švietimas

 Po daugelį šokiravusių vaizdų, kuomet Daugėlių mokykloje mokiniai per pamoką apstumdė mokytoją, Šiaulių prokurorai ėmėsi tyrimo. Tiesa, byla iškelta ne mokiniams, o nuo jų neapsigynusiai mokytojai. Ir nors incidentas dar neištirtas, mokytojai jau siūloma savo noru išeiti iš darbo. Švietimo profsąjunga griebiasi už galvos. Esą dėl ydų švietimo sistemoje mokytoja tapo atpirkimo ožiu.    Štai tokie, viešai paplitę vaizdai iš Daugėlių mokyklos abejingų nepaliko.

Lietuva pagal konkurencingumą per metus nukrito trimis pozicijomis žemyn ir yra 33-oje vietoje tarp 63 pasaulio valstybių, rodo naujausias Šveicarijos Tarptautinio vadybos instituto (International Institute for Management Development - IMD) reitingas. Aukščiausius įvertinimus Lietuva šiemet gavo kainų (12-ta vieta), valdymo praktikos (21) ir švietimo srityse (22), o blogiausiai įvertintos tarptautinių investicijų (56) ir vidaus ekonomikos bei institucinės struktūros (47-a vieta) kategorijos.

Pataisas antradienį Vyriausybės teikiamam universitetų pertvarkos planui žada ir valdantieji, ir opozicija. Tačiau Seime netyla nesutarimai, kaip tiksliai bus įgyvendinta ši reforma. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša sako, kad po pateikimo reikia pritarti Vyriausybės parengtam nutarimo projektui dėl universitetų jungimo, tačiau neslepia, kad pasiūlymų projektui turės ir valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.

Premjeras Saulius Skvernelis savo reitingų smukimą sieja su sprendimais švietimo, sveikatos, valstybės valdymo srityse. Balandį premjerą palankiai vertino 60 proc. šalies gyventojų, šešiais procentiniais punktais mažiau nei mėnesiu anksčiau, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.

Grupė Seimo konservatorių pareiškė, kad dabartinė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė turėtų būti skiriama antrai kadencijai. Taip jie sureagavo į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovo Eugenijaus Jovaišos išsakytą poziciją, kad neplanuojama D.Vaišnienės siūlyti į pareigas antrai kadencijai.

Lietuvos universitetų rektoriai penktadienį į rektorių konferencijos posėdį kviečia švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, su ja aptars planuojamą aukštųjų mokyklų pertvarką. Kaip BNS sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas VDU rektorius Juozas Augutis, su ministre susitikti rektoriai norėjo dar iki Vyriausybėje priimant aukštųjų mokyklų pertvarkos planą.

  Vyriausybė pasitarime trečiadienį išklausė premjero sudarytos darbo grupės parengto planų dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, bet sprendimas jį teikti Seimui kol kas nepriimtas - prieš tai numatoma surengti viešą projekto svarstymą su universitetų bendruomene.

Švietimo ir mokslo ministerija sako esanti pasiruošusi dialogui su akademinėmis bendrovėmis dėl vykstančių pertvarkų aukštajame moksle. „Ministerija supranta dialogo svarbą, nes sisteminė aukštojo mokslo pertvarka Lietuvoje rengiama pirmą kartą. Natūralu, kad studentams, dėstytojams, universitetų administracijų darbuotojams kyla daug klausimų, abejonių, būgštavimų“, - BNS trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrės atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė.

Vykstant aukštojo mokslo pertvarkai nė vienas universitetas nebus uždaromas, sako pirmadienį reformą valdančiajai koalicijai pristačiusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Realiai nė vienas universitetas nėra uždaromas. Tinklo pertvarka yra fragmentuoto potencialo sutelkimas, siekiant užtikrinti efektyvesnį valdymą, siekiant užtikrinti resursų sutelkimą, ypatingai mokslinių tyrimų srityje, kur šiandien turime daug mažų, fragmentuotų grupių“, - žurnalistams Seime sakė ministrė.

Švietimo ir mokslo ministerijoje antradienį darbą pradeda ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėja viešųjų ryšių klausimais Gabrielė Vasiliauskaitė. Pastaruoju metu G. Vasiliauskaitė vadovavo Vilniaus oro uosto komunikacijai. „Šalies švietimo sistemoje vykstančios permainos susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo, diskusijų ir įvairiausių vertinimų. Daugiau viešumo, skaidrumo ir dialogo su visuomene tikrai reikės ir šioje vietoje matau savo misiją“, – pranešime spaudai teigė G.Vasiliauskaitė.

Net ir baigus kadenciją parlamente galima išlikti pirmuose žiniasklaidos puslapiuose. Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė – geriausias pavyzdys. Buvusi politikė įsidarbino pas tuos, kuriems buvo ypač dosni dar sėdėdama valdžios Olimpe. „Mes turime visuomenę, kurioje politika ir partijos sukurtos tam, kad kurtų partines darbo vietas. Ne tam, kad atstovautų vienų ar kitų gyventojų interesams, o tam, kad kurtų darbo vietas“, - sako Seimo narė Aušra Maldeikienė.

„Valstiečiai“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša bei šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo dešimtmečiais dirbantiems mokyklos direktoriams leisti dalyvauti konkurse dėl dar vienos kadencijos, o ilgai dirbančius vadovus pakeisti per 2019–2021 metus.

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui ilginti mokslo metus nepritaria 63 proc. Lietuvos gyventojų, o tarp turinčių mokyklinio amžiaus vaikų nepritariančiųjų yra dar daugiau – 72 proc., rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Kritikuojantieji Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą ilginti mokslo metus yra linkę suprimityvinti šią idėją, sako Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Anot jo, mokslo metų ilginimas nėra tikslas savaime. Ilginant mokslo metus būtų siekiama tolygiau paskirstyti mokymosi krūvius, sudarant galimybes daugiau laiko skirti praktiniam, patrauklesniam švietimui. „Kalbame apie situaciją, kurią turime mokyklose – pasiekimai prastėja, daugėja tokių, kurie nepasiekia net patenkinamo lygmens.

„Dėl pritraukiamų pajamų srautų ir įtakos šalies įvaizdžiui, turizmo skatinimą prioritetu įsivardija beveik visos šalys. Visgi, pritraukti turistus, ypač mažoms šalims, nėra paprasta – vien oficialių traukos vietų aprašymų nepakanka. Vietinės iniciatyvos gali likti bevaisės, jei nepažinsime pasaulinių turizmo sektoriaus kaitos tendencijų“, – teigė KTU Ekonomikos ir verslo fakultete viešėjęs Prahos Ekonomikos universiteto lektorius dr.

Vadovai primena, kad vadovai mokykloje ne vieni, moksleiviai jaučiasi pamiršti, o tėvai nėra tikri, ar auginant darnią mokyklos bendruomenę mokytojų kadencijos yra tinkamas sprendimas. Taip į Prezidentės inicijuotas visos viešojo sektoriaus vadovų kadencijų klausimą reagavo suinteresuotų pusių atstovai. Prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Saulė Mačiukaitė-Žvinienė tikina, kad visos prezidentės inicijuotos pataisos yra skirtos ieškant švietimo tolygumo.

Regis, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) kol kas nepavyksta įtikinti švietimo bendruomenės, tėvų ir vaikų, kodėl norima prailginti mokslo metus. Apie aiškaus plano, sistemos trūkumą įvairūs visuomenės, politikos ir švietimo ekspertai diskutuoja kone kasdien. Tačiau ne vienam aišku, kad visuomenė susipriešinusi ir stovi skirtingose barikadų pusėse. Klausimas kyla, kaip elgsis ministerija ir kieno nuomone remsis, kai demonstruojamas aiškus nepasitenkinimas bei susiskaldymas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) jungtuvės šiuo metu neturėtų vykti - jos teigimu, reikėtų palaukti, kol išvadas pateiks dėl šalies mokslo ir studijų institucijų tinklo diskutuojanti premjero sudaryta darbo grupė.

Seime sunkiai į priekį pajudėjus urėdijų pertvarkai, premjeras Saulius Skvernelis prognozuoja, kad nebus lengva priimti ir švietimo, valstybės įmonių, kitas Vyriausybės siūlomas reformas. „Galima matyti, kad bus nelengvos visų grandžių švietimo reformos, mes kol kas kalbame apie aukštojo mokslo kokybės kompleksinį pokytį. Tas pokytis negalimas ir be tinklo konsolidavimo, ir be kartelės užkėlimo.

Švietimo įstaigų vadovai neturėtų pareigų eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, o jų atrankoje negalėtų dalyvauti politikai. Tokioms prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms Švietimo įstatymo pataisoms ketvirtadienį po pateikimo pritarė 60 Seimo narių, prieš buvo devyni, trys susilaikė. Pagal projektą, mokyklos vadovas būtų skiriamas penkerių metų kadencijai ir nustatyta, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai švietimo įstaigai ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Po šiandien įvykusio tradicinio Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo valdybos susitikimo prieš prasidedant Seimo sesijai, šalies vadovė paragino tiek Seimo valdančiąją daugumą, tiek opoziciją ryžtingai imtis reformų.

Švietimo ir mokslo ministrė mano, kad mokiniai per daug atostogauja. Nors ji tikina susirūpinusi, jog mūsų šalyje mokiniams užkraunama daugiausiai namų darbų Europos Sąjungoje, Jurgita Petrauskienė žada mokslo metus ilginti bent dviem savaitėmis. Šios sostinės gimnazijos koridoriuose jau kvepia pavasariu. Saulėtą popietę čia šurmuliuoja kuo tikriausia Kaziuko mugė. Kepinius ir įvairius rankdarbius bendramoksliams siūlantys pradinukai jau nekantrauja bėgti į kiemą ir džiaugtis atšilusiu oru.

Mažins darbo enturinčių absolventų skaičių, egzaminų rezultatų ir mokymosi pasiekimų atskirtį tarp miesto ir kaimo, jaunins mokytojus, didins jų algas ir pradės šešiamečius leisti į mokymosi įstaigas. Tai atskleidė po kelaiis užraktais nuo visuomenės slėptas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. Neturinčių darbo absolventų turi mažėti Vyriausybė tikina, kad bus kuriamos visos dienos mokyklos koncepcijos, šis darbas yra planuojamas 2018 m. pirmoje pusėje.

Valstiečiai žalieji užsimojo privalomą pradinį mokymą paankstinti vieneriais metais. Į ikimokyklines klases vaikai turėtų eiti nuo penkerių, į pirmą klasę - nuo šešerių metų. Esą toks sprendimas padėtų „atjauninti Lietuvą“, nes dabar vaikas „užlaikomas mokykloje“. Su vaikais dirbančios ekspertės atkerta – dabartinė ugdymo programa šešiamečiams visiškai netinkama ir traumuojanti. Kainuotų didžiulius pinigus Šiuo metu privaloma į pirmą klasę leisti vaiką nuo septynerių metų.

Sostinės mokyklose plinta nedideliu tiražu atspausdintos knygelės apie lytinį švietimą. Jose 15-17 m. merginoms ir vaikinams atsakoma į tokius klausimus kaip, ar gali lytinio akto metu lūžti varpa, ar oralinis seksas saugesnis ir kaip atsakyti sekso norinčiam vaikinui, jei pati to nenori. Panašu, kad sostinės savivaldybė čia šiek tiek apspjovė ir pačią švietimo ir mokslo ministeriją jau ilgus metus kuriančią vis visuomenės netenkinančią lytinio ugdymo programą.

Politikai svarsto, kad teisėsaugos įtarimų sulaukę įstaigų – ligoninių, mokyklų – vadovai galėtų būti nušalinami nuo pareigų juos skyrusių institucijų sprendimu. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad norėtų didesnių įgaliojimų kovoje su korupcija. Anot jo, galimybė jam nušalinti įtarimų korupcija sulaukusius ministerijai pavaldžių gydymo įstaigų vadovus būtų logiška.

Į Valdovų rūmus susirinkę gabiausi šalies moksleiviai ne tik džiaugiasi puikiais rezultatais tarptautinėse olimpiadose, bet ir kelia jiems svarbius klausimus. Dvyliktokai sako žino ne vieną istoriją, kaip mokykloms direktoriai vadovauja kone iki gyvos galvos. Mokyklų bendruomenes vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės. Tai ir piktnaudžiavimas padėtimi, neskaidriai valdomos lėšos, neadekvačios bausmės moksleiviams.

Investicijų nauda šaliai – nepaneigiama. Atėjusios didžiulės kompanijos prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie gyventojų piniginės pagausėjimo – sukuriamos naujos darbo vietos, konkurencija skatina padidinti atlyginimus. Valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“ sudarė reformų gaires, kurias įgyvendinus Lietuva taptų konkurencingesne ir labiau patraukli investuotojams. Išskiriamos kelios prioritetinės sritys: švietimas, talentų pritraukimas ir migracija, inovacijos, regionų plėtra.

Išankstiniais VšĮ „Versli Lietuva“ ir UAB „Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 316 startuolių, jie šiemet sumokėjo 7,49 mln. EUR su darbo santykiais susijusių mokesčių arba 13,8% daugiau nei pernai. Šiuo metu Lietuvos startuolių sektoriuje dirba 1560 žmonių arba 13,9% daugiau nei prieš metus, pačių startuolių įmonių per metus padaugėjo nuo 273 iki 316 (15,8% augimas), daugiausia jų kūrė produktus ir paslaugas darbo našumo, žaidimų ir debesų kompiuterijos srityse.

Valstybė negali išlaikyti keturiolikos stiprių ir konkurencingų universitetų šalyje, tad tinklo pertvarka vyks, o jos planas bus rengiamas kartu su Vyriausybės programos įgyvendinimo planu, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Universitetų tinklo pertvarka vyksta, tam vakar pritarė Seimas. Potencialo analizė yra atlikta, potencialas yra išbarstytas, valstybė negali užtikrinti šiai dienai sąlygų vykdyti konkurencingą, stiprią veiklą keturiolikoje universitetų.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad mokykloms reikia naujovių, bet ministerija nediktuos, kaip mokytojai turi ugdyti vaikus - pedagogai turėtų mokytis iš sėkmingai dirbančių kolegų. Ji žada, kad nebus kategoriškų sprendimų dėl ankstesnio priešmokyklinio ir pradinio ugdymo, nors valstiečiai rinkimų programoje pasisakė, kad vaikai mokyklą turi pradėti lankyti anksčiau.

Naujoji septynioliktosios Vyriausybės Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė spėjo užsitikrinti ne tik ją pasiūliusiųjų į ministres, bet ir didelės švietimo bendruomenės pasitikėjimą. Iki šiol ji vadovavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA), vykdančiam mokslo ir studijų sistemos stebėseną. Be to, ji visą laiką ir dirbo švietimo srityje. Todėl nenuostabu, kad ji sulaukė tokio palaikymo.

Švietimo ir mokslo ministre siūloma Jurgita Petrauskienė, šiuo metu vadovaujanti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA), savo karjerą visad siejo su švietimu – šioje srityje visą laiką ir dirbo. „Nuo pat pradžių dirbau švietimo srityje. Manau, kad tiek, kiek turiu gyvenime patirties, visa ji yra sukaupta šioje srityje. Suprantu, kad jeigu būtų apsispręsta, laukia dideli iššūkiai, reikalingi pokyčiai.

Mokytojai, suvažiavę iš visos Lenkijos buvo tarp tūkstančių žmonių, šeštadienį protestuojančių Varšuvoje prieš dešiniosios vyriausybės pasiūlytas švietimo reformas, anot kritikų, galinčias sunaikinti tūkstančius darbo vietų.

Naujausias Lietuvos savivaldybių tyrimas atskleidė, geriausias sąlygas gyventojams suteikiančias savivaldybes. Analizuojant sudarytą reitingą galima išskirti, kuriose savivaldybėse žmonės gauna geriausias komunalinio ūkio, transporto, švietimo bei sveikatos ir socialinės rūpybos paslaugas.

Vilnietė Tatjana Kladko pasipiktino – jos ketvirtaklasis vaikas matematikos pratybose turi skaičiuoti išlaidas rūkalams. Mama įsitikinusi, kad ne dešimtmečiui vaikui reiktų tokius dalykus – tai tiesiog netelpa moters galvoje. Tačiau pradinių klasių mokytojai ir Švietimo ir mokslo ministerijai taip neatrodo.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, kurios rengimas kėlė daug diskusijų visuomenėje. Bene daugiausiai prieštaravimų rengiant programą kilo dėl to, kaip vaikams turėtų būti pristatomi lytiniai santykiai, kontracepcija.

Vyriausybė nurodė Švietimo ir mokslo ministerijai patobulinti švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą. „Klausimas grąžintas ministerijai, buvo tokia nuomonė, kad kolektyvinėje sutartyje negali būti įrašomas biudžetas. Sutartis gal ir tiktų, tik be finansinės išraiškos“, - BNS sakė Vyriausybės pasitarime vietoje atostogaujančios ministrės Audronės Pitrėnienės dalyvavusi viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad lėšos vadovėliams numatytos mokinio krepšelyje, todėl jiems papildomų rinkliavų neturi vykti. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi ir priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, mokyklos turi tartis su mokinių tėvais.

Visų švietimo profesinių sąjungų lyderiai pirmadienį susitinka su premjeru Algirdu Butkevičiumi aptarti kitų metų biudžetą ir kaip jame bus įgyvendinami Vyriausybės vadovo duoti pažadai. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius BNS sakė, kad pirmiausia juos domina, kodėl stringa kolektyvinės sutarties pasirašymas. „Kolektyvinę sutartį pradėti įgyvendinti jau 2017 metų biudžete reikalingi pinigai, mes norime žinoti, bus ar nebus, kiek bus“, – sakė A.Jurgelevičius.

Įvairiuose pasaulio reitinguose, vertinant ekonominę šalies padėtį, Lietuva atsiduria tarp pažangiųjų valstybių. Tačiau neretai tiek patys gyventojai, tiek ekonomistai pastebi, kad skirtas balas prasilenkia su realybe. Vis dėlto, net jei statistika ir nenupiešia tikrojo paveikslo, ja galima pasinaudoti, kuriant įvaizdį. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad žvelgiant per viešųjų ryšių prizmę, įvairiuose reitinguose reikėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau.

Pastaraisiais metais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybė ir jos ateitis kuriami ad hoc principu – vienkartiniais priepuoliais, trumpalaikiais priešokiais, be aiškių ilgalaikių tikslų ir priemonių. Darome kaip kam šauna į galvą, be gilesnės diskusijos ir konsensuso, pamiršdami, kas jau buvo planuota, žadėta ar bandyta daryti iki šiol.

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) bus svarstoma galimybė Rusijos Karaliaučiaus srityje įkurti lietuvišką mokyklą. Ministrė susitiks su Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės atstovais aptarti tokią galimybę. ŠMM informavo BNS, kad pradinės mokyklos steigimą šiaurinėje Karaliaučiaus dalyje inicijuoja ten gyvenantys lietuviai. Greta reikėtų įkurti bendrabutį.

Lietuvis, sėkmingas investuotojas ir buvęs Ukrainos Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius neslėpė sulaukęs pasiūlymų grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Sėkmingų reformų pavyzdį Ukrainoje įgyvendinęs investuotojas pabrėžė, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tris didžiausias Lietuvos problemas.

Diskutuodami Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime kariškiai atskleidė, kad šiuo metu daugiausia problemų kyla ne dėl trūkstančios ginkluotės, bet dėl žinių trūkumo, kam ji iš vis reikalinga. Dėl to kyla ir pačių mokesčių mokėtojų nepasitenkinimas. Neneigiama, kad apranga, ginkluotė turi didelę reikšmę, tačiau visuomenei derėtų suprasti, kad tai būti kariuomenei, sako dr. Gintautas Surgailis. „Dabar skiriamas didžiausias dėmesys prieštankinei ir priešlėktuvinei ginkluotei.

Paulius Paškevičius – internetinės programavimo mokymo platformos „SolidEducation.lt“ įkūrėjas. Tai debesų kompiuterija paremta platforma, kurios pagalba moksleiviai gali internetu mokytis programavimo su dėstytojais-programuotojais 22 miestuose visoje Lietuvoje. Šiandien Solid Education vienija 15 žmonių komandą, tačiau iki to teko nueiti ilgą kelią. – Kaip kilo idėja vystyti būtent tokį verslą?, – paklausėme P. Paškevičiaus.

Atliktas laimingiausių, turtingiausių ir labiausiai klestinčių šalių tyrimas atskleidė Lietuvos silpnąsias vietas. Nors bendroje lentelėje tikrai neesame gale, nuo Baltijos šalių bei kaimynų lenkų atsiliekame. Klestėjimo indekse indeksą (angl. Prosperity Index) apžvelgiamos 142 šalys, Lietuvai 2015 metais skirta 41 vieta. Šiame indekse per metus mes pakilome vienu laipteliu aukščiau. Geriausią vietą – 40 – užėmėme 2009 metais.

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo programos projektą rengiančios darbo grupės prašymu jos veikla pratęsta mėnesiui, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Darbo grupė projektą turėjo pateikti birželio 1 dieną, bet paprašė paprašė švietimo ir mokslo ministrės Audronė Pitrėnienės terminą pratęsti iki birželio 30 dienos, argumentuodama aštriais nuomonių skirtumais.

Lietuva pagal konkurencingumą per metus nukrito dvejomis pozicijomis žemyn - į 30-ą vietą tarp 61 pasaulio valstybės, rodo Šveicarijos Tarptautinio vadybos instituto (International Institute for Management Development - IMD) reitingas. Aukščiausius įvertinimus Lietuva šiemet gavo švietimo infrastruktūros (19-a pozicija), valdymo praktikos (19) srityse, o blogiausiai įvertintos tarptautinių investicijų (50) bei vidaus ekonomikos (47) kategorijos.