švietimas

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Piktybiškas pamokų nelankymas – problema su kuria švelniau ar griežčiau kovoja dauguma Europos šalių. Kol vienur mokyklos bėgančius iš pamokų baudžia palikdamos juos po pamokų, kitur – bausdamos tėvus milžiniškomis sumomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip bėgimo iš pamokų problemą sprendžia Lietuva ir kitos Europos šalys. Lietuva Pamokų lankomumo apskaitos tvarką Lietuvoje tvirtina mokyklos. Čia pat numatomi būdai, kaip padėti pamokų nelankantiems moksleiviams.

Šiuo metu ieškoma 275 ugdymo įstaigų vadovų, rodo BNS pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys. Švietimo ministro teigimu, dalį kandidatų atgraso įvestos mokyklų direktorių kadencijos. Dauguma konkursų į mokyklų ir darželių vadovų pozicijas baigsis lapkričio ir gruodžio mėnesiais, dalis – rugsėjį ir spalį. Daugiausia vadovų ieškoma Kauno mieste – 40. Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Virginijaus Mažeikos, dalyje įstaigų paskirti laikini vadovai.

Nuo šių metų rugsėjo įsigalioja trys svarbios naujovės, kurios paveiks tūkstančius šalies gyventojų. Atėjus rudeniui mokyklinio amžiaus vaikų tėvai galės lengviau atsikvėpti – pasikeis ir lengvesne taps moksleivių dėl ligos praleistų pamokų pateisinimo tvarka. Taip pat nuo rudens įsigalioja nauja socialinio būsto fondo plėtros forma, kuri turėtų sumažinti socialinio būsto nuomos laukiančiųjų eiles.

Dalis mokinukų jau sekmadienį su gėlėmis keliaus į mokyklas pradėti naujų mokslo metų. Tačiau ar mokyklose netrūksta mokytojų ir ar jos sugebės tinkamai priimti moksleivius? Apie esamą padėtį su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi kalbėjo TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Visai netrukus vaikai keliaus į mokyklas.

Mokiniai į mokyklą galės neiti ne tik per šalčius, bet ir esant karštam orui. Tokius pakeitimus po pasitarimų su Sveikatos apsaugos ministerija įsakymu įtvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Nustatyta, kad oro temperatūrai esant 30°C ar aukštesnei ir mokyklai negalint užtikrinti ugdymo vėsesnėse mokyklos aplinkose, į mokyklą gali neiti visų klasių mokiniai. Mokiniams, kurie tą dieną į mokyklą ateina, ugdymo procesas organizuojamas mokyklos pasirinktu būdu.

Kitų metų biudžete numatyta daugiau lėšų pedagogams, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai ministerija pranešė prieš jos vadovybės ir pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos planuojamą susitikimą trečiadienį dėl mokytojų algų didinimo ir darbo krūvio skaičiavimo. Teigiama, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos visiems mokytojams atlyginimai bus skaičiuojami pagal maksimalius pareiginės algos koeficientus, tam numatyta papildomai skirti 2,4 mln.

Šių metų pradžioje pakeltu balsu su mokiniais bendravusi Žiežmarių gimnazijos mokytoja išeina iš darbo šalių susitarimu, antradienį pranešė Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus. „Mokytoja sutiko su pasiūlymu nutraukti sutartį šalių susitarimu ir šiandien turėtų būti sutvarkyti visi dokumentai“, – BNS sakė meras. Pasak jo, pedagogė diskreditavo švietimo sistemą, savivaldybę ir mokytojo profesiją. „Ta jos klaida iš tikrųjų negali būti įvertinama vien skiriant pastabą ar mažinant darbo krūvį.

 51 šalies mokyklai, kuriose moksleivių pasiekimai yra mažesni nei šalies vidurkis, nuo rugsėjo talkins švietimo konsultantai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šia priemone siekiama mažinti atotrūkį skirtingose šalies ugdymo įstaigose – savivaldybės pačios atrinko mokyklas, kurioms bus teikiamos konsultacijos, ekspertinė ir metodinė pagalba. Iš viso šiose mokyklose mokosi per 10 tūkst. 1-10 klasių moksleivių.

Šiemet rugsėjo pirmąją į mokyklas eis 322,1 tūkst. moksleivių – maždaug pusanto tūkstančio mažiau, nei pernai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pirmokų skaičius šiemet beveik nesiskirs nuo pernykščio – jų rugsėjo pirmąją mokyklose bus apie 29 tūkstančiai. Pasak ministerijos, praėjusių mokslo metų duomenys rodo, kad daugėja į Lietuvą grįžtančių vaikų: 2018 metais mokytis grįžo 1,8 tūkst. vaikų iki 15 metų arba 40 proc. daugiau nei 2017-aisiais, kai grįžo 1,3 tūkstančio.

Tarptautinėje chemijos olimpiadoje, įvykusioje Paryžiuje, Lietuvos mokiniai apdovanoti sidabro, bronzos medaliais ir pagyrimo raštu. Vienintelį sidabro medalį iškovojo Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Justas Terentjevas, o bronzos medalį pelnė tos pačios gimnazijos dvyliktokas Lukas Supragonas. Abiturientams pasiruošti padėjo mokytojai Birutė Maciulevičienė ir Vytautas Pečiukėnas.

Jau praėjusiais mokslo metais mokinių vasaros atostogos prasidėjo vėliau, nei iki tol. Tai leido plėtotis aršioms diskusijoms. Vieni tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą kritikavo, o kiti gynė, sakydami, jog tai tik į naudą. Nepaisant to, kalbama, kad mokymosi kokybė šį birželį buvo prasta, nes Lietuvoje mokyklos nėra pritaikytos karščiams.

Šiemet mokytis profesinėse mokyklose pageidavimą pareiškė per 17 tūkst. jaunuolių, daugiausia jie rinkosi inžinerines profesijas. Pirmadienį baigėsi pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą. Čia savo prašymus registravo 17 tūkst. 344 asmenys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, mokytis profesinėse mokyklose nori 11 tūkst. 411 asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, ir 4925 – pagrindinį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, vertindamas savivaldybių prašymą atšaukti mokslo metų ilginimą iki birželio vidurio dėl vasarą kylančių karščių, sako, kad karščiai gali užklupti ir rugsėjį ar gegužę.

Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai parodė Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau - LSA) liepos mėnesį surengta savivaldybių apklausa. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai - nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

„Tikiuosi, kad tai mano raktas į ateitį“ – sako visus 5 abitūros egzaminus šimtukais išlaikiusi Klaipėdos licėjaus abiturientė Mariam Varoneckaitė. Smagu girdėti, kad mergina nesiruošia kelti sparnų į užsienį ir žada studijuoti Lietuvoje odontologiją. Įdomu tai, kad mokyklą Mariam pradėjo lankyti būdama 5-erių. „Manau, kad man dėl to taip gerai ir sekėsi, nes buvau viskam labai imli“, – įsitikinusi ji. Nesitikėjo Šiemet uostamiesčio abiturientai stebino šimtukų gausa.

Beveik 2 tūkst. jaunuolių šiemet gavo šimto balų įvertinimą už mažiausiai vieną brandos egzaminą, pranešė Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Šiemet iš viso per brandos egzaminų sesiją surengta dvylika egzaminų. Iš visų juos laikiusiųjų 1923 mokiniai gavo aukščiausią – šimto balų – įvertinimą. NEC duomenimis, devyni mokiniai iš Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Vilniaus surinko po penkis šimto balų įvertinimus.

  Nacionalinis egzaminų centras (NEC) ketvirtadienį skelbia paskutinių – geografijos, istorijos ir matematikos – valstybinių brandos egzaminų rezultatus.   Matematikos egzaminą šiemet laikė 16,5 tūkst. kandidatų, iš kurių egzaminą išlaikė 82,2 proc. Pernai matematikos egzaminą išlaikė 87,2 proc. kandidatų. Tačiau maksimalų šimto balų įvertinimą šiemet gavo 1,9 proc. kandidatų, pernai tokių buvo 1,5 proc.

Nuo rugsėjo sugrįžtančių emigrantų vaikus priims 22 šalies mokyklos, ketvirtadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai – mokyklos, esančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje, taip pat Kauno, Mažeikių ir Tauragės rajonuose. Skelbiama, kad kol kas emigrantų vaikus priims mokyklos, turinčios patirties priimti grįžtančius ar atvykusius vaikus.

Paskutiniame Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime aptarta situacija apie švietimo būklę verčia susimąstyti kiekvieną, tačiau pirmiausia – pačias politines institucijas. Prezidentės žodžiais, švietimo padėtis apibūdinama draudimais ir apokaliptiniais scenarijais, kas, jos vertinimu, pasmerkia šalį nesibaigiantiems eksperimentams su švietimo modeliais. Tačiau kita Prezidentės mintis labiau akcentavo ir reformavimo ateitį Lietuvos švietime.

Noras įgyvendinti svajones ir būtinybė kelti švietimo lygį – tai paskatino portalo tv3.lt kalbintus jaunuolius rinktis mokytojo kelią. Dalyvaudami jau vienuoliktus metus trunkančiame švietimo projekte pašnekovai tvirtina, kad svarbu ne tik mokinių pasiekimai, bet ir kuriama bendruomenė, kurioje susitinka mokiniai, tėvai ir mokytojai. Projektas „Renkuosi mokyti“ vyksta jau vienuoliktus metus ir kviečia dalyvauti visos Lietuvos mokyklas.

Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo visose savivaldybėse įtvirtinti centralizuotą priėmimo sistemą į ugdymo įstaigas. Švietimo įstatyme G. Skaistė siūlo nustatyti, kad „priėmimas į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą, vadovaujantis nešališkumo principu“. Seimo narės siūlymu, centralizuotas elektroninis priėmimas į švietimo įstaigas visose savival...

Į Pasaulio moksleivių debatų čempionatą Tailande ketinantys skristi Lietuvos moksleiviai susidūrė su problema – nepavyksta gauti finansavimo nusipirkti lėktuvo bilietus. Netrukus mestas įtarimas, kad problema kilo dėl valstybinės įstaigos sutarčių su brangiai bilietus tiekiančiomis įmonėmis. Tačiau pati įstaiga ramina, kad jau bando gauti bilietus pigiau.

Premjeras Saulius Skvernelis, trečiadienį susitikęs su didžiausios švietimo profesinės sąjungos atstovais, sako, kad konkretesni susitarimai galimi birželio pabaigoje. „Sutarėme, kad birželio pabaigoje susitiksime ir priimsime du – tris sprendimus, kurie yra suderinti ir abiems pusėms yra priimtini“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė jis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo ministerijos pateiktam planui, kuriuo žadama stiprinti mokyklų pasirengimą priimti į Lietuvą grįžtančių emigrantų vaikus.

Neformaliojo švietimo krepšeliui kitąmet ketinama skirti 19 mln. eurų – 7 mln. daugiau nei šiemet, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2017 metais neformaliojo ugdymo krepšeliui iš viso skirta 8,2 mln., pernai – 11 mln., šiemet – 12 mln. eurų. Teigiama, kad pernai neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu naudojosi 22 proc. vaikų, o šiemet – 28 proc. Iš viso įvairius neformaliojo švietimo užsiėmimus mokyklose ir kitur lanko daugiau nei 195 tūkst., arba daugiau kaip 60 proc.

Seimas šią savaitę priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis sugriežtino baudas už mokslo ir studijų darbų pirkimą. Taip pat išplėstas pateiktų svetimų studijų darbų, už kuriuos gresia sankcijos, sąrašas: jei šiuo metu baudos numatytos tik už baigiamuosius bakalauro ir magistro studijų darbus, patvirtinus naujas formuluotes įtraukti ir referatai, kursiniai bei kiti tarpiniai darbai.

Lygių galimybių kontrolieriams užkliuvo mūsų šalies moksleivių vadovėliai ir pratybos – esą labai blogai, kad juose moterys augina gėles ir pluša virtuvėje, o vyrai taiso automobilius ir atranda pasaulį. Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus, stereotipai formuoja neteisingą vaikų pasaulio suvokimą ir apie moterų pasiekimus mokymo priemonėse reikėtų rašyti daugiau.

Rikiuojant savivaldybes ne pagal akademinius, o įvairesnius rodiklius nuo mokinių savijautos iki pedagogų amžiaus, geriausia aplinka mokiniams augti ir tobulėti – visai ne didmiesčiuose, o Druskininkų savivaldybėje. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su penkiomis geriausiomis ir prasčiausiomis savivaldybėmis pagal švietimo parametrus.

Nuo kitų mokslo metų turėtų pradėti veikti registras, kuriame bus skaičiuojami į šalį sugrįžusių emigrantų vaikai, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Neturime tikslių skaičių. Reikėtų tikslaus registro, kad galėtume matyti. Tai yra svarbu Lietuvai, kad ji visame pasaulyje jaustųsi vieninga“, – šią savaitę žurnalistams per spaudos konferenciją sakė ministras. „Šitas registras nuo rugsėjo pradės veikti ir bus viena iš priemonių“, – pridūrė jis.

Seimas ruošia pataisas, kurios leistų tėvams patiems mokyti savo atžalas. Parlamentarai svarsto, kaip Lietuvoje reikėtų įteisinti mokymo šeimoje sąvoką, kad tėvai galėtų mokyti patys, ir vaikai nelankytų mokyklos. Švietimo ekspertai baiminasi, kad skubotos pataisos gali sugadinti ugdymo kokybę, o namuose uždaryti vaikai ateityje nesugebės pritapti visuomenėje.

Pavasaris gausybei šalies abiturientų yra laikas, kai tenka rinktis būsimą profesiją. Juk klaida, padaryta dabar, gali reikšti keletą galbūt veltui prarastų metų ir varganas galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau pasirinkimas ir vėl nebus lengvas, nes švietimo institucijos neįsiklauso, ko reikia būsimiems darbdaviams, ir neduoda atitinkamų signalų jaunimui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino atnaujintus bendrojo ugdymo planus kitiems dvejiems mokslo metams. Mokyklos galės savarankiškiau disponuoti dalykui mokyti skiriamų valandų skaičiumi, ugdymą organizuoti ne tik pamokų, bet ir projektinės veiklos forma, naujoves praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Visų svarbiausia – pati mokykla, mokytojai, pažįstantys savo vaikus, žinantys, kaip geriausiai atskleisti kiekvieno gebėjimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius penktadienį rengia pasitarimą dėl šių metų studijų finansavimo plano. Šis pasitarimas organizuojamas, Ministrų kabinetui šią savaitę atidėjus šio plano tvirtinimą, kai premjeras Saulius Skvernelis pasipiktino kai kuriomis jo nuostatomis. Į Švietimo ministeriją pakviesti Kultūros, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius žada per tris mėnesius sutvarkyti audito atskleistas negeroves švietimo sistemoje. „Mano pareiga, kas per tris metus padaryta, aš turiu per tris mėnesius sutvarkyti ir sutvarkysiu, kad ta sistema veiktų kitaip. Balandžio mėnesį mes pateiksime Vyriausybei pavaldžių institucijų reformą, pertvarkyti funkcijas, išlaisvinti daug lėšų, jas naudoti kitaip“, – opozicinių konservatorių frakcijos posėdyje sakė A. Monkevičius.

Patvirtinta neformaliojo švietimo kokybės vertinimo metodika, leisianti paslaugų teikėjams bei savivaldybėms įvertinti teikiamas paslaugas, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Neformaliojo švietimo programų teikėjams, jų steigėjams įduodame įrankį – nesudėtingą, informacija neperkrautą metodiką.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktoriaus konkursą laimėjo buvęs švietimo viceministras Giedrius Viliūnas. Kaip antradienį pranešė Vyriausybė, jis varžėsi su penkiais kandidatais. 56-erių metų G. Viliūnas Vilniaus universitete yra įgijęs filologo kvalifikaciją.

Į klausimus pokalbio tema „Ko laukti iš vyriausybės kitąmet?“ penktadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje atsakinėjo premjeras Saulius Skvernelis. Jo metu buvo aptarti planai dėl taip vadinamų vaučerių, sritys, kurios kuriose kitais metais bus daugiau pokyčių, vyksiantys rinkimai ir santykiai su kitomis politinėmis partijomis. Premjere, apie kainas. Daug sulaukė kritikos ir pajuokos vaučeriai. Galbūt ką nors naujo sugalvosite kitais metais? Ne, tikslas vienintelis.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Naujausi šalies ugdymo įstaigų reitingai ne tik išryškino geriausiai abiturientus bei studentus paruošiančias mokslo kalves, bet ir atskleidė grėsmingas tendencijas.

Šešias naktis Švietimo ir mokslo ministerijoje praleidusių mokytojų streiko galo nematyti. Savo veiksmais įstatymus pažeidžiantys pedagogai ministerijoje likti planuoja nors ir iki Kalėdų. Tuo metu pati ministerija mokytojams policijos kviesti neskuba. Nakvodami ministerijoje, pedagogai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, kuris draudžia susirinkimus organizuoti valstybės valdžios ir valdymo įstaigose ir numato, kad mitingai gali būti rengiami ne arčiau nei 25 metrus nuo jų.

Antrą savaitę besitęsiantį pedagogų streiką kasdien papildo vis daugiau mokyklų. Preliminariai planuojama, kad iki lapkričio pabaigos iš viso streike dalyvaus 105 mokyklos, kuriose bent daliai moksleivių nevyks pamokos. Ką tai reikia moksleiviams – ar už mokytojų streiką teks atidirbti vėliau? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamame streike mokyklos dalyvauja dėl nuo mokslo metų pradžios įsigaliojusio etatinio apmokėjimo sistemos.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia nuo kitų metų sausio didinanti lėšas studijoms: 15 proc. jos augs kolegijose, 12 proc. – universitetuose ir mokslo institutuose. ŠMM antradienį informavo, kad ministrės Jurgitos Petrauskienės pasirašytas įsakymas dėl studijų kainų indeksavimo leis papildomai padidinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus ir sudarys „prielaidas studijų kokybei kilti“. Sprendimas, anot ŠMM, priimtas tariantis su studentais ir aukštųjų mokyklų atstovais.

Kino gurmanai, įvairių istorijos sričių tyrinėtojai ar savo darbui atsidavę švietimo specialistai puikiai žino, kaip kartais nelengva atrasti ieškomus istorinius kadrus ir juos peržiūrėti ar panaudoti edukacijos tikslais, nepirataujant ar kitaip nepažeidžiant įstatymų. Tačiau jau netrukus į pagalbą jiems ateis atnaujinta informacinė sistema. Archyve saugomi didžiuliai lobiai Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma 8,6 tūkstančio pavadinimų lietuviškų filmų.

Mokytojo dienos išvakarėse Kaune vykusiame renginyje švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę savo atlyginimais nepatenkinti pedagogai sutiko švilpimu. Mokytojų sąjūdžio pirmininkės Rūtos Andriuškevičienės teigimu, įvedus etatinį apmokėjimo modelį daliai pedagogų algos mažėjo, o tiems, kuriems didėjo, – neproporcingai augo krūvis, pranešė LRT laida „Panorama“. Ministrė J. Petrauskienė tvirtina, kad mažėti atlyginimai negalėjo.

Senėjantys mokytojai ir vis lėčiau užpildomos darbo vietos regionų mokyklose pedagogų bendruomenei bei Švietimo ir mokslo ministerijai kelia iššūkį – kaip užpildyti sparčiai tuštėjančias mokyklas. Nors dauguma savivaldybių imasi vilioti pedagogus būstais, stipendijomis ir pagerintomis darbo sąlygomis, tiek mažieji miestai, tiek patys mokytojai pripažįsta, kad interesantų pritraukti nepavyksta.

Nors Lietuva imasi reikšmingų pokyčių švietimo srityje, dar yra daug kur tobulėti tiek kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, tiek apie mokymosi aplinką. Suomija – neabejotina Europos švietimo lyderė, šalies mokyklose taikanti naujausias technologijas, o mokytojų specialybę ne tik vadinanti, bet ir paverčianti prestižine.

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. Tačiau dalis Seimo narių piktinasi, kad ministerija neišgrynino konkretaus prasčiausių šalies mokyklų sąrašo ir neišskyrė priežasčių, kas šioms mokyklos trukdo tobulėti.