švietimas

Tebesitęsiančios šalies demografinės problemos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) be darbo nepalieka. Ženkliai mažėjant moksleivių, reikia rūpintis mokyklų skaičiumi, racionaliai paskirstyti darbo vietas mokytojams. Net keliose šalies savivaldybėse moksleivių gretos susitraukė net penktadaliu, teko uždaryti ne vieną mokyklą. Ši problema opiausia Skuodui, Pagėgiams, Kupiškiui ir Joniškiui. Nuo 2002 m. Lietuvos gyventojų skaičius smuko 645,7 tūkst. (18,7 proc.

Nepaisant stabiliai augančios Lietuvos ekonomikos, socialinė atskirtis gilėja, kartu klampindama ir regionuose besimokančius vaikus. Tarptautiniai tyrimai, regionų mokyklų vadovai ir specialistai vieningai sako – geresnė tėvų socialinė padėtis teigiamai atsiliepia vaikų mokymosi rezultatams. Vis dėlto net keturios Lietuvos regionų savivaldybės demonstruoja, kad turtai nebūtinai užtikrina kokybišką išsilavinimą.

Nepaisant to, kad per trejus metus išaugo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai, vyresnių klasių moksleivių rezultatai nusileidžia Europos Sąjungos vidurkiui, o itin dideliu iššūkiu moksleiviams išlieka socialinė atskirtis. Pastarųjų 3 metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Kartu su mokslo metais 2017-aisiais startavusi lytinio švietimo programa įsibėgėti dar nespėjo. Parlamentarai ir psichologai dalinasi pedagogų baimėmis, kad jie jaučiasi nepasiruošę šviesti moksleivius, nes šiuo metu Lietuvoje su programa supažindinti tik tūkstantis pedagogų.

Kėdainių rajone drastiškai mažėjant gyventojų, ypač jaunimo skaičiui, senstant visuomenei, vis dažniau susiduriama su dilema: ką daryti su ištuštėjusiomis kaimo mokyklomis. Svarstymų esama įvairių, vieni siūlo jas uždaryti ir vaikus vežioti į stambesnes gimnazijas, kiti siekia bet kokia kaina mokyklas išlaikyti. Kėdainių rajono savivaldybės taryba, prašoma mokinių tėvų ir pedagogų, vienoje mokykloje leido steigti 9-ąją klasę, kurioje mokysis 8 vaikai.

Vakar į Lietuvą atvyko Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama. Šiandien anksti ryte jis surengė spaudos konferenciją, po kurios skaitė paskaitą ir Vilniaus universitete. Į Lietuvą jis atvyko susitikti su paprastais žmonėmis ir įkvėpti juos puoselėti žmogiškąsias vertybes. Ankstyvą trečiadienio rytą Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama susirinkusius susitikti su juo pasitiko plačia šypsena ir tvirtai spausdamas jiems rankas.

Vertinant moksleivių žinias mokyklose per artimiausius dvejus metus turėtų būti įvestas vadinamasis kaupiamasis balas, naujos mokymo formos, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Šias kryptis mokyklose ministrė nurodė pirmadienį kūrybinėse dirbtuvėse „Mokykla 2030“, kur apie 150 švietimo ekspertų, nuomonių lyderių, savivaldybių, mokytojų asociacijų atstovų, moksleivių diskutavo dėl ateities mokyklos vizijos.

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį valstybės skaudulį – mūsų vaikų mokslo rezultatai katastrofiškai blogėja. Analizė rodo, kad trečdalis mūsų moksleivių neįsisavina net matematikos pagrindų. Ir apie tai kalbame skaitmenos ir technologinių lūžių amžiuje, kai ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija pareikalaus aukštesnių IT įgūdžių, kurie taps daugelio ateities specialybių pagrindu.

Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU), kur daugiausia studijuoja baltarusiai, rektorius Sergejus Ignatovas sako, kad šios aukštosios mokyklos problemas tikimasi išspręsti per glaudesnius ryšius su Lietuvos akademine bendruomene. „Svarbiausias dalykas universiteto ateičiai yra mūsų siekis labiau integruotis į Lietuvos akademinę bendruomenę ir taip pat Lietuvos visuomenę“, – pirmadienį apsilankęs Vyriausybėje BNS sakė S. Ignatovas.

Alytiškiai sunerimę dėl vietinės valdžios užmojų. Planuojama uždaryti Vidzgirio pagrindinę mokyklą, o Piliakalnio progimnaziją prijungti prie Dzūkijos pagrindinės mokyklos. Pokyčiai valdininkų nuomone neišvengiami dėl vaikų skaičiaus mažėjimo. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija neskuba pritarti šiems planams. Esą nėra atlikti atitinkama analizė, neįvertinti kai kurie faktai, tad sprendimas mokyklą likviduoti nėra argumentuotas.

Metų metus lauktas etatinio apmokėjimo modelis pedagogus, panašu, nelabai džiugina. Mokytojų bendruomenė piktinasi, kad švietimo ir mokslo ministerija modelį pateikė skubotai ir nesirūpina atsakyti į visus jų klausimus, jiems vis dar neaišku, kaip keisis jų užmokestis. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais trečiadienį surengė diskusiją apie etatinį mokytojų apmokėjimą.

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui antradienį pristatė pirmąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą. Joje daugiausiai dėmesio ir pagyrų sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės pradėtos reformos.

Kai kuriose šalies savivaldybėse, nuo rugsėjo planuojama pradėti įgyvendinti visos dienos mokyklos veiklos organizavimo bandomuosius modelius. Moksleiviams būtų sudarytos sąlygos ugdymo įstaigose likti iki 17 ar 19 valandos. Tokį ugdymą jau taikančių privačių mokyklų vadovai sako, jog prieš šiuos pokyčius, iš valstybinių mokyklų būtina išgyvendinti patyčias bei sukurti saugią aplinką vaikams.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

Bandant sumažinti jaunų talentingų lietuvių emigraciją nusitaikyta į studijuojančius užsienyje. Štai valstybė duotų pinigų mokslams, tačiau ne už dyką. Ją gavę turėtų įsipareigoti grįžti ir dirbti Lietuvoje. Rytoj Seime svarstoma įstatymo pataisa, kuria siekiama leisti finansinę paramą teikti studijuojantiems lietuviams užsienyje, ypatingai gerai vertinamuose universitetuose. Tam iš pradžių buvo numatoma skirti ne mažiau kaip 100 tūkst.

Kauniečiai jau kelis metus kovoja dėl Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos. Tuo esą buvo pasinaudoję ir politikai – prieš rinkimus žadėjo išsaugoti šią unikalią, šimtametę ugdymo įstaigą. Tačiau pažadai nevykdomi. Maža to, Kauno miesto savivaldybės nutarimui mokyklą uždaryti, pritarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Ir nors pastarojo sprendimas galutinis ir neskundžiamas, tėvai pasiduoti neketina.

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius sako, kad už lytiškumo ugdymo kokybę mokyklose yra atsakingi įstaigų vadovai. Anot jo, 2016 metų spalį patvirtinus naują Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą, jos startui iš esmės buvo pasirengta, nors praėjus daugiau kaip metams vis dar yra, kur tobulėti.

Visuomenė ir ekspertai nutarė – viena idėjų Lietuvai turėtų būti mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025-ųjų, todėl Švietimo ir mokslo ministerija pristatė, kaip ketina pasiekti šį užmojį. Tačiau pedagogai turi savo baimių ir į dalį ministerijos pasiūlymų žiūri skeptiškai. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) trečiadienį vyko diskusiją, kurioje pristatyta, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos.

 Smunkant visuomenės pasitikėjimui švietimu, už sistemą atsakingi politikai žada toliau dirbti ją pertvarkydami. „Turime įgyvendinti tas pertvarkas, kurios yra suplanuotos, – BNS šeštadienį sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. – Kad pasitikėjimas švietimu išaugtų, pirmiausia pati švietimo sistema turi būti savimi patenkinta.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad dar diskutuojama, kaip geriausiai panaudoti po universitetų reformos turinčius atlaisvėti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pastatus, tačiau žada, kad juos pardavus lėšos liktų švietimui. „Visos lėšos iki paskutinio euro, jeigu bus pastatai parduoti, bus nukreipti tiktai aukštųjų mokyklų gerovei tenkinti“, – LRT radijui antradienį sakė S. Skvernelis. Anot jo, lėšos už parduotą turtą turėtų būti investuojamos į studentų bendrabučius.

Šių metų pavasario sutiktuvės pagal kinų kalendorių, beje, sutampa su mūsų valstybės atkūrimo diena Vasario šešioliktąja. Iki pavasario šventės likus mažiau nei dviem savaitėms, kai kurie Kinijos miestai jau tikrąja ta žodžio prasme švyti. Čia matote įspūdingas šviečiančias kompozicijas šalies pietvakarių Sičuano provincijoje, Dzigongo mieste. Jame tai jau 24-tas žibintų festivalis. Milžiniškoje teritorijoje sukurtos net 130 skirtingų šviečiančių žibintų kompozicijų.

Praėjusiais metais rastas Vasario 16-osios aktas sukėlė didžiulią nuostabą kiekvienam lietuviui. 1918 metais jį pasirašė 20 tarybos narių, tarp kurių buvo ir Lietuvos istorikas Mykolas Biržiška. Kol įtakingas vyras sprendė svarbius Lietuvos ateities klausimus, namuose jo laukė mylima žmona Bronislava Šėmytė - Biržiškienė.

Įjungus žalią šviesą universitetų jungimui, po kurio pedagogus ruošęs Lietuvos edukologijos universitetas taps Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, pedagogai baiminasi, kas ir kur ruoš pedagogus. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė ramina, kad pedagogų rengimo kokybė nesmuks, o specialistų nepritrūks. Po švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ įsižiebė diskusija.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Pačios didžiausios švietimo bėdos prasideda mokykloje, o gal net ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tuo tarpu diskusija Lietuvoje apie švietimo pertvarką sustojusi tik ties aukštojo mokslo reforma, o tai nepakankamas žingsnis. Esminis dėmesys ir permainos turi būti nukreiptos į mokyklą ir mokytojo rengimą. Lietuvos mokyklų asociacijos surengtoje konferencijoje su daugiau nei 200 mokyklų vadovų diskutavome apie gerą mokyklą Lietuvai.

Savivaldybių reitingas pagal mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius apnuogino skaudžią žaizdą – du trečdaliai savivaldybių nesugeba parengti moksleivių olimpiadoms. Pedagogai ir ugdymo specialistai pripažįsta – valstybėje trūksta švietimo prioritetų. Žurnalas „Reitingai“ kartu su Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centru sudarė savivaldybių reitingą pagal 2012-2016 m. mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius.

Pajamų trūkumas Lietuvoje persekioja ne tik medikus, bet ir mokytojus. Būtent tai, kartais nurodoma kaip priežastis, kodėl ši profesija nevertinama ir, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais. Tačiau profesorius iš Suomijos Juveskiulės universiteto dalinasi savo šalies patirtimi ir tikina, kad ne atlyginimai yra pagrindinis veiksnys. Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje.

Skurdo įveikimas, švietimo sistemos tobulinimas, pedagogų prestižo gerinimas – nėra tik ambicingi Lietuvos valdančiųjų tikslai, dirbti šiose srityse įsipareigojo visos Jungtinės Tautos. Tačiau panašu, kad kol kas Lietuvoje bandomos įgyvendinti pavienės iniciatyvos ir projektai nepadeda pakirsti problemos šaknų.

Iš savo atlyginimų neišgyvenantys Lietuvos profesoriai darbo ieškosi ne tik prekybos centruose. Vieni imasi staliaus amato, kiti taksi vairuotojo darbo, pasitaiko ir tokių, kurie įgiję mokslų daktaro laipsnį suka profesinės mokyklos. Čia šie mokosi siuvėjo ar kitos profesijos amato. Tai absurdiška ir gėdinga situacija, kuomet profesorius už darbą universitete gauna 155 eurų atlyginimą, sako dėstytojai. Beje, papildomą darbą susirasti turint tokį aukštą išsilavinimą – nėra lengva.

Pastaruoju metu visuomenė neatsistebi, kaip pertvarka keičia pertvarką sveikatos srityje. Dar neseniai panašiu tempu pertvarkas vykdė ir švietimiečiai. Lapkričio pradžioje visuomenei buvo pristatyta pirmą kartą profesinio mokymo būklės apžvalga. Kritikos strėlės iškart smigo į daugelį profesinių mokyklų, kurios labiausiai kaltintos specialistų ruošimu ne tam poreikiui, kuris iš tiesų yra.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tikrins, ar profesinėse mokyklose nebuvo renkamos neteisėtos rinkliavos. Pasak ministerijos pranešimo, nustačius neteisėtas rinkliavas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC), bus vertinamos visos profesinio mokymo įstaigos, turinčios viešosios įstaigos statusą, t.y. planuojama patikrinti 2014-2016 metais įstaigose atliktų auditų dokumentus. Viešųjų įstaigų statusą turi 26 iš 70-ies profesinio mokymo įstaigų, pavaldžių ŠMM.

Europos Komisija palankiai įvertino Lietuvos pastangas ir darbų kryptį švietimo srityje

Pirmadienį Vyriausybės ir dalies profesinių sąjungų atstovai pasirašys švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Pasirašyti sutartį atsisakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, pasirašius dokumentą grėsmių mokytojams kils daugiau negu bus iš to naudos. „Švietimo ir mokslo ministrė manipuliuoja viešąja nuomone teigdama, jog šakos kolektyvine sutartimi įvykdomas pagrindinis mokytojų reikalavimas – etatinio darbo apmokėjimo įvedimas.

Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovas valstietis Eugenijus Jovaiša siūlo įpareigoti šalyje veikiančias tarptautines bendrojo ugdymo mokyklas lietuvių moksleivius mokyti Lietuvos istorijos, geografijos, pilietiškumo.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) imasi pertvarkyti vaikų socializacijos centrus: bus mažinamas jų skaičius, gerinama gyvenamoji aplinka, įrengtos erdvės neformaliam ugdymui, praktiniam mokymui, laisvalaikiui. Pertvarka vyks keliais etapais, tariantis su įstaigų bendruomenėmis – kai kurie centrai bus uždaromi, kiti taps moderniomis erdvėmis. Planuojama, kad iki 2019 metų šalyje liktų trys socializacijos centrai, pranešė ŠMM.

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. Čia nėra jokios prievartos, griežtų taisyklių, daugybės namų darbų ir nuo ryto iki vakaro trunkančių pamokų. Nepaisant to, šios šalies mokiniai, kurie ugdomi principu „mažiau yra daugiau“, rodo vienus geriausių mokymosi rezultatų pasaulyje.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį galutinai pritarė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė su švietimo srities profesinėmis sąjungomis pasirašytų šakos kolektyvinę sutartį. Sutartis ne vienerius metus buvo derinama su profsąjungomis, o paskutinės korekcijos padarytos derybose praėjusią savaitę.

Švietimo profesinės sąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai trečiadienį po pusdienį trukusių derybų pasiekė kompromisą dėl kolektyvinės sutarties – ją tikimasi pasirašyti kitą trečiadienį. „Iš principo sveikinu ir džiaugiuosi, kad sutarimas dėl kolektyvinės sutarties yra pasiektas, esame aptarę ir pabaigę visus punktus, kurie apima ir išsakytus profesinių sąjungų reikalavimus.

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad atlyginimai gali skirtis net keliais šimtais eurų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokestis bendrame viduriniame ugdyme II šių metų ketvirtį siekė 703,2 Eur neatskaičius mokesčių.

Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, tačiau vieno mums trūksta.  Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.

 Greitai besikeičiančiame pasaulyje būtina švietimo revoliucija, norint verslams ir visuomenei prisitaikyti prie pokyčių, sako garsus vokiečių inžinierius ir ekonomistas, pasaulio ekonomikos forumo Davose steigėjas Klausas Martinas Schwabas (Klausas Martinas Švabas). „Mums reikia švietimo revoliucijos, mums, iš tikro, reikia švietimo 4.0“, - Vilniuje „Metų ekonomikos forume“ teigė K. M. Schwabas.

2018-aisiais bendras švietimo srities finansavimas turėtų augti 33 mln. eurų, tačiau pagerėjimą pajus ne visi: valstybinėms aukštosioms mokykloms numatyti mažesni asignavimai nei šiemet. Ministerija sako, kad skaičiai – negalutiniai. Vyriausybei teikiamame kitų metų biudžete numatoma, kad bendras švietimo srities finansavimas turėtų didėti beveik 33,7 mln. eurų iki 1,07 mlrd. eurų.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad reikia pripažinti faktus: Lietuvoje viena didžiausių pajamų nelygybių, o penktadalis lietuvių gyvena skurde. Jis nurodo tris sritis, kurias reikia keisti norit išvengti gilėjančių problemų. Tačiau prabyla ir apie naujus mokesčius.

Kol vieni pedagogai ir švietimo specialistai grasina piketuose reikalauti savo, kiti sėdasi prie diskusijų stalo su kolegomis bei Švietimo ir mokslo ministre. Artėjant tarptautinei mokytojų dienai, pirmadienio vakarą diskusijų centre atsidūrė šiuolaikinės mokyklos perspektyvos bei visuomenėje plačiai aptarinėjamas pedagogo profesijos įvaizdis.

Švietimo ir mokslo ministerija neketina paisyti parlamentarų siūlymo priėmimą į profesines mokyklas pratęsti visiems ir taip užpildyti apie 1,5 tūkst. laisvų vietų. Išlyga bus daroma tik pakviestiems mokytis, bet sutarties nepasirašiusiems būsimiems vienuoliktokams. Tačiau profesinės mokyklos kelia paprastą klausimą – kur tie mokiniai buvo anksčiau? Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimu, pakviestų mokytis į vienuoliktą klasę, bet sutarties nepasirašiusių moksleivių yra apie šimtą.

Šiandien pristatytos profesinio ugdymo sistemos pertvarkos gairės. Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, labai svarbu, kad profesinio rengimo pertvarkoje dalyvauja ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslas. Lietuvos Respublikos prezidentės dėmesys ir siūlymai profesinio mokymo sistemos pertvarkai liudija, kad, siekiant stiprinti ekonomikos konkurencingumą, profesinio rengimo klausimams skiriamas ypatingas dėmesys.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį paskelbė, jog mokytojams buvo parengtas naujas etatinio apmokėjimo modelis. Ministrė tvirtino besitikinti, kad jis bus patvirtintas artėjančioje Seimo rudens sesijoje. „Parengtas naujas etatinio apmokėjimo modelis, kuris, tikiuosi, šioje rudens sesijoje bus patvirtintas Seime“, - Žinių radijui sakė J.Petrauskienė.

Pristatydama naujų mokslo metų naujienas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžia visos švietimo bendruomenės susitelkimo svarbą įgyvendinant pokyčius ir siekiant geresnės mokyklos kiekvienam jos nariui. Pasak ministrės, geriausių rezultatų keičiant ir atnaujinant bendrojo ugdymo planus ir turinį bus pasiekta tik visai bendruomenei veikiant kartu. „Analizuojant švietimo būklę akivaizdu, kad bendrojo ugdymo sistemoje pokyčiai būtini.