švietimas

Turkijos parlamento nariai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį vaikus bus galima anksčiau pervesti į islamiškas mokyklas, tačiau kai kurie parlamentarai savo teisumą bandė įrodyti kumščiais, informuoja BBC. Pagal įstatymo reformą, privalomas švietimas prailgintas nuo 8 iki 12 metų, o į specialias mokyklas vaikus galima pervesti jau nuo 10 metų amžiaus.

Prienų politikams nusprendus reorganizuoti keturias švietimo įstaigas, nesiliauja mokyklų bendruomenių protestai. Anot politikų, mokyklos reorganizuojamos mažėjant vaikų skaičiui ir siekiant išlaikyti didžiąsias mokyklas bei sutaupyti lėšų. Nors kiek jų bus sutaupyta, dar nėra paskaičiuota, praneša LTV „Šiandien“. Prie Prienų savivaldybės protesto akciją surengė į Klebiškio pagrindinę mokyklą vaikus leidžiančios mamos.

Savaitgalį labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ pradėjo savanorių, norinčių dirbti su neįgaliais vaikais ir jų šeimomis, mokymus. Pirmajame seminare jaunimas iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų bei vyresnių klasių moksleiviai suformavo darnią komandą, padedami psichologės gilinosi į save, gavo žinių apie bendravimą su neįgaliųjų šeimomis bei stengėsi suprasti jų patiriamus išgyvenimus.

Mokyklos niekada neturėtų šalinti mokinių dėl smulkių nusižengimų, kaip, pavyzdžiui, mokyklos aprangos taisyklių pažeidimo, savo ataskaitoje, kuria remiasi naujienų kanalas „Sky News“, pabrėžė Anglijos vaiko teisių komisarė. Dr. Megė Atkinson (Maggie Atkinson) perspėja, kad mokinys iš mokyklos turi būti šalinamas tik siekiant užtikrinti saugumą ar mokymo proceso nenutrūkstamumą.

Atšaukti Švietimo įstatymo nuostatas dėl tautinių mažumų ugdymo reikalavo šeštadienį Vilniuje prie Vyriausybės rūmų surengto mitingo dalyviai „Dabartinė liberalų–konservatorių valdančioji koalicija ir toliau atkakliai primeta visuomenei pseudoreformą, griaunančią visą Lietuvos švietimo sistemą, taip pat ir tradicinį tautinių mažumų švietimo modelį mūsų šalyje.

Šeštadienį Vilniuje, prie Lenkijos ambasados, pilietiškai aktyvaus jaunimo atstovai surengė piketą. Tą pačią dieną, tik kiek vėliau, į protesto akciją suplanavę rinktis ir Lietuvos lenkai, nepatenkinti padėtimi lenkiškose šalies mokyklose bei naująją Švietimo įstatymo redakcija. Prie šio protesto prisijungė ir Švietimo  profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.

Kovo 16-ąją Seime vyko Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio spaudos konferencija „Kodėl mokytojai, tėvai ir jaunimas mitinguoja ir streikuoja? Arba apie vykdomą švietimo pseudoreformą“. Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis konferencijoje kalbėjo: „Dabartinė valdančioji koalicija primeta visuomenei švietimo reformą, dėl kurios prarasime švietimo sistemą, kurią valdantieji reformuoja taip, kad nieko gero iš to nebus: mokytojai liks be darbo ir dirbs Anglijoje valytojais.

Angliškai nekalbantys imigrantai iš esmės tampa neįdarbinama „subklase“, pareiškė Didžiosios Britanijos vyriausybės narys Ericas Picklesas. Jo teigimu, nepriimtina yra padėtis, kuomet imigrantų vaikai baigia mokyklas nesugebėdami laisvai kalbėti angliškai kaip anglakalbiai. Britanijos spauda pažymi, kad tai yra pirmas kartas, kai aukšto rango Britanijos politikas taip aiškiai prakalbo apie tokį reikalą.

Visuomeninės organizacijos kovo 17 d. rengs dar vieną mitingą už teisingumą Lietuvoje, kuriame toliau bus reikalaujama valdžios išviešinti neskaidrius pareigūnų ryšius, ji bus raginama „apvalyti“ teisėsaugą Lietuvoje, bus reiškiami piliečių lūkesčiai teisėsaugai. Mitingas vyks prie Seimo rūmų.

Lietuvos studentų sąjungos atliekamo studentų sąžiningumo tyrimo duomenimis, keturi iš penkių studentų, esant palankiai situacijai, pasielgtų nesąžiningai. Beveik visi tyrimo metu apklausti studentai sutiko, kad sukčiavimas yra problema, tačiau dauguma taip pat pripažino, kad esant galimybei pasielgtų nesąžiningai.

Ugdymo plėtotės centras kartu su keturiomis šalies savivaldybėmis kuria neformaliojo moksleivių ugdymo modelį.Pagal jį vaikai patys galėtų pasirinkti būrelius ir jų veikla būtų finansuojama mokinių krepšelio principu, praneša LTV „Panorama“. Panevėžio priemiestyje esančios gimnazijos moksleiviai diskutuoja, kokių neformaliojo ugdymo užsiėmimų jiems trūksta, kaip pedagogai turėtų juos sudominti.

Lietuvos darbo rinka susiduria su nemažai iššūkių dėl mažėjančios darbo jėgos, aukšto ilgalaikio ir jaunimo nedarbo bei atotrūkio tarp norinčių įsidarbinti įgūdžių ir darbo rinkos paklausos. „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad potencialus Lietuvos ekonomikos augimas priklausys nuo to, ar Lietuvos darbo rinka taps lankstesnė ir efektyvesnė. Dirba 2 iš 3 Tyrimas parodė, kad Lietuvoje tik 2 iš 3 darbingo amžiaus lietuvių dirba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybę dėl jaunimo nedarbo. „Manau, Vyriausybė tikrai nepakankamai dėmesio skyrė jaunimo nedarbui. Kai šį sausį Europos Komisija atkreipė dėmesį į kai kurias šalis ir tarp jų į Lietuvą, kur jaunimo nedarbas yra ypač problematiškas, tai tikrai buvo nemalonu girdėti. Ypač kai girdi tai Briuselyje, o ne iš Vyriausybės“, – sakė D. Grybauskaitė. ES pareigūnai atkreipia Lietuvos dėmesį bendrai į nedarbo problemą, investicijų į mokslą, švietimą stoką.

LSDP Fabijoniškių poskyrio Jeruzalės grupė iškėlė iniciatyvą dėl itin opios Vilniaus miesto socialinės problemos – laisvų vietų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose stygiaus ir ypatingo didelio darželių trūkumo. „Plečiantis Vilniaus miestui bei plėtojant Santariškių gatvės infrastruktūrą nuo Baltupių mikrorajono link Žaliųjų ežerų, nei Jeruzalės, nei Santariškių mikrorajonuose nebuvo atidarytas nė vienas valstybinis darželis.

Dar ke­le­to Šiau­lių ra­jo­no vie­to­vių bend­ruo­me­nes pa­lies mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­ka. Sa­vi­val­dy­bė­je ji pri­sta­ty­ta žur­na­lis­tams. Nu­ma­to­ma už­da­ry­ti Ra­jo­no bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo veiks­mų iki 2015 me­tų pla­ne nu­ma­to­ma, kad jau nuo šių me­tų rug­sė­jo 1-osios ne­be­liks Gi­lai­čių ir Mi­cai­čių mo­kyk­lė­lių. Į Ku­žių vi­du­ri­nės mo­kyk­los Gi­lai­čių sky­rių 2007-ųjų rug­sė­jo 1-ąją atė­jo 17, į Mi­cai­čių mo­kyk­lė­lę – 18 vai­kų.

Šiandien švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius priėmė Armėnijos švietimo ir mokslo ministrą Armeną Ašotjaną ir jo vadovaujamą delegaciją. Armėnijos mokslo politikos formuotojai ir universitetų vadovai domisi Lietuvos patirtimi modernizuojant švietimą ir mokslą ir įsiliejant į bendrą Europos Sąjungos erdvę. „Džiaugiamės pradėdami naują dvišalio bendradarbiavimo etapą ir galėdami pasidalinti patirtimi“, – sveikindamas svečius sakė Gintaras Steponavičius.

Antradienį įspėjamajame dviejų valandų streike dalyvavo per 300 mokyklų, akciją iš viso palaikė apie 1000 šalies švietimo įstaigų, aktyviausi buvo Žemaitijos regiono pedagogai. Streiko iniciatorė – Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) – reikalavo Vyriausybės keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, keisti darbo apmokėjimo tvarką. Sąjungos atstovai teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nesileidžia į jokius dialogus, neklauso mokytojų balso.

Švietimo ir mokslo ministerijai bei pedagogų profesinėms sąjungoms nepasiekus susitarimo, vasario 21 dieną skelbiamas dviejų valandų streikas. Prie jo prisideda ir Panevėžio miesto švietimo įstaigos, kuriose veikia profesinės sąjungos. Laukia mokyklų tinklo pertvarka Pedagogai siekia ne tik išsakyti savo reikalavimus, bet ir parodyti visuomenei, kaip reikia ginti savo teises.

Skaitant Šiaulių miesto biudžeto projektą susidaro įspūdis, kad šiauliečiai ne pusnis mina, o iš pinigų nuaustais kilimais vaikšto. Miestai – beveik identiški, tik viename žmonės nori gyventi, o kitą – palieka. Vienas miestas dosniai remia švietimą ir kultūrą, kitas – atima iš švietimo ir kultūrininkų pinigus ir atiduoda juos statybininkams. Jau atspėjote – tai Panevėžys ir Šiauliai. Nors ir turėdamas mažesnį biudžetą kaimynas ne tik sugeba turtingiau gyventi, bet – ir neprasiskolinti.

Pernai priimtas Švietimo įstatymas, kuris galimai diskriminuoja tautinių mažumų Lietuvos gyventojus, atrodo, dar ilgai sės nerimą ir skatins pasipriešinimą. 2011 metais įvykę du masiniai mitingai, kurias buvo siekta apginti tautinių mažumų mokyklas ir iškovoti teisę moksleiviams mokytis gimtąja kalba, deja, nedavė norimų rezultatų. Šiemet tautinių mažumų atstovai toliau sieks ginti savo išsikeltas mokymo ir ugdymo vertybes.

Vasario pabaigoje gali įvykti įspėjamasis 2 val. trukmės švietimo darbuotojų streikas, o nepavykus pasiekti tam tikrų rezultatų, gali grėsti dar vienas neterminuotas mokytojų streikas, tikina Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Rinkdamiesi studijas ar aukštąją mokyklą būsimieji studentai aktyviai domisi ne tik pačių aukštųjų mokyklų skelbiama informacija apie siūlomas studijų programas, draugų ir šeimos narių patirti bei nemažo dėmesio kasmet sulaukia savaitraščio „Veidas“ skelbiami aukštųjų mokyklų reitingai.

Vilniuje vasario 7-9 dienomis rengiama kasmetė NATO mokymo sinchronizavimo konferencija, kurią organizuoja JAV dislokuota Vyriausioji NATO sąjungininkų vadavietė transformacijai. Planuojama, kad konferencijoje dalyvaus daugiau nei 200 atstovų iš NATO šalių ir šalių partnerių.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) formuojant rezidentūros nuostatų keitimo projektą, apimantį visas tris studijų kryptis - veterinariją, odontologiją ir mediciną - Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pabrėžia, kad ne visi pakitimai studentams yra palankūs. „Tai, jog šalies valdžia atkreipė dėmesį į progresuojantį gydytojų padėties valstybėje blogėjimą, yra labai teigiamas pokytis.

Per savaitę nesulaukusios atsakymo į išdėstytus reikalavimus iš Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos, šalies Švietimo profesinės sąjungos rengiasi dviejų valandų įspėjamajam streikui. Profsąjunga šioms institucijoms pateikė tris reikalavimus, susijusius su švietimo įstaigų finansavimo tvarka, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos kūrimu bei mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų apmokėjimų tvarka.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, suteikiančias universiteto senatui ir kolegijos akademinei tarybai daugiau valdymo galių ir numatančias studentų rotaciją ne rečiau nei kas vienerius studijų metus. Pataisos priimtos atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 dienos nutarimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai.

Pradedamas taikyti tikslinis studijų finansavimas. Šiam tikslui iš biudžeto numatoma skirti 1,118 mln. litų. Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti tikslines studijų vietas. Į tokią vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos iš viso pateikė paraiškas beveik 2,4 tūkst. studijų vietų.

Šiemet mažiausiai 300 šalies viešųjų bibliotekų pirmą kartą nemokamai gaus apie 30–40 kultūros, šviečiamojo pobūdžio ir jaunimui skirtų leidinių. Tai paaiškėjo po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio, kuriame buvo iškelta ši iniciatyva. Galutinį sprendimą dėl nemokamo leidinių platinimo bibliotekoms Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tikisi priimti iki vasario mėnesio.

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė pastebi, jog šiauliečiai daug pasyvesni, nei kitų miestų pedagogai, tačiau viliasi, kad ir jie kovos už savo teises. Miesto bendrojo lavinimo mokyklas bei ikimokyklines įstaigas, kuriose yra įkurtos profesinės sąjungos, pasiekė raginimai rengtis įspėjamajam pedagogų streikui.

Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, valdantieji ir opozicija siūlo savo šios problemos sprendimo būdus. Antradienį Seimui planuojama pateikti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kurį parengė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir Seimo narys, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir Seimo narys,   švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Seime įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Vokietijos miesto Liubeko policija tiria pranešimus, kad vietinės Waldorfo mokyklos mokytojas su vaikais gamino sprogmenis.Teigiama, kad vaikai gamino paraką, o bombas sprogdino netoliese esančiame viržyne, praneša spiegel.de. Waldorfo mokyklos garsėja netradiciniu požiūriu į švietimą, kai siekiama vaikus skatinti naujais ir kūrybingais būdais.

Stovėjau prie aukštojo mokslo reformos ištakų. Tuomet konstatavau, įrodinėjau, kad aukštojo mokslo sistema sustabarėjusi, orientuota geriausiu atveju tik į save, kad be konkurencijos elemento aukštojo mokslo sistema pasmerkta toliau degraduoti, kad aukštasis mokslas turi tarnauti studentui, o plačiąja prasme – visuomenei. Tuomet tai daug kam buvo šokas.

Lenkai nori mokyti lietuvius, bet patys nekalba apie lietuvių švietimo situaciją Lenkijoje, sako Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, vertindamas dvišalius santykius. „Reikalo esmė yra ta, ir, mano įsitikinimu, mūsų bičiuliai lenkai nori mus mokyti ir iš mūsų reikalauti ir to, ko mes kai kur ir nepadarėme, reikia tai pripažinti, ir kur mūsų yra pakankamai padaryta, bet jie kitaip įsivaizduoja. Tuo tarpu nekalba arba beveik nekalba apie tai, kokia yra lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius teigia, kad švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dar kartą įrodė, jog švietimo sritis biudžeto išlaidų mažinimą sutinka visiškai nepasirengusi. „Seimo daugumai nusprendus 2012 m. sumažinti išlaidas švietimui 4 proc., ministras G. Steponavičius pasiūlė visą išlaidų mažinimo naštą perkelti į rudenį. Tai reiškia, kad metų pabaigoje reikės atleisti daugybę mokytojų, jungti klases, uždaryti kai kurias mokyklas.

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį išaiškinus, kad tam tikros aukštųjų mokyklų valdymą ir studentų finansavimą apibrėžiančios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, šis aukštąjį mokslą reguliuojantis teisės aktas turės būti keičiamas iš esmės, teigia Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Gruodžio 23 d. 10 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje (Volano g. 2/7) bus apdovanoti Švietimo raidos scenarijų konkurso laimėtojai. Ministerijos inicijuoto konkurso tikslas – sukurti patrauklią, pritaikomą Lietuvos švietimo ateities raidos viziją, kurioje būtų nustatytos aktualios švietimo raidos kryptys. Konkursas skatino įsitraukti visuomenę į švietimo politikos formavimą, projektuoti savo krašto švietimo raidą, strategiškai mąstyti apie Lietuvos švietimo dabartį ir ateitį.

Šiauliuose nerimsta aistros dėl miesto valdžios parengto taupymo bei mokyklų uždarymo plano, kuris skaudžiai kirs ir jau kerta per švietimo, vaikų ugdymo įstaigas. Visi, kurie prieštarauja parengtam taupymo planui, sulaukia aštrios kritikos, net melo ir šmeižto. Vienas iš nedaugelio, nebijantis pasakyti savo nuomonės dėl taupymo plano ir nepritariantis jam – Seimo narys socialdemokratas Valerijus Simulik – neseniai sulaukė viešos keletos „iškilių“ politikų kritikos.

Skylėtos Šiaulių miesto biudžeto kišenės kitąmet bus lopomos ir atleidžiant žmones, ir branginant darželius ir neformaliojo ugdymo paslaugas. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, šios priemonės leis miesto biudžeto deficitą sumažinti apie 17 milijonų litų, tačiau nepaisant taupymo, miesto išlaidos 2012 metais vis dar 20 milijonų didesnės nei pajamos. Keletą metų pernelyg plačiai gyvenusios savivaldybės bandymus taupyti labiausiai pajus šiauliečiai, turintys vaikų.

Antradienį švietimo darbuotojų profesinės sąjungos  prie Švietimo ir mokslo ministerijos surengė mitingą. Per 400 mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų iš visos Lietuvos  išreikškė pyktį dėl ministerijos nenoro tartis ir ketinimų mažinti švietimo finansavimą. Švietimo darbuotojai pasigenda dialogo su valdininkais ir pagarbos mokytojams praktikams, jų teigimu, daugybė sprendimų yra priimami be jų žinios. Mitingą organizavo Lietuvos švietimo profesinė sąjunga.

Gruodžio 5-6 d. švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvauja Briuselyje vykstančioje ES Konkurencingumo taryboje ir pirmą kartą rengiamame Inovacijų suvažiavime. Pasikvietę žymiausius pasaulio novatorius Europos mokslo ir ūkio politikos strategai diskutuos, kaip įgyvendinti bendrą tikslą Europos Sąjungą paversti inovacijų sąjunga.

Po praėjusį penktadienį Trakuose įvykusio Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupių susitikimo, kurį inicijavo abiejų šalių premjerai, Lenkijos nacionalinio švietimo ministerija pareiškė, kad Lietuvos Švietimo įstatymas visgi diskriminuoja lenkų mažumos moksleivius. Anot nacionalinio švietimo ministerijos, mūsų šalies Švietimo įstatymo nuostatos dėl valstybinės kalbos egzamino ir lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose pažeidžia Lietuvos lenkų moksleivių interesus.

Gruodžio 2 d., paaiškėjo pirmosios Finansinio raštingumo olimpiados nugalėtojai. I-IV klasių grupėje pergalę iškovojo „Auksinukų“ komanda iš Jonavos Panerio pradinės mokyklos, o V-VIII klasių grupėje - komanda „Alkana piniginė“ iš Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos. Olimpiados finale dėl garbingo titulo ir 3000 litų klasės svajonės įgyvendinimui dviejose amžiaus grupėse rungėsi 12 komandų. Iš viso olimpiadoje dalyvavo daugiau kaip šimtas 1-8 klasių iš skirtingų Lietuvos miestų.

Įtakingo savaitraščio „The Economist“ šių metų rudenį paskelbtame straipsnyje Lietuvos švietimas minimas tarp šalių, padariusių didžiausių pažangą 1995–2007 m. Pasaulio šalių (regionų) dešimtuke atsidūrėme 8 vietoje. McKinsey, tarptautinės vadybos konsultacinės kompanijos, konsultuojančios verslo įmones, vyriausybes ir organizacijas, konsultantai pateikė įvertinimą, kurių šalių švietimo sistemos per pastaruosius metus padarė didžiausią pažangą.

Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola buvo 35 mlrd. 259,5 mln. litų, tai sudaro 33,3 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (105 mlrd. 727 mln. litų), rodo Finansų ministerijos duomenys. Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 23 mlrd. 690,7 mln. litų, vidaus finansų institucijoms – 6 mlrd. 367,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 26,6 mln.

Gruodžio 2 d. minimas vienos iš garbingiausių Kauno švietimo įstaigų jubiliejus. Mokykla darbininkų vaikams Jono Jablonskio gimnazijos istorija prasidėjo 1930 m. rugsėjo 8 d., kada Kauno savivaldybei skyrus lėšų buvo pasirašytas aktas dėl mokyklos darbininkų vaikams statybos. Pirmieji mokslo metai prasidėjo 1937 m. rugsėjo 1 d., tų pačių metų spalį mokyklai buvo suteiktas Jono Jablonskio vardas.

Lietuvos švietimo ekspertai nemato priežasčių atšaukti šių metų kovo 17-ąją priimtų Švietimo įstatymo pataisų. Lietuvos ir Lenkijos ekspertams nesusitarus dėl tautinių mažumų švietimo padėties bei perspektyvos vertinimo, Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos šiuos klausimus toliau svarstyti tiesiogiai bendraudama su tautinių mažumų atstovais.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Briuselyje dalyvauja ES Tarybos (švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas) posėdyje. Jo darbotvarkėje – aukštojo mokslo modernizavimo, jaunimo judumo, veiksmingo švietimo finansavimo krizės laikotarpiu, suaugusiųjų mokymosi atnaujinimo klausimai.

Lietuvos ir Lenkijos premjerų sprendimu sudaryta tarpvalstybinė darbo grupė baigė darbą. Pasiektas rezultatas – sprendimas sudaryti kitas darbo grupes. Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrų vadovaujamos ekspertų darbo grupė Trakuose posėdžiavo penktą – paskutinį kartą.