švietimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 280 mokytojų padėjėjų. Skaičiuojama, kad tai didžiausias šių darbuotojų augimas iki šiol. „Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ŠMSM nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose.

Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Monika Navickienė paskyrė naują švietimo viceministrą – Igną Gaižiūną. Jis bus atsakingas už bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimus. Naujasis viceministras pareigas pradės eiti, kai bus gautos tarnybų išvados, pirmadienį pranešė ministerija.

Alytiškiai skundžiasi dėl priimtų savivaldybės sprendimų perkelti priešmokyklinio ugdymo vaikų grupes iš darželių į mokyklas. Jie teigia, kad miesto taryba tokį sprendimą priėmė savavališkai, o tėvai praktiškai yra verčiami perkelti savo mažamečius vaikus į mokyklas. Nuogąstavimų vaikų tėvams kyla ir dėl to, kad tėvai negali nuspręsti į kokią mokyklą bus perkelta jų atžala.

Švietimo sistemai išgyvenant krizę prezidentas Gitanas Nausėda aptaria, kokias klaidas savo darbo laikotarpiu padarė pasitraukęs švietimo ministras Gintautas Jakštas. Pasak prezidento, dažnai pasirinkimo į šios srities ministro postą paprasčiausiai nebūna. Tiek šio bepasitraukiančio ministro atveju, tiek ir anksčiau. Pasak G. Nausėdos, būna pateikiama tik viena pavardė, todėl lieka tik vienintelis sprendimas. Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr.

Aštuntos klasės moksleiviai šiemet geriau moka lietuvių kalbą ir literatūrą, bet prasčiau – matematiką, rodo nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai. Aštuntos klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų vidurkis šiais metais siekia 70,2 proc. (2023 metais – 67,5 proc.), matematikos – 42,6 proc. (2023 metais – 48,7 proc.), pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Atsižvelgiant į augantį įvairių grėsmių skaičių, pasirengimas ekstremalioms situacijoms mokyklose tampa vis svarbesnis. Gerai parengtos mokyklos ne tik apsaugo mokinius ir darbuotojus pavojaus metu, bet ir leidžia jiems priimti protingus sprendimus, kai reikia veikti greitai ir racionaliai.

„Tik aklas galėjo nematyti“ problemų švietimo sistemoje, sako Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, reaguodamas į švietimo ministro atsistatydinimą, įsiplieskus tarpinių patikrinimų skandalui. Kas yra tas aklasis, kuris laiku nepamatė problemų? Ministras? O gal ir vyriausybės vadovė? „Dienos komentare“ klausiame Vytauto Mitalo. Ką tik atsistatydino krašto apsaugos ministras Anušauskas, dabar švietimo ministras.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui Švietimo įstatyme nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių švietimo įstaigos vadovas gali būti atšauktas iš pareigų. Siūlyme numatoma, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus kadencijai iš pareigų galėtų būti atšaukiamas praradus nepriekaištingą reputaciją ar paaiškėjus, kad konkurso metu nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Panevėžio miesto savivaldybė neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms paskirstė lėšas. Numatomoms veikloms finansuoti paskirstyta 10 tūkst. eurų.

Chaosu tapę vienuoliktokų tarpiniai atsiskaitymai – eksperimentas su mokiniais. Taip sako Vilniaus licėjaus direktorius. Su kokiomis problemomis susidūrė mokiniai ir ar prasminga buvo įdiegti tokią naujovę – „Dienos komentare“ pokalbis su Sauliumi Jurkevičiumi.

Nuo velykinio stalo – į egzaminų suolą. Nors moksleivių atostogos, vienuoliktokams – įtampos savaitė. Jie laiko bandomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Pasak mokytojų, ir šis patikrinimas neapsiėjo be kuriozų. Vietoj žadėtų 500 žodžių tekstų, kuriuos turėjo analizuoti, kai kurie mokiniai gavo vos 240-ies. Patys tekstai, anot pedagogų, buvo ne vienodo sunkumo, tad kokį balą gaus, iš dalies buvo ir laimės dalykas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ketvirtadienį susitiks su Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentu Jonu Trumpa. Susitikimo metu ketinama aptarti tarpinius vienuoliktokų patikrinimus, bus diskutuojama dėl jų perlaikymo sesijos. Taip pat ministras ir LMS vadovas aptars egzamino laiko ilginimą bei išlaikymo kartelės mažinimą. ELTA primena, kad prasidėjus tarpiniams patikrinimams kilo pasipiktinimo banga dėl netinkamai parengtų užduočių.

Po vienuoliktokų matematikos patikrinimo, kurio rezultatai lems pažymį brandos atestate, švietimo ministrą užplūdo moksleivių, mokytojų ir tėvų skundai dėl užduočių kokybės. Lengvesniu B lygiu matematiką besimokantys moksleiviai gavo uždavinius, kaip patys sako, sunkesnius nei sprendė stipresni A lygiu besimokantys jaunuoliai. Už užduotis atsakinga Švietimo agentūra bėdos nemato, o pats vienuoliktokų uždavinius sprendęs švietimo ministras užduotimis pasipiktino ir reikalauja komisijos.

Po to, kai įsibėgėjusi tarpinių patikrinimų sesija sulaukė nemažai kritikos strėlių dėl sudarytų užduočių, jų sudėtingumo ir programos neatitikimo, penktadienį švietimo ministras Gintautas Jakštas ir viceministras Ramūno Skaudžius surengė spaudos konferenciją. Ministras prisiėmė atsakomybę už chaotišką tarpinių patikrinimų procesą, užsiminė apie svarstymą pasitraukti bei pristatė sprendimų siūlymus, kurie dar nėra galutiniai.

Įsibėgėjus pirmą kartą vykstančiai vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai ketvirtadienį vyko matematikos A lygio patikrinimas. Nors kritikos lavina, griūvanti ant užduočių sudarytojų, jau nebestebina, šį kartą mokytojai ir mokiniai gavo kitokį siurprizą – daugelis sutaria, kad A lygio užduotys buvo lengvesnės nei vakar vykusio B lygio matematikos tarpinio patikrinimo užduotys, nors turėtų būti atvirkščiai.

Švietimo sektoriaus darbuotojai yra vyriausi Lietuvoje, jų amžiaus vidurkis – 50 metų, antri – sveikatos sektoriaus atstovai, kurių vidurkis – 48 m. teigia „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. Taip pat, anot jos, šiuose sektoriuose dirba daugiausiai asmenų, kuriems per 60 metų, švietime jie sudaro 26 proc. darbuotojų, o sveikatos sektoriuje – 25 proc.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Moksleiviai nuolatos įlindę į mobiliuosius telefonus per pertraukas ir netgi per pamokas – apie šių dienų realybę prabyla vis daugiau mokytojų ir ekspertų. Pasak jų, besaikis mobiliųjų naudojimas ne tik kelia problemų ugdymo procesui, bet ir neigiamai veikia vaikų psichologinę būseną. Lietuvoje yra tik dvidešimt mokyklų iš tūkstančio, kurios yra įsivedusios vidinę tvarką – mokymąsi be telefonų.

Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie tautinių mažumų ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė siūlymus viešai diskusijai. Tarp siūlymų: organizuoti daugiau lietuvių kalbos pamokų, visuomenių dalykų mokymas lietuvių kalba ir didesnis savarankiškumas savivaldybėms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, pedagogų ir visuomenės veikėjų nuomonė tvarumo ugdymo mokyklose klausimu nesutampa. Nors ŠMSM tikina, kad klimato kaitos, aplinkosauginės temos užkoduotos visose bendrojo ugdymo programose, mokytojai mano priešingai ir teigia, kad švietimo sistema tvarumo inicijuoti neskatina. Iniciatyva „Tvari Lietuva“ pasidomėjo, kaip tvarumo ugdymo svarbą bei integraciją mokyklose vertina skirtingų institucijų atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nepalaiko grupės parlamentarų inicijuojamų pataisų, kuriomis siūloma daliai mokyklų sudaryti galimybę apsispręsti, ar priimti specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus. Nors ministerija sutinka su kai kuriais įstatymo rengėjų argumentais, tačiau atkreipia dėmesį, kad dabartinis siūlymas turi tam tikrų spragų ir gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. „Mes suprantame, kodėl Seimo nariai teikia šį siūlymą.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kritikuoja pernai Seimui pateiktas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis, jo vertinimu, žengiamas žingsnis atgal, nes siekiama atsisakyti įtraukiojo ugdymo.   „Iš esmės įstatymo pakeitimais siūloma atsisakyti įtraukiojo ugdymo idėjos, kuri, pagal 2020 metais priimtas Švietimo įstatymo pataisas, turėtų įsigalioti nuo šių metų rugsėjo 1 d“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė  T. V.  Raskevičius.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose antradienį aštuntokams vyksta Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), kuriame dalyvaus 30 tūkst. aštuntokų. Kaip ir ankstesniais metais, NMPP vykdomas elektroniniu būdu. Aštuntokai atliks lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo testą, o vasario pabaigoje tikrinsis matematikos gebėjimus. Patikrinimai pasibaigs vasario 29 dieną gimtosios kalbos (lenkų, rusų, baltarusių) skaitymo testu aštuntokams. Šiais metais NMPP ketina dalyvauti 96,2 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas kritikuoja kai kurių savivaldybių iniciatyvą iš dalies kompensuoti korepetitoriaus paslaugas. Pasak jo, prasmingiau būtų šias lėšas investuoti į mokyklose jau dirbančių mokytojų kontaktinių valandų skaičiaus didinimą.

Kaune ketvirtadienį vyksiančioje Aukštųjų mokyklų mugėje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ekspertai atsakys į klausimus esamiems ir būsimiems abiturientams. Švietimo ekspertai pristatys šių ir ateinančių metų valstybinių brandos egzaminų bei priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, patars, kaip sėkmingai planuoti karjerą, atsakys į mokiniams, jų tėvams ir mokytojams rūpimus klausimus.

Diskusija dėl rusiškų mokyklų likimo nesibaigia. Visuomenininkai tokias mokyklas laiko propagandos židiniais, o rusakalbiai, gyvenantys Lietuvoje, skundžiasi diskriminacija. Yra ir ne tokių drąstiškų pasiūlymų, kaip visiškas rusų mokyklų naikinimas, ekspertas ragino tokias mokyklas transformuoti.

Privačiose mokyklos kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Taip išaugęs mokamo švietimo poreikis kai kuriuos politikus ir ekspertus neramina – anot jų, dabartinė vykdoma politika tyčia Lietuvą stumia mokamo švietimo link. Kiti į tai žiūri pozityviau, akcentuoja, kad privačių mokyklų tinklo plėtra atneša ir daug teigiamų rezultatų, tačiau mano, jog bet kokiu atveju politikai turėtų atlikti stebėseną, kad privataus mokslo tinklas neišsipūstų per daug.

Seimas dar kartą atidėjo centralizuotą priėmimą į švietimo įstaigas – nuo 2024 metų iki 2026 metų sausio. Parlamentas priėmė tokia Švietimo įstatymo pataisą, nukeldamas įsigaliojimo datą. Toks sprendimas priimtas už balsavus 62 Seimo nariams, prieš buvo 14 ir susilaikė 19 parlamentarų. Nukelti centralizuoto priėmimo į mokyklas ir kitas švietimo įstaigas datą pasiūlė buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Naujausias tarptautinis tyrimas parodė – penkiolikmečių lietuvių matematinis raštingumas dar labiau suprastėjo. Švietimo ministras ramina – nukritome tik šešiais taškais ir vis dar esame aukščiau tyrime dalyvavusių šalių vidurkio. Tačiau specialistams bado akis, kad kone kas trečias devintokas neįveikė antro lygmens iš šešių galimų. Mokytoja Giedra Norvaišienė matematikos moko įvairių klasių gimnazistus, bet nerimą kelia devintokų žinios.  „Įspūdis toks, kad jie atėjo nemokėdami dirbti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniuje penktadienį vyks Lietuvos švietimo ministrų diskusija, bus įteikti ministerijos garbės ženklai. Diskusijoje apie švietimo istoriją, dabartį ir ateities strategijas dalyvaus ministras Gintautas Jakštas bei pareigas ėję ministrai: Darius Kuolys, Remigijus Motuzas, Roma Žakaitienė, Audronė Pitrėnienė, Algirdas Monkevičius, nuotoliu prisijungs Jurgita Petrauskienė.

Darbo partijos svarstymai trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo rodo atsakomybės vengimą, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Jis neabejoja, kad kitąmet bus įvykdytas susitarime numatytas tikslas, jog vidutinė pedagogų alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad vien tik brandos egzaminų vertinimas neparodo mokyklų ugdymo kokybės. „Jeigu matuosime tik brandos egzaminus ir galutinį tašką, tai tikrai neparodo ugdymo kokybės. Suprantame, kad yra mokyklos, atsirenkančios mokinius ir tai, kad finale galbūt pasiekia geresnius rezultatus, tai tikrai nerodo, kad kažkuri mokykla buvo geresnė“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Jakštas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepritaria parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymui panaikinti Švietimo tarybą. „Komitetas griežtai nesutinka su siūlymu likviduoti Lietuvos švietimo tarybą ir pažymi, kad Lietuvos švietimo taryba, kaip ekspertinė, nuo politinės valdžios nepriklausoma institucija, yra labai svarbi ir reikalinga siekiant kokybiškų ir laiku pateiktų pastabų bei siūlymų dėl su švietimu ir mokslu susijusių teisės aktų rengimo, svarstymo ir priėmimo“, – teigiama ...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) per visuotinį pirmininkų susirinkimą penktadienį sutarė, jog nuo pirmadienio pereis prie pasyvių streiko veiksmų, o vėliau vėl imsis aktyvių veiksmų. „Gruodžio 5 d. kviesime visus mokytojus vėl aktyviai jungtis prie atnaujinamų aktyvių streiko veiksmų, kad būtų akivaizdžiai išreikšta švietimo bendruomenės nuomonė apie susidariusią situaciją. Taip pat mūsų atstovai stebės Seimo posėdį, kuriame tą dieną bus priimamas biudžetas.

Netrukus 3000 mokytojų atnaujins streiką ir jis bus didesnis nei prieš mėnesį. Pamokas nutrauks ir prie Seimo rinksis Andriaus Navicko vadovaujamai profsąjungai priklausantys pedagogai. Ministras Jakštas ragina mokytojus nestreikuoti, susitikęs su Navicku dar tikėjosi jį perkalbėti. Abi pusės nenusileidžia – ministras tikina, kad daugiau pinigų neturi iš kur ištraukti. Navickas aiškina, kad proveržį galima pasiekti tik streikais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė kriterijus mokyklų tinklui: mažiausias mokinių skaičius klasėje liktų aštuoni, su išimtimis tautinių mažumų mokyklose ar lietuviškoms mokykloms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Taip pat numatoma, kad keturiems mokiniams turėtų tekti bent vienas prie tinklo prijungtas kompiuteris.

Finansavimas švietimui tenkinant streikuojančios pedagogų profesinės sąjungos reikalavimus galėtų dar didėti tik mažinant asignavimus kitoms sritims, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Matome, kokia yra situacija, koks yra biudžeto projektas, kokia yra raudonoji linija, riba – 3 procentai, iš esmės dabartiniame projekte ji yra pasiekta. Nebent tik būtų sumažintas finansavimas kažkuriai kitai sričiai. kitų galimybių kaip ir nėra“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Vienai iš profsąjungų trečiadienį ketinant vėl pradėti streiką, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatys 2024 metų švietimo biudžeto projektą. Kaip pranešė ministerija, ministras pristatys ir tai, kas daroma gerinant pedagogų darbo sąlygas, kaip sprendžiamos mokytojų keliamos problemos. Į renginį kviečiami mokytojai, mokyklų vadovai, visi besidomintieji švietimu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parengė parlamentui pavaldžių patariamųjų institucijų pertvarkos koncepciją – ji siūlo Lietuvos švietimo tarybą išformuoti, o penkias kitas įstaigas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Opozicija nusitaikė į privačias mokyklas ir gydymo įstaigas – sako, jos kraunasi pelnus, todėl abejoja, ar joms reikia duoti biudžeto pinigų, kai gauna jų už mokslą ir gydymą iš klientų. Tiek valdantieji, tiek privatininkai kraupsta nuo tokių svarstymų – nurėžę valstybinius pinigus privačioms įstaigoms pažeistų Konstituciją ir nuskriaustų mokinius bei ligonius. Vilnietė Erika dukrą į pirmą klasę leido mokytis privačioje mokykloje.

Tam, kad žmonės galėtų augti ir tobulėti, būti savarankiški ir sėkmingi greitai besikeičiančiame šiuolaikiniame gyvenime, jie privalo turėti tiek kognityvinių (pažintinių), tiek nekognityvinių (emocinių) gebėjimų bei savybių, kurios padėtų jiems siekti savo tikslų.

Skandalas vienoje iš Vilniaus profesinio mokymo įstaigų. Specialių poreikių ir protinę negalią turintys mokiniai, pasak kai kurių tėvų, patiria spaudimą, patyčias ir grasinimus iš mokyklos pedagogų. Į TV3 žinias kreipėsi moteris, kurios sūnui mokymo centro pedagogai, kilus konfliktui su kitais mokiniais, grasino psichiatrine ligonine. Negana to, kitoje klasėje besimokančio vaiko mama pasakoja, kad jos sūnų mokytojai neretai vadina negriuku ir juoduku.

Seimas svarstys Švietimo ir mokslo komiteto inicijuotą pataisą, kuria universitetams būtų išlaikyta galimybė pasikviesti dėstytojus iš užsienio, kai jie nedirba atitinkamose mokslo ar studijų įstaigose. Parlamentas šią savaitę po pateikimo bendru sutarimu pritarė tokiai Mokslo ir studijų įstatymo pataisai, toliau ją svarstys komitetai, į Seimo salę svarstymui pataisa turėtų grįžti dar lapkritį.

Moksleiviai per pertraukas ne tik žaidžia žaidimus telefone, bet ir filmuojasi pusnuogiai, dalijasi tokiais įrašais, o tada prasideda nevaldomos patyčios. Todėl vis daugiau ugdymo įstaigų draudžia mokyklos teritorijoje naudotis mobiliaisiais. Nuo rugsėjo tik mokytojai leidus telefonus per pamoką naudoja Akmenės rajono Ventos gimnazija. O neseniai juos uždraudė ir Širvintų pradinė mokykla. Ko prisigalvoja laikinai netekę telefonų, pasakoja patys vaikai.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti mokslo ir studijų institucijų viešuosius pirkimus. Pataisų iniciatoriaus, Seimo Ateities komiteto pirmininko Raimundo Lopatos teigimu, jos leistų efektyviau pirkti iš užsienio tiekėjų.  R. Lopatos teigimu, pataisos iki dviejų mėnesių sutrumpintų pirkimų procedūras atliekant supaprastintus pirkimus – būtų  atsisakyta pažymų, patvirtinančių, kad tiekėjas yra patikimas.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, atlikęs narkotinių medžiagų pėdsakų patikrinimus 19-oje mokyklų, daugiau kaip pusėje jų rado.  Patikrinimus biuras atliko pavasarį, gegužės 30–birželio 6, ir rudenį – rugsėjo 25–28 dienomis. Tyrimai buvo atliekami mokyklose, vykdančiose bendrojo lavinimo ugdymą, ir neformaliojo švietimo įstaigose – sporto ir meno mokyklose.

Mokiniai mokytojus spardo, kandžioja, muša, plėšo ir į juos mėto vadovėlius, o visa tai matantys kiti mokiniai iš siaubo slepiasi po suolais. Taip atrodo Švietimo ministerijos noras skubotai integruoti specialiųjų poreikių vaikus į mokyklas. Pedagogai sutinka – graži mintis, kad visi vaikai mokytųsi įprastose klasėse, bet trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų specialiųjų poreikių mokiniui per pamokas, todėl kenčia ir pats vaikas, ir visa klasė.

Vilnius reorganizuoja 12 neformalaus švietimo ir ugdymo įstaigų, jas paverčiant Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ filialais. Kaip antradienį nurodė savivaldybė, dėl perteklinių administracinių procesų dalis iš savivaldybės biudžeto skiriamų lėšų šiuo metu yra naudojamos neefektyviai. Tikimasi, kad pokyčiai sutaupys ne mažiau kaip po 1 mln. eurų per metus. Vilnius pabrėžia, kad reorganizacija neigiamos įtakos vaikams, jų tėvams ir mokytojams neturės.

Dar vienas iššūkis ir galvos skausmas mokytojams – net du trečdaliai moksleivių naudoja dirbtinio intelekto technologijas. Tiesa, ne tik ieško informacijos, bet ir dirbtinio intelekto programoms deleguoja už juos atlikti namų darbus, parašyti rašinius, išspręsti užduotis. Mokytojai dar tik suka galvas, kaip neapsigauti ir atskirti moksleivių gudrybes. Kelia ir probleminį klausimą: ką daryti, kad vaikai sugebėtų mokytis patys, įdėtų pastangų į darbus ir neužaugtų nieko taip ir neišmokę.