švietimas

Šį rudenį pradėjo veikti visi studijų mechanizmai, garantuojantys nemokamą mokslą gerai  besimokantiems studentams. Įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas ir pasiekę aukštų akademinių rezultatų palyginti su bendru kurso vidurkiu po dvejų studijų metų galėjo gauti krepšelį arba finansinę kompensaciją, prilygstančią įmokos už mokslą dydžiui.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir J.E. Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Radek Pech pasirašė Lietuvos ir Čekijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo, mokslo, jaunimo reikalų ir sporto srityse. „Ši sutartis – svarbus teisinis instrumentas plėtojant mokslo tarptautiškumą, akademinius mainus – kartu stiprinant mokslo jėgas prieš globalaus pasaulio iššūkius, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Su vizitu į Lenkijoje viešinti Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžia, kad Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms. „Tai matydama Lietuvos valdžia pirmąkart skiria tiesioginę paramą lietuviškoms mokyklos Lenkijoje – 350 tūkstančių litų“, – pabrėžė Prezidentė D. Grybauskaitė. Lenkijos lietuviai informavo Prezidentę apie sudėtingą lietuvių mokyklų padėtį Lenkijoje.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija nepritaria siūlymui surengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo numatant didesnę dvigubos pilietybės galimybę. Jų manymu, pakaktų Seimo sprendimo. O artimiausiuose rinkimuose pasaulio lietuviai jau norėtų balsuoti internetu. Jie taip pat pasigenda mokymo priemonių bei metodikos, kaip mokyti kalbos lietuvius ar mišrių šeimų atstovus, kurie anksčiau niekada nekalbėjo lietuviškai.

Lietuvoje lapkričio 16–18 dienomis lankysis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Volebekas. Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimu ketinantis domėtis ESBO pareigūnas susitiks su Seimo Pirmininke Irena Degutiene, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, ministerijų ir institucijų, atsakingų už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą, vadovais, tautinių mažumų atstovais.

Tūkstančiai studentų trečiadienį Londone išėjo į gatves, protestuodami prieš vyriausybės švietimo politiką, praneša agentūra AFP. Didžiosios Britanijos sostinės gatvėmis protestuotojus lydėjo gausios saugumo pajėgos. Demonstrantai skandavo: „Nemažinkite lėšų švietimui“. Protestas buvo nukreiptas prieš planuojamus „apkarpymus“ universitetams bei 2012 metais numatytą drastišką mokesčių už studijas didinimą. Šiuo metu mokestis už mokslą yra vidutiniškai 3 tūkst. 300 svarų (4 tūkst.

Šiaulių valdžia biudžetinių įstaigų vadovams kitais metais nurodė diržus susiveržti 25 – 40 procentų stipriau. Mažės darbuotojų atlyginimai, didės mokesčiai ir rinkliavos. Tačiau jau stiprėja ir protestų balsai. Pirmieji garsiaus prabilo mokyklų vadovai.

Ketvirtajame Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės ekspertų darbo grupės susitikime nerasta bendrų sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo. Lenkija paragino Lietuvą keisti naują Švietimo įstatymą. Premjeras Andrius Kubilius Lenkijos Vyriausybės vadovą kviečia tolesniam dialogui. Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų grupė sunkiai randa bendrus sprendimus dėl tautinių mažumų švietimo klausimų.

Jau kelinti metai Lietuvoje tęsiasi keista diskusija apie mokslo ir aukštųjų universitetinių mokyklų vaidmenį. Nuomones, bet, deja, ne faktus ir argumentus, dėsto save vadinantys politikais, lyderiais, visuomenės veikėjais. Patys mokslininkai šioje diskusijoje retokai pasirodo ir dar rečiau yra išgirstami.

Seimo pirmininko galios Lietuvoje daugiau simbolinės, bet tai nėra blogiausia. Prasčiau, kai simboliais imama erzinti visuomenę ir jai pamokslauti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norom ar nenorom įgėlė emigrantams: „Man šis klausimas tikrai nesuprantamas. Negaliu atsakyti, nes nelabai suvokiu, kaip vien finansiškai galima matuoti valstybės gyvenimą.

Sudaryti palankesnes sąlygas asmens mokymuisi visą gyvenimą, priimti mokinį tokį, koks jis yra, su savo savitumais ir skirtingumu, žvelgti į tą skirtingumą kaip į privalumą, organizuoti ugdymą taip, kad mokyklos nebūtų izoliuotos, o bendradarbiautų ir dalytųsi mokiniais, ugdyti mokytojus – lyderius, mokyklose daugiau dėmesio skirti itin gabiems mokiniams ir vaikams iš socialinės rizikos šeimų, į mokyklos veiklą labiau įtraukti tėvus ir pasitelkti menininkus – tokios pagrindinės mintys buvo išsak...

Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje vyko Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos (NKMA) konferencija. Įstaigos direktorius Vytautas Bigaila pasveikino kolegas po vienintelės tokios mokyklos Alytuje stogu, pasidžiaugė neseniai minėtu jubiliejumi ir jį ženklinančiu Eglės Vėlaniškytės paveikslu, vaizduojančiu šv. Benediktą, kurį padovanojo tėvų bendruomenė.

Lenkijos lietuviai, kaip žadėta, pirmadienį neišgirdo Lenkijos švietimo ministerijos atsakymo, kaip bus keičiamas tautinių mažumų mokyklų finansavimas.

Penktadienio vakarą Vladimiras Chikvadzė išklausė mokytojų ir mokinių problemas, žadėjo padėti jas išspręsti ir pagalvoti apie alternatyvas, kurios padėtų rusų mokyklų mokiniams nepamiršti savo šalies istorijos ir kultūros. Į Rusijos ambasadą atvyko 21 moksleivis pirmų vienuoliktų klasių,  jų mokytojai. Svečių laukė  vaisiais ir saldumynais padengtas stalas,  dovanos bei  sveikinimo kalbos.

Lenkijos lietuvių švietimu domisi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).O patys Lenkijos lietuviai, kurių švietimui tautine kalba trūksta lėšų, laukia pirmadienio, kai bus paskelbtas naujas tautinių mažumų švietimo finansavimo modelis, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Į Seinų ir Punsko lietuviškas mokyklas pirmą kartą atvykę tokio aukšto rango ESBO pareigūnai renka medžiagą įvyksiančiam ESBO aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko vizitui į Lietuvą...

Lenkijos lietuvių švietimu domisi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). O patys Lenkijos lietuviai, kurių švietimui tautine kalba trūksta lėšų, laukia pirmadienio, kai bus paskelbtas naujas tautinių mažumų švietimo finansavimo modelis, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Į Seinų ir Punsko lietuviškas mokyklas pirmą kartą atvykę tokio aukšto rango ESBO pareigūnai renka medžiagą įvyksiančiam ESBO aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko vizitui į Lietuv...

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius spalio 21 d. dalyvaus  Šiauliuose rengiamos Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje, kuriame bus aptariami ekspertų grupės parengti  pasiūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo.

Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės išvados dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo sukėlė audringą visuomenės ir akademinės bendruomenės reakciją. Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas įsitikinęs, kad sprendimas, jog Kaune ir Vilniuje turi likti tik po vieną universitetą, yra ne tik nepagrįstas, bet ir keliantis nerimą. „Visko esu matęs, bet išgirdęs tokią žinią pradėjau nerimauti ne tik dėl universitetų, bet ir dėl Lietuvos, kaip valstybės išlikimo.

Kauno valdžios siekiai iki 2015-ųjų mieste užbaigti mokyklų tinklo pertvarką ir vėl sulaukia reorganizuojamų ugdymo įstaigų kritikos. Prieš planuojamą reorganizaciją dabar kyla Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos bendruomenė, praneša LTV naujienų tarnyba. Pasak bendruomenės, 1917 statyta Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla miesto valdžią ir verslininkus vilioja ne dėl pastato, o dėl patrauklios vietos, todėl esą ir reorganizavimo planai šios ugdymo įstaigos niekaip neaplenkia.

Mokslas ir moterys prieš du šimtus metų Lietuvoje buvo sunkiai suderinamos priešingybės tiek plačiojoje visuomenėje, tiek akademinėje erdvėje. Tuo metu, kai Vakarų Europoje jau pasitaikydavo aukštojo mokslo siekiančių merginų, Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė iš garbės nare norinčios tapti moters vis dar reikalavo kūniškų, o ne proto savybių. „Pavyzdžiui, 1805 metais buvo tokia grafienė Ana Olimpija Mostovska. Ji tuo metu jau buvo gana žymi rašytoja.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, po trečio posėdžio, vakar iki vėlaus vakaro vykusio Vilniuje, sutarė, kad lenkai didins finansavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuva dėl privalomo lenkų egzamino lenkiškose mokyklose diskusijas tęs. Trečią kartą prie bendro stalo susėdę lietuvių ir lenkų ekspertai svarstė naująjį švietimo įstatymą, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, rinkosi į trečią posėdį. Šiame sustikime nemažai dėmesio skirta Lenkijos lietuvių švietimo problemoms. Lietuviai lenkų prašo didinti finasavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuvių ir lenkų ekspertai prie bendro stalo jau trečią kartą. Problemos irgi tos pačios – naujasis švietimo įstatymas, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Pirmąją spalio savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – beveik 200 įvairių sričių ekspertų – buvo sukviesti į pirmuosius tarptautinius tęstinius mokymus, kurių dalyviams buvo pristatytos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos nuostatos, principai bei diegimo patirtis.

Buvęs Rusijos finansų ministras ir vicepremjeras Aleksejus Kudrinas, kurį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas praėjusį mėnesį atstatydino iš jo posto dėl kritikos prezidento vykdomai politikai, dar kartą viešai pareiškė apie dabartinės valdžios klaidas. Pirmadienį, kalbėdamas tarptautiniame forume, Kudrinas pareiškė, kad išlaidų karinėje srityje augimas kelia didelę grėsmę medicinos ir švietimo sektoriams. Su Kudrinu sutinka ir kiti ekonomistai bei žurnalistai.

Astanoje (Kazachstanas) su Lietuvos universitetų rektorių delegacija viešintis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su švietimo ir mokslo ministru Bakytžanu Žumagulovu, lankėsi universitetuose, skaitė paskaitą L. Gumiliovo Eurazijos nacionalinio universiteto tarptautinių santykių ir teisės studentams. Susitikimų metu buvo kalbėta apie bendradarbiavimo tarp aukštųjų mokyklų, studentų mainų perspektyvas.

Tūkstančiai gimnazistų ketvirtadienį Madride išėjo į gatves, protestuodami prieš „apkarpymus“ švietimo sistemoje. Demonstracijoje Ispanijos sostinėje dalyvavo apie 3–4 tūkst. moksleivių. Ispanijos regionų taupymo politika skaudžiai palietė švietimo ir sveikatos sistemas. Pirmąjį 2011 metų pusmetį 12 iš 17 autonominių šalies regionų nepasiekė vyriausybės užbrėžtų taupymo tikslų.

JAV prezidentas Barackas Obama viena savo patarėjų švietimo klausimais paskyrė Kolumbijos popatlikėją Shakirą. Muzikos žvaigždė priklausys komisijai, kuri nagrinėja ispaniškai kalbančios JAV mažumos švietimo klausimus, trečiadienį Vašingtone paskelbė Baltieji rūmai. Pernai B. Obamos įsteigta komisija rūpinasi, kad ispanakalbiai JAV turėtų kuo geresnes sąlygas siekti mokslo.

Keturi didieji Lietuvos miestai, vienuolika šeštadienių, devyniolika teisės mokslo paskaitas dėstančių studentų ir keli šimtai moksleivių – visa tai apibūdina Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės ELSA Lietuva organizuojamos Moksleivių teisinio švietimo programos 2011 (MTŠP'11) mastą.

Spalio 4 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir jį lydinti universitetų rektorių delegacija pradeda darbo vizitą Kazachstano sostinėje Astanoje. Čia ministras G. Steponavičius susitiks su Kazachstano švietimo ir mokslo ministru Bakytžanu Žumagulovu, aukštųjų mokyklų vadovais, nevyriausybinių mokyklų atstovais.

Paroda „Expo Aukštaitija 2011“ tradiciškai sutraukė daug lengvosios, maisto pramonės, smulkiųjų prekybininkų, statybų, bankų, turizmo paslaugų sektorių atstovų. Tačiau joje šiemet daugiausia buvo kalbama apie švietimą ir inovacines energetikos technologijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktoriaus Arvydo Daunoravičiaus ir Rusijos Kaliningrado srities švietimo ministrės Anastasijos Chrebtovos susitikime Kaliningrade pažadėta pagerinti bent jau Lietuvos mokytojų padėtį.

Panašu, kad Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius girdamasis dėl aukštojo mokslo reformos vėl klimpsta melo liūne. Rugsėjo 26 d. G. Steponavičius visai Lietuvai paskubėjo pareikšti, kad aukštojo mokslo reforma Lietuvą perkėlė iš autsaiderių į vidutiniokes. Komentuodamas rugsėjo 20 d. Europos Komisijos pranešimą apie tai, kaip vyksta ES šalių aukštojo mokslo modernizacija, ministras be jokio kuklumo nuopelnus priskyrė sau.

Pasaulinei kontracepcijos dienai paminėti skirtas tyrimas nustatė, kad tik kas penktas paauglys Lietuvoje (23%) yra gerai informuotas apie kontracepcijos priemones. Tuo tarpu Europos vidurkis yra apie 45%.  Lietuvoje didelė dalis paauglių vis dar mano, kad lytinio akto nutraukimas yra efektyvus kontracepcijos būdas, nors specialistai jį laiko itin nepatikimu.

„Paskutinėmis dienomis skleista informacija, kad neva yra susitarta švietimo srityje. Esą susitarta grupėje, kurią sukūrė Lietuvos ir Lenkijos vadovai. Deja, mes turime pasakyti, kad tai netiesa ir kad manipuliuojama neesminiais teiginiais“, – sakė Seimo narys nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Jaroslavas Mackevičius. Esą dėl nieko esminio nesusitarta, o bandyta tik kalbėtis apie pašalines Šveitimo įstatymo įgyvendinimo subtilybes.

Per protestus, kuriuose buvo reikalaujama geresnės švietimo sistemos, Čilėje vėl kilo riaušės. Sostinėje Santjage baigiantis dešimčių tūkstančių žmonių eitynėms, nedidelės užsimaskavusių jaunuolių grupelės pradėjo svaidyti į policininkus akmenis ir padeginėti padangas. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Suimta 50 demonstrantų. Moksleiviai, studentai, mokytojai ir dėstytojai Čilėje jau kelis mėnesius reguliariai rengia protestus, reikalaudami reformų švietimo sistemoje.

Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio premjeras Andrius Kubilius įvertino ketinimus didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 50 litų. Kompleksinis pasiūlymas jau pateiktas Trišalei tarybai, todėl tikimasi, kad netrukus prasidės diskusijos.

Iki 2013 metų Lietuvoje ruošiamasi sukurti ir įdiegti naują, suaugusiesiems skirtą švietimo nuotoliniu būdu programą. Kiekvienas šalies gyventojas internete galės pasiekti nemokamą, profesionaliai parengtą įvairių sričių mokomąją medžiagą ir virtualioje erdvėje pasitikrinti įgytas žinias. Projektas „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, įgyvendinti pradėtas 2009 m. pabaigoje.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, Varšuvoje pirmadienio vakarą pasirašė bendrą pranešimą. Švietimo viceministras Vaidas Bacys sako, kad taip pripažinta pažanga siekiant sutarimo dėl švietimo įstatymo įgyvendinimo. Lietuvos lenkų mažumų atstovai pažangą neigia ir nežada atšaukti šią savaitę planuojamų masinių protestų prie Seimo, praneša LTV naujienų tarnyba.

Kažin ar daug pasaulyje rasime valstybių, kurių piliečiai nemoka valstybinės kalbos, nenori jos išmokti ir net protestuoja, kai sudaromos sąlygos ją išmokti. Tačiau ar ne taip dabar atrodo padėtis Lietuvoje? Antrą prasidėjusių mokslo metų dieną kai kurių politikierių suorganizuota dalis Lietuvos lenkų mokinių patraukė ne į mokyklas, o buvo nugabenti prie prezidentūros rūmų protestuoti prieš naująjį Švietimo įstatymą.

Lenkijos valdžia apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje sprendžia ne pagal objektyvius kriterijus, o pagal tai, kaip tai nušviečia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ar kitos politinės lenkų organizacijos, ketvirtadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius.

Prieš pradedant stipriau mokyti lietuvių kalbos tautinių mažumų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose galbūt reikėjo ilgesnio pereinamojo laikotarpio, trečiadienį pareiškė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. „Aišku, šiandien galima galbūt diskutuoti apie tai, kad gal reikėjo ilgesnį pereinamąjį periodą padaryti. Gal ne visi tokie gabūs, gal vienam yra lengviau puikiai išmokti lietuvių kalbą, gal kitam sunkiau.

Mieli mokiniai, tėveliai ir mokytojai, visi mokyklų auklėtiniai. Sveikinu su Rugsėjo 1-ąja – ypatinga metų diena, kuri mūsų visų gyvenime ženklina mokslo ir žinių pradžios etapą. Šiemet į 1317 bendrojo lavinimo mokyklas susirinks apie 400 tūkstančių mokinių. Kartu su visais noriu pasidžiaugti, kad šiemet tikimės sulaukti daugiau pirmokų negu pernai – apie 31 tūkstantį.

Nuo naujųjų mokslo metų Panevėžyje atsiranda naujas mokyklų tipas – progimnazijos. Šiandien tam pritarė Savivaldybės taryba. Jos sprendimu progimnazijomis tapo „Saulėtekio“ ir „Vyturio“ pagrindinės mokyklos. Patvirtinti abiejų įstaigų nuostatai, jų vadovai įpareigoti atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su įstaigos pavadinimo pakeitimu. „Saulėtekio“ ir „Vyturio“ progimnazijose mokysis 1-8 klasių mokiniai, nebus jungtinių klasių.

Šiandien Šiaulių miesto taryba tvirtins komisijos, turėsiančios aiškintis, kurias mokyklas reikia uždaryti, sudėtį. Tačiau tai – tik formalumas, kadangi Savivaldybės užkulisiuose jau nuspręsta, kurios mokyklos tampa pasmerktosiomis. Didysis mokinių perkraustymo bumas gali prasidėti jau ateinančiais metais. Uždarys vienintelę mokyklą rajone? Miesto vadovai jau turi pasmerktų mokyklų sąrašą, kurio kol kas stengiamasi neviešinti ir kuris nežinomas net daugeliui į jį patekusių švietimo įstaigų.

Šiemet atsisakoma kalėdinių ir naujametinių renginių, o kitąmet kimbama uždarinėti miesto mokyklas. Tokie planai sukasi Šiaulių miesto valdžios galvose, susivokus, kad gyvenama ne pagal išgales. Tačiau kai bus įgyvendintas taupymo planas, kai kurių įstaigų darbuotojai be darbo sėdės savo kabinetuose, nes veiklai pinigų – neliks.

Lenkijos visuomeninė organizacija skelbia tarptautinį brolių Janowiczų meninį konkursą „Mano Vilnius. Kartų pokalbiai“. Konkurse, kuris vyks iki gruodžio 31 d., kviečiami dalyvauti Lietuvos mokyklų mokiniai. Nors organizatoriai ypač laukia aktyvaus mokinių dalyvavimo, konkurse taip pat gali dalyvauti kiekvienas norintysis, nepriklausomai nuo amžiaus, kalbos ar šalies. Kiekvienas, kuriam brangus Vilnius. Darbai konkursui gali būti pateikti literatūrine, vaizdo ar garso forma.

Miesto ir rajono valdininkai baigia susitarti, kiek kainuos rajone gyvenančio vieno vaiko išlaikymas miesto neformaliojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Klausimą padės išspręsti bendradarbiavimo sutartis. Panevėžio miesto savivaldybės taryba liepos 14 dienos posėdyje planuoja priimti sprendimą, kad miesto bei rajono savivaldybės pasirašytų bendradarbiavimo sutartį teikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei neformaliojo ugdymo paslaugas.

Emigraciją ir nedarbą siūloma stabdyti perpus mažinant valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose šalies mokyklose. Lietuvos studentų sąjunga kritiškai vertina Seimo nario Andriaus Burbos siūlymą pateiktą birželio 22d. Seime vykusioje diskusijoje dėl rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo“ „Siūlymas stabdyti emigraciją ir mažinti nedarbą nemokamo aukštojo mokslo kaina atrodo mažiausiai neadekvatus ir prasilenkiantis su logika.

Nuo birželio 27 d. iki liepos 15 d. Vilniuje, vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“, anglų kalbos mokytojams, švietimo darbuotojams vyks nemokami anglų kalbos kursai, kuriuos ves iš įvairių Jungtinių Valstijų švietimo institucijų atvykę savanoriai. Į kursus užsirašė apie 100 mokytojų.