švietimas

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ antradienį prisijungė prie kitų partijų pernai rugsėjį pasirašyto nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Dalyvaujant švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei Seime susitarimą pasirašė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, pranešė frakcija. „Šis susitarimas yra būtinas ir svarbus, numato tiek naujas reikalingas priemones, tiek ir praėjusios Vyriausybės darbų tęstinumą.

Pirmadienį abiturientai laikys populiariausią pasirenkamą brandos egzaminą – anglų kalbos. Šiemet jį nutarė laikyti 17 tūkst. 912 kandidatų, dirbs 183 egzaminų centrai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Balandžio 20, 21 ir 22 dienomis kandidatai jau laikė anglų kalbos kalbėjimo dalį.

Švietimo, mokslo ir sporto bei socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jurgita Šiugždinienė bei Monika Navickienė pirmadienį pagerbė Pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių prizininkus. „Jūsų pergalės – sunkaus darbo, atsidavimo, kantrybės, ištvermės, nuoseklumo pavyzdys. Sergame už jus, palaikome, jaudinamės – ir kai jums sekasi, ir kai pergalė išsprūsta“, – teigė J. Šiugždinienė. „Ačiū, kad savo laimėjimais kuriate šventę ir mums.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia Lietuvos mokyklų švietimo rodiklius. Tarp lyderių – Vilniaus Licėjus ir kitos gimnazijos, vykdančios mokinių atranką. Tačiau tyrimai atskleidė ir kitą švietimo pusę: šalyje yra 5 proc. gimnazijų, kurių abiturientai negavo nė vieno šimtuko per 10 metų. Trečiadienį paskelbti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų reitingai. Paaiškėjo, kurios švietimo įstaigos pirmauja pagal abiturientų gautų šimtukų skaičių, o kurias baigę mokiniai nestudijuoja ir nedirba.

Žurnalas „Reitingai“ pagal švietimo kokybę įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas. Lyderių gretose atsidūrė ir pernai pirmavę universitetai bei kolegijos. O štai kitos švietimo įstaigos arba prarado savo pozicijas, arba kopė aukščiau. Portalas tv3.lt kviečia tiesiogiai stebėti spaudos konferenciją, kur pristatomi tyrimų rezultatai. Tyrimo autoriai vertino tiek valstybinius, tiek privačius universitetus bei kolegijas.

Birželį 10-yje šalies mokyklų devintokams vyks pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tai yra bandomieji kursai, po kurių dar bus diskutuojama su savivaldybėmis ir mokyklomis apie tai, kaip jie pasisekė. Tiesa, ateityje, jos teigimu, toks kursas turėtų tapti integralia ugdymo programų dalimi.

Birželio 1 dieną prasidės šių metų priėmimas į trumpąsias studijas šalies kolegijose. Tokios studijos yra naujovė švietimo įstaigose, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jų absolventai per 1,5–2 metus galės įgyti rinkoje paklausiausias specialybes.  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino šiųmetę konkursinę eilę stosiantiesiems į trumposios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas.

Vietų trūkumas ukrainiečių vaikams didmiesčių ir kurortų darželiuose jau sprendžiamas padidinus galimų vietų grupėse ar klasėse skaičių, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, grupės jau padidintos Vilniaus ir Kauno darželiuose.  „Jau kurį laiką komunikuojame, kad didžiuosiuose miestuose, taip pat Palangoje ir Druskininkuose vietos praktiškai užsipildė.

Keturios sostinės mokyklos pradėjo iš Ukrainos nuo karo pabėgusių vaikų mokymą ukrainiečių kalba. Kaip penktadienį informavo savivaldybė, greitu metu pamokos ukrainiečių kalba bus organizuojamos dar penkiose įstaigose.  Dvikalbėmis tapo trys mokyklos, kuriose buvo ugdoma lietuviškai, taip pat trys rusų ar lenkų mokomąja kalba ugdančios mokyklos. Ukrainietiškos pamokos vyksta ir dar trijose įstaigose, kuriose ir iki šiol jau buvo mokomasi keliomis kalbomis.

Lietuvos vaikams vis dar neužtikrinamas kokybiškas ugdymas – plečiantis miestams, reikia kalbėti apie naujas mokyklas ir darželius, o ir dabar esančios ugdymo ir švietimo įstaigos neparuošia vaikų pilnaverčiam gyvenimui. Išskiriama, kad didelę žalą vaikams daro ir tėvų skyrybos. Besiskiriantys tėvai dažnai nesutaria dėl bendravimo su vaiku, o dabar valstybės teikiama pagalba dažnai yra nepakankama.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino galimybę karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikams mokytis ukrainiečių kalba. Politikai apsisprendė pakoreguoti mokyklų tinklo pertvarkos planą – pakeitimai turėtų būti aktualūs bent daliai iš jau daugiau nei tūkstančio vaikų, kurie registravosi sostinės mokyklose. „Esminis pakeitimas atsiranda dėl atvykusių ukrainiečių vaikų, kurių mokyklose turime beveik 1,3 tūkst. ir beveik 400 darželiuose.

Seimas svarstys valstiečio Eugenijaus Jovaišos idėją iš esmės keisti abiturientų brandos vertinimo sistemą: rezultatą lemtų ne tik egzaminai, bet ir dalykų vidurkis, neformali veikla. „Šio pakeitimo esmė yra nuo 2027 metų iš esmės pakeisti bendrojo ugdymo mokyklos brandos vertinimą. Nuo 2027 metų brandos vertinimą sudarytų keturios esminės dalys. Pirmoji dalis būtų brandos egzaminai, visiems vienodai privalomi, ir tai sudarytų 50 proc.

Ketvirtokų skaitymo gebėjimų tikrinimu penktadienį prasideda Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamas Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. Iki gegužės 5 dienos elektroniniu būdu vyksiančiame patikrinime dalyvaus 83 tūkst. 254 mokiniai iš 748 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, pranešė agentūra. Šiemet Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas išsiskiria kone dvigubai išaugusiu dalyvių skaičiumi: pirmą kartą savo žinias tikrinsis šeštų klasių moksleiviai.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus 54 iš 60 savivaldybių, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Programos startas stipriai viršijo mūsų lūkesčius, net 54 savivaldybės pasakė: taip, mes dalyvausime programoje. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos priėmė sprendimus ir patvirtino dalyvavimą „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Dauguma savivaldybių jau yra išreiškusios norą dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje – daugiau, nei tikėtasi, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Jau turime tarybų patvirtinimus virš 50 savivaldybių, kurios yra pasirengę dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje. Tai, manau, yra didžiulė sėkmė ir didžiulis susidomėjimas. Mes tikrai nesitikėjome šitokio skaičiaus pirmame etape“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė. Lietuvoje iš viso yra 60 savivaldybių.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje pirmadienį baigiantis paraiškų priėmimui, norą dalyvauti pareiškė trys ketvirtadaliai savivaldybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS pirmadienį informavo, kad 46 savivaldybių tarybos iš Lietuvoje esančių 60-ies priėmė sprendimą dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje, didžioji dalis jų jau atsiuntė prašymus ir nuorodas į priimtus Tarybos sprendimus. Investicijoms – 210 mln.

Vilniuje bus steigiamos klasės karo pabėgėlių moksleiviams, kuriose bus mokoma ukrainiečių kalba. Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja tvirtino, kad tokios klasės, kur vaikai būtų mokomi ukrainiečių kalba, jau planuojamos bent dviejose sostinės mokyklose – Naujininkų progimnazijoje ir Liepkalnio mokykloje. „Naujininkų progimnazijoje jau pradeda judėti tos klasės, nes yra įdarbinti mokytojai ukrainiečiai.

Nuo Rusijos vykdomo karo į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių švietimo reikmėms Vyriausybė skyrė 3,7 mln. eurų. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė, kad didesnė dalis šių lėšų, 2,46 mln. eurų, būtų numatyta vaikų priešmokykliniam ugdymui ir ugdymui mokyklose, įskaitant mokytojų, mokytojų padėjėjų darbo užmokesčiui, vaikų pavėžėjimui į įstaigas, maitinimui. Lėšos apskaičiuotos maždaug 1 tūkst. darželinukų ir 2 tūkst. moksleivių.

Iš karo siaubo šaltakraujiškai Kremliaus režimo puolamoje Ukrainoje, Lietuvą atvyko 763 pedagogai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad labai svarbu juos integruoti į švietimo sistemą, todėl planuojama suteikti jiems sąlygas mokyti vaikus ukrainiečių kalbos ir literatūros, o taip pat ir Ukrainos istorijos. „Šiuo metu jau yra pakoreguoti bendrojo ugdymo planai ir mūsų mokyklos tą gali pradėti daryti.

Nuo karo bėgantys ukrainiečių vaikai Lietuvoje gali gauti ne tik prieglobstį, bet ir visas socialines garantijas, lankyti ugdymo įstaigas. Iš 11 tūkst. į šalį atvykusių nepilnamečių, apie 3,3 tūkst. užregistruoti lankyti valstybines lietuvių ar rusakalbes mokyklas. Tačiau dėl pastarųjų kai kurie politikai ir ekspertai teigia įžvelgiantys rizikų ir mano, kad nuo karo bėgantys vaikai gali jaustis jose nemaloniai, svarsto, kad gali skirtis ir moksleivių požiūris.

Kauno savivaldybė kitą savaitę pradeda registraciją į mokyklas, šiemet ji paankstinta mėnesiu. Pasak savivaldybės, taip siekiama užtikrinti, kad kauniečiai turėtų pakankamai laiko apsispręsti, o moksleiviai patektų į patogiausias ugdymo įstaigas. Tėvai ar globėjai elektroninius prašymus gali teikti nuo kovo 15 iki gegužės 31 dienos, internetu imokykla.kaunas.lt arba pateikti tiesiogiai pasirinktoje mokykloje. Kaip įprastai, vienas vaikas gali registruotis į dvi miesto įstaigas.

Nepaisant investicijų, mokyklose dar trūksta kompiuterių, taip pat technikos ir priemonių kokybiškam nuotoliniam arba hibridiniam ugdymui organizuoti, teigia Nacionalinė švietimo agentūra. Skaitmenizavimui – per 9 mln. eurų Kaip antradienį pranešė agentūra, atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva į mokyklų skaitmeninę plėtrą pernai investavo 9,2 mln. eurų, tačiau Europos Sąjungos rekomenduojamo santykio – vienas kompiuteris trims mokiniams – dar nepavyko pasiekti.

Pandemija aukštyn kojomis apvertė ne vieną šalies sektorių, bet lemiamą smūgį sudavė švietimo sistemai. Pasirodo, mokyklų ir darželių direktoriai visiškai išseko ir skendi neviltyje. Jie seniai nebeskaičiuoja viršvalandžių ir taikstosi su mobingu. Ugdymo įstaigų vadovų kantrybė baigėsi: jie oficialiai kreipėsi į valdžią dėl slegiančių biurokratinių užduočių, su kuriomis nebesusitvarko.

Lituanistikos tyrimams papildomai skiriama 257 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anksčiau šiems metams programai buvo numatyta skirti 1,87 mln. eurų, tačiau jų – neužteko padengti lituanistikos žurnalų leidybos, sklaidos projektų leidybinių išlaidų. Siekiant suteikti finansavimą visiems gerai įvertintiems moksliniams žurnalams, ši suma didinama iki 2,13 mln. eurų.

Pagrindinis „Tūkstantmečio mokyklų“ programos siekis yra sumažinti pasiekimų skirtumus tarp miestų ir regionų mokinių, ir ji bus pritaikyta specifiškai kiekvienai savivaldybei, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Programos tikslai yra pasiekimų skirtumų mažinimas, ypač tarp miesto ir rajono mokyklų.

Akmenės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras pirmadienį nusprendė savaitei pratęsti nuotolinį ugdymą 5–12 klasių moksleiviams. „Pratęsėme savaitei, nes situacija nėra pagerėjusi“, – BNS sakė rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Anot jo, šiuo metu COVID-19 serga daugiau kaip pusšimtis mokytojų, vien dėlto būtų sudėtinga užtikrinti kontaktinį ugdymą. „Dabar didžioji dalis moko nuotoliniu, neima nedarbingumo pažymėjimo.

Baigiant rengti 11–12 klasės literatūrinio ugdymo programos projekto dalį, programos atnaujintojai siūlo mažinti kūrinių kiekį ir leisti mokytojams patiems juos rinktis, pirmadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŽA). „Mokytojai jau seniai kalba apie tai, kad dabar galiojančios pagrindinio ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos turinio prasme yra perkrautos.

Vilniuje, prie mokyklų, šiemet planuojama įrengti apie 30 lauko klasių po permatomu kupolu, skirtų paįvairinti moksleivių pamokoms.   Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja BNS tvirtino, kad tam biudžeto projekte numatyta apie 0,5 mln. eurų, tačiau tikimasi, jog suma galėtų ir augti. „Lauko klasės, pirmiausia, yra puiki edukacinė erdvė, kai vaikai gali mokytis ne tik mokyklos pastate, bet ir lauke, ypač kai yra karščiai.

Į prestižininį „Fortune Global 500“ reitingą įtrauktos ir neabejotinai sėkmingiausios pasaulyje įmonės kasmet socialinės atsakomybės sričiai skiria apie 20 milijardų JAV dolerių. Šis skaičius nėra mažas, tačiau tai – tik dalis bendro paveikslo apie atsakingo verslo įmonių veiklą visame pasaulyje.  Tikėtina, kad socialinės atsakomybės sritis ateityje pritrauks dar daugiau investicijų. Tokią tendenciją išryškino keleri pastarieji pasaulinės pandemijos metai.

Vilniaus miestas, laimėjęs 1 mln. dolerių (876 tūkst. eurų) prizą, rengiasi įrengti mieste kelis šimtus mokymosi vietų, siekiant sostinę paversti didele mokykla. „Šį rytą paskelbta oficialiai žinia, kad mes esame tarp laimėtojų – tai iš tikrųjų sveikinu visus vilniečius. Akivaizdu, kad švietimas yra ta sritis, kur labiausiai reikia tobulėti, norint pagerinti ateities gyvenimą mums visiems“, – lrt antradienio rytą sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Svarstoma mokinius testuoti dėl COVID-19 testuoti dažniau – prieš kiekvieną pirmadienį, teigia švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Svarstome, jog po kiekvieno savaitgalio galėtume testuoti vakare prieš ateinant į mokyklą. Svarstome ir priimsime sprendimus dėl to, tai bus dažnesnis testavimas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė. Jos teigimu, po žiemos atostogų visos šalies ugdymo įstaigos sugrįžo į kontaktinį mokymą.

Vaikų su negalia ugdymą supa įvairūs mitai, baimė ir stigma. Vis dar yra manančių, kad mokinio su negalia vieta yra tik specializuotoje mokykloje, tačiau per ateinančius dvejus metus viskas apsivers aukštyn kojomis – nesvarbu, kokią negalią ar kokių mokymosi ypatumų turi moksleivis, jam turės būti atvertos bendrojo ugdymo mokyklos durys. Specialistai perspėja, kad namų darbus mokyklos turi pradėti ruošti jau dabar.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys metus baigia ta pačia gaida: ragindamas arba primygtinai įstatymais skatindamas gyventojus skiepytis nuo koronaviruso, tačiau šiuo metu ketina didžiausią dėmesį sutelkti į trečiąją dozę ir tėvų įtikinėjimą skiepyti vaikus. Pasak jo, vaikų tėvams, panašiai kaip ir senjorams, dėl skiepų kyla asmeniškų klausimų, todėl šiuo metu tariamasi su pediatrais dėl kuo tikslesnės informacijos pateikimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5–8 klasėse Lietuvoje turėtų nebelikti jungtinių klasių, taip pat bus pertvarkomos mažos mokyklos. Tad panašu, kad 2022-ieji bus mokyklų permainų metai. Tad kaip ir kas tiksliai keisis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimas ėmėsi siūlymo Švietimo įstatyme įtvirtinti visos dienos mokyklos modelį pradinėse klasėse. Gruodį Seime po pateikimo pritarus tokiai opozicinės socialdemokratų frakcijos inicijuotai pataisai, toliau projektą nagrinės Seimo komitetai. Svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyks pavasario sesijos metu. Viena pataisų iniciatorių Vilija Targamadzė sako, kad visos dienos mokykla užtikrintų vaikams iš nepalankios socialinės aplinkos lygias starto galimybes.

Nuo kitų metų Lietuvoje nebeliks jungtinių klasių 5–8 klasėse, taip pat nuspręsta nebejungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių ir nebefinansuoti per mažai moksleivių turinčių klasių. Tokius sprendimus trečiadienį įtvirtino Vyriausybė. Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

Vaikų formaliajam bei neformaliajam ugdymui galimybių paso nėra ir nebus reikalaujama, o vakcinuotiems suaugusiems asmenims galimybių pasas neribotai prasitęs iš karto po trečios sustiprinančios dozės, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. „Vaikams formaliam, neformaliam ugdymui galimybių paso reikalavimo nėra ir nebus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siūlant naikinti jungtines klases ir jungti mažas mokyklas, dalis savivaldybių siūlo švelninti pertvarką. ŠMSM Vyriausybei teikiamame projekte dėl mokyklų tinklo pertvarkos siūlo jau nuo kitų metų nebeleisti jungti 5-8 klasių, taip pat panaikinti galimybę jungti daugiau nei dvi pradinukų klases. Ministrų kabinetas siūlymus planuoja svarstyti šį trečiadienį.

Pradėta ugdymo turinio reforma siekia visai visuomenei svarbaus tikslo – kad mokiniai įgytų XXI amžiui reikalingų kompetencijų, išnaudotų savo mokymosi potencialą ir jį nuolat augintų. Dėl to atnaujinamos ugdymo programos, peržiūrima ir pasiekimų vertinimo sistema – svarbi ugdymo proceso dalis. Visi sutinkame, kad mokinių pasiekimų vertinimas turėtų atlikti ne tik tradicinę funkciją, kai įvertinamos mokinių žinios ir gebėjimai už tam tikrą laikotarpį, bet ir padėtų siekti aukštesnių rezultatų.

Atrodo, nuotolinis mokymas – jau praeitas etapas, tačiau jo pasekmės juntamos iki šiol. Atsivėrusias žinių spragas moksleiviai stengiasi užglaistyti, rinkdamiesi papildomas pamokas už pinigus. Šiais mokslo metais perpus daugiau mokinių renkasi privačias pamokas pas korepetitorių, skaičiuoja įmonės „Corepetitus“ vadovas. Papildomi užsiėmimai su korepetitoriumi gali atsieiti 40 eurų per savaitę. Pamokų kainos kilo jau nuo metų pradžios, o šį sausį, prognozuojama, augs dar didesniu tempu.

Žurnalas „Reitingai“ išrikiavo geriausias šalies mokyklas – pirmauja ne tik didmiesčiai, į viršų per pandemiją iššovė ir rajonų gimnazijos. Tiesa, viena opiausių problemų išlieka matematikos spragos – kasmet mokinių lygis leidžiasi žemyn, rezultatai prastėja. Maža to, pandemija ir karantinas atsiliepė ir psichologinei vaikų sveikatai – tai atskleidė dar vieną didžiulę problemą – Lietuvos mokyklose verkiant trūksta psichologų.

Nepaisant to, kad Lietuvoje kasmet nusižudo 30–50 mokyklinio amžiaus vaikų, trečdalyje Lietuvos mokyklų nedirba ne vienas psichologas. Blogiausia situacija šiuo klausimu anaiptol ne regionuose, o didmiesčiuose, kur esama mokyklų, kuriose mokosi ir 1,5 tūkst. mokinių, bet jiems nepadeda nė vienas psichologas.  Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi labai nevienoda pagalbos moksleiviams situacija Lietuvoje.

Lietuvoje tik kas dešimtą moksleivį pavyksta labai gerai išmokyti matematikos, o trečdalį – tik patenkinamai arba gerai. Likusiems, deja, tenka tenkintis su matematikos žinių spragomis, teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo teigimu, problema slypi tame, kad dalis mokyklų yra įsitikinusios, kad moksleiviai neturi motyvacijos mokytis.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako liberalizuojanti galimybes tapti mokytojais dėl augančios rizikos, kad pedagogų šalyje gali pritrūkti. Taip ji komentavo plečiamas galimybes tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo. „Man atrodo, mes turime veikti, o ne guostis, kad yra bloga situacija visomis kryptimis. Jau privalėjome imtis veiksmų, bet veiksmų nebuvo.

Lietuvos mokslininkai apie mokslo finansavimą šalyje kalba be užuolankų – jis reikšmingai per mažas ir net grėsmingas tuo atžvilgiu, kad skatina mokslo šviesulius bėgti iš šalies. Negaudami tinkamo finansavimo, Lietuvos mokslininkai priversti darbo ieškoti svetur, o tai, jų teigimu, pavojinga dar ir dėl to, jog Lietuvoje paprasčiausiai nebeliks protų ir kam tuos protus ruošti.

Jei Seimas pritars, Lietuvos moksleivių lauks pokyčiai ne tik baigiant mokyklą, bet ir stojant į aukštąjį mokslą. Prezidentūra siūlo įtvirtinti, kad įgyti vidurinį išsilavinimą neužtektų tik dviejų mokyklinių egzaminų. Tačiau kartu siūloma ir sukurti mechanizmą, kuris padėti siekti aukštojo mokslo tiems asmenims, kuriems mokykloje sekėsi sunkiau. Seime vis karščiau diskutuojama dėl prezidento Gitano Nausėdos pateiktų Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisų.

Jau sausio mėnesį visos šalies savivaldybės bus kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija baigia parengiamuosius jos darbus. Tiek rengiant paraiškas, tiek vėliau įgyvendinat jose išsikeltus tikslus savivaldybėms padės, jas konsultuos „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai.

Valdžia imasi Lietuvos mokyklų tinklo mažinimo. Visoje šalyje norima atsisakyti jungtinių klasių, dėl to nuo kitų mokslo metų mažiausiia mokinių turinčios mokyklos privalės arba persitvarkyti ir prisijungti prie kitų įstaigų, arba tiesiog užverti duris. Ministrė sako, kad vaikai turi mokytis didesnėse, geresnėse mokyklose, kur netrūksta pedagogų, o pamokų kokybė – aukštesnė.

Prezidentūra iš esmės pritaria Vyriausybės planams dėl mokyklų tinklo pertvarkos.  „Pagrindinis tikslas yra ne mokyklų jungimas ar uždarymas, bet mokymosi rezultatų skirtumų mažinimas“, – ketvirtadienį LRT sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.  Anot jo, Prezidentūra yra linkusi tikėti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiama reforma nebus skirta tik infrastruktūrai gerinti ar galimybei pakeisti neįtinkančius mokyklų vadovus.