švietimas

Vilniaus rajono savivaldybės taryba kitą savaitę svarstys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymą įtvirtinti pinigines premijas vyresniųjų klasių moksleiviams už gerą mokymąsi, šimtukus valstybiniuose egzaminuose. Tarybos sprendimo projekte numatyta, kad 5–10 klasių ir I–IV gimnazinių klasių moksleiviams, jei šie gaus aukščiausius, dešimties balų, metinius įvertinimus už visus mokomuosius dalykus, būtų skirtos 500 eurų premijos.

Pernai tik pusė būsimų Lietuvos pirmokų buvo patikrinti dėl tuberkuliozės. Ši liga pernai buvo nustatyta 23 testuotiems vaikams, šešiems diagnozuota atvira forma. Medikai sako, kad tėvai mažiau skiepija vaikus, tokiu būdu mažiau skiepija ir nuo tuberkuliozės. Lietuvoje skiepą nuo tuberkuliozės gauna kiekvienas ligoninėje gimęs naujagimis, pranešė LNK Žinios. Po to prieš mokyklą atliekamas Mantu reakcijos tyrimas.

Kvietimą mokytis profesinėse mokyklose šių metų pagrindinio priėmimo vasaros etapo metu gavo beveik pusantro šimto stojančiųjų daugiau nei pernai, valstybės finansuojamų vietų skaičius augo pusšimčiu. Penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, kvietimą mokytis gavo 18 632 stojantieji, pernai – 18 490. 18 161 iš šiemet įstojusiųjų gavo kvietimus į valstybės finansuojamas mokymo vietas.

Praūžę valstybiniai egzaminai vėl sukėlė daug aistrų. Klausimų kilo dėl matematikos egzamino vertinimo, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temų, šaršalą sukėlė ir įtarimai, kad biologijos egzamino užduotys ne vienerius metus yra plagijuotos. Ramybės nėra ir dėl artėjančių mokslo metų – nesutariama tiek dėl naujos bendrojo ugdymo programos, tiek dėl tarpinių atsiskaitymų.

Šį rudenį 15-oje šalies savivaldybių pradės veikti per 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriose kartu besimokantys įvairių ugdymosi poreikių vaikai gaus papildomą pagalbą, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Atviroje klasėje kartu su kitais mokiniais ugdysis nuo vieno iki trijų mokinių, kurie turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat galės mokytis keletas nedidelių specialiųjų poreikių turinčių vaikų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia derinimui sprendimus dėl tarpinių gimnazistų trečiokų patikrinimų, juos numatoma leisti perlaikyti pirmiesiems, išbandysiantiems šį egzaminą.  Kaip pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tarpiniai patikrinimai vyks III gimnazijos klasėje, juos mokiniai laikys pavasarį. Juos bus galima perlaikyti paskutinėje gimnazijos klasėje, o į galutinį egzamino rezultatą bus įskaičiuotas aukštesnis rezultatas.

Nuo artėjančių mokslo metų aukštosios mokyklos siūlys būsimiems ir esamiems švietimo įstaigų vadovams nemokamas specializuotas magistrantūros studijų programas.

Šią savaitę darbą pradėjo naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Šis teigia, kad esančios krypties nekeis ir to, kas jau priimta, neatšauks, mat pats dalyvavo rengiant švietimo programą.

Šalies verslo įmonių atstovai su nerimu žvelgia į jaunąją kartą. Verslininkai sako, kad jiems darbuotojų ir specialistų labai trūksta, o prisivilioti juos – sunku. Didelė dalis jaunimo nori gauti didelę algą, itin lankstų grafiką bei kitus privalumus, nors patys neturi nei pakankamos kvalifikacijos, nei įgūdžių. Drabužių siuvykloje pats darbymetis. Įmonės atstovai sako, kad priimtų dar siuvėjų, bet pasirinkimas menkas. O surasti aukštesnės kvalifikacijos specialistų – beveik neįmanoma.

Nyderlandai antradienį pranešė, kad ketina uždrausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais pamokų metu, kad šie netrukdytų ugdymo procesui. Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji laikrodžiai trukdo mokiniams dalyvauti ugdymo procese. Tokia taisyklė turėtų įsigalioti kitais metais. „Daugėja įrodymų, kad mobilieji telefonai daro žalingą poveikį pamokų metu“, – teigiama Nyderlandų vyriausybės išplatintame pranešime.

Mokinių sutelktumas įstaigoje yra lemiantis faktorius ugdymo kokybei užtikrinti, o ilgesnė kelionė iki gimnazijos neturėtų būti problema vyresniųjų klasių mokiniams, sako naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Tikrai yra reikalingas sutelktumas, tiek dėl pačių mokinių, tiek dėl mokytojų.

Gitanas Nausėda paskyrė naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą, kuris jau antrą kartą liepos 3 d. lankėsi Prezidentūroje. G. Jakštas Prezidentui pristatė savo komandą, aiškino, kad nemato kliūčių, kodėl G. Nausėda neturėtų jam leisti vadovauti ministerijai. Kandidatas į ministrus pažadėjo tesėti švietimo bendruomenei dalintus pažadus ir pasakojo apie planus skirti didesnį dėmesį darbų pristatymui visuomenei.

Prezidentūroje kandidatas į naujus švietimo, mokslo ir sporto ministrus – Gintautas Jakštas. Gitanas Nausėda davė G. Jakštui namų darbų ir pakvietė pokalbius pratęsti po savaitės. Tačiau jau dabar aišku, kad G. Jakštui tektų sėsti ant ypač karštos kėdės. Reikėtų tęsti ne tik krūvą prieštaringai vertinamų reformų, bet ir derėtis su mokytojų profsąjungomis, kurių dalis dėl per mažų atlyginimų jau kalba apie streiką.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl Švietimo įstatymo pataisų, kurios nustatytų kriterijus bendrojo ugdymo programas vykdančioms mokykloms, priėmimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakeitimus parengė po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kad dabartinė tvarka, kai mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė Švietimo įstatymo eilės straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūlomi bendrieji ir specialieji kriterijai mokykloms.  Įstatymo nuostatuose apsiribojama kiekybiniais rodikliais, kurie tampa realia grėsme daugeliui švietimo įstaigų tiek regionuose, tiek miestuose.

Po daugiau nei 9 mėnesių pertraukos premjerė Ingrida Šimonytė apsilankė prezidentūroje ir susitiko su Gitanu Nausėda. Ji pateikė naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą – į postą siūlo dabartinį viceministrą Gintautą Jakštą. Ar kandidatas įtiks šalies vadovui, dar nežinia. Apžvalgininkai neabejoja, kad atviros priešpriešos akivaizdoje G. Nausėda stengsis patampyti nervus valdantiesiems ir neskubės tvirtinti naujo I. Šimonytės ministro.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitikime su švietimo bendruomenės atstovais aptars lūkesčius naujajam švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Anot prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, per susitikimą taip pat numatoma aptarti situaciją ministerijos kuruojamose veiklos srityse, svarbiausius darbus jose. Švietimo ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės 24-osios, kai iš pareigų atsistatydino tuometinė ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė.

Grupė Seimo narių pirmadienį vyksta į Lenkiją įvertinti lietuvių švietimo padėties, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. „Seimo delegacijos išvykos į kaimynę Lenkiją tikslas – susipažinti ir įvertinti švietimo padėtį Lenkijos lietuvių bendruomenėje, išklausyti jos problemas ir lūkesčius“, – sakė delegacijos vadovas, Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas. „Į kokybę orientuotas tautinių mažumų švietimas yra tiek Lietuvos, tiek ir, tikiu, Lenkijos interesas“, – teigė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad jos inicijuojame pasitarime dalyvavę mokyklų vadovų, mokytojų, mokinių atstovai sutarė dėl esminio principo – ugdymo turinio atnaujinimo negalima stabdyti. Kaip nurodoma penktadienį išplatintame pranešime, susitikime buvo aptartas pasirengimas naujiems mokslo metams, daugiausia dėmesio skirta atnaujintam ugdymo turiniui ir ką dar reikia padaryti iki rugsėjo, ruošiantis nelyginėse klasėse dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas.

Ketvirtadienį prasideda priėmimas į aukštąsias ir profesines mokyklas. Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų. Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis aukštosiose mokyklose bus siekiama neriboti valstybės finansuojamų vietų.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) numato skirti 23,6 mln. eurų. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, mokslo ir studijų institucijos bei verslo įmonės kviečiamos pretenduoti dėl valstybės finansavimo MTEP projektams, dalyvauti Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“. „Siekiame sudaryti geresnes galimybes mokslininkams ir verslo atstovams gauti valstybės finansavimą įgyven...

Seimas ėmėsi siūlymo griežtinti pamokų lankomumą nustatančią tvarką. Parlamentas šią savaitę pritarė tokioms Švietimo įstatymo pataisoms, už balsavo 96 Seimo nariai ir dešimt susilaikė. Svarstymas numatytas birželį. Projektus pristačiusi buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymėjo, kad praleistos pamokos turi didelę įtaką mokinių pasiekimams, o apie penktadalis visų praleistų pamokų yra nepateisintos.

Vadinamasis čekių skandalas, į kurį pateko ir buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, nusmukdė ne tik pačios politikės, partijos reitingus, bet ir viso švietimo sektoriaus, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ balandį atlikta apklausa. Jos duomenimis, gegužę švietimu pasitikėjo 39,3 proc. respondentų, nepasitikėjo 15,3 proc., prieš mėnesį pasitikėjimas šiuo sektoriumi siekė 48,2 proc., nepasitikėjimas – 9,5 procento.

Šveicarija investicijoms į Lietuvos sveikatos apsaugą, švietimą ir pilietinį įsitraukimą skirs apie 46 mln. eurų, o Lietuva – dar apie 7 mln. eurų. Bendra investicija sieks apie 53 mln. eurų. Tai numatantį bendradarbiavimo susitarimą pirmadienį Vilniuje pasirašys finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvoje Martinas Michelet (Martinas Mišelė), ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurias Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė po Konstitucinio Teismo (KT) pastabų dėl mokyklų pertvarkos taisyklių. KT yra paskelbęs, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Vyriausybė skelbia pasiekusi tikslą, kad 5–8 klasių mokiniai nebesimokytų jungtinėse klasėse.  Tai įrašyta tarp teigiamų švietimo sistemos pokyčių Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuriai pirmadienį pritarė Ministrų kabinetas. Ataskaita toliau bus svarstoma Seime.

Ugdymo programos atnaujintos, tačiau mokytojai neturi net naujų vadovėlių. Pedagogai griebiasi už galvų, kaip nuo rugsėjo reikės mokyti vaikus, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad vadovėlių gali nebūti ir dar keletą metų. Kol kas nežinia ir ko bus reikalaujama vėliau mokinius egzaminuojant. Apie situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo aukščiausius rezultatus pasiekiančio Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Švietimo ministerijos planai ambicingi – į 11-ą klasę nepateks visi po žinių patikrinimo neperžengę 4 balų kartelės. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, remdamasis praėjusių metų mokinių pasiekimais, teigia, kad tai – 10 tūkst. moksleivių. Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis baiminasi, kad tokia situacija sukels sąmoningą, fiktyvų patikrinimo balų kėlimą, norint išlaikyti gimnazijos klases.

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) penktadienį paskelbė nutraukianti bendradarbiavimą su švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene dėl jos išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, kol ši neišsklaidys abejonių dėl išlaidų dirbant Kauno taryboje. „Lietuvos moksleivių sąjunga tikisi, jog Gerb. ŠMSM ministrė pateiks visas reikiamas ataskaitas, kurios išsklaidys šį kilusį skandalą“, – skelbė sąjunga savo „Facebook“ paskyroje.

Dešimtokų pasiekimų patikrinimas, įvedus keturių balų kartelę, turės pragaištingų padarinių mokykloms ir mokytojams, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. „Ji (įvesta kartelė – BNS) turės pragaištingų padarinių didelei daliai gimnazijų (...). Tai reiškia, kad mažėtų gimnazijų mokytojų krūviai, mažėtų atlyginimai, dalies mokytojų, mokyklų apskritai nereiktų, jas reikėtų uždaryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Sarafinas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuo rugsėjo mokykloms žada atnaujintas bendrojo ugdymo programas, tarpinius patikrinimus vienuoliktokams, inžinerijos mokslus ir krūvą kitų reformų. Tačiau švietimo bendruomenė įspėja – tam nepasirengta. Skambinama pavojaus varpais ne tik dėl informacijos trūkumo, bet ir dėl realių galimybių įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Lietuvoje labiausiai konkuruoja bendrasis ugdymas, kur vyksta didžiuliai virsmai.

Naujausi žurnalo „Reitingų“ autorių sudaryti šalies gimnazijų reitingai rodo, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tą didžiąja dalimi galėjo lemti pastarųjų metų švietimo politikų sprendimai. Trečiadienį žurnalo „Reitingai“ autoriai pristato naujausius švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus. Gimnazijų reitingai Atrankinių ir neatrankinių gimnazijų reitingai sudaryti vertinant gimnazijas pagal 24 skirtingus parametrus.

Prezidentūrai pasiūlius atidėti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą kol bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad ją reikėtų stabdyti. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa yra savarankiška programa, ji turi savo kriterijus, bus įgyvendinama taip, kaip įgyvendinama. Tikrai nemanome, kad reiktų kažką stabdyti ar kažką peržiūrėti“, – BNS sakė Klaipėdoje penktadienį besilankanti J. Šiugždinienė.

Valstybinės kolegijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė projektus, kaip ketina stiprinti savo veiklą, dalis siūlo susijungti su kita kolegija ar universitetu, penktadienį pranešė ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gina mokyklų tinklo pertvarką pažymėdama, kad antikonstituciniais Konstitucinis Teismas (KT) pripažino ne mokykloms keliamus kriterijus, o formą, kaip jie nustatyti. „Įvertinus Konstitucinio Teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad mokyklų tinklo kūrimo kriterijai pagal savo turinį yra antikonstituciniai, nepagrįsti ir negalimi taikyti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) trečiadienį paskelbus apie lėšas, skiriamas įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministeriją atsižvelgti į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą ir kuo greičiau Seimui teikti pasiūlymus dėl pertvarkos kriterijų, o iki tol programą stabdyti. „Prezidentas tikisi, kad Seimas įteisins ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius bendrojo ugdymo mokyklų tinklo tvarkymo kriterijus.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė. Be to, norintiesiems išmokti lietuviškai kyla sunkumų rasti kokybiškų kursų, gauti mokymosi priemonių. „Šių metų pradžioje turėjome minimaliai lėšų (lietuvių kalbos kursams – BNS) ir nepaisant to, galėjome padengti tą poreikį, kuris buvo.

Su didėjančiu pamokų nelankymu stojusi kovoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako ketinanti imtis griežtų priemonių. Siūloma, kad tėvai savo rašteliais galėtų pateisinti tik penkias dienas per mėnesį. Koks sprendimas bus priimtas, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Užsimojote kovoti su vaikais, praleidinėjančiais pamokas. Esą dabar jau tėvų rašteliais nepavyks pateisinti visų praleistų pamokų, tik 5 dienas per mėnesį.

Slaptas vaikų gyvenimas mokyklose – vaikai narkotikų gauna be problemų, svaiginasi vis dažniau, tačiau ne visada supranta, ką iš tiesų vartoja. Koks tikrasis problemos mastas? Ar dar įmanoma suvaldyti priežastis ar metas kovoti su pasekmėmis? Kas veiksmingiau – leisti ir šviesti, ar drausti ir bausti? ? Kokių strateginių sprendimų reikia nuo priklausomybių gelbėjant Lietuvos jaunimą? Pokalbis su mokytojais, specialistais ir politikais – 19.30 val.

Seimas imasi diegti vieno langelio principo suaugusiųjų švietimo sistemą. Parlamentas praėjusią savaitę savaitę po pateikimo vienbalsiai 112 balsų „už“ pritarė tokioms Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pataisoms, kurias inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). „Pakeitimais sudarome galimybę sukurti ir įveiklinti vieno langelio principu veikiančią suaugusiųjų švietimo platformą, kurioje besimokantieji, o ateityje ir įmonės galės turėti savo individu...

Šią savaitę paskelbus, kad narkotinių medžiagų pėdsakų aptikta 27-iose uostamiesčio mokyklose, policija ketina sustiprinti savo dėmesį švietimo įstaigoms. „Generalinis komisaras yra pavedęs savo padaliniams imtis atitinkamų papildomų priemonių. Pirmiausia tam tikrų prevencinių priemonių, patruliavimo prie mokyklų“, – Seime per Vyriausybės valandą sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Balandžio 8-oji yra Tarptautinė romų diena. Sėdėdama su keturiolikos metų jaunuoliu, negebančiu perskaityti nė vieno žodžio, kantriai vardinančiu raidę po raidės r o m ų  š v i e t i m a s, atsimenu seniai girdėtą socialinės darbuotojos ponios P. istoriją: „Ilgą laiką aš galvojau, jog turiu mokymosi sutrikimų. 1970–aisias, Didžiojoje Britanijoje, indų kilmės vaikus laikydavo kvailesniais, todėl daugiausiai laiko mokykloje praleisdavau kimšdama ir siūdama meškiukus.

Vilnius nuolat ieško švietimo gerovės kūrėjų – motyvuotų, tikslų siekiančių ir gerus organizacinius įgūdžius turinčių vadovų švietimo įstaigoms. Sostinė jau trečius metus investuoja į švietimo lyderių ugdymą, suteikdama „Švietimo lyderystės” studijas ISM universitete, be to, metų pradžioje padidino atlygį.

Atnaujintos ugdymo programos sudaro galimybę mokiniams prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo, sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė. „Parengus naujas programas, tai sudaro galimybę aktualizuoti jas ir atskleisti taip, kad mokiniai galėtų prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo“, – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė R. Krasauskienė.

Švietimo atstovai antradienį aptars pasirengimą dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas, kurios bus pradėtos diegti nuo šių metų rugsėjo.  Kaip rašoma Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) pranešime, atnaujintose programose stengiamasi orientuotis į kompetencijas, stiprinamas tarpdalykinis ugdymas. Įsigaliojus pokyčiams, mokytojai turės galimybę savo nuožiūra pasirinkti trečdalį mokomo dalyko turinio. Pasak agentūros, dalis atnaujintų programų jau taikomos švietimo įstaigose.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų, pernai ši suma siekė 13,4 mln. eurų. Tokiam nutarimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Rudenį turėtų startuoti vieno langelio principu veiksianti skaitmeninė švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi į...

Pirmajai nepriklausomybės metais Klaipėdoje statomai naujai mokyklai ruošiantis kitą rugsėjį atverti duris, nerimaujama, kad iki tol gali būti nespėta pasirengti ugdymo procesui. Dėl keletą kartų atliktų korekcijų mokyklos atidarymo data nusikėlė pora metų, o projektas pabrango nuo 11 iki 18 mln. eurų. „Iš tikrųjų planas toks, kad rugsėjo 1 dieną mokykla turėtų būti atsidaryta.