švietimas

Vyriausybė siūlo pokyčius profesiniame mokyme: profesinėms mokyklos būtų suteikiama daugiau laisvės spręsti dėl mokinių priėmimo, verslui – daugiau galimybių tiesiogiai įsitraukti į specialistų rengimą. Profesinio mokymo įstatymo pataisas parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošiasi nuo kitų mokslo metų keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Nuo kitų metų rugsėjo mokyklose atsiras gyvenimo įgūdžių pamokos, skaičiuojama, kad tam vieneriems mokslo metams prireiks apie 7 mln. eurų. „1-4 klasėse programa bus įgyvendinama integruotai, to paties mokytojo.

Patriotinis ugdymas turi tapti privaloma švietimo dalimi, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mūsų valstybės saugumas gali būti garantuotas tada, kai juo rūpinasi kiekvienas pilietis. Todėl kokybiškas švietimas, kuriame integruotas pilietinis ir patriotinis ugdymas, yra neatsiejama nacionalinio saugumo užtikrinimo prielaida.

Seimas svarstys Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, pagal kurias mokslininkų, tyrėjų algos nuo kitų metų sausio didėtų 13 procentų. „Pritarus pakeitimams, valstybiniuose mokslo tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga bruto, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, galėtų kilti nuo 241 iki 434, vyresniojo mokslo darbuotojo – nuo 210 iki 338, mokslo darbuotojo tyrėjo, mokslininko stažuotojo – nuo 210 iki 257 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – nuo 201 iki 238 eurų“, – š...

Dar dešimties mokyklų devintokai po rudens atostogų galės dalyvauti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Lapkritį mokymuose, skirtuose gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje dalyvaus devintokai iš Alytaus, Kauno, Pasvalio, Šaulių, Plungės, Utenos, Šalčininkų rajonų, Šilutės, Marijampolės, Tauragės mokyklų.

Švietimo, mokslo ir sporto sritims kitąmet numatyta skirti 430 mln. eurų daugiau negu šiemet, daugiau kaip pusė šių lėšų teks švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, kartu su savivaldybių planuojamomis papildomomis išlaidomis kitąmet švietimo biudžetas augs 526 mln. eurų ir sudarys 3,5 mlrd. eurų. Švietimo išlaidų dalis kitais metais turėtų sudaryti 5 proc.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę imtis iniciatyvos ir nedelsiant spręsti Lietuvos švietimo sistemos finansavimo atsilikimą nuo išsivysčiusių šalių vidurkio. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare yra ir Lietuva, spalį paskelbė ataskaitą, pagal kurią matyti, kad tragiškai atsiliekame finansuodami švietimo sistemą.

Praeitą savaitę į „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi moteris, kurios teigimu Romainiuose esančioje „Veršvų“ gimnazijoje įvyko šokiruojantis incidentas. Mokytoja, smailiu pieštuku, subadė beveik visus klasėje buvusius mokinius. Mokyklos direktorius informavo, jog mokytoja po įvykio buvo nušalinta nuo pareigų. „Kas vyksta Kauno „Veršvų“ gimnazijos Romainių pradinėje. Girdėjome, jog muzikos mokytoja subadė vienos klasės vaikams rankas.

Ukrainoje apsilankiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako išgirdusi nerimą dėl protų nutekėjimo iš šalies ir prašymą sudaryti galimybes abiturientams laikyti ukrainietiškus testus. „Ministras paprašė mūsų sudaryti visas galimybes ukrainiečių abiturientams laikyti ukrainietiškus nacionalinius testus. Taip pat sutarėme, kad Ukrainoje bus įskaitytos mūsų šalyse ir trumpuoju laikotarpiu įgytos žinios“, – sekmadienį ministerijos išplatintame pranešime pažymėjo ministrė.

Mokytojų atlyginimų didinimo tempas yra nepakankamas, nes jis nespėja su infliacija, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dabartiniais tempais bus sudėtinga pasiekti pernai rugsėjį nacionaliniame partijų susitarime dėl švietimo įtvirtintą siekį, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio jau 2024-aisiais. „Mokytojo atlyginimai yra didinami, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis jie didėja, deja, netgi mažiau, nei infliacija.

Testai nėra visagaliai, o baimė, kad mokytojai ir mokyklos beviltiškai atsilieka nuo sparčiai besikeičiančio pasaulio neturi pagrindo – tuo įsitikinęs garsus danų švietimo konsultantas Casperas Rongstedas.

Šalčininkų rajono savivaldybė mokyklų tinklo nepertvarkys, o klases, kuriose trūksta mokinių, finansuos pati, sako mero Zdzislavo Palevičiaus patarėjas Valdemaras Sliževskis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai antradienį pareiškus, kad savivaldybė vienintelė Lietuvoje dar nepertvarkė mokyklų tinklo pagal naujausius reikalavimus, V. Sliževskis teigia, kad klases siekta išsaugoti kuo arčiau moksleivių gyvenamųjų vietų.

Leidėjai teigia neradę klaidų savo vadovėliuose, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sutarta konsultuotis leidžiant naujas mokymo priemones. Kaip pranešė ministerija, antradienį vykusiame jau antrajame ministrės Jurgitos Šiugždinienės susitikime su edukacinių leidinių leidėjais šie patikino neradę netinkamo turinio. „Šiandien leidyklų atstovai patvirtino, jog daugiau tokių klaidų leidiniuose nerado.

Šalčininkų rajono savivaldybė vienintelė Lietuvoje dar nepertvarkė mokyklų tinklo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neatmeta teismų galimybės. Kaip antradienį informavo ministerija, Šalčininkų rajono savivaldybė nusprendė trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių, taip pat keturiose įstaigose sudarytos penkios pradinės klasės, nesiekiančios aštuonių mokinių.

Šveicarija planuoja Lietuvai skirti beveik 48 mln. eurų sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietinio aktyvumo skatinimui, pranešė Finansų ministerija. Pagal šiemet birželį Šveicarijos ir Europos Sąjungos pasirašytą memorandumą dėl antrojo Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai suplanuota skirti apie 48 mln. eurų, kurie turi būti panaudoti iki 2029 metų gruodžio.  „Tęsiant daugiametę bendradarbiavimo patirtį ir toliau investicijomis bus skatinami pokyčiai sveikatos apsaugos srityje.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

170 aukštųjų mokyklų studentų laukia vietos bendrabučiuose, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  „Dabartinė situacija tokia, kad apie 170 studentų laukia bendrabučio vietos. Toks skaičius susidarė, nes eilė „pasislinko“, t.y. dalis laukusių vietas gavo, bet buvo pateikta papildomų prašymų“, – penktadienį BNS nurodė ministerijos atstovas Dainoras Lukas.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Planuojama, jog nuo 2023 metų pradžios turėtų pradėti veikti suaugusiųjų švietimo platforma, kurios tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams gauti kompetencijų tobulinimo pasiūlymus, pagrįstus asmeniniu pasirinkimu. Kaip antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši platforma vi veiks vieno langelio principu, savo individualioje paskyroje žmogus galės registruotis į mokymus, atšaukti dalyvavimą, kaupti informaciją apie baigtas mokymo programas.

Net 75 proc. Lietuvos vaikų mokyklose mokosi rusų kalbos, o vadovėliai rusų kalba persmelkti Kremliaus propaganda. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad situacija yra „totaliai bloga“, o apžvalgininkas Rimvydas Valatka siūlo galimybę pasirinkti mokytis rusų kalbos mokyklose išbraukti.

Latvijoje kitą pirmadienį neterminuotą streiką pradės net 23 601 švietimo sektoriaus darbuotojas iš 815 švietimo įstaigų, naujienų agentūrai BNS pranešė Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LIZDA) pirmininkė Inga Vanaga.  Streiko dalyvių registracija baigėsi pirmadienį prieš pietus.  Taikinimo komisijai nepavyko rasti kompromisinio sprendimo dėl mokytojų atlyginimų didinimo, todėl LIZDA surengs streiką, kuris prasidės rugsėjo 19 dieną.

Kodėl net 75 proc. Lietuvos vaikų mokosi rusų kalbos? Kodėl vadovėliai rusų kalba yra pilni Kremliaus propagandos? Koks tautinių mažumų mokyklų likimas? Ar jos integruoja ar atskiria? Apie tai pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir apžvalgininku Rimvydu Valatka laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...

Prasidėjus naujiems mokslo metams, užvirė diskusijos, kaip Lietuvos mokyklose turėtų būti dėstoma rusų kalba. Vieni ragina išvis šią kalbą uždrausti, o ekspertai atšauna, kad rusų kalba – svarbi, bet reikia atsijoti grūdus nuo pelų. Tiksliau tariant, keisti Maskvos režimui pataikaujančius rusų kalbos vadovėlius, o iš rusų kalbos ir literatūros programos pašalinti imperinę Rusiją aukštinančius autorius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) trečiadienį pranešė ankstinanti nacionalinius ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų patikrinimus – jie bus organizuojami sausio–vasario mėnesiais. Anksčiau nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai būdavo organizuojami pavasarį, paprastai balandžio mėnesį.

Vilniečių šeima atsimušė į akliną biurokratijos sieną, kai norėjo užrašyti negalią turintį vaiką į konkrečią specialiąją mokyklą. Septynmečio mama teigia padariusi viską, kad gautų vietą sūnui tokioje mokykloje, kur sąlygos atitiktų visus jo specialiuosius poreikius. Tačiau jau eina rugsėjis, o berniukas į norimą mokyklą eiti negali.  Vilniaus miesto savivaldybė pateikia detalesnį paaiškinimą apie situaciją, kurioje atsidūrė vilniečių šeima.

Lietuvos savivaldybių asociacija įspėja, jog mokykloms iškelta užduotis iki kitų metų rugsėjo įgyvendinti įtraukųjį ugdymą gali likti tik deklaratyviu siekiu, nes trūksta specialistų. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad problemai spręsti įgyvendinamos priemonės ir numatytos papildomos lėšos.

Kas labiau laukė rugsėjo 1-osios – mokytojai ar moksleiviai? Mokytojams ši diena yra didžiulio darbo finišas, nes mūsų vasara visada intensyvi: kuriame naujus projektus ir programas, bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, keliame kvalifikaciją, geriname mokyklos infrastruktūrą ir priimame naujus kolegas, formuojame kolektyvą. Moksleiviams nuo rugsėjo atsiveria naujos veiklos, patirtys, žinios, atgyja ir sustiprėja ryšys su bendramoksliais.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tačiau galbūt šiuo metu besiniaukstantis ekonomikos dangus paskatins apsvarstyti, ką šiandien kiekvienas galime padaryti dėl savo ir savo vaikų finansinės ramybės bei gerovės ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Kai kuriems aukštųjų mokyklų dėstytojams besirengiant protestams dėl per mažai didinamų atlyginimų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė abejoja tokių akademikų veiksmų tikslingumu. „Mes šiandien turime visi įsivertinti, kad mes visi gyvename karo sąlygomis, yra didžiulė elektros krizė, mes turime infliaciją, mes turime tikrai labai sudėtingą situaciją, – ketvirtadienį Žinių radijo transliuotame interviu sakė ministrė.

Ketvirtadienį mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose prasideda mokslo metai. Šiemet be tradicinių Rugsėjo 1-osios iškilmių Kaune vyks piketas dėl per mažo darbo užmokesčio dėstytojams ir solidarumo akcija su Ukrainos pedagogais bei moksleiviais Vilniuje. Be to, po poros metų suvaržymų mokslo metai prasidės įprastai – be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų.

Švietimo, sporto ir mokslo ministrei (ŠMSM) Jurgitai Šiugždinienei bandant raminti mokyklas, esą mokytojų trūkumo ir kitos problemos išsispręs, socialdemokratai ragina nepuoselėti iliuzijų ir nustoti eksperimentuoti su švietimo sistema krizių krečiamoje visuomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Rugsėjo 1-oji – jau visai čia pat. Tačiau tai reiškia ne tik moksleivių grįžimą į mokyklos suolus, bet ir nemažą galvos skausmą jų tėvams, kurių pinigines nemenkai patuština didžiulės mokyklinių priemonių kainos. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šios išlaidos ateityje turėtų mažėti, mat dauguma priemonių tampa elektroninėmis, o skirti daugiau pinigų ugdymui padės ir mokyklų tinklo perorganizavimas.

Jau netrukus į mokyklų suolus sugrįš moksleiviai, nes Rugsėjo 1-oji – visai čia pat. Bet kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai? Kokios naujovės laukia šiais mokslo metais? Kas keisis švietime artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prasidedant mokslo metams policija žada daugiau dėmesio eismo saugumui, į pagalbą patruliuoti pareigūnams bus kviečiami policijos rėmėjai, šauliai. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, rugsėjo 1-ąją bus rengiamos įvairios prevencinės priemonės, o visą mėnesį pareigūnai patruliuos perėjose prie mokyklų bei tikrins vairuotojų blaivumą. Tam žadama pasitelkti šimtus savanorių ir patyrusių bei jaunųjų policijos rėmėjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį rengia tradicinį pikniką mokytojams, o švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatys, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, Rugsėjo 1-osios išvakarėse G. Nausėda susitiks su studijas baigusiais ir mokyklose pradedančiais dirbti mokytojais.

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams daugeliui tėvų ir vaikų kyla klausimas, kuri ugdymo įstaiga bus tinkamiausia. Lietuvoje vis labiau populiarėja privačios mokyklos, kurių kainos įkandamos ne kiekvienam. „Tėvai tikisi aukštesnės ugdymo kokybės, turi finansinių išteklių tam ir tikisi, kad privačios mokyklos suteiks geresnį išsilavinimą“, – apie vis pilnėjantį privačių mokyklų sąrašą kalba Seimo švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

Vengrijos valstybinė audito tarnyba paskelbė ataskaitą apie riziką, kad šalies švietimo sistema yra tapusi „pernelyg moteriška“, ir įspėjo, kad tai gali pakenkti berniukų vystymuisi ir sukelti demografinių problemų. Ataskaita buvo paskelbta praėjusį mėnesį, bet visuomenės dėmesio sulaukė tik ketvirtadienį, kai buvo paskelbtas laikraščio straipsnis šia tema.

Ketvirtadienį Birštono kultūros centre Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja kasmetinę švietimo konferenciją, skirtą aptarti naujus mokslo metus. Joje dalyvaus Seimo nariai, Vyriausybės, Prezidentūros, savivaldybių, mokyklų, asociacijų, profesinių sąjungų atstovai, edukologai. Bus aptariamos netrukus prasidėsiančių mokslo metų naujienos, pristatyta dabartinė švietimo situacija, svarbūs pokyčiai, įtraukios mokyklos principai, pranešė ministerija.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad daugumai JAV universitetų absolventų, vis dar bandančių grąžinti paskolas studijoms, bus suteikta 10 tūkst. JAV dolerių (10 037 eurų) lengvata, kad būtų išspręsta dešimtmečius užsitęsusi problema, susijusi su didžiulėmis skolomis už mokslą visoje šalyje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šią savaitę susitinka su mokyklų vadovų, savivaldybių atstovais aptarti pasirengimo artėjantiems mokslo metams. Antradienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių merais aptarti pedagogų pritraukimo, profesinio orientavimo mokyklose stiprinimo ir naujų karjeros specialistų įdarbinimo klausimai, „Tūkstantmečio mokyklų“ programos eiga.

Mokslo vaisiai saldūs, o šaknys karčios. Kartu burnoje gali pasidaryti ir tėvams besiruošiantiems savo vaikus išleisti į mokyklą. „Swedbank“ Finansų institutas skaičiuoja, kad išleisti pirmoką į mokyklą šiemet kainuos mažiausiai 350 eurų – ir tai perkant tik pigiausias prekes. O tėvai, kurie savo vaikams renka brangesnius mokslo reikmenis – atseikės ir pusę tūkstančio eurų. Ir visgi brangiausiai kainuos uniformos.

Vilniuje šiemet bus įrengtos 34 visiems metų laikams pritaikytos lauko klasės. Vilniaus savivaldybė, nuo gegužės laukusi pageidavimų tokioms klasėms, iš viso sulaukė 50 mokyklų paraiškų konkursui – kai kurios klasės bus įrengiamos kitąmet, nes reikalingi projektai, statybą leidžiantys dokumentai, pateikta ne visa reikiama dokumentacija. Šiemet lauko klasių įrengimui savivaldybė paskirstys  450 tūkst. eurų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją skubiau spręsti mokyklų tinklo pertvarkos, klasių komplektavimo klausimus. Didžiausia šalies švietimo srities profesinė sąjunga ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į ministeriją su raginimu greičiau imtis Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS tvirtina, kad šių klausimų sprendimas yra mokyklų ir savivaldybių atsakomybė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pratęsė stipendijas įstojusiems į pedagogikos studijas iki 2020-ųjų. Šios 115 eurų mėnesinės tikslinės stipendijos pedagogų rengimo programose studijuojantiems studentams bus mokamos toliau pagal projektą „Tęsk“, nepaisant to, jog Europos socialinio fondo finansuojamas projektas baigėsi. Šias stipendijas būsimiems pedagogams nuo šiol padengs valstybė, joms numatyta beveik 64 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) trečiadienį paskelbs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anksčiau skelbta, kad šiemet per pagrindinį priėmimą buvo pakviesti studijuoti 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Tuomet sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

Per pagrindinį vasaros priėmimą mokytis profesinėse mokyklose pakviesta 18 tūkst. 490 stojančiųjų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Šis skaičius yra beveik 200 didesnis nei pernai per vasaros priėmimą. Kvietimo mokytis valstybės finansuojamose vietose sulaukė 18 tūkst. 106 jaunuoliai, tai yra 279 daugiau nei praėjusiais metais.  LAMABPO duomenimis, 10 tūkst. 894 pakviestieji turi vidurinį išsilavinimą.

Valstybė 2022–2027 metais ikimokykliniam ugdymui skirs 78 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, savivaldybėse planuojami 19 naujų darželių, antradienį pranešė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Laipsniškai pereinant prie 2025 metais įsigaliojančio visuotinio ikimokyklinio ugdymo nuo dvejų metų amžiaus, J. Šiugždinienė teigia, jog tam pradėti ruoštis reikia jau dabar.

Po 3 metų keisis tvarka vaikų darželiuose – ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įsigaliojus naujam įstatymui valstybė kiekvienam vaikui nuo 2 metų skirs vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ar bus išspręstas vietų darželiuose trūkumas? Ministrė Jurgita Šiugždinienė pristato, kokie pokyčiai laukia. Planuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis vaikams nuo 2 metų amžiaus.