švietimas

Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė. Be to, norintiesiems išmokti lietuviškai kyla sunkumų rasti kokybiškų kursų, gauti mokymosi priemonių. „Šių metų pradžioje turėjome minimaliai lėšų (lietuvių kalbos kursams – BNS) ir nepaisant to, galėjome padengti tą poreikį, kuris buvo.

Su didėjančiu pamokų nelankymu stojusi kovoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako ketinanti imtis griežtų priemonių. Siūloma, kad tėvai savo rašteliais galėtų pateisinti tik penkias dienas per mėnesį. Koks sprendimas bus priimtas, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Užsimojote kovoti su vaikais, praleidinėjančiais pamokas. Esą dabar jau tėvų rašteliais nepavyks pateisinti visų praleistų pamokų, tik 5 dienas per mėnesį.

Slaptas vaikų gyvenimas mokyklose – vaikai narkotikų gauna be problemų, svaiginasi vis dažniau, tačiau ne visada supranta, ką iš tiesų vartoja. Koks tikrasis problemos mastas? Ar dar įmanoma suvaldyti priežastis ar metas kovoti su pasekmėmis? Kas veiksmingiau – leisti ir šviesti, ar drausti ir bausti? ? Kokių strateginių sprendimų reikia nuo priklausomybių gelbėjant Lietuvos jaunimą? Pokalbis su mokytojais, specialistais ir politikais – 19.30 val.

Seimas imasi diegti vieno langelio principo suaugusiųjų švietimo sistemą. Parlamentas praėjusią savaitę savaitę po pateikimo vienbalsiai 112 balsų „už“ pritarė tokioms Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pataisoms, kurias inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). „Pakeitimais sudarome galimybę sukurti ir įveiklinti vieno langelio principu veikiančią suaugusiųjų švietimo platformą, kurioje besimokantieji, o ateityje ir įmonės galės turėti savo individu...

Šią savaitę paskelbus, kad narkotinių medžiagų pėdsakų aptikta 27-iose uostamiesčio mokyklose, policija ketina sustiprinti savo dėmesį švietimo įstaigoms. „Generalinis komisaras yra pavedęs savo padaliniams imtis atitinkamų papildomų priemonių. Pirmiausia tam tikrų prevencinių priemonių, patruliavimo prie mokyklų“, – Seime per Vyriausybės valandą sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Balandžio 8-oji yra Tarptautinė romų diena. Sėdėdama su keturiolikos metų jaunuoliu, negebančiu perskaityti nė vieno žodžio, kantriai vardinančiu raidę po raidės r o m ų  š v i e t i m a s, atsimenu seniai girdėtą socialinės darbuotojos ponios P. istoriją: „Ilgą laiką aš galvojau, jog turiu mokymosi sutrikimų. 1970–aisias, Didžiojoje Britanijoje, indų kilmės vaikus laikydavo kvailesniais, todėl daugiausiai laiko mokykloje praleisdavau kimšdama ir siūdama meškiukus.

Vilnius nuolat ieško švietimo gerovės kūrėjų – motyvuotų, tikslų siekiančių ir gerus organizacinius įgūdžius turinčių vadovų švietimo įstaigoms. Sostinė jau trečius metus investuoja į švietimo lyderių ugdymą, suteikdama „Švietimo lyderystės” studijas ISM universitete, be to, metų pradžioje padidino atlygį.

Atnaujintos ugdymo programos sudaro galimybę mokiniams prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo, sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė. „Parengus naujas programas, tai sudaro galimybę aktualizuoti jas ir atskleisti taip, kad mokiniai galėtų prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo“, – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė R. Krasauskienė.

Švietimo atstovai antradienį aptars pasirengimą dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas, kurios bus pradėtos diegti nuo šių metų rugsėjo.  Kaip rašoma Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) pranešime, atnaujintose programose stengiamasi orientuotis į kompetencijas, stiprinamas tarpdalykinis ugdymas. Įsigaliojus pokyčiams, mokytojai turės galimybę savo nuožiūra pasirinkti trečdalį mokomo dalyko turinio. Pasak agentūros, dalis atnaujintų programų jau taikomos švietimo įstaigose.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų, pernai ši suma siekė 13,4 mln. eurų. Tokiam nutarimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Rudenį turėtų startuoti vieno langelio principu veiksianti skaitmeninė švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi į...

Pirmajai nepriklausomybės metais Klaipėdoje statomai naujai mokyklai ruošiantis kitą rugsėjį atverti duris, nerimaujama, kad iki tol gali būti nespėta pasirengti ugdymo procesui. Dėl keletą kartų atliktų korekcijų mokyklos atidarymo data nusikėlė pora metų, o projektas pabrango nuo 11 iki 18 mln. eurų. „Iš tikrųjų planas toks, kad rugsėjo 1 dieną mokykla turėtų būti atsidaryta.

Pedagogus vienijančių asociacijų vadovai kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymus dėl pagalbos mokyklose teikimo, sakydami, kad tai dar labiau sumažins socialinių pedagogų, psichologų ir kitų specialistų mokyklose, o logopedas vaikus konsultuotų vos 16 minučių.

Ruošiamasi atnaujinti bendrojo ugdymo programas. Į jas jau nuo kitų mokslo metų bus įtraukti astronomijos, filosofijos, musulmonų sunitų tikybos ir kiti dalykai. Kaip naujienų portalui LRT.lt sakė buvusi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo departamento vadovė Saulė Vingelienė, laukia kelios permainos. Pavyzdžiui, atnaujinant programas dorinio ugdymo bloke atsiras musulmonų sunitų tikyba.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė Inga Žalėnienė išrinkta Tarptautinės universitetų asociacijos viceprezidente, penktadienį pranešė universitetas.  Toks sprendimas priimtas kovo 16-17 dienomis Paryžiuje vykusiame Tarptautinės universitetų asociacijos administravimo valdybos posėdyje. Ji bus atsakinga už vieną iš prioritetinių asociacijos veiklos krypčių – tarptautiškumą.

Siekiant didesnio pamokų lankomumo, tėvai galėtų pateisinti nuo keturių iki dešimties praleistų dienų per mėnesį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Tai galėtų būti nuo keturių iki dešimties dienų“, – žurnalistams trečiadienį sakė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, ministerija sprendimą dėl praleistų dienų pateisinimo tėvų rašteliais apribojimo ketina priimti iki ateinančių mokslo metų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį su ministerijų, švietimo bendruomenės atstovais aptars pamokų lankomumo klausimus, pranešė ministerija. Susitikime su mokyklų, pedagogų, mokinių, tėvų asociacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovais taip pat bus ieškoma sprendimų, kaip sumažinti pamokų nelankymą, kokie galimi pokyčiai teisės aktuose.

Pastato, kurį vilniečiai iki šiol žinojo kaip Vilniaus centrinį paštą, koridoriai prisipildė studentų. Čia veiklą pradėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. ISM atstovai teigia, kad rekonstruojant unikalų statinį svarbiausia buvo užtikrinti erdvių funkcionalumą, tvarumą ir išsaugoti architektūrinį palikimą, rašoma pranešime. Pačiame Vilniaus centre, Gedimino pr.

Socialiniuose tinkluose užvirė dar viena diskusija. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kviečia mokinius dalyvauti Lietuvos mokinių meno skaitymo konkurse, tačiau konkurso sąlygose esantis 12 punktas sukėlė audrą internete: „Negalima skaityti merginoms vyriškus tekstus arba atvirkščiai, nes istorija virsta melu“.  „Facebook“ paskyroje trumpą komentarą brūkštelėjo Lietuvos žmogaus teisių centras.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariams kelia nerimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuojamas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, rašoma pranešime spaudai. Pasak parlamentarų, 2024 m. rugsėjį įsigaliosiantiems Švietimo įstatymo pakeitimams mokyklos nėra paruoštos, vėluojama diegiant infrastruktūrą, trūksta pagalbos mokyklose dirbantiems pedagogams.

Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ragina mokslo ir studijų institucijas su verslu burtis į konsorciumus ir įgyvendinti programas, kurioms numatyta 77,7 mln. eurų paramos iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pranešė Inovacijų agentūra.

Nacionalinė švietimo agentūra ir Centrinė projektų valdymo agentūra pirmadienį pasirašė sutartį dėl 4,7 mln. eurų vertės investicijų projekto, susijusio su ikimokyklinio ugdymo turinio kaita, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.  Iki 2026 metų truksiantis projektas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų.

Ar įmanoma mokytis ir tuo pat metu žaisti kompiuterinius žaidimus? Stereotipus griaunantis lietuvis Darius Kniūkšta atsako – tikrai taip.  Kompiuterinius žaidimus nuo paauglystės žaidžiantis 26-erių Darius įkūrė startuolį „Trys kubai“, kuris dėmesio sulaukia ne tik Lietuvos švietimo sistemos ribose, bet jau ir užsienyje, pavyzdžiui, JAV.

Viena Vilniaus progimnazija pristato dvi naujas idėjas. Pirmoji: bandys susitelkti ties mokiniais, kurie turi spec. poreikių. Mokyklos direktorius sako, kad trūksta specialiųjų pedagogų. Kita idėja – vaikų finansinis raštingumas. Mokykla jau dabar gali didžiuotis vidine tvarka ir atmosfera, mat mokytojams suteiktos visos galimybės patogiai ir gerai jaustis darbe.

Praėjusiais metais startavusiam lauko klasių projektui 2023-aisiais sostinės savivaldybė skirs 500 tūkst. eurų, mieste jų bus dvigubai daugiau. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, viena mokykla šiemet gali teikti vieną paraišką, maksimali vienam projektui skiriama suma sieks 18 tūkst. eurų.  Už skiriamą finansavimą mokykla gali įsirengti suoliukų, lengvai pastatomų sulankstomų pavėsinių ar kupolą.

Šią savaitę Lietuvos mokyklose prasideda Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), per kurį bus įvertintos ketvirtokų ir aštuntokų žinios. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet patikrinime dalyvaus daugiau nei 58 tūkstančiai mokinių iš 750 šalies mokyklų.  Kaip pranešė agentūra, šiais mokslo metais NMPP metu bus įvertinti 29481 ketvirtos ir 28481 aštuntos klasės moksleivių gebėjimai.

Nuo 2024-ųjų metų visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos privalės mokyti visus vaikus, taip pat ir turinčius negalią. Mokyklų direktoriai į tai žiūri su nerimu ir sako, kad mokyklos tam yra dar nepasiruošusios. Daugelyje mokyklų nėra liftų, trūksta padėjėjų, o ir patys mokytojai sako tam dar nepasirengę. Sąlygos turintiems negalią vaikams nesudarytos, nors iki reformos starto liko vos vieneri metai.

Šios savaitės „Žaidimų Balso“ laida buvo ypatinga – svečiuose turėjome pasaulio švietimo sistemą keičiančio startuolio „Trys Kubai“ įkūrėją Darių Kniūkštą. Pakalbėjome apie tai, kaip mokykloje atrastas žaidimas galėjo pakeisti gyvenimą ir kaip tas pats žaidimas gali pakeisti mums šiai dienai suprantamą žodį mokykla. Darius – ne tik youtuberis ar įmonės vadovas, bet ir tikras kompiuterinių žaidimų fanas.

Trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pristatytas valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planas, kuris bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Naujajame plane numatoma, kad iki 2029 metų kolegijos privalėtų turėti bent 1200 studentų. „Lietuvos ir Vyriausybės tikslas pagrindinis labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, galėtų konkuruoti globaliai, dėl talentų, dėl dėstytojų, dėl mokslininkų.

2023-ieji – pokyčių Lietuvos mokyklose metai. Ypač daug dėmesio bus skiriama savo prastumu nustebinusių mokinių matematikos rezultatų gerinimui. Tiesa, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad pasirūpinti sklandžiu mokymo procesu yra ne tik ministerijos, bet ir savivaldybių darbas. O šios savo ruožtu tikina nesulaukiančios jokios pagalbos iš valstybės. Pokalbis su ministre – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Pasikeitimų yra daug.

Lenkijoje, Suvalkuose, kur gyvena lietuvių tautinė bendruomenė, steigiama lietuviška mokykla. Jos steigėjas – Vyskupo Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“, prie mokyklos steigimo prisidėjo Vyriausybė, mokyklai nupirkusi pastatą Suvalkų centre. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė–Vektorienė LRT sakė, kad didinant galimybes švietimui lietuvių kalba, mokyklą teks „auginti nuo pat pradžių“, nuo pirmokų, ilgainiui tikimasi ją išplėsti ik aštuntos klasės.

Socialinių mokslų kolegija, veikianti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, keičia savo pavadinimą. Siekdama visapusiškai atspindėti išsiplėtusį veiklos profilį, SMK žengdama į naujus, 2023-uosius metus, nuo šiol prisistato kaip SMK Aukštoji mokykla, rašoma pranešime žiniasklaidai. SMK jau kurį laiką veikia ne tik socialinių mokslų srityje, todėl senasis pavadinimas nebeatspindėjo to, kuo kolegija tapo per savo veiklos istoriją.

Prasidėjus naujiesiems metams tėvams, mokiniams ar studentams kyla klausimų, kas keisis 20233-aisiais. Šie metai – pokyčių metai. Tad kas laukia Lietuvos mokyklų 2023 m.? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ interviu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Auštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. „Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

Klaipėdos Maksimo Gorkio mokykla bus pervadinta Uostamiesčio progimnazija, nusprendė Klaipėdos taryba. Tokiam sprendimui po diskusijų ketvirtadienį pritarė 24, prieštaravo vienas, susilaikė trys tarybos nariai.  Anot Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, Kultūros, švietimo ir sporto komitetas siūlyti Maksimo Gorkio bendruomenei svarstyti naują mokyklos pavadinimą nutarė dar balandį.

Seimas ketvirtadienį priėmė Profesinio mokymo įstatymo pataisas, kuriomis profesinėms mokykloms suteikta daugiau laisvės, į specialistų rengimą labiau įtraukiami darbdaviai.

Laisvės partijos valdyba priėmė sprendimą steigti analitinį centrą – Liberalios demokratijos institutą. Kaip ketvirtadienį pranešė partija, planuojama, jog centras vykdys analitinę, tiriamąją ir šviečiamąją veiklą stiprinant liberalizmą bei liberalią demokratiją Lietuvoje. Liberalios demokratijos instituto vadovu tapo teisingumo ministrės patarėjas, partijos valdybos narys Danielius Ilkevičius. Instituto sprendimų priėmimo galią turės Laisvės partijos valdyba.

Seimas ketvirtadienį įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus, o nuo 2025 metų įvedė slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje. Už tokias Švietimo įstatymo pataisas ketvirtadienį per priėmimą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo penki ir susilaikė 18 parlamentarų.

Rudens pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasiekusi gyventojų pasitikėjimo viršūnę pamažu jį barsto, taip pat mažėjo pasitikėjimas savivalda, švietimu, partijomis. Spalį pasieniečiai buvo pasiekę didžiausią reitingą per stebėjimo istoriją, tuomet jais pasitikintys teigė 58,4 proc. apklausos dalyvių. Naujausiais duomenimis, VSAT gruodį pasitikėjo 48,7 proc. gyventojų, lapkritį tokių buvo 55,1 procento. Per mėnesį taip pat smuko pasitikėjimas švietimu – nuo 52,1 proc.

Lenkijoje, Suvalkuose, kur gyvena lietuvių tautinė bendruomenė, ketinama steigti lietuvišką mokyklą. Trečiadienį Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš savo asignavimų suteiks dotaciją Antano Baranausko fondui „Lietuvių namai“, jog šis galėtų įsigyti mokyklos veiklai reikalingą pastatą su sklypu ir atliktų kitus veiksmus.

Valdovų rūmuose trečiadienį rengiama šventė tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose Lietuvai atstovavusiems mokiniams, juos rengusiems mokytojams ir komandų vadovams. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tarptautiniuose renginiuose šiemet dalyvavo 135 Lietuvos mokiniai, o ant laimėtojų pakylos jaunieji talentai kopė 84 kartus. Įvairiose tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose buvo pelnyti devyni aukso, 13 sidabro ir 42 bronzos medaliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujos Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) koncepcijos projektą, kurioje siūloma, kad valstybės ir savivaldybių lėšomis tokiame švietime būtų galima dalyvauti nuo trejų metų. Kaip antradienį pranešė ministerija, neformaliajame švietime galėtų dalyvauti vaikai, besimokantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą. Dabar NVŠ krepšelio finansuojamuose veiklose dalyvauja tik mokyklinio amžiaus vaikai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų vadovais penktadienį pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, joje 13 proc. didesni atlygimai mokytojams.

Mokykloms pasiruošti priimti visų poreikių vaikus 2023–2029 metais bus skirta per 150 mln. eurų, bet įtraukiojo ugdymo sėkmingai plėtrai reikia ir kultūrinio pokyčio, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Didžiausias mūsų rūpestis, kad mokyklos, ugdymo įstaigos turėtų pakankamai ugdymo specialistų, mokytojų padėjėjų.

„Į mokytojo kėdę kartais pataiko visiškai atsitiktiniai asmenys“, – sako buvęs ilgametis žydų Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas Miša Jakobas. Neretai jaunosios kartos mokytojai šią specialybę pasirenka ne iš pašaukimo – juos vilioja stipendijos, motyvaciniai priedai. Tokie pedagogai ugdymo įstaigose neužsibūna – nusprendžia keisti profesiją, pasirenka patrauklesnę, labiau gerbiamą sritį.

Brandos egzaminus siekia laikyti beveik 27,5 tūkst. abiturientų – tiek prašymų ketvirtadienį pranešė sulaukusi Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą nusprendė 17 tūkst. 365 kandidatai, anglų kalbos – 18 tūkst. 258, matematikos – 16 tūkst. 520, istorijos – 8 137, biologijos – 6 768, geografijos – 4 589 kandidatai.

Lietuvos švietimo taryba teigia nepritarianti, kad patenkinamo lygio per patikrinimus nepasiekę dešimtokai būtų nukreipiami į profesines mokyklas. „(...) pagrindinis ir vidurinis ugdymas turi būti kokybiškas ir gimnazijose, ir profesinio mokymo įstaigose, o keliami reikalavimai dėl mokymosi rezultatų turi būti vienodi, nes profesinis mokymas negali būti antraeiliu švietimo sektoriumi“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Žurnalo „Reitingai“ autoriai sudarė šalies geriausių švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus. Reitingų viršūnėje – ne tik elitinės gimnazijos, bet ir neatrankinės mokyklos. Didžiausiu skauduliu šalies mokyklose išlieka matematika, o dėl jos kritikos strėlės krenta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Ekspertai ragina ministeriją mažiau žadėti, bet imtis realių veiksmų. Pokyčių reikalauja ir rusų kalba mokyklose. Skelbiama, kad net 75 proc.

Nacionalinė švietimo agentūra siūlo, kad nuo 2024-2025 metų valstybinių brandos egzaminų vertinimą sudarytų dvi dalys, numatyti du tarpiniai lietuvių kalbos patikrinimai. Agentūra pateikė valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo projektą. Planuojama, kad nuo 2024-2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 60 balų už brandos egzaminą ir 40 balų už tarpinį patikrinimą.