslui.

Dėl karo grėsmės apie dešimt kruizinių laivų vizitų iš maždaug 80 planuotų šį sezoną į Klaipėdą jau atšaukti, tvarkaraštis dar gali koreguotis tiek didėjimo, tiek mažėjimo kryptimi. „Sezono pradžioje turėjome virš 80 suplanuotų vizitų, dabar turime apie 70. Nebegalime planuoti viso sezono iš karto, planuojame tik mėnesiais, nes situacija gali keistis ir keičiasi“, – BNS sakė Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje sunkumų patiriančiam Lietuvos atvykstamojo turizmo verslui būtina valstybės parama, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Žydrės Gavelienės teigimu, Lietuvai netekus turistų iš Rusijos ir kitų Rytų šalių sektoriui būtina atrasti naujų rinkų, o tam irgi reikia finansinės pagalbos.  „Galime sakyti, kad tai veikia labiausiai išorinės problemos.

Apgyvendinimo įstaigos pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukė 599,5 tūkst. svečių – 4,9 karto daugiau nei prieš metus. Nakvynių skaičius šiemet siekė 1,246 mln., arba 3,6 karto daugiau.  Turistų iš užsienio šiemet per tris mėnesius apgyvendinta 156,1 tūkst., arba 3,9 karto daugiau, šalies gyventojų – 443,4 tūkst., arba 5,4 karto daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Daugiausia svečių viešbučiai, svečių namai ir moteliai šiemet sulaukė iš Latvijos – 17,1 tūkst. (12,7 proc.

Gausiai turistų lankoma vieta Ramiajame vandenyne – Velykų sala – vėl bus atverta pasauliui, penktadienį pranešė Čilės vyriausybė. Kaip nurodoma valdžios pranešime, turistai į šią salą galės atvykti nuo rugpjūčio 1-osios. Dėl pandemijos Velykų salos lankymas buvo draudžiamas daugiau nei dvejus metus. Ši sala, esanti už 3,5 tūkst. kilometrų į vakarus nuo Čilės krantų, visame pasaulyje garsi savo didžiulėmis akmeninėmis žmogaus pavidalo statulomis, iš dalies palaidotomis po žeme.

Popiežius Pranciškus atidėjo birželį turėjusią įvykti kelionę į krizės krečiamą Libaną, pašlijus Katalikų Bažnyčios vadovo sveikatai, pirmadienį pranešė libaniečių turizmo ministras Walidas Nassaras. W. Nassaras šio sprendimo konkrečių priežasčių neįvardijo, bet pastaruoju metu pontifikas skundėsi kelių skausmais, ir praeitą ketvirtadienį pirmąkart viešai pasirodė sėdėdamas vežimėlyje.

Lietuviai išsiilgo kelionių. Po kelių metų pertraukos laukia vasara, kurios neribos pandeminiai draudimai, tad tautiečiai suskubo graibstyti atostogų kelialapius. Karo grėsmė kiek atbaido užsieniečius nuo kelionių į Lietuvą, tačiau kurortų vadovai tikina, kad laisvas vietas suskumba užpildyti lietuviai. Tuo metu ekonomistai teigia, kad per dvejus pandemijos metus lietuviai sutaupė milijardus, tad dabar yra pasirengę paišlaidauti ir dalį santaupų išleisti atostogoms.

Kalifornijoje pražydo milijonai įvairiausių spalvų gėlių. Pažiūrėti į gėlių jūrą plūsta tūkstančiai turistų. Kur pažvelgsi – ten žydinčios gėlės. Kalifornijos laukuose prasiskleidė daugiau nei 70 milijonų įvairiausių žiedų. Pasidžiaugti įvairiaspalvėmis gėlėmis ir, žinoma, prie jų nusifotografuoti, pasidaryti asmenukę plūsta tūkstančiai turistų. O fotografuotis šįkart išties smagu – skirtingai nei praėjusiais metais, tai lankytojai gali daryti be kaukių.

Artėja vasara, o tai reiškia ir naują atostogų sezoną. Kokios populiariausios šios vasaros kelionių kryptys? Kaip Lietuvos kurortai pasirengė sezonui? Kaip turizmo sektorių gali paveikti karas Ukrainoje? Visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Neringos meras Darius Jasaitis, „Novaturo“ direktorius Vitalijus Rakovskis ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nemažai lietuvių ilgąjį Velykų savaitgalį vyksta aplankyti giminių ir draugų. Neturintys nuosavo automobilio ar norintys rinktis aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą gali nusivilti. Kai kuriais populiariais maršrutais kelionių bilietai jau išpirkti. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Ieva. Kadangi pati automobilio nevairuoja, į Klaipėdą, kur gyvena jos tėvai, paprastai važiuoja traukiniu. „Paprastai nusiperku bilietus iš anksto, kai tik nusprendžiu, kada važiuosiu pas tėvus.

Klaipėdoje prisišvartavo pirmasis šį sezoną kruizinis laivas. Pandemijos metais šie laivai mūsų uostą lenkė, o dabar turizmo specialistai prognozuoja tikrą tokių svečių bumą. Lietuvą planuojančių aplankyti krizinių laivų skaičius auga ir dėl karo Ukrainoje. Tarptautinės kompanijos iš savo maršrutų braukia Rusijos uostus ir juos keičia Baltijos šalimis. Klaipėdoje švartuojasi pirmasis šį sezoną krizinis laivas. 144 metrų ilgio laive telpa daugiau nei 400 keleivių.

Vilniaus TV bokštas virš restorano „Paukščių takas“ lankytojams atvėrė naują lauko apžvalgos aikštelę. Tai saugi, apsaugota plieno tinklu 620 km. m aikštelė, juosianti ratu TV bokštą 170 m aukštyje. Lankytojams suteikiama galimybė pasivaikščioti šiame lauko rate, grožėtis Vilniaus ir jo apylinkių vaizdais bei juos fotografuoti.

Europos Komisija antradienį pritarė, jog Lietuva papildomai gali teikti apie 4 mln. eurų pagalbą nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Pagal ją, numatoma iš dalies apmokėti apgyvendinimo įstaigų sąskaitas bei subsidijuoti atvykstamojo turizmo organizatorius. Skelbiama, jog valstybės pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma. Į paramą galėsi pretenduoti apgyvendinimo paslaugų teikėjai, kurių apyvarta 2021 metais, palyginti su 2019 metais, sumažėjo bent 40 proc.

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo stiprinti turistų apsaugą – atvykstamojo turizmo organizatoriai turėtų turėti draudimą arba finansinę garantiją. Siūloma atitinkamai keisti Turizmo įstatymą. Lietuvos turizmo asociacijos teigimu, pakeitimai yra apsunkinimas įmonėms, tačiau supranta, kad kitos išeities nėra norint tinkamai perkelti Europos Sąjungos direktyvą.

Kauno miesto savivaldybės taryba perdavė savo biudžetinei įstaigai valdyti ant Lampėdžio ežero kranto esantį kempingą. Sprendimas priimtas motyvuojant tuo, jog baigėsi maksimalus sutarties terminas su jį valdžiusia privačia įmone. Tačiau sprendimą kritikavo Turizmo rūmai, teigiantys, kad savivaldybė iškreipia konkurenciją ir kompromituoja privačiojo bei viešojo sektoriaus partnerystės (public-private partnership, PPP) principą.

Karas Ukrainoje verčia lietuvius susilaikyti nuo kelionių – mažėja naujų užsakymų, o į karo paveiktas valstybes taip pat niekas kojos nenori kelti. Negana to, ir užsienio turistai su baime žvelgia į Lietuvą dėl bendrų sienų su Rusija ir Baltarusija. Kelionių organizatoriai atskleidė, kokie pokyčiai laukia Lietuvos turistų. Prognozuojama, kad kelionių kainos ateityje tik augs. Taip pat dėl uždarytos oro erdvės ties Ukraina ilgės kai kurių skrydžių trukmė.

Dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą, turizmo įmonės turėjo keisti kelionių maršrutus ir jų kainas, kai kur jos augo dvigubai. Kelionių organizatoriai planuodami klientų išvykas laikosi atokiai nuo Ukrainos, tačiau ukrainiečiams siūlo finansinę ir transporto pagalbą. Kelionių ekspertai kalba, kad nors užsakymų skaičius šiomis dienomis yra mažesnis, o kainos išaugusios, žmonės vis vien noriai keliauja.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje nežymiai keičiasi skrydžių ir keliautojų srautai Lietuvoje. Kai kurie šio verslo atstovai sako, kad pirmomis karo dienomis lėktuvų bilietų pardavimų kiek sumažėjo. Jų teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip karas paveiks keliautojų planus Lietuvoje. Lėktuvų bilietų pardavimo platformos skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė sako, kad pirmosios karo dienomis pardavimai krito, tačiau nesmarkiai.

Rusijos karinė invazija į Ukrainą ir Vakarų šalių bei Rusijos oro erdvės uždarymas jau paveikė Lietuvos turizmo verslą – jo atstovai sako, kad sumažėjo vasaros kelionių pardavimai, be to, maždaug ketvirtadaliu smuko turistų srautas į Lietuvą.

Daugiau kaip 150 tūkst. Rusijos turistų šiuo metu yra užsienyje, iš kurių apie 27 tūkst. – šalyse, kurios uždarė oro erdves Rusijos aviakompanijoms, o Maskva prieš jas ėmėsi „veidrodrodinio“ atsako, pranešė Rusijos kelionių organizatorių asociacija. „Akivaizdu, kad esant tokiai padėčiai kelionių organizatoriams būtina pagalba iš reguliuotojų – Federalinės turizmo agentūros, o  svarbiausia – iš Rusijos transporto ministerijos.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė papildomai pagalbai nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Numatoma iš dalies apmokėti apgyvendinimo įstaigų sąskaitas bei subsidijuoti atvykstamojo turizmo organizatorius. Dėl 4 mln. eurų paramos dar bus kreipiamasi į Europos Komisiją.  „Matome, jog turizmo sektorius iki šiol yra paveiktas COVID-19 pandemijos, paklausa iki šiol nėra atsistačiusi, tai yra ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.

Tautiečiai atrado naują turizmo nišą – lankyti apleistus, dažniausiai avarinius pastatus. Kai kurie entuziastai į tokias laiko pamirštas vietas ryžtasi koją kelti vieni, o kai kas ieško net ir slaptomis vadinamų ekskursijų. Pastarųjų organizatoriai neslepia – susidomėjimas toks didelis, kad kartais tenka priimti daugiau žmonių nei planuota.

Siekdami sutaupyti, gyventojai dažnai renkasi paskutinės minutės kelionių pasiūlymus ir ne visada pagalvoja apie galimas rizikas. Pasirinkus pigesnį variantą gali tekti tenkintis atostogos ne tik nenorimame viešbutyje, bet ir šalyje. Ekspertai siūlo keliones užsisakyti iš anksto, nes taip esą išvengsite ribotų pasiūlymų ir nusivylimo. Tačiau tiems, kas gali nesunkiai prisitaikyti, paskutinės minutės kelionė gali būti patraukli pinigine prasme.

Neilgai belieka laukti, ir bus pasiektas daugiau nei prieš 10 metų išsikeltas tikslas – įsteigti Ventspilyje modernų mokslo centrą, kuris prisidėtų prie mokslo ir švietimo sklaidos. Mokslo centro užduotis bus sudominti jaunimą mokslu, skatinti studijuoti STEM (tiksliuosius mokslus, technologiją, inžineriją ir matematiką), paprastai ir suprantamai supažindinti vaikus ir jaunimą su mokslu. Centrą planuojama atidaryti 2022 m. birželį, jis padės pritraukti turistų iš viso pasaulio.

Lietuvos turizmo verslo atstovai teigia, kad atvykstamasis ir vietos  turizmas vis dar patiria iššūkių, todėl prašo papildomos valstybės paramos vis dar neatsigaunančioms įmonėms. Sektoriaus atstovai kartoja, jog pasigenda vieningos strategijos.  Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, jog įmonėms būtina pagalba išlaikant darbuotojus bei šildymo kaštams padengti.

Kol vieni ruošiasi lankyti artimųjų kapus, kiti ilgąjį savaitgalį kelia sparnus – ten, kur šilta ir mažiau pandeminių apribojimų. Tautiečiai taip nori laisvadienius ir mokinių atostogas praleisti užsienio kurortuose, kad kelionių agentūroms teko organizuoti papildomų skrydžių, o tie, kurie susigriebė per vėlai, liko nieko nepešę. Žmonių neatgraso ir naujametėms prilygstančios kelionių kainos – keliautojai negaili ir tūkstančių eurų. Rankomis trina ir Lietuvos pajūrio viešbučiai.