švietimas

Vilniuje ketvirtadienį atidaromas Lietuvos įtraukties švietime centras. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), šis centras padės plečiant įtraukties principų taikymą mokyklose ir siekiant suteikti kuo daugiau pagalbos ugdymo įstaigoms, švietimo pagalbos tarnyboms. Jo  tikslas –  padėti švietimo bendruomenei priimti ir ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus,  ugdymą grįsti įtraukiojo ugdymo kultūra ir praktika.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokytojams būtina skirti daugiau dėmesio, empatijos ir pagarbos, kurie leistų lengviau pakelti mažus jų atlyginimus.  „Kasdien dirbate su tuo, kas brangiausia, – jaunomis, augančiomis sielomis. Tai be galo atsakingas darbas. Mes esame jums skolingi dėmesio, empatijos, gero žodžio ir pagarbos“, – antradienio vakarą Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Seimas antradienį atmetė opozicijos inicijuotas Švietimo įstatymo pataisas, kad lytiškumo ugdymo temos būtų integruotos į tikybos ar etikos pamokas. Už tokią Švietimo įstatymo pataisą antradienį balsavo 56 Seimo nariai, o prieš buvo 43 ir susilaikė 23 parlamentarai. Už pataisas balsavo opoziciniai „valstiečiai“ bei demokratai, bet buvo ir keletas balsų iš valdančiųjų. Prieš balsavo arba susilaikė didžioji dalis valdančiųjų konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovų.

Valdančioji Laisvės partija svarsto siūlyti kitais metais didinti valstybės kompensacijas vaikų būreliams, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Kol kas mes dar neregistravome savo pasiūlymo, norime atkreipti daugiau dėmesio į vaikų būrelius, nes nerimą kelia tos tendencijos dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo mokyklose. Vienintelis kelias, kaip valstybės išsprendę tas problemas, ypač, Islandija, tai per vaikų užimtumą.

Su streikuojančiais mokytojais nesusitariantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasirašė kolektyvinę sutartį su kitomis, streike nedalyvaujančiomis profsąjungomis. Keturios dėstytojus ir mokytojus vienijančios profsąjungos pritarė valdžios siūlomam atlyginimų didinimui, tačiau streikuojantys mokytojai nori daugiau, dėl to ginklų sudėti neskuba, toliau tęsia streiką.  Streikuojančių ir protestuojančių mokytojų žygis per Lietuvą tęsiasi.

Šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 1,5 tūkst. mokytojų, daugiausia – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno apskrityse, rodo interaktyvus mokytojų poreikio žemėlapis. Kaip nurodoma penktadienį pristatytame „Renkuosi mokyti“ žemėlapyje, sostinės apskrityje trūksta 401 mokytojo, Klaipėdos – 313 mokytojų, o Kauno – 222 mokytojų. Šiaulių apskrityje trūksta 200 mokytojų, Telšių apskrityje – 107 mokytojų, Marijampolės, Alytaus apskrityse – atitinkamai 72 ir 66 pedagogų.

Mokytojų streikas tęsiasi, o švietimo ministras pedagogų reikalavimams dar nenusileido. Į Vilnių iš Klaipėdos einanti pedagogų grupė aptirpo – iš 60 žygiavusių liko apie 20. O nuo Zarasų einančiuosius papildė mokytojai iš Utenos. Vis dėlto, bendras streikuojančių skaičius kiek apmažėjo – iki 2600. Kilometras po kilometro link Vyriausybės keliauja dvidešimt mokytojų ir iš Klaipėdos. Įveikta 70 kilometrų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Andriaus Navicko, kompromisiniai siūlymai nėra įgyvendinami, derybos toliau tęsis trečiadienį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Šiandien tikėjomės diskusijos kompleksinės apie visus pateiktus reikalavimus, tačiau žadėto kompleksinio požiūrio iš profesinės sąjungos nesulaukėme“, – žurnalistams antradienį sakė ministras. „Dėl darbo užmokesčio didinimo pirminis siūlymas buvo 56 proc.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Mokytojai streiką vadina pagalbos šauksmu.  Apie tai, ar ministrui pavyks susitarti su streikuojančiais mokytojais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Keli tūkstančiai šalies pedagogų ir maždaug iš 185 švietimo įtaigų pradeda streiką.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, su švietimo ministerija priimtus susitarimus dėl mokytojų atlyginimo didinimo, klasių mažinimo ir tolimesnių planų gerinti darbo sąlygas pirmadienį dar turės įvertinti taryba. Ji taip pat nuspręs, ar bus skelbiamas streikas.

Šiandien su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasiektas susitarimas dėl jų keltų reikalavimų, praneša Švietimo mokslo ir sporto ministerija pranešime žiniasklaidai.  Su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“  sutarta dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.

Prasidėjo paskutinieji mokslo metai iki visoje Lietuvoje nuo 2024 metų įsigaliosiančio įtraukiojo ugdymo modelio. Mokyklose stebima, kad pamažu autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai jau dabar pradeda lankyti bendrojo ugdymo mokyklas. Ir nors visoms šeimoms nauja mokslo metų pradžia – jaudinantis, o tuo pat metu iššūkių kupinas metas, tačiau autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimoms susidoroti su nerimu dėl nežinomybės mokykloje gali būti nepaprastai sunku.

Pastaraisiais metais švietimo pasaulis išgyvena nepaprastas permainas, kurias lemia nenumaldoma technologijų plėtra. Tradicinė klasė nebėra vienintelė mokymosi vieta, kadangi virtualios klasės, jau tapo nauja kasdienybe. Ši skaitmeninė evoliucija žada pokyčius, kurie neapsiriboja vien tik patogumu – ji formuoja pačią švietimo sklaidos esmę. Šiame naujovių pilname pasaulyje hostingas kartais gali būti nepelnytai primirštas herojus, tyliai skatinantis gyvybingą virtualių klasių sritį.

Seimas antradienį po kelių nepavykusių bandymų priėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtas pataisas, nustatančias kriterijus mokyklų tinklo pertvarkai. Už tokias Švietimo įstatymo pataisas balsavo 71 Seimo narys. Pataisų iki šiol nepavyko priimti nuo pavasario, nes joms nepritariantys opozicijos politikai nesiregistruodavo balsavimui. Įstatymo pataisoms priimti reikia, kad balsavime dalyvautų ne mažiau kaip pusė, t. y. 71 Seimo narys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patiekti nauji siūlymai dėl mokytojų atlyginimo augimo kol kas netenkina, pirmadienį paskelbė Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Pranešime nurodoma, kad tokį sprendimą penktadienį priėmė LŠDPS visuotinis pirmininkų susirinkimas. Penktadienį vykusiame derybiniame susitikime švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasiūlė mokytojams atlyginimus nuo sausio didinti 10 proc.

 Švietimo darbuotojų profsąjungos vadovo Andriaus Navicko teigimu, su Vilniaus miesto savivaldybe nuspręsta perkelti planuojamus pedagogų mitingus prie Vyriausybės dėl geresnių techninių galimybių. Pasak jo, Vinco Kudirkos aikštėje organizuoti mitingą yra saugiau nei prie Seimo ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM). „Derinant detales iškilo klausimas dėl apšvietimo, būti naktį prie Seimo yra sudėtinga, ten nepakankamas apšvietimas.

Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei patariantis ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad protestuojantys mokytojai elgiasi vaikiškai, užuot elgęsi pilietiškai. Šią mintį laidoje „Dienos komentaras“ ekonomistas ir atskleidė.  Komentuodamas švietimo darbuotojų streiką sakėte, kad jų reikalavimai šiek tiek primena vaikų darželį, kodėl taip manote? Lietuvoje yra didelė elito stoka.

Siūloma mokytojams atlyginimus nuo sausio didinti 10 proc., iš viso kitąmet – 21 proc., penktadienį paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Pristatėm beprecedentį siūlymą, tokio augimo tiek biudžetu, tek darbo užmokesčio pokyčiu nėra buvę mūsų istorijoje, kitais metais darbo užmokestis mokytojams didėtų 21 procentu, pirmas žingsnis būtų 10 procentų nuo sausio“, – po derybinio susitikimo su profesinių sąjungų atstovais penktadienį žurnalistams sakė G. Jakštas.

Jei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nuspręstų iš savo gretų pašalinti praėjusią savaitę pasipiktinimo bangą savo pasisakymais sukėlusį Audrių Skaistį, tai įrodytų, jog valdantieji bent „kažkaip“ įvertino jo žodžius, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Jeigu konservatoriai išdrįs Skaistį išmesti iš partijos, tai bus požymis, kad jie kažkaip vertina tai, ką jis pasakė“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas penktadienį tęs derybas su profesinių sąjungų atstovais dėl algų mokytojams kėlimo. G. Jakštas antradienį per derybas profesinėms sąjungoms pasiūlė atlyginimus pedagogams kitąmet kelti 20,5 procento: nuo sausio – 6 proc., o likusią dalį pridėti rugsėjį. Profsąjungų atstovai su tuo nesutinka, jie reikalauja nuo naujų metų darbo užmokestį didinti svariau.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) skelbia radusi kompromisą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak profsąjungos vadovo Egidijaus Milešino, derybinėje grupėje pavyko sutarti dėl mažesnių klasių formavimo. Tačiau, jo teigimu, dėl atlyginimų kėlimo sutarimo dar nėra. „Derybinėje grupėje pavyko susitarti dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo ir griežtesnės kontrolės savivaldybėms.

Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad mokytojai, trečiadienį įvertinę ministerijos pateiktą pasiūlymą kitais metais atlyginimus didinti 20,5 proc., neatsitraukia nuo ketinimų streikuoti. Jo teigimu, po šio pasiūlymo dar daugiau mokytojų nusprendė prisijungti prie streiko. „Dabartiniai ministerijos siūlymai yra negerbiantys mokytojų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų plečiamos galimybės skaitmenines priemones naudoti ugdyme, tačiau tam papildomai prireiktų 4,6 mln. eurų kasmet. Šį vertinimą pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, išanalizavusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Artūro Žukausko atitinkamą Švietimo įstatymo pakeitimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktas pasiūlymas kitais metais didinti mokytojų atlyginimus 20,5 proc. netenkino pedagogų profsąjungų. Streiko planų neatšaukiančios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, antradienį nebuvo rastas sutarimas nei dėl atlyginimų didinimo, nei dėl mokinių skaičiaus klasėse ar mokytojų krūvių mažinimo. „Sutarimo dėl nieko neradome, nes iš esmės klausėme tik jų siūlymų.

Seimas sudarė apkaltos komisiją Remigijui Žemaitaičiui. Valdantieji jį kaltina antisemitizmu, kai šis feisbuke parašė ne vieną kritišką žydų atžvilgiu įrašą. Pats Žemaitaitis sako, kad kritikavo konkrečius žydUs, o ne visa tautą, o apkaltos procesu tik džiaugiasi – esą gaus nemokamos reklamos. Panašiai galvoja ir kone visa opozicija, ji atsisakė dalyvauti procese, sakydami, kad tai konservatorių bandymas politikuoti, nes galimą Žemaitaičio antisemitizmą jau tiria teisėsauga.

Švietimo ministras Gintautas Jakštas antradienį pranešė, kad pasiūlė pedagogų profsąjungoms kitąmet nuo sausio didinti mokytojų atlyginimus 6 procentais, bet paramos nesulaukė. „Mūsų pirminis siūlymas (...) buvo nuo sausio didinti tiek, kiek planuojamas vidutinio šalies darbo užmokesčio augimas, koks yra prognozuojamas, tai yra 6,5 procento, o likusi dalis – nuo rugsėjo 1 dienos, tačiau šitie žingsniai netenkino profesinių sąjungų“, – žurnalistams po susitikimo su profsąjungomis sakė ministras.

Vilniaus miesto savivaldybė jau gavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) kreipimąsi dėl leidimų rugsėjo 29-ąją piketuoti prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Seimo. „Esame gavę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešimą apie nuo rugsėjo 29 d. planuojamus piketus prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Seimo“, – teigiama Eltai perduotame savivaldybės komentare. „Leidimų derinimas numatytas kitą savaitę“, – priduriama komentare.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dalies politikų ir tėvų organizacijų sukritikuota gyvenimo įgūdžių programa svarbi, bet ją reikia įgyvendinti tam pasiruošus. „Tai yra atsakingas ugdymo baras, vaikai turi gauti visas žinias apie save supantį pasaulį, bet jeigu akivaizdžiai žinome, kad trūksta mokytojų, kad užsiiminės šiuo labai atsakingu ir jautriu dalyku žmonės, kurie galbūt neturi tam specialaus pasirengimo, galime priskaldyti malkų“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.

Dalyje šalies švietimo ir ugdymo įstaigų penktadienį prasidėjus dviejų valandų įspėjamajam pedagogų streikui švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad planuojamas atlyginimų didinimas bus didžiausias šalies istorijoje. „Racionaliai žiūrint, tai bus didžiausias didėjimas šalies istorijoje“, - LRT radijui penktadienį teigė jis paklaustas, ar kitą savaitę ministerijos pateikiamas pasiūlymas tenkins ir nuo neterminuoto streiko sustabdys profsąjungos atstovus.

Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas žada viešinti garso įrašus, kuriuose, pasak jo, mokyklų vadovai spaudžia pedagogus atsitraukti nuo streiko idėjos. „Vadovai prašo (mokytojus – ELTA) išsibraukti iš streikuojančių sąrašų. Įrašų kol kas dar neturime, bet prašėme, kad įrašytų. Kokios pokalbio detalės, tada gal ir sužinosime... Planuojame tuos įrašus daryti ir viešinti.

Penktadienį vyks įspėjamasis mokytojų streikas, kuriame, anot protestą organizuojančios pedagogų profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko, turėtų dalyvauti apie 5 tūkst. mokytojų. A. Navicko teigimu, penktadienį streikuoti ketina 228 švietimo įstaigos. „228 švietimo įstaigos, apie 5 tūkst. mokytojų dalyvaus įspėjamajame streike“, – teigė jis. Pasak švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko, pedagogai streikuos pirmųjų dviejų pamokų metu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) paskelbus apie pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, Seimo opozicinių frakcijų atstovai teigia, jog toks žingsnis logiškas, tačiau patys dar nėra priėmę sprendimo šiuo klausimu.  Darbo partijos, pirmosios užsiminusios apie galimą pasitraukimą iš susitarimo, lyderis A. Mazuronis sako, kad „valstiečių“ sprendimas nieko nepakeis, nes susitarimas nebuvo vykdomas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) traukiasi iš nacionalinio politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos. „Mes traukiamės iš švietimo politikos susitarimo dėl to, nes  jis yra nevykdomas – iš 18 punktų praktiškai nė vienas punktas nėra vykdomas. Mes galime sakyti, kad po susitarimo pasirašymo, padėtis tik blogėja“, – Eltai teigė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį Seime pristatys, kaip įgyvendinamas partijų susitarimas dėl švietimo. G. Jakšto pristatymas numatytas plenarinio posėdžio darbotvarkėje Vyriausybės pusvalandžio metu.  „Ministras pristatys prieš dvejus metus pasirašyto politinių partijų susitarimo rezultatus – kas jau padaryta iki šių metų rugsėjo“, – BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.

Viena iš Lietuvos gimnazijų nuo mokslo metų pradžios atsisakė mobiliųjų telefonų, vos tik įžengiama į mokyklą.  Akmenės rajono savivaldybės atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintame įraše teigė, kad Ventos gimnazija parodė pavyzdį dėl mobiliųjų telefonų. „Savivaldybės ir Administracijos vadovai skyrė dieną apvažiuoti rajono ugdymo įstaigas ir apžvelgti, kaip pasirengta naujų mokslo metų pradžiai.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pasirašė partnerystės sutartį su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu dėl pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijų programų įgyvendinimo.  Agentūros teigimu, tai pirmoji iš šešių sutarčių su aukštosiomis universitetinėmis mokyklomis, kurios vykdys magistrantūros studijas pedagoginiams darbuotojams, kurie galės studijuoti nemokamai.    „Tyrimai rodo, jog iki 20 proc.

Poreikio keisti nacionalinį susitarimą dėl švietimo šiuo metu nėra, sako buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Planų keisti (susitarimo – BNS) nėra. Susitarimas galioja tik metus, tai yra labai svarbus dokumentas prie kurio ilgai dirbo visos politinės parlamentinės partijos ir tikrai nėra poreikio šiandien keisti nacionalinį susitarimą“, – BNS penktadienį sakė J. Šiugždinienė.

Kasmet, artėjant rugsėjo 1-ąjai, suaktyvėja diskusijos apie švietimo sistemą, mokytojų trūkumą, ugdymo turinį, švietimo įstaigų tinklą ir kitais klausimais. Šis mano pasvarstymas nepretenduoja į ekspertinį turinį. Tai nėra mano atstovaujamos partijos pozicija ar nuomonė. Tai, ką išdėstysiu, yra mano asmeninė nuomonė, kuri susidarė kaip tėvui, kurio trys vaikai lankė ir dalis dar tebelanko mokyklą, kaip mokyklos tėvų tarybos atstovo.

Pasitraukimas iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo būtų žala pačioms tokį sprendimą priėmusioms partijoms, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Apie galimą pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo paskelbusi Darbo partija tokiais grasinimais trauktis siekia padaryti spaudimą, sako šios opozicinės politinės jėgos lyderis Andrius Mazuronis. Anot jo, valdantieji nesilaiko įsipareigojimų švietimo bendruomenei.

Pasitraukimas iš partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos ir savo parašo atsiėmimas parodytų, kad ši problema neberūpi, o artėjant rinkimams tai tėra politinis šou, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. Opozicinė Darbo partija šią savaitę pranešė, kad jei pasitvirtins, jog partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas, jie svarstys trauktis iš jo.

Susitarimas dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo vykdomas ir bus vykdomas kitąmet, todėl kyla klausimų dėl planuojamo streiko teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad Vyriausybė, kaip ir žadėjo, įvykdys, jog kitąmet vidutinis pedagogų darbo užmokestis siektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 procentų. „Mes tikrai šitą rodiklį kitų metų rudenį pasieksime.

Opozicinė Darbo partija teigia, kad partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas, todėl ketina svarstyti apie pasitraukimą iš jo. Kaip antradienį pranešė partija, skiriant vis daugiau biudžeto lėšų švietimui, tai neatsispindi kokybės kėlime bei mokytojų atlyginimuose. Anot „darbiečių“, nepasiekti ir nesiekiami įsipareigojimai, jog iki 2024-ųjų pabaigos vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako manantis, kad dėl rugsėjo viduryje planuojamo mokytojų streiko pralaimės visi. „Manau, kad iš šito streiko pralaimėtojais išeisime visi, dėl to labai tikiuosi, kad pavyks susitarti. Mes esame visada atviri pokalbiams“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Jakštas. Jis pridūrė manantis, kad streikas nėra geriausias pasirinkimas.

Iki mokslo metų likus savaitei, Vilniuje ketvirtadienį rengiama kasmetinė švietimo konferencija.  Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, joje bus aptarti strateginiai švietimo siekiai ir artėjančių mokslo metų veiklos kryptys bei iššūkiai, pristatoma švietimo būklės apžvalga.  Konferencijoje dalyvaus Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, mokyklų vadovų ir mokytojų, savivaldybių, asociacijų, profesinių sąjungų, mokslininkų atstovai.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai paskelbus apie pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, jog papildomų reikalavimų buvo sulaukta vasarį, o kai kuriuos jų vadina nerealiais.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį nusprendė skelbti streiką. Apie tai BNS pirmadienį informavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. „Diskutavome dvi dienas ir priėmėme sprendimą skelbti (streiką – BNS). Tikslias datas ir laikus, kaip viskas vyks, skelbsime rytoj“, – sakė jis. Anot jo, streikas skelbiamas dėl mokytojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio problemų.

Nuo šio rudens mokyklose – reformų metas: atsinaujins bendrosios ugdymo programos, o vienuoliktokai ruošis tarpiniam pasiekimų patikrinimui. Nedingo ir pažadas iki 2025 metų mokytojo profesiją paversti prestižine. Tačiau realybė – kitokia. Dalyje mokyklų neužtenka nė vadovėlių, o iš savo algos neišgyvenantys mokytojai vasaromis uždarbiauja užsienyje.  36-erius metus nedidelėje kaimo mokykloje Kelmės rajone dirbanti geografijos mokytoja jau 15 metų vasaromis uždarbiauja užsienyje.

Rugsėjis jau ant nosies, o Kėdainių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose, kaip ir daugumoje Lietuvos mokyklų, trūksta mokytojų – net 23 įvairių dalykų pedagogų, įskaitant psichologus ir darželio auklėtojus.