švietimas

Premjero Sauliaus Skvernelio siūlomą susitarimo dėl švietimo projektą toliau redaguos Seimo darbo grupė, sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas valstiečių atstovas Eugenijus Jovaiša. „Labai gerai, kad Vyriausybė tekstą surašė, mes tą tekstą imame, sudarysime darbo grupę, redaguosime“, – BNS sakė E. Jovaiša.

Vienas iš premjero Sauliaus Skvernelio siūlymų partijoms susitarti dėl mokyklų perdavimo centrinei valdžiai savivaldybėms būtų nepriimtinas, tačiau jos būtų už idėją perimti tikslinių švietimo dotacijų administravimą, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. „Nelabai įsivaizduoju valstybės Europos Sąjungoje, kuri turėtų tokią sistemą, kada mokyklos yra valstybės, o ne vietos savivaldoje.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pasiūlė politinėms partijoms susitarti dėl mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimo, siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą. Tokie pasiūlymai pateikti Seime atstovaujamų partijų lyderiams išsiųstame susitarimo projekte.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siekia išsaugoti Švietimo akademiją sostinėje, tačiau Vyriausybės atstovai primena, jog jungimo metu nuspręsta pedagogų rengimą Vilniuje patikėti Vilniaus universitetui (VU). Švietimo akademija įkurta 2019 metų pradžioje, prie VDU prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu. Tačiau universitetas negauna leidimo į studijas Vilniuje priimti naujų studentų.

2020 metų finansavimas švietimui, mokslui ir sportui, palyginti su pernai, didėja 95 mln. eurų.  Didžioji dalis lėšų skiriama darbo užmokesčiui didinti. Kitąmet augs atlyginimai mokytojams, darželių auklėtojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų bibliotekininkams, kitiems pedagogams. Didėja ir mokyklos skiriama valstybės dotacija bendrajam ugdymui: 2020 m. vienam mokiniui vidutiniškai skiriama 1690 eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Švietimo įstatymo pataisos dėl mokymo namuose, BNS pirmadienį informavo Prezidentūra. Pagal Seimo priimtas pataisas, vaikus namuose bus galima mokyti nuo kitų metų rugsėjo. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai, globėjai, rūpintojai arba vaikas nuo 14 iki 18 metų su pasirinkta mokykla sudarys mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Jungtinėse klasės besimokančių vaikų šiemet sumažėjo beveik 20 procentų, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Ugdymo kokybei labiausiai kenkia jungtinės klasės, bet vien tik 2019 metais jungtinių klasių komplektų skaičius sumažėjo 18 procentų ir vaikų, besimokančių jungtinėse klasėse, sumažėjo beveik 20 procentų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A. Monkevičius.

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

Brandos egzaminus pavasarį laikys beveik 6 proc. mažiau abiturientų nei praėjusiais mokslo metais, o dažniausiai pasirinktas valstybinis egzaminas – anglų kalbos. Prašymus kitąmet laikyti egzaminus pateikė 28 tūkst. 254 kandidatai – 1903 kandidatais arba maždaug 6 proc. mažiau negu ankstesniais metais, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra. Pavasarį laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 tūkst.

Kitąmet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas sąlygos liks tokios pačios kaip ir šiemet, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  Ministro Algirdo Monkevičiaus patvirtintoje tvarkoje – toks pats liks konkursinio balo skaičiavimas, vienintelė naujovė kitąmet – atnaujintas olimpiadų, už kurias galima gauti papildomų balų, sąrašas.

Kol pedagogai aršiai kovoja dėl didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, internautai piktinasi, kad mokytojai privalomus skaitmeninio raštingumo kursus privalo apmokėti iš savo kišenės ir garsiai abejoja tokių kursų nauda. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patikslina, kad modernus mokytojas turi išmanyti technologijas, tačiau tokius kursus, jei jie reikalingi, apmoka mokyklos.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad valstybė turi įgyvendinti švietimo tinklo pertvarką visuose lygiuose. Pasak jo, tai leistų gerinti švietimo kokybę ir daugiau pinigų skirti sektoriaus darbuotojų atlyginimams, o akcijos prieš valstybės biudžeto priėmimą situacijos iš esmės nepakeis. „Visos tarptautinės organizacijos, mūsų Valstybės kontrolė, nežinau jau kiek kartų yra pasisakę, kad tie tinklai pas mus yra vieni iš pačių prabangiausių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dviem dienoms darbą stabdantis Vilniaus universitetas (VU) turi teisę taip reikšti savo protesto poziciją ir pabrėžia, jog ministerija yra švietimo sistemos atstovų pusėje. „Atstovaudami švietimo bendruomenei visada esame jos pusėje ir palaikome mokytojus, mokinius, studentus, dėstytojus ir kitus darbuotojus. Visi turi teisę reikšti savo poziciją, naudotis pilietinės laisvės suteiktomis galimybėmis“, – atsakyme BNS teigia ministras.

Seimo nuo kitų metų rugsėjo leido vaikus mokyti namuose sudarius sutartį su mokykla. Antradienį 75 Seimo nariams balsavus „už“ ir septyniems susilaikius priimtos mokymą šeimoje įteisinančios Švietimo įstatymo pataisos.  Pataisų įsigaliojimas numatytas birželį, tad rinktis ugdymą namuose šeimos galėtų jau nuo kitų mokslo metų. Įstatymo pataisos numato, kad vaikas gali būti ugdomas šeimoje, su pasirinkta mokykla sudarius mokymo sutartį.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Vienos po kitų į piketus ir streikus eina vis daugiau profesinių sąjungų – medikai, mokytojai, vežėjai, ūkininkai, socialiniai darbuotojai, o statutiniai pareigūnai, nors ir nestreikuoja, negali pažadėti, kad to nesiims. Dalies šių profsąjungų atstovai Seimo narių prašo dėmesio jų problemoms, vardindami skaudulius nuo neadekvačiai mažų atlyginimų iki mirtinų smurto atvejų darbe.

Kaip ir įprastai, dalis mokinių prieš aštuonias ryto skubėjo į pamokas Vilniaus Pilaitės gimnazijoje, tačiau mokykloje rado neįprastą vaizdą. Šalyje prasidėjus dalies švietimo darbuotojų streikui, daugelis gimnazijos pedagogų susibūrė mokytojų kambaryje. „Šiandien dirba 36 mokytojai, keturi iš jų nestreikuoja. Absoliuti dauguma streikuoja“, – BNS sakė gimnazijos profesinės sąjungos vadovė Laima Pranckūnaitė. Ant mokytojų kambaryje esančio stalo padėtos kuklios vaišės.

 Vyriausybė žada ieškoti papildomų lėšų švietimui, po susitikimo su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku teigė vicekancleris Deividas Matulionis. „Šiandien dėstytojo alga po padidinimų yra 1071 euras „į rankas“, tai yra 131 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Mes esame įvairiuose dokumentuose užsibrėžę, kad alga galėtų būti po kelerių metų 150 proc.

Vienas mokyklos Kanadoje įrašas feisbuke sutraukė milijonus peržiūrų ir tūkstančius komentarų. Tikrą audrą internete sukėlė nuotraukos, kuriose septintokai užfiksuoti pamokos metu besimokantys išdarinėti elnią. Daugelis socialinio tinklo vartotojų palaikė tokią mokyklos iniciatyvą. Vaizdo įrašas, anot mokyklos atstovų, vos 3 tūkst. sekėjų turinčioje paskyroje sulaukė 270 tūkst. „pamėgimų“ ir 6 mln. peržiūrų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) nepavykus deryboms dėl didesnio finansavimo prašo Vyriausybės sudaryti ginčo komisiją, kitą savaitę ruošiasi įspėjamajam dviejų valandų streikui. LŠMPS pranešė, jog su prašymu sudaryti ginčo dėl interesų komisiją kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, nes ketvirtadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotose derybose dėl 2020 metų biudžeto nepavyko rasti sutarimo.

Alytaus rajono mokyklose besimokantiems ir nemokamą maitinimą gaunantiems pradinukams bei priešmokyklinukams nuo sausio maistas bus tiekiamas dalinio švediško stalo principu. „Dalinės savitarnos principas yra tas, kad pagrindinį patiekalą įdės valgyklos darbuotojai. Tu negalėsi įsidėti tų kotletų, kiek nori. O sriubą, košę, daržoves įsidės ir patys vaikai, jeigu galės, o jeigu ne, tai padės mažiukams mokytojai“, – BNS sakė rajono vicemerė Dalia Kitavičienė.

Seime juda į priekį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasiūlytas lauko darželių įteisinimas. „Tai yra sprendimas, kuris leidžia tvarkingai įteisinti ir reglamentuoti lauko darželius, kurie de facto ir dabar egzistuoja, bet negali iš tiesų gauti higienos paso“, – šią savaitę Seime ragindamas balsuoti už pataisas sakė ministras. Seimas apsvarstęs pritarė projektui, kuris įtvirtintų galimybę higienos pasą išduoti ne tik pastatui, bet ir žemės sklypui.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) po dviejų savaičių skelbs dviejų valandų streiką. Apie tai po valdančiųjų valstiečių frakcijos posėdžio BNS informavo jame dalyvavęs profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas. „Matom, kad kažkas daroma, stengiamasi, ieškoma, bet laikas taip pat eina. Šiandien mūsų profsąjunga įsteigė streiko komitetą ir lapkričio 28 dieną skelbiam dviejų valandų terminuotą streiką“, – sakė profsąjungos vadovas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žada įsiklausyti į švietimo bendruomenės lūkesčius dėl biudžeto didinimo, tačiau teigia, jog įgyvendinti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto siūlymus už 180 mln. eurų nėra realu. „Bus įsiklausoma į socialinių partnerių lūkesčius, tai yra, profesinių sąjungų pirmiausiai, mokytojų bendruomenės, dėstytojų bendruomenės. Į tuos lūkesčius mes tikrai atsižvelgsime kiek tai yra įmanoma kalbant apie subalansuotą biudžetą“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Patyčios, per didelis krūvis, „užsisėdę“ mokytojai, per ilgai trunkančios pamokos, mažai vietos asmeniniam tobulėjimui – tokias švietimo sistemos problemas išgrynina moksleivis, manantis, kad tinkamiausias būdas išvengti šių negandų, – mokytis namie.

Išgirdę, kad vaikai užaugo mokydamiesi ne mokykloje, o namuose, dalis žmonių turbūt pagalvotų, kad jiems tokio išsilavinimo neužtenka, tėvai negali atstoti mokytojų. Tačiau dvi savo atžalas namuose ugdžiusios motinos neigia šį mitą ir dalinasi savo patirtimi, ugdant vaikus namuose. Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.

Nuo menkų mokytojų atlyginimų ir sparčiai retėjančių pedagogų gretų iki prastų moksleivių rezultatų bei baugiai mažėjančio mokinių skaičiaus – ne paslaptis, kad švietimas Lietuvoje šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Situacija dėl pedagogų atlyginimų ir toliau kaista. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kol kas neįgyvendinus pažado skirti 117 mln. eurų didinti pedagogų atlyginimus, pastarieji grasina streikais. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, galima rasti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams, tačiau žadama rasti suma beveik dešimt kartų mažesnė nei pedagogų reikalaujama.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Po Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kreipimosi Kauno Juozo Grušo meno gimnazija atsisakė tvarkos, pagal kurią papildomas balas buvo skiriamas menininkų vaikams. Pasak tarnybos, tokia priėmimo tvarka buvo diskriminuojanti. „Sudaromos nevienodos sąlygos vaikams būti priimtiems į gimnaziją, priklausomai nuo jų tėvų socialinės padėties. Konstatuotina, kad tokiu būdu vaikai yra tiesiogiai diskriminuojami socialinės padėties pagrindu“, – rašoma tarnybos sprendime.

Andriaus Navicko vadovaujama mokytojų profsąjunga svarsto, ar pasirašyti dvišalę sutarti su Švietimo ministerija dėl reikalavimų gerinti pedagogų darbo sąlygas. Ministerijai parengus dvišalės kolektyvinės sutarties projektą, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės lyderis ragina sulaukti, kol žalią šviesą jos pasirašymui uždegs Finansų ministerija ir Vyriausybė. Jeigu sutarties galiausiai pasirašyti nepavyktų, pernai streikavusi A. Navicko profsąjunga žada protestą kartoti.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų valstybės biudžeto projektą susitarimai su pedagogų profsąjungomis dėl mokytojų algų nėra iki galo įgyvendinti. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministras trečiadienį teigė, kad taip nutiko Vyriausybei nusprendus daug pinigų skirti socialinėms reikmėms. „Biudžetas didėja, tačiau tie akcentai šiuo metu orientuojami į socialinę politiką“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Prezidento vyriausioji patarėja švietimui Sonata Šulcė ragina Vyriausybę toliau ieškoti kompromiso su streiku grasinančiais švietimo darbuotojais, kol nėra patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas.

Daugiau kaip 10 tūkst. mūsų šalies mokytojų savo profesinę šventę – Tarptautinę mokytojų dieną – pasitiko skambia tradicija tapusiame koncerte „Žalgirio“ arenoje. Šiemet Kaunas drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jiems įteikė ypatingą dovaną – šventinį Kauno simfoninio orkestro koncertą. Į sceną žengė ir Kauno metų mokytojo nominacijų bei Meilės Lukšienės premijos lauretai, rašoma pranešime spaudai.

Kauno miesto savivaldybė rengiasi naikinti lengvatą už vaikų darželį vaikams, kurių tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos mieste, dėl to ši suma augs keliolika kartų. Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, viena diena darželyje ne Kauno gyventojams kainuos pilną kainą – 9,2 euro. Jei mieste deklaruotas tik vienas iš tėvų, jie mokės mažiau – 4,9 euro. Kaune gyvenamąją vietą deklaravusiems tėvams kaina nesikeis ir sieks 0,58 euro.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nesulaukusi Vyriausybės nuolaidų derantis dėl pedagogų darbo sąlygų ir apmokėjimo, neatmeta galimybės lapkričio pabaigoje pakartoti pernai rengtą mokytojų streiką. Savo ruožtu Vyriausybei derybose atstovaujanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia baigianti derybas su kitomis keturiomis profesinėmis sąlygomis ir tikisi dar šį spalį atnaujinti 2017-aisiais pasirašytą susitarimą.

Vyriausybė nepritaria Seime svarstomai iniciatyvai leisti vaikus mokyti namuose pačioms šeimoms. Seimo Švietimo komiteto ir mokslo komiteto atstovų pataisos numato galimybę nuo pirmos iki dvyliktos klasės mokytis šeimoje, kartu nustatant saugiklius – mokykla galėtų vertinti ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko žinių lygį, konsultuotų ir vertintų ugdymosi pažangą.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius žada aiškintis situaciją Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur teisėsauga aiškinasi informaciją apie galimą piktnaudžiavimą klastojant moksleivių sąrašus. Anot jo, jei paaiškės, kad lėšos panaudotos netinkamai, gali būti svarstomas ir įstaigų finansavimo klausimas. „Nesu įsigilinęs, tik šiandien išgirdau. Bet jei tokiu būdu yra kokie nors prirašinėjimai, tai yra nepriimtina.

Pastaruoju metu pasirodė daug visuomenę klaidinančios informacijos apie nevalstybinių mokyklų finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai neteisinga formuluotė. Finansavimą gauna mokinys, bet ne mokykla!!! Mokiniui išėjus į kitą mokyklą, pinigai „išeina“ paskui mokinį. Jie mokykloje nelieka. Teigti, kad nevalstybinių mokyklų mokiniai finansavimą gauna valstybinių mokyklų sąskaita, yra tiesiog nepadoru.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyvą partijoms sutarti dėl Lietuvos švietimo politikos. „Kai kas klausia, kodėl nacionalinis švietimo susitarimas negimsta Prezidentūroje. Aš kaip tik sveikinu pastangas siekti susitarimo būtent ne pradedant nuo Prezidentūros, o pradedant kalbėtis pačioms partijoms“, – po susitikimo su ministrų kabinetu žurnalistams sakė G. Nausėda.

Premjeras Saulius Skvernelis pakvietė Seime atstovaujamų politinių partijų lyderius kartu parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Kaip pirmadienį pranešė Vyriausybė, šis susitarimas užtikrintų, kad švietimo politika nebūtų keičiama po kiekvienų rinkimų. „Dėkoju Seime atstovaujamoms partijoms už supratimą, nes tik bendromis pastangomis galime parengti visos šalies ateičiai svarbų dokumentą, kurio švietimo bendruomenė laukia jau ilgą laiką.

Keturis, šešis ar net septyniolika tūkstančių eurų – tiek jūsų piniginė per metus suplonėtų, jei nuspręstumėte savo atžalą išsiųsti į privačią mokyklą. Tačiau čia išlaidos nesibaigia – mokyklos reikalauja susimokėti kelis šimtus eurų už patį stojimą ir ugdymo priemones. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra brangiausios privačios mokymo įstaigos Lietuvoje ir kokie yra vidutiniai atlyginimai jose. Už vaiko mokslą – 17 tūkst.