turizmas

Kurortai jau ruošiasi poilsiautojų antplūdžiui vasarą – viešbučiuose ir sanatorijose jau dabar gausu rezervacijų. Kai kas atvykti planuoja net visam šiltajam sezonui – yra tokių, kurie darbą derins su atostogomis. Lietuvos kurortų atstovai sako, kad kai kur vasarą poilsiautojus turėtų pasitikti kiek didesnės apgyvendinimo paslaugų kainos, o į kai kuriuos miestus daugiau kainuos ir pats įvažiavimas. Nenumaldomai artėjanti vasara nori nenori verčia apmąstyti atostogų planus.

Į bambukų mišką Zhejiang provincijoje renkasi turistai. Čiupę po kastuvą bei krepšį jie imasi kasti bambukų ūglius. 1300 hektarų miškas balandžio ir gegužės mėnesiams virto žaidimų aikštele mažiems ir suaugusiems, kurie čia atvyko smagiai praleisti laiką ir pakvėpuoti grynu oru.  „Vietoj to, kad fermeriai patys kastų bambukų ūglius ir vėliau vyktų į miestą juos pardavinėti, mes pasiūlėme žmonėms atvykti į kalnus ir patiems nusiimti derlių.

Vos už 100 kilometrų nuo Romos ant uolos viršaus stūkso įspūdingas miestelis. 3 tūkst. metų jis klegėjo ir šurmuliavo, tačiau dabar tai – „mirštantis“ miestas. Nuošliaužos ir erozija miesteliui graužia jau ne šimtus, o tūkstančius metų. Dėl to trūkinėja ir pastatų pamatai. „Mirštančio“ titulą miestas gavo dar viduramžiais, tačiau jo gyventojai įsitikinę – išlikimas priklausė tik nuo miestiečių ryžto. „Mūsų šūkis – atsparumas.

Violetiniai stogai, keliai, autobusai, langų rėmai, laiptų ir tiltų turėklai. Net ir patys tiltai – violetiniai. O štai ir violetinės spalvos drabužiais vilkintys žmonės, triūsiantys levandų laukuose, kurie iš tolo taip pat šviečia violetine spalva. Ir visa tai – Pietų Korėjos salose. Tiesa, gyventojų įkvėpimu tapo ne levandų laukai, o čia auganti, vietinė plačiavarpio gėlė. Tad įkvėpti sodriai violetinės spalvos augalo korėjiečiai ėmė ir nuspalvino savo salas.

Kelionių išsiilgę lietuviai atostogas planuoja nepaisydami besitęsiančios pandemijos. 69 proc. lietuvių yra nusiteikę šiemet pakeliauti. Šiuo požiūriu mūsų šalies gyventojai yra labiau optimistiški nei latviai ar estai, kurių atitinkamai 56 ir 61 proc. šiemet tikisi išsiruošti į kelionę. Tai rodo „Citadele“ banko užsakymu kovo mėnesį atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Pora aštrių pojūčių mėgėjų tandemu kartu iššoka iš lėktuvo – ausyse ima garsiai švilpti vėjas, kuris tuoj pat išjudina ir visus veido raumenis. Čia pat sklendžia ir kitas žmogus – tiesa, jis vienas. Iš čia atsiveria įspūdingas ir kvapą gniaužiantis Hainano provincijos vaizdas Kinijoje – jūra, paplūdimys, namai. Tiesa, toks aukštis skraiduolių visai negąsdina, o vienas jų iš lėktuvo iššoko tiesiog basas. Ore sklandantys žmonės gali nusiraminti ir mėgautis vaizdu, parašiutas išsiskleidė sėkmingai.

Europos Sąjungoje (ES) turizmas, skaičiuojant pagal naktis, turistų praleistas apgyvendinimo įstaigose, pernai sumažėjo per pusę dėl kelionių apribojimų ir karantinų, skirtų sustabdyti COVID-19 plitimą, pirmadienį pranešė bloko statistikos agentūra. Precedento neturintis 52 proc. siekęs sumažėjimas, palyginti su 2019 metais., patvirtino, kad „turizmas atsidūrė tarp sektorių, kuriuos labiausiai paveikė COVID-19 pandemija“, sakoma Eurostato pranešime.

Pavargę nuo karantino ir nuotolinio darbo iš namų lietuviai būriais atostogų traukia į Egiptą, Tenerifę ar Maldyvus. O kelionėms į užsienį tautiečiai negaili ir karantino metu sutaupytų pinigų: renkasi brangesnius nei anksčiau viešbučius ant jūros kranto, kelių savaičių atostogas. Egipte dirbanti gidė Vita pasakoja, kad išvydę dangaus žydrumo jūrą ir palmes lietuviai netgi susigraudina ištrūkę iš namų ir braukia džiaugsmo ašaras.

Dar prieš dešimtmetį Kretingos rajoną su per Europą besidriekiančiu Švento Jokūbo keliu nusprendę sujungti kretingiškiai bei Lenkijos atstovai rezultato nemato iki šiol. Nors projektui kaimynai suorganizavo apie 100 000 eurų, už juos Kretingos rajono valdininkai šio piligrimo kelio per savo žemes taip ir nesugebėjo pažymėti. Tačiau už šiuos pinigus pertvarkė viešąjį tualetą ir jame įkūrė Turizmo informacijos centrą.

Pasišviesdami ant galvos pritvirtintais žibintais ir taip įvairiausiomis spalvomis nuspalvindami kalnus, keliautojai tyrinėja Kazachstano ledynus. Dėl COVID-19 ribojimų, kaip ir daugelis žmonių, Kazachstano gyventojai negali keliauti į užsienį. Tad vis daugiau jų traukia į netoli didžiausio šalies miesto Almatos esančius nuostabiuos Tian Šanio kalnų ledynus. „Dėl pandemijos turistų, o ypač vietinių, skaičius žymiai išaugo.

Ilgą laiką Meksikoje aplink Teotihuakano piramides tvyrojo tyla. O šiandien šalia esančioje senovės miesto magistralėje, vadinamoje Mirusiųjų prospektu, jau būrys turistų. Dėl koronaviruso uždarytą viena populiariausių Meksikos vietų – šventyklas ir piramides – vėl galima lankyti. Tiesa, pagrindinė zona bus ribojama iki 3 tūkst. lankytojų per dieną. Prieš tai bus tikrinama turistų temperatūra, o dėvėti kaukes – privaloma. Tiesa, šalia esantys muziejai lieka uždaryti.

Kol lietuviai negali be būtino reikalo palikti savo gyvenamosios savivaldybės, kitų šalių poilsiautojai traukia pasišildyti į saulėtąjį Egiptą. Čia su dainomis ir šokiais pramogauja turistai, kurie į Egiptą atvyksta dėl čia esančio žemo koronaviruso atvejų skaičiaus. Vis tik turistų į Egiptą suplūsta kur kas mažiau nei prieš pandemiją. „Deja, žmonės atvyksta tik iš tų šalių, kuriose leidžiama keliauti. Daugiausia atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Armėnijos.

Koronaviruso pandemija itin skaudžiai kirto turizmo sektoriui – prasidėjus Covid-19 krizei dauguma šalių uždarė sienas, įvedė karantinus, todėl kelionės buvo sustabdytos. Vėliau daugeliui šalių atlaisvinus pirmojo karantino ribojimus ir sudarius teorines galimybes keliauti, turizmas susidūrė su kita problema – keliauti bijančiais žmonėmis. Panašu, kad lietuviai šios baimės atsikratė – kelionių organizatoriai sako, jog susidomėjimas kelionėmis sparčiai auga.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada svarstyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) siūlymus taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) per koronaviruso krizę ypač nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.   „Vertinsime šiuos pasiūlymus“, – BNS teigė ministrės patarėja Skaistė Barauskienė. Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, lengvatos padėtų verslui atsigauti.

Nuo turizmo priklausančiuose Lenkijos pietuose slidinėjimo trasos, restoranai ir viešbučiai pareiškė, kad nuo pirmadienio nebepaisys dėl COVID-19 įvestų suvaržymų ir atsidarys, šalies smulkiesiems verslininkams prarandant kantrybę dėl karantino. Keli šimtai verslininkų prisijungė prie vadinamojo „Kalniečių veto“ judėjimo, kurio lyderis Sebastianas Pitonas paskelbė apie nepaklusnumo kampaniją apsirengęs tradiciniu Tatrų kalnų gyventojų kostiumu.

Užsienio kurortams tapus tik svajone, žmonės suskato ieškoti, ką gražaus gali pamatyti gimtinėje. TOP 20 – ne tik gerai žinomi objektai, bet ir tokios vietos, apie kurias greičiausiai nesate girdėję. Pavyzdžiui, ar žinote, kad turime lietuviškąją Atlantidą? Beje, kol šalyje įvestas griežtas karantinas, nuo kelionių net ir Lietuvoje derėtų susilaikyti, tačiau pasiūlymą turi muziejai – aplankyti juos virtualiai, neišeinant iš namų.

Seimas po svarstymo patvirtino Civilinio kodekso pakeitimus, nurodančius, jog lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 14 dienų. Anksčiau numatytas terminas buvo 90 dienų.  Europos Komisijai (EK) pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, Seimui pavasarį leidus lėšas už neįvykusias keliones grąžinti per 90 dienų, Vyriausybė dar vasaros pabaigoje pritarė siūlymui šį terminą sutrumpinti iki 14 dienų.

Kelionių išsiilgę lietuviai, kaip jau kurį laiką pastebi kelionių agentūros, noriai šventėms traukia į šiltuosius kraštus. Kelionių kalendorius po truputį pildosi ir kitiems metams, tačiau visiško turizmo atsigavimo nesitiki tiek ekonomistai, tiek patys kelionių organizatoriai. Kelionių agentūrų teigimu, šiemet kelionių troškulį dalis lietuvių malšina didžiąsias šventes pasitikdami egzotiniuose kraštuose – populiariausiomis kryptimis tapo Tenerifė ir Maldyvai.

Pandemijos paveiktoms įmonėms mažinant veiklą, darbo sparčiai netenka paslaugų, turizmo, sanatorinio gydymo įmonių darbuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus šiemet pranešė 113 bendrovių, įspėta beveik 4,9 tūkst. darbuotojų. Tuo metu pernai gauti 64 pranešimai, įspėta 3,25 tūkst. žmonių.  Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad dabar stebimos kitokios priežastys nei metų pradžioje.

Tęsiantis karantinui vis didėjantis kelionių ilgesys skatina ieškoti jį numalšinti galinčių, tačiau saugių kelionių krypčių. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir Lietuvos turizmo informacijos centrai siūlo pasižvalgyti po gražiausius šalies piliakalnius, o įkvėpimui – istoriją apie tikslą aplankyti visas šias kalvas Lietuvoje. Visoje Lietuvoje yra daugiau nei 900 dirbtinių kalvų, ant kurių kadaise stūksojo pilys.

Įprastai šventiniu Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu žmonės vykdavo į keliones. Šiemet, anot kelionių organizatorių, situacija visiškai kitokia, žiemos kelionių lietuviams, ko gero, teks atsisakyti, o turizmo sektorius vis dar laukia Vyriausybės pagalbos. Pasak jų, pinigų už neįvykusias keliones vis dar laukia daugybė žmonių.

Statistikos departamentas dabar jau oficialiai apskaičiavo, kiek pandemijos metu lietuviai keliavo ir kiek kelionėms išleido. O tiksliau – sutaupė, nes užsienio išvykoms šiemet paklojome ne 300, o tik 23 mln eurų. Visgi, jau aišku, kad dalis kelionėms svetur sutaupytų sumų liko turistavimui mūsų šalyje, o čia lietuviai pinigų netaupė. Vilniaus oro uostas šiuo metu pustuštis, bet dirba. Galimos tokios kelionių kryptys kaip Ryga, Frankfurtas, Oslas, Varšuva, Londonas.

Pavargę po karantino ir vėl gresiant naujiems suvaržymams žmonės dairosi į galimybes keliauti ir pailsėti šiltose ir saulėtose šalyse. Tačiau ar tikrai šiemet galėsime išvykti į užsienį? Apie tai TV3 Žinių studijoje kalbamės su Lietuvos turizmo asociacijos vykdomąja direktore Milda Plepyte-Rainiene. Žmonės jau išsiilgę kelionių ir girdėjome, kad jau nuo šio savaitgalio jau atnaujintos kelionės į Kiprą.

Tik po trijų balsavimų Seimas antradienį nutarė vis tik svarstyti pataisas, kuriomis siūlomos dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams ir turizmui.     Šio klausimo svarstymą išbraukti iš darbotvarkės siūlė valstietis Valius Ąžuolas.   „Šiuo metu ta lengvata yra galiojanti turizmo sektoriuje iki 2022 metų pabaigos. Prasmė vieneriais metais pailginti.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Griežtas kaimynų latvių ultimatumas Lietuvai.  Jei iki penktadienio sergamumas koronavirusu nesumažės ir sieks darbartinį 16 atvejų 100-ui tūkstančių gyventojų rodiklį – jokių išimčių nebus – Lietuviai pateks į raudonąjį sąrašą ir atvykus pas kaimynus teks dvi savaites saviizoliuotis. Nyksta ir kitos galimos kelionių kryptys – jų organizatoriai atšaukia paskutines likusias išvykas į Italiją. Baltijos kelionių burbulas bliūkšta.

Nors šiuo metu dalis šalių turistų neįsileidžia, oro linijų bendrovės vis tiek siūlo nuolaidas ir į jas parduoda bilietus. Pavyzdžiui, pirmąjį rugsėjo savaitgalį nuskristi į Izraelį galima vos už 11 eurų. Šiuo „Ryanair“ pasiūlymu socialiniame tinkle pasidalino aviacijos specialistas Simonas Bartkus.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metai daugybė žmonių pakeitė savo atostogų planus ir nusprendė jas praleisti Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad savaitgalio išvykai žmogus vidutiniškai skiria apie 130 eurų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad susidarius nepalankioms aplinkybėms atostogauti užsienyje, didelė dalis Lietuvos gyventojų nusprendė rinktis poilsį Lietuvoje – tai nurodė 65 proc. apklaustųjų.

Lietuvos kelionių organizatoriai nepajėgtų grąžinti pinigų žmonėms už neįvykusias keliones per 14 dienų, jei Seimas priimtų Civilinio kodekso pataisą ir atšauktų dabar jame numatytą 90 dienų terminą, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.  Pasak Žydrės Gavelienė, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.

Norėdama išvengti Europos Sąjungos sankcijų, Lietuva imasi taisyti sprendimą dėl termino, per kurį turistams turi būti grąžinti pinigai už koronaviruso krizės metu neįvykusias keliones. Keliautojai atgautų pinigus per dvi savaites, o ne per 90 dienų, kaip pavasarį nutarė Seimas.  Europos Komisijai (EK) jau pradėjus prieš valstybę pažeidimo procedūrą, Vyriausybė kitą trečiadienį svarstys siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo termino pailginimo.

Pasaulyje ir toliau daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, kai kurie Lietuvos turizmo verslo atstovai sako, kad keliautojų yra, tačiau sektoriaus padėtį apsunkina valstybės paramos trūkumas. Tuo metu kiti tikina, jog keliaujančių su kelionių agentūromis beveik nėra, o padėtis verčia galvoti ir apie veiklos pokyčius. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė pripažįsta, jog turizmo sektoriui yra sunku, tačiau tikina, kad visos suplanuotos pagalbos priemonės teikiamos laiku.

Per pirmąjį pusmetį Ispanija iš užsienio sulaukė 10,8 mln. turistų – 71,7 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnybą (INE). Daugiausiai turistų atvyko iš Jungtinės Karalystės (2 mln., 75,5 proc. mažiau), Prancūzijos (1,4 mln., 69,8 proc. mažiau), Vokietijos (1,3 mln., 74,7 proc. mažiau). Populiariausi užsienio turistams Ispanijos regionai buvo Kanarų salos, Katalonija ir Andalūzija. Dažniausiai turistai atvykdavo be nakvynių arba apsistodavo 4-7 naktims.

Koronaviruso pandemijos sukelta krizė pasauliniam turizmo sektoriui atsiėjo 320 mlrd. JAV dolerių prarastų pajamų per pirmuosius penkis 2020 metų mėnesius, sukeldama grėsmę milijonų žmonių pragyvenimo šaltiniui, antradienį pranešė JT. Pajamų suma, prarasta nuo sausio iki gegužės, yra „daugiau nei tris kartus didesnė už per 2009 metų pasaulinę finansinę krizę patirtus nuostolius“, – sakoma Madride įsikūrusios Pasaulio turizmo organizacijos pranešime.

Sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti. Šią mintį pokalbio metu pakartoja ir gidė Irena Liškuvienė, pasakojanti apie Žemaitijos perlus – Tverų miestelį ir Lopaičius, kurie pastaruoju metu sulaukia vis didesnio žmonių susidomėjimo. Daugelį pakeri šiose vietovėse vyraujanti ramybė ir tik maža dalis žino, kokią reikšmę jos turėjo Lietuvos istorijai. „Kai žmonės prisiliečia prie istorijos, jie visai kitaip žiūri į žemaičius.

Vasara – kelionių, nuotykių ir pramogų metas. Vienos iš labiausiai lankomų vietų – apžvalgos bokštai, kurių Lietuvoje tikrai netrūksta. Nuo jų atsiveria įspūdingo grožio vaizdai, kvapą gniaužiantys gamtos kampeliai. Vis daugiau žmonių neatsispiria pagundai pabūti tarp žemės ir dangaus bei pajusti tam tikrą laisvės pojūtį. Portalas pamatyklietuvoje.

Ne vienas kalba apie tai, kad šią vasarą lietuviai tarsi iš naujo atras savo šalį, lankytinus objektus, kvapą gniaužiančias vietas ir pramogas. Lankytojų antplūdžio tikisi ir kai kurie verslininkai, jau dabar pastebintys, kad turistų srautai su kiekvienu savaitgaliu didėja. Viena tokių vietų – Labirintų parkas Anykščiuose. Jo įkūrėjas ir vadovas Deividas Dilys naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kaip kilo mintis įrengti parką, kodėl žmonės taip mėgsta šią vietą ir ko tikisi šį sezoną.

Balkanuose daugėjant užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, Kroatija vėl nustatys privalomą 14 dienų saviizoliaciją keliautojams iš Bosnijos, Kosovo, Serbijos ir Šiaurės Makedonijos, trečiadienį paskelbė vyriausybė. Priemonė, kuri įsigalios vidurnaktį (ketvirtadienį 1 val. Lietuvos laiku), nebus taikoma keliautojams, tranzitu vyksiantiems per Kroatiją, žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Davoras Bozinovičius. 4,2 mln.

Yra vietų, kuriose, atrodo, ramybė tiesiog tvyro ore. Jose tarsi sustoja laikas, dingsta visi kasdieniai rūpesčiai ir telieka mėgautis akimirka, prieš akis atsiveriančiais vaizdais ir stebuklingu kvapu. Tokių vietų nereikia ieškoti kur nors užsienyje, užtenka apsilankyti Biržų rajone, Levandų ūkyje, kur susipina lietuviška ir prancūziška dvasia bei stilius.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui leisti į Lietuvą atvykti užsieniečiams, dėl kurių priimtas sprendimas išduoti jiems nacionalinę vizą ar leidimą gyventi. Sprendimu siekiama išspręsti situaciją, kai priimti teigiami sprendimai dėl dokumentų išdavimo, bet žmogus negali atvykti į šalį, nes formaliai nepatenka į kategorijas užsieniečių, kurie gali atvykti į Lietuvą. Sprendimas įsigalioja nuo antradienio, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Po koronaviruso pandemijos Lietuva į šalį turistus vilios neįprastais būdais. Valdžia užsimojo turistams kompensuoti kas trečią Lietuvoje praleistą naktį – apgyvendinimo paslaugos su maitinimu užsienio svečiams nekainuos. Viešbučių ir restoranų asociacija tikina, kad vien tokių priemonių atgaivinti turizmą nepakanka. O kai kurie ekonomistai skeptiškai vertina ir tokias valdžios akcijas ir ragina nemėtyti šimtų tūkstančių eurų į balą.

Vasaros atostogų sezonui jau prasidėjus, Lietuvai tenka sukti galvą, kaip po pandemijos pritraukti į šalį atvykti kuo daugiau turistų. Užsienio keliautojams mūsų šalis ketina kompensuoti kas trečią nakvynės naktį. Tikimasi, kad toks neįprastas pasiūlymas padidins Lietuvos populiarumą tarp keliautojų.

Lietuvos laukia nacionalinio turizmo bumas. Atlikus apklausas aiškėja, kad daugelis atostogautojų šiemet toliau nei 150 kilometrų spinduliu nuo savo gyvenamosios vietos judėti nesiruošia. Tačiau, panašu, kad užsienio nė nepasigesime.

Turkija planuoja birželį atnaujinti oro susisiekimą su 40 valstybių, įskaitant Lietuvą, skelbia Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, remdamasi Transporto ir infrastruktūros ministerija. Nuo kada konkrečiai oro susisiekimas tarp Turkijos ir Lietuvos vėl bus galimas, „Anadolu“ nenurodo. Tuo tarpu turkų leidinys „Daily Sabah“ skelbia, jog oro susisiekimą su trimis Baltijos valstybėmis planuojama atnaujinti nuo birželio 20-osios.

Lietuva atsiveria kelionėms – Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė sąrašą šalių, iš kurių grįžus mūsų tautiečiams ar atvykus užsieniečiams nereikės izoliuotis. Tiesa, tai toli gražu dar nereiškia, kad tos šalys mielai priims lietuvius. Prošvaisčių vasaros kelionių sezonui žada nebent antra šio mėnesio pusė ar liepos mėnuo. O kelionių išsiilgę lietuviai, pasak kelionių organizatorių, jau nekantrauja. Birželio 1 d. oficialiai prasidėjo vasara.

Vasara jau ant nosies, tačiau turizmo sektoriuje dėl koronaviruso yra štilis. Atostogas pavasarį praradę lietuviai bijo planuotis ne tik vasaros, bet ir rudens keliones. Visgi, kelionių organizatoriai sako, kad tikėtina, jog jau liepą lietuviai galės patraukti į Viduržemio jūros kurortus, tačiau užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad mažiausia rizikos kol kas poilsį planuotis Baltijos šalyse. Tinklaraštininkė Donata Juškė su nostalgija žiūri į praėjusių metų atostogų vaizdus.

Į Lietuvą ir iš Lietuvos kiekvieną diena skrenda vis daugiau lėktuvų su vis daugiau keleivių. Trečiadienį pirmą kartą po pustrečio mėnesio į Vilniaus oro uostą nusileido keleivinis lėktuvas iš Oslo. Svetur karantino laikotarpiu įstrigę tautiečiai džiaugiasi pagaliau sugrįžę namo, tačiau kai kurie apie privalomą dviejų savaičių saviizoliaciją kalba nenoriai, esą gimtinėje tiek daug visko pasiilgo.

Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis pranešė, jog turizmo sezonas šalyje prasidės birželio 15-ąją, o tarptautinius skrydžius į šalies kurortus planuojama atnaujinti nuo liepos mėnesio. „Graikijai pavyko pažaboti koronaviruso plitimą, ir mūsų šalis tapo pavyzdžiu, kaip sveikatos apsaugos sistema turi tvarkytis su krize“, – K. Micotakis. Jis pabrėžė, jog į Graikiją atvykę užsienio turistai iškart bus tikrinami dėl koronaviruso infekcijos.

Karantinas visame pasaulyje sukaustė turizmo sektorių. Pandemijos įkaitais tapo ir savo keliones suplanavę arba gaudyti paskutinės minutės pasiūlymus linkę lietuviai. Nors pamažu kalbama apie tai, kad situacija turėtų pasitaisyti, tačiau artimiausiais mėnesiais planuoti atostogas užsienyje atrodo itin rizikinga. Nepaisant to, lietuviai nėra linkę nuleisti rankų. Dalis jų iki šiol nepraranda vilties, kad anksčiau suplanuotos kelionės rugpjūčio mėnesį įvyks.

Atvėrus sienas tikimasi kelionių verslo, viešbučių atsigavimo Po dviejų mėnesių pertraukos Baltijos šalims atvėrus vidaus sienas, Lietuvos turizmo atstovai teigia, kad kad šis atlaisvinimas turėtų paskatinti išvykstamąjį turizmą. Tačiau siekiant pritraukti į šalį latvių ir estų, Lietuva turėtų labiau pasistengti, nes šioje rinkoje kovoja daug šalių. Pamažu atsigauna ir viešbučiai – Palangos viešbučių atstovai teigia, kad kai kurių jų užimtumas savaitgalį siekia 80 procentų.