švietimas

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

170 aukštųjų mokyklų studentų laukia vietos bendrabučiuose, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  „Dabartinė situacija tokia, kad apie 170 studentų laukia bendrabučio vietos. Toks skaičius susidarė, nes eilė „pasislinko“, t.y. dalis laukusių vietas gavo, bet buvo pateikta papildomų prašymų“, – penktadienį BNS nurodė ministerijos atstovas Dainoras Lukas.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Planuojama, jog nuo 2023 metų pradžios turėtų pradėti veikti suaugusiųjų švietimo platforma, kurios tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams gauti kompetencijų tobulinimo pasiūlymus, pagrįstus asmeniniu pasirinkimu. Kaip antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši platforma vi veiks vieno langelio principu, savo individualioje paskyroje žmogus galės registruotis į mokymus, atšaukti dalyvavimą, kaupti informaciją apie baigtas mokymo programas.

Net 75 proc. Lietuvos vaikų mokyklose mokosi rusų kalbos, o vadovėliai rusų kalba persmelkti Kremliaus propaganda. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad situacija yra „totaliai bloga“, o apžvalgininkas Rimvydas Valatka siūlo galimybę pasirinkti mokytis rusų kalbos mokyklose išbraukti.

Latvijoje kitą pirmadienį neterminuotą streiką pradės net 23 601 švietimo sektoriaus darbuotojas iš 815 švietimo įstaigų, naujienų agentūrai BNS pranešė Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LIZDA) pirmininkė Inga Vanaga.  Streiko dalyvių registracija baigėsi pirmadienį prieš pietus.  Taikinimo komisijai nepavyko rasti kompromisinio sprendimo dėl mokytojų atlyginimų didinimo, todėl LIZDA surengs streiką, kuris prasidės rugsėjo 19 dieną.

Kodėl net 75 proc. Lietuvos vaikų mokosi rusų kalbos? Kodėl vadovėliai rusų kalba yra pilni Kremliaus propagandos? Koks tautinių mažumų mokyklų likimas? Ar jos integruoja ar atskiria? Apie tai pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir apžvalgininku Rimvydu Valatka laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...

Prasidėjus naujiems mokslo metams, užvirė diskusijos, kaip Lietuvos mokyklose turėtų būti dėstoma rusų kalba. Vieni ragina išvis šią kalbą uždrausti, o ekspertai atšauna, kad rusų kalba – svarbi, bet reikia atsijoti grūdus nuo pelų. Tiksliau tariant, keisti Maskvos režimui pataikaujančius rusų kalbos vadovėlius, o iš rusų kalbos ir literatūros programos pašalinti imperinę Rusiją aukštinančius autorius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) trečiadienį pranešė ankstinanti nacionalinius ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų patikrinimus – jie bus organizuojami sausio–vasario mėnesiais. Anksčiau nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai būdavo organizuojami pavasarį, paprastai balandžio mėnesį.

Vilniečių šeima atsimušė į akliną biurokratijos sieną, kai norėjo užrašyti negalią turintį vaiką į konkrečią specialiąją mokyklą. Septynmečio mama teigia padariusi viską, kad gautų vietą sūnui tokioje mokykloje, kur sąlygos atitiktų visus jo specialiuosius poreikius. Tačiau jau eina rugsėjis, o berniukas į norimą mokyklą eiti negali.  Vilniaus miesto savivaldybė pateikia detalesnį paaiškinimą apie situaciją, kurioje atsidūrė vilniečių šeima.

Lietuvos savivaldybių asociacija įspėja, jog mokykloms iškelta užduotis iki kitų metų rugsėjo įgyvendinti įtraukųjį ugdymą gali likti tik deklaratyviu siekiu, nes trūksta specialistų. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad problemai spręsti įgyvendinamos priemonės ir numatytos papildomos lėšos.

Kas labiau laukė rugsėjo 1-osios – mokytojai ar moksleiviai? Mokytojams ši diena yra didžiulio darbo finišas, nes mūsų vasara visada intensyvi: kuriame naujus projektus ir programas, bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, keliame kvalifikaciją, geriname mokyklos infrastruktūrą ir priimame naujus kolegas, formuojame kolektyvą. Moksleiviams nuo rugsėjo atsiveria naujos veiklos, patirtys, žinios, atgyja ir sustiprėja ryšys su bendramoksliais.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tačiau galbūt šiuo metu besiniaukstantis ekonomikos dangus paskatins apsvarstyti, ką šiandien kiekvienas galime padaryti dėl savo ir savo vaikų finansinės ramybės bei gerovės ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Kai kuriems aukštųjų mokyklų dėstytojams besirengiant protestams dėl per mažai didinamų atlyginimų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė abejoja tokių akademikų veiksmų tikslingumu. „Mes šiandien turime visi įsivertinti, kad mes visi gyvename karo sąlygomis, yra didžiulė elektros krizė, mes turime infliaciją, mes turime tikrai labai sudėtingą situaciją, – ketvirtadienį Žinių radijo transliuotame interviu sakė ministrė.

Ketvirtadienį mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose prasideda mokslo metai. Šiemet be tradicinių Rugsėjo 1-osios iškilmių Kaune vyks piketas dėl per mažo darbo užmokesčio dėstytojams ir solidarumo akcija su Ukrainos pedagogais bei moksleiviais Vilniuje. Be to, po poros metų suvaržymų mokslo metai prasidės įprastai – be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų.

Švietimo, sporto ir mokslo ministrei (ŠMSM) Jurgitai Šiugždinienei bandant raminti mokyklas, esą mokytojų trūkumo ir kitos problemos išsispręs, socialdemokratai ragina nepuoselėti iliuzijų ir nustoti eksperimentuoti su švietimo sistema krizių krečiamoje visuomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Rugsėjo 1-oji – jau visai čia pat. Tačiau tai reiškia ne tik moksleivių grįžimą į mokyklos suolus, bet ir nemažą galvos skausmą jų tėvams, kurių pinigines nemenkai patuština didžiulės mokyklinių priemonių kainos. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šios išlaidos ateityje turėtų mažėti, mat dauguma priemonių tampa elektroninėmis, o skirti daugiau pinigų ugdymui padės ir mokyklų tinklo perorganizavimas.

Jau netrukus į mokyklų suolus sugrįš moksleiviai, nes Rugsėjo 1-oji – visai čia pat. Bet kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai? Kokios naujovės laukia šiais mokslo metais? Kas keisis švietime artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prasidedant mokslo metams policija žada daugiau dėmesio eismo saugumui, į pagalbą patruliuoti pareigūnams bus kviečiami policijos rėmėjai, šauliai. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, rugsėjo 1-ąją bus rengiamos įvairios prevencinės priemonės, o visą mėnesį pareigūnai patruliuos perėjose prie mokyklų bei tikrins vairuotojų blaivumą. Tam žadama pasitelkti šimtus savanorių ir patyrusių bei jaunųjų policijos rėmėjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį rengia tradicinį pikniką mokytojams, o švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatys, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, Rugsėjo 1-osios išvakarėse G. Nausėda susitiks su studijas baigusiais ir mokyklose pradedančiais dirbti mokytojais.

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams daugeliui tėvų ir vaikų kyla klausimas, kuri ugdymo įstaiga bus tinkamiausia. Lietuvoje vis labiau populiarėja privačios mokyklos, kurių kainos įkandamos ne kiekvienam. „Tėvai tikisi aukštesnės ugdymo kokybės, turi finansinių išteklių tam ir tikisi, kad privačios mokyklos suteiks geresnį išsilavinimą“, – apie vis pilnėjantį privačių mokyklų sąrašą kalba Seimo švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

Vengrijos valstybinė audito tarnyba paskelbė ataskaitą apie riziką, kad šalies švietimo sistema yra tapusi „pernelyg moteriška“, ir įspėjo, kad tai gali pakenkti berniukų vystymuisi ir sukelti demografinių problemų. Ataskaita buvo paskelbta praėjusį mėnesį, bet visuomenės dėmesio sulaukė tik ketvirtadienį, kai buvo paskelbtas laikraščio straipsnis šia tema.

Ketvirtadienį Birštono kultūros centre Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja kasmetinę švietimo konferenciją, skirtą aptarti naujus mokslo metus. Joje dalyvaus Seimo nariai, Vyriausybės, Prezidentūros, savivaldybių, mokyklų, asociacijų, profesinių sąjungų atstovai, edukologai. Bus aptariamos netrukus prasidėsiančių mokslo metų naujienos, pristatyta dabartinė švietimo situacija, svarbūs pokyčiai, įtraukios mokyklos principai, pranešė ministerija.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad daugumai JAV universitetų absolventų, vis dar bandančių grąžinti paskolas studijoms, bus suteikta 10 tūkst. JAV dolerių (10 037 eurų) lengvata, kad būtų išspręsta dešimtmečius užsitęsusi problema, susijusi su didžiulėmis skolomis už mokslą visoje šalyje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šią savaitę susitinka su mokyklų vadovų, savivaldybių atstovais aptarti pasirengimo artėjantiems mokslo metams. Antradienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių merais aptarti pedagogų pritraukimo, profesinio orientavimo mokyklose stiprinimo ir naujų karjeros specialistų įdarbinimo klausimai, „Tūkstantmečio mokyklų“ programos eiga.

Mokslo vaisiai saldūs, o šaknys karčios. Kartu burnoje gali pasidaryti ir tėvams besiruošiantiems savo vaikus išleisti į mokyklą. „Swedbank“ Finansų institutas skaičiuoja, kad išleisti pirmoką į mokyklą šiemet kainuos mažiausiai 350 eurų – ir tai perkant tik pigiausias prekes. O tėvai, kurie savo vaikams renka brangesnius mokslo reikmenis – atseikės ir pusę tūkstančio eurų. Ir visgi brangiausiai kainuos uniformos.

Vilniuje šiemet bus įrengtos 34 visiems metų laikams pritaikytos lauko klasės. Vilniaus savivaldybė, nuo gegužės laukusi pageidavimų tokioms klasėms, iš viso sulaukė 50 mokyklų paraiškų konkursui – kai kurios klasės bus įrengiamos kitąmet, nes reikalingi projektai, statybą leidžiantys dokumentai, pateikta ne visa reikiama dokumentacija. Šiemet lauko klasių įrengimui savivaldybė paskirstys  450 tūkst. eurų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją skubiau spręsti mokyklų tinklo pertvarkos, klasių komplektavimo klausimus. Didžiausia šalies švietimo srities profesinė sąjunga ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į ministeriją su raginimu greičiau imtis Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS tvirtina, kad šių klausimų sprendimas yra mokyklų ir savivaldybių atsakomybė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pratęsė stipendijas įstojusiems į pedagogikos studijas iki 2020-ųjų. Šios 115 eurų mėnesinės tikslinės stipendijos pedagogų rengimo programose studijuojantiems studentams bus mokamos toliau pagal projektą „Tęsk“, nepaisant to, jog Europos socialinio fondo finansuojamas projektas baigėsi. Šias stipendijas būsimiems pedagogams nuo šiol padengs valstybė, joms numatyta beveik 64 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) trečiadienį paskelbs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anksčiau skelbta, kad šiemet per pagrindinį priėmimą buvo pakviesti studijuoti 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Tuomet sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

Per pagrindinį vasaros priėmimą mokytis profesinėse mokyklose pakviesta 18 tūkst. 490 stojančiųjų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Šis skaičius yra beveik 200 didesnis nei pernai per vasaros priėmimą. Kvietimo mokytis valstybės finansuojamose vietose sulaukė 18 tūkst. 106 jaunuoliai, tai yra 279 daugiau nei praėjusiais metais.  LAMABPO duomenimis, 10 tūkst. 894 pakviestieji turi vidurinį išsilavinimą.

Valstybė 2022–2027 metais ikimokykliniam ugdymui skirs 78 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, savivaldybėse planuojami 19 naujų darželių, antradienį pranešė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Laipsniškai pereinant prie 2025 metais įsigaliojančio visuotinio ikimokyklinio ugdymo nuo dvejų metų amžiaus, J. Šiugždinienė teigia, jog tam pradėti ruoštis reikia jau dabar.

Po 3 metų keisis tvarka vaikų darželiuose – ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įsigaliojus naujam įstatymui valstybė kiekvienam vaikui nuo 2 metų skirs vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ar bus išspręstas vietų darželiuose trūkumas? Ministrė Jurgita Šiugždinienė pristato, kokie pokyčiai laukia. Planuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis vaikams nuo 2 metų amžiaus.

Nacionalinė problema, kuri tuoj taps ir nacionaline katastrofa. Pedagogai taip vadina mokytojų trūkumą mokyklose. Kai kuriais skaičiavimais, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 4000 mokytojų. O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas.

Šiandien baigiantis 2022 metų brandos egzaminų sesijoms, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia teiktų pagrindinės ir pakartotinės sesijos apeliacijų rezultatus.  „Šiais metais buvo pateiktos 733 apeliacijos dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros kursus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute baigusiais ukrainiečiais bei Instituto atstovais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Instituto organizuojami lietuvių kalbos ir kultūros kursai mokytojams, studentams, dėstytojams, švietimo darbuotojams, psichologams vyko nuo gegužės pabaigos ir baigėsi šią savaitę.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savivaldybėms ir mokyklų vadovams pristatė projektą, skirtą skatinti mokinių atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose. „Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus.

Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, antradienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „35 proc. laikiusių mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, o paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino. Matematika yra krizinėje situacijoje“, – per spaudos konferenciją antradienį paskelbė J. Šiugždinienė. Matematikos brandos egzamino rezultatų paskelbimas buvo atidėtas, šiemet abiturientams egzaminą išlaikius prastai.

Matematikos valstybinio brandos egzamino Lietuvoje neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų, o rezultatai tokie blogi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė netgi paprašė atlikti papildomą analizę ir viešai jų kol kas neskelbia.

Švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad stebint prastus matematikos brandos egzaminų rezultatus, svarstoma grąžinti dviejų lygių egzaminą. „Man atrodo, sprendimas 2013 metais, kuris buvo priimtas, panaikinti mokyklinį egzaminą ir tai, kad šiandien dalis vaikų mokosi bendruoju kursu, o laiko egzaminą valstybinį, kaip ir tie, kurie mokėsi išplėstiniu kursu, manau, tas sprendimas tikrai buvo nekoks ir mes esame pasiruošę keisti“, – LRT ketvirtadienį sakė ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija antradienį pranešė paankstinusi kvietimus dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Ketinimą dalyvauti programoje išreiškė 56 savivaldybės, dėl šios priežasties nutarta kvietimo datą į antrą srautą perkelti iš 2023 metų sausio mėnesio į 2022 metų spalį.  23 savivaldybės yra pasiruošusios pabaigti savo pateiktus pažangos planų projektus, likusios kviečiamos projektų rengimą tęsti spalį, teigiama pranešime.

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų. Iš jų 12 tūkst. jau pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas. Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki liepos 25 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kasmet Lietuvoje aukštosiose mokyklose studijų programų didėja, tačiau toli gražu ne visos jos atitinka keliamus standartus, kurie yra pagrįsti taikomaisiais tyrimais. Tam, kad būtų gerinama aukštojo mokslo studijų kokybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujausias studijų ir mokslo įstatymo pataisas. Jas ketvirtadienį Seime pristatė ministrė Jurgita Šiugždienienė. „Mes visi norime, kad mūsų aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose.

Artėja pusantrų metų, kai esu atsakinga už sporto sritį. Žiūrint iš sportininko parengimo perspektyvos, tai yra labai mažai. Tačiau, jeigu svajojame apie medalius ir stiprią sportininkų komandą olimpinėse žaidynėse ir kituose tarptautiniuose startuose, laiko turime labai mažai, rašoma ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsiųstame komentare.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį su Ukrainos kolega Serhijumi Škarletu nuotoliniu būdu aptars į Lietuvą atvykusių ukrainiečių švietimo klausimus. „Aptarsime nuotolinio mokymosi Ukrainos mokyklose galimybes bei tarptautinės Ukrainos mokyklos veiklą Lietuvoje apsigyvenusiems karo pabėgėliams“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Svarbu, kad visi mokiniai, ypač abiturientai, turėtų visas galimybes sėkmingai baigti mokslo metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradėjo įgyvendinti dengtų futbolo, regbio ir kitų sporto šakų plėtrai pritaikomų maniežų įrengimo programą. Savivaldybėms skirtos programos metu iki 2025 m. šalyje bus įrenti penki nauji nustatytų matmenų dengti maniežai Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kauno mieste ir rajone. „Futbolo, regbio ir kitos sporto šakos Lietuvoje susiduria su didele sezoniškumo problema, sporto infrastruktūra nepritaikyta šaltajam metų laikui.

Abiturientai pirmadienį laikys informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą. Jį šiemet pasirinko 2620 kandidatų, egzaminas vyks 164 centruose, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Abiturientų gebėjimai bus tikrinami pagal atskiras turinio sritis: sąvokų naudojimo, dėsnių taikymo, objektų, procesų, reiškinių ir modelių atpažinimo, apibūdinimo ir paaiškinimo bei kt. Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo supaprastinti procedūras į Lietuvą persikeliančioms Ukrainos mokykloms, negalinčioms pateikti visų reikiamų dokumentų dėl Rusijos pradėto karo. Vyriausybei ministerija siūlo keisti nutarimą, kuriuo nustatoma teisė vykdyti užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas Lietuvoje.