sodai

Šių metų žiema palanki miškams, sodų augalams ir visam žemės ūkiui. Mokslininkas sako, kad žiemą svarbu, jog šalčiai ateitų kartu su sniegu, kuris apklotų augalus. Sodininkų atstovas teigia, kad šaltą žiemą žūsta įvairūs kenkėjai, miškų urėdijos specialistas tikina, kad ši žiema – puiki.  „Įvyko tai, kas galėjo geriausiai įvykti“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Lekas.

Ūkininkams, kurių sodai ir uogynai nukentėjo nuo šių metų pavasario šalnų ir vasaros sausros, bus kompensuojama 60 proc. nuostolių – tam ketinama išdalinti 2,1 mln. eurų. Tai numatyta šią savaitę žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasirašytose paramos taisyklėse.  „Pareiškėjams kompensuojama 60 proc. apskaičiuotų nuostolių sumos“, – rašoma dokumente.  Tačiau jei prašoma parama viršys numatytą sumą, ji kiekvienam ūkininkui proporcingai bus mažinama.

Sodininkų bendrijoms dažnai negalint surengti susirinkimų ir aptarti svarbių klausimų, Seimo narys siūlo procesą supaprastinti – pakoreguoti vietų, kur būtų galima paskelbti apie susirinkimą, sąrašą.    Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad tokiu būdu žmonėms bus patogiau gauti informaciją, tuo metu sodininkai abejoja, ar pavyks į susirinkimus prikviesti daugiau žmonių.

Seimas pradeda svarstymus, kokiais būdais sodininkų bendrijos savo narius turėtų sukviesti į susirinkimus svarstyti ypač svarbius klausimus dėl vadovybės pokyčių, įstatų keitimo, lėšų skolinimosi.  Vieni parlamentarai sako, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą geriausia informuoti skelbimų lentose sodų teritorijoje, kiti – elektroniniu paštu, treti – savivaldybių svetainėse.

...

Panevėžio rajono sodai užplūdus gamtos prieglobsčio išsiilgusiems vasarotojams skendi šiukšlėse ir atliekose. Sąvartynais bendrijos pavirto pastačius mišrių atliekų konteinerius. Rūgstančios šiukšlės ir iš koto verčianti smarvė sodininkus siutina, mat vežamos vos kartą ar du per mėnesį. Dalis bendrijų dėl to konteinerių soduose nebenori ir visai atsisako. Tačiau šiukšlės vis tiek kaupiasi. Besiskundžiantiems sodininkams atliekų tvarkytojai atkerta, jog žmonės patys kalti, nes nerūšiuoja.

Sodininkų derlių naikina šliužai, dėl lietingo pavasario jų tiek priviso, kad gyventojai renka kenkėjus kibirais. Šie invaziniai gyviai nuėda kone viską, kas pasitaiko jų kelyje. Nebijo net ir aitrių augalų. Vieni gyventojai juos renka ir druska naikina, kiti daržus cheminiais preparatais barsto. Mokslininkai įspėja atsargiai naudoti chemines priemones ir sako, kad kova su šiais kenkėjais – sudėtinga.

Kai kur pridrėbė net metrą sniego. Dešimtys tūkstančių žmonių liko be elektros, uždaryti teko Denverio oro uostą, o gelbėtojai skubėjo vaduoti greitkeliuose įstrigusių žmonių. Kovas pavasario į Kolorado ir Vajomingo valstijas bent kol kas neatnešė. Priešingai. Čia siaučia didžiausia pūga per pastaruosius du dešimtmečius. Kai kuriose šių valstijų vietovėse siautėja 72 km/val. vėjo gūsiai, o sniego sluoksnis jau siekia metrą.

Kėdainiečių daržuose ne ruduo, o pavasaris. Lapkritis stebina gamtos išdaigomis. Soduose sužaliavo bulvės, pražydo žirniai, vis dar puikiai dera avietės. Daržas – mieste Kėdainių mieste daržą turinti kėdainietė fotografė Loreta Budrienė pirmosiomis lapkričio dienomis pasivaikščiojusi po lysves nustebo pamačiusi, kad darže išdygo ir puikiausiai žaliuoja bulvės, žydi ir jau vaisius nokina žirniai. Moteris derlių įamžino fotoaparatu. „Vaizdas tikrai ne rudeninis“, – šypsosi fotografė.

Šalies sodininkų bendrijose esant daug nedirbamų ir apleistų sklypų, Žemės ūkio ministerija įspėja, kad savininkams nesusitvarkius, žemė bus perimta ir parduodama kitiems savininkams.    Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas sako, kad parduodant tokius sklypus pirmumo teisę juos įsigyti reikėtų suteikti gretimos žemės savininkams ar bendrijos nariams.

Obuolių sulčių spaudyklos jau sulaukė pirmųjų klientų. Anot jų, obuolių derlius šiemet geresnis negu pernykštis, tačiau vėlyvas. Įsibėgės jis tik per porą savaičių. O kainos irgi keitėsi, kai kurie spaudėjai, jas pakėlė. „Gailių ūkio“ savininkas Remigijus Gailius tikina, kad obuolių derlius nėra jau toks geras, kaip visi skelbia, jis yra vidutiniškas. „Pernai obuolių iš viso nebuvo, o šiemet jų yra, tačiau kiekiai tikrai ne tokie didžiuliai, kaip kad dauguma sako.

Sostinės gyventojų išmonė – beribė. Ant valdiškos žemės daugiabučių kiemuose vilniečiai įsirengia ir margaspalvius gėlynus, ir net sodus. Savivaldybės atstovai sako, kad tai teisėta, kol netrukdo kaimynams, tačiau kartu žada per pusę milijono eurų žaliosioms erdvėms daugiabučių kiemuose įrengti. Sostinės Justiniškių mikrorajone gyvenanti 64-erių senjorė Kristina prieš 11 metų pradėjo puoselėti po jos buto langais buvusį mažytį žemės plotelį.

Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto (NT) brokerių pagrindiniai kriterijai, kuriais pirkėjai remiasi, yra vieta ir kaina. O ši gali siekti – nuo 5 tūkst. eurų už sodybą. NT brokeris Ignas Zabarauskas teigia, kad dar karantino metu, nuo balandžio mėnesio pradėjo augti sodybų ar sodo namelių pardavimų skelbimų peržiūros.

Prasidėjusiems sodo darbams karantinas negalioja. Priešingai – daugeliui sodas tapo vienintele vieta, kurioje galima netrukdomiems pailsėti nuo karantino ribojimų. Tačiau, pasak specialistų, pirkti ir parduoti sodinukus ir daigus tapo sudėtingiau. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Ravinis teigia, kad į sodus šiuo metu savaitgaliais skuba vis daugiau žmonių.

Seimas priėmė naują Sodininkų bendrijų įstatymą. Įstatymo šalininkai tvirtina, kad tai ilgai sodininkų lauktas žingsnis, o kritikai atkerta – naujoji tvarka niekuo nestebuklinga.  Už įstatymo projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 4, 26 parlamentarai susilaikė.

Seimas linksta savivaldybėms perduoti rūpintis sodų bendrijų keliais, geriamojo vandens bei nuotekų infrastruktūra.    Seime svarstomų Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų – jomis siūloma keisti nuo 2003 metų galiojančią tvarką – iniciatorė „valstietė“ Asta Kubilienė, pati gyvenanti sodų bendrijoje, tikina, kad soduose susiformavo gyvenamieji kvartalai, tačiau jų infrastruktūra yra blogos kokybės.

Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo projektui. Nors įstatymo rengėjai tvirtina, kad šio sprendimo Lietuvoje laukia bene pusė milijono žmonių, priešininkai atkerta, kad sodininkų bendrijos yra pasenusios ir lygino jas su kolūkiais. Seimas ketvirtadienį svarstė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą. Už šį projektą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 4, 23 parlamentarai susilaikė. Projektas dar kartą turės grįžti į Seimo salę, kur politikai spręs, ar jį priimti.

Sodininkų bendrijų keliai – galvos skausmas ir gyventojams, ir juos kol kas tvarkančioms vietinėms bendrijoms. Savivaldybių asociacija tikina, kad kelius imsis tvarkyti tik tose gatvėse, kurių plotis sieks bent 4,5 metro. Tokio plano kritikai įspėja, kad tada sodų šeimininkams tektų mažintis sklypų plotus. Anksčiau prie Žaliųjų ežerų Vilniuje žmonės dažniausiai atkeliaudavo savaitgaliais pabūti savo sode gamtos apsuptyje, pasirausti lysvėse, užsiauginti pomidorų ar agurkų.

Kolektyviniai sodai sovietmečiu nebuvo tik mažytė poilsio oazė ar vieta, į kurią nuo monotoniško darbo ritmo pabėgdavo socialistinis pilietis. Sodai gelbėjo nuo maisto trūkumo, kai kam tapo papildomu pajamų šaltiniu, o sodo nameliai tapo dar viena sfera, kurioje lietuviai bandė apžaisti griežtus valdžios reikalavimus. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Ne tik skandalingomis dainomis, bet ir savo asmeninio gyvenimo dramomis išgarsėjęs Tomas Bagdonavičius, panašu, įklimpo į dar vieną nemalonumą. Atlikėjas ilgą laiką neatsikratė Monikos Katunskytės „eks“ pravardės, vėliau savo daina „Seksas pajūry“ pristatė ir ne ką mažiau skandalingą vaizdo klipą, kuriame netrūko itin seksualių kadrų.

Skandalingasis atlikėjas Tomas Bagdonavičius pristato dar vieną dainą, pavadinimu „Sodai“. Atlikėjas prasitarė, kad šiuo metu išgyvena skyrybas su buvusia mylimąja, todėl jausmus sudėjo į naują kūrinį. „Tai maža pertraukėlė nuo vulgarumo, seksualumo bei skandalingumo“, – tikina atlikėjas. Paklausus, kodėl išsiskyrė Tomo ir jo mylimosios keliai, šis atkirto tradicinę frazę „nesutapo charakteriai“, tačiau pasigilinus daugiau, vyras atskleidė, kad Ineta buvo išties pavydi.

Didelių sodininkystės ūkių dėl šalnų pastaruoju metu patirti nuostoliai gali būti kompensuoti, žada žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. „Iš tiesų situacija neeilinė. (...) Savivaldybių žemės ūkio skyrius įpareigojome, kad jie fiksuotų jau dabar nuostolius, nes ten trumpas laikotarpis, kada reikia užfiksuoti žiede tą šalnos padarytą nuostolį ir vėlgi, ieškosime galimybių kompensuoti nuostolius ir mūsų sodininkams“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras.

Sniegas pavojingas sodų augalams, ypač, jei turite dekoratyvinių krūmų ar dar šviežiai rudenį pasodintų vaiskrūmių. Jei taip – nedelsdami griebkitės lazdos ir skubėkit jų gelbėti – kratyt sniego. Kas dėl šio gali nutikti – žiūrėkite reportaže. Žiemai įsismarkavus, Vilniaus universiteto botanikos sode dirbantis Jurijanas mažiausiai 3–4 kartus per savaitę purto sniegą tai nuo vieno, tai nuo kito medžio. O būna, kad tenka visus gelbėti.

Ketvirtadienį po vidurnakčio Vilniuje įvyko šiurpi nelaimė. Buvo pranešta Salininkuose apie atvira liepsna degantį namą. Gelbėti žmonių skubančių ugniagesių automobilis pervažiavo prie degančio namo besisukinėjančią maždaug 30-ies metų moterį. Ji žuvo. Policijai apie pervažiuotą žmogų Salininkų Sodų 9-ojoje gatvėje pranešta 0.22 val. Atskubėję medikai konstatavo mirtį. Nelaimę matę žmonės sakė, kad su sirenomis atskubant ugniagesių automobiliui siauroje gatvelėje jie vos spėjo pasitraukti.

Savaitgalį Lietuvą aplankys šilti ir saulėti orai, tačiau po savaitgalio plūstelės šaltasis atmosferos frontas, todėl orai drastiškai atšals. Atšalimas lems šalnas, tad ūkininkai turėtų būti tam pasiruošę.  Penktadienį ir šeštadienį bus labai gražūs orai. „Dabar į Lietuvą patenka šiltas oras iš žemyninės kontinento gilumos. Jis atkeliauja nuo Ukrainos, iš ten keliauja toks gana šiltas oras. Tačiau šiaurėje kaupiasi šaltis.

Antradienį pavakare Skersinės soduose kilo gaisras. Apie 15 val. Skersinės Sodų 4-ojoje gatvėje užsidegė namelis su priblokuotu ūkiniu pastatu. Kilus gaisrui šeimininko nebuvo, apie gaisrą pranešė dūmų stulpą pamatė žmonės. Atvažiavus ugniagesiams nelaimės vietoje pasirodė ir savininkas. Nuo ko kilo gaisras, kol kas neaišku. Ugnis smarkiai suniokojo vasarnamį ir priestatą. Plintančią ugnį pavyko greitai sustabdyti, karkasinė konstrukcija smarkiai išdegė, ją teko dar ir ardyti.

Sekmadienį apie 16 val. BPC buvo pranešta, kad Salininkų sodų 9-oje gatvėje dega namas – atvažiavus ugniagesiams pastatas degė atvira liepsna. Namo gyventojai pasakoja, kad jų kaimynai padegė duris. Antrame namo aukšte esančio buto durys padegtos jau ne pirmą kartą. Policija nebuvo kviečiama, nes kaimynai konfliktuoja nuolat. Tačiau šįkart kaimynams nepavyko operatyviai sureaguoti ir liepsnos išplito ir į vieną iš antrame aukšte esančių butų.

Kūčios Lietuvoje yra šeimos šventė, kurios metu dėkojama Dievui ir gamtai už metų malones ir dosnumą, o artimiesiems – už paramą ir meilę. Pasak etnologo ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus Liberto Klimkos, tai šventė, kurios metu kartu lyg prisišliejame prie tautos tradicijų tūkstantmečio ąžuolo kamieno.

Ilgokai nusistovėję karščiai, įsisukę į sodus, gerokai sumažino obuolių derlių. Obelys sunokino dvigubai mažiau vaisių nei pernai. Sodininkai skundžiasi, kad nuo aukštos oro temperatūros ir sausros vaisiai dar nesunokę nustojo augti – jie džiūvo ir traukėsi tiesiog ant šakų arba krito žemėn. Pivonijos seniūnijoje, Vaisgėliškio viensėdyje, ūkininkaujantis Juozas Kulėšius šiųmečiu savo sodo derliumi nesidžiaugia. Sako, kad obuoliai maži ir neišvaizdūs.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią vasarą Klaipėdoje itin pagausėjo skundų dėl maršrutinių taksi vairavimo kultūros ir netvarkos prie sodų bei garažų bendrijų šiukšlių konteinerių. Todėl policijos ir savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai pradeda griežtas šių sričių patikras. Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai sako šią vasarą sulaukiantys itin daug skundų dėl maršrutinių taksi vairavimo kultūros.

Šeštadienio naktį soduose Šiauliuose buvo sumuštas ir apiplėštas paauglys. Apiplėšimas įvyko Vyturių gatvėje, sodų bendrijoje „Aušrinė“. Prie vandens telkinio nepažįstamas dvidešimtmetis sumušė trylikametį, suduodamas ranka smūgį į veidą ir iš jo rankų pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusysis dėl veido sumušimo į gydymo įstaigas nesikreipė. Mobiliojo ryšio telefoną rado netoli įvykio vietos.

Vijolė Aguonaitė Mėgėjų soduose ar prie sodybų tik vienur kitur matyti dar nenuskintų obuolių. Verslinių sodų vadovai džiaugiasi, kad šiltas spalis leido ilgiau nei įprastai skinti derlių. Lietuviškų obuolių derlius šiemet panašus kaip ankstesniais metais, todėl, pasak jų augintojų, šių mėgstamų vaisių kainos neturėtų gąsdinti. Savi iki Kalėdų Kai kuriose Vokietijos žemėse mėgėjiškuose soduose draudžiama auginti vaismedžius. Taip skatinama verslinė sodininkystė.

Karolina STAŽYTĖ  Pavasarį ir rudenį Joniškės sodų gatvės tampa sunkiai pravažiuojamos. Suvilioti galimybės įsigyti pigesnį būstą, išsiilgę tylos ar panorę vaikus auginti gamtos apsuptyje, vis daugiau miestiečių ryžtasi keltis gyventi į sodų bendrijas.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigia, kad spręsti kelių infrastruktūros sodų bendrijose problemą bus nelengva. Ministro teigimu, klaida buvo padaryta, kai leista soduose statyti gyvenamuosius namus, tarsi pripažįstant, kad sodai virsta gyvenvietėmis, tačiau apie kelius nebuvo pagalvota. ,,Kelių plotis soduose neatitinka gyvenvietėse reikalaujamo pločio. Net šiukšlių automobiliai ir greitosios nevažiuoja, nes nėra kur prasilenkti.

 „Mes investavome į prastą žemę, o dabar turime už ją primokėti?“ Sodo bendrija vis dar tebėra sodas ar jau gyvenvietė? Tai tik keli klausimai, kuriuos ketvirtadienį Seime vykstančioje diskusijoje „Dėl mėgėjų sodo teritorijos ir jos tvarkymo“ kėlė sodininkų bendrijų ir Lietuvos savivaldybių atstovai.

Nuostolis siekia daugiau kaip 140 000 litų. Vagys į 60 metų moters namus, esančius Mileišiškių Sodų gatvėje,  įsibrovė atstumus langą. Iš patalpos dingo 37 150 eurų, 12 600 litų ir juvelyriniai dirbiniai. Moteris neseniai buvo grįžusi iš užsienio. Nuostolis siekia 142 270 litų.

Sodai lūžta nuo obuolių, juos reikia skinti, tačiau dirbti nelabai yra kam. Sodininkai kratosi Darbo biržos siūlomų bedarbių, mat per savaitę iš tokių sezoninių darbininkų nubyra net pusė, rašo „Lietuvos rytas“. Per dieną - 50-55 litai ar net daugiau. Nuo 1 000 iki 2 000 litų per mėnesį - maždaug tiek šiuo metu galima uždirbti veislinių sodų bendrovėse skinant obuolius.

Vilniuje, Visorių sodų 2-ojoje gatvėje, atvira liepsna dega dviejų aukštų mūrinis gyvenamas namas. Apie gaisrą pranešimą Bendrasis pagalbos centras gavo ketvirtadienį popiet. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Šalies savivaldybės savo nuožiūra gali organizuoti įvairias rinkliavas. Net nepažeisdamos įstatymų jos puikiai naudojasi šia galimybe ir taip papildo savo biudžetus. Neseniai Vilniaus rajono sodininkai apsidžiaugė, kad nereikės savivaldybei mokėti drakoniškų mokesčių už bendro naudojimo žemę. Ilgai trukusi kova sulaukė rezultatų. Tačiau netrukus atsirado nauja sodininkų kišenes tuštinanti rinkliava.

Į įvykio vietą atvykus pareigūnams įsibrovėlis nutaikė į juos šautuvą. Incidentas įvyko antradienį apie 21 val. Joniškio sodų bendrijoje. 28 metų vyriškis pranešė, jog į jo sodo teritoriją užėjo neblaivus nepažįstamasis. Neprašytas svečias ėmė plūstis, grasino padegti namą ir susidoroti su šeimininku. Į įvykio vietą atvykus pareigūnams įsibrovėlis nukreipė į juos pneumatinį šautuvą ir pagrasino iššauti.

Padidėjus namų ar sklypų sodų bendrijose paklausai, nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad per metus sostinėje kolektyvinių sodų kainos sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc. Tokį kainų pokytį užfiksavo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, rugpjūčio pradžioje išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. skelbimų. Šiuo metu vidutinė parduodamo sodo kaina sostinėje siekia 144 tūkst. litų, nors prieš metus tokiu pačiu laikotarpiu buvo 172 tūkst. litų. Domoplius.

Kišenėse švilpaujantys vėjai ir svaigiųjų medžiagų badas vėl verčia narkomanus grįžti prie senų įpročių. Priklausomybės kamuojami asmenys šukuoja sodininkų bendrijas ieškodami aguonų, iš kurių pienelio gaminasi kvaišalus. Daržovių žadėjo neimti Vilniaus rajono vienoje Terešiškių kaimo sodo bendrijų sklypą turinti Valda kaip baisiausias piktžoles skuba naikinti aguonas. Tai daryti moterį paskatino neprašyti svečiai, pastaruoju metu vis dažniau užsukantys į sodų bendrijas.

Seimas patobulino Sodininkų bendrijų įstatymą. Jame atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandetiekio ir nuotekų sistemas bus galima perduoti savivaldybėms. Teigiama, kad šie pokyčiai soduose paskatins infrastruktūros plėtrą, nes bendro naudojimo turtą perėmus savivaldybėms, šios jam tvarkyti galės naudoti ES paramą.

Sostinės galerijoje „Meno niša“ pirmadienio vakarą Jolanta Kyzikaitė pristatys ne visai tradicinius pintus sodus. Naujausias jos kūrinys - instaliacija iš 5000 plastmasinių šiaudelių „Šiaudų sodai“. J. Kyzikaitė - viena iš perspektyviausių jaunųjų tapytojų, 2010 m. pelniusi geriausią Jaunojo tapytojo vardą, laimėjusi dvi kūrybines rezidencijas Vienoje (Austrija). Dailininkė surengė jau tris personalines tapybos parodas.

Ilgai kamavęs šaltis sodininkams mėgėjams neleidžia ramiai miegoti. O kas jei iššalo medeliai, jei pavasarį teks viską atsodinti? Netoli sostinės Zujūnuose gyvenantis žinomas agronomas, augalų kolekcininkas Leonas Juozelskis patarė nepulti į paniką. Padeda atsirinkti Agronomas tikino, kad Lietuvą užklupę šalčiai sodams žalos nepridarys. „Jei paspaustų apie 40 laipsnių šaltis, tada galėtume nerimauti, o dabar nėra ko.

Parlamentaras „tvarkietis“ Almantas Petkus Seime įregistravo pasiūlymą Sodininkų bendrijų įstatymo projektui. Pasiūlymas numato vandentiekio ir nuotekų valymo infrastruktūros perdavimą viešajam vandens tiekėjui. Tai iki šiol yra viena opiausių sodininkų problemų, kurios sprendimu, anot Seimo nario, turėtų rūpintis ne patys gyventojai, o savivaldybės.

Maždaug po dviejų savaičių turgavietėse pasirodys pirmieji vasariniai lietuviški obuoliai, prasidės šiemečio derliaus supirkimas. Nors važiuojant automobiliu šalies keliais ir keliukais matyti, kad soduose derlius bus geras, verslinių sodų savininkai miestiečiams pigių obuolių nežada.

Apleistų sodų sklypų savininkų laukia nemalonumai. Sodų sklypelių daug metų neprižiūrin­čius asmenis pradėta bausti. Žemėtvarkininkai patikrino vienos sodų bendrijos apsileidė­lius ir skyrė jiems pinigines baudas. Tokių griežtų sankcijų mūsų rajone imtasi pirmą kartą. Rajone šiuo metu yra 19 sodų bendrijų, kurios užima 350 hektarų žemės plotą. Šitas didžiu­lis žemės masyvas padalintas į maždaug 3000 sklypelių.

Itališki sodai tikrai neturi ko pavydėti romantiškiems Anglijos sodams. Juolab dabar, kai ateina pavasaris, tai puikus metas pasimėgauti Italijos gamtos kvapais ir spalvomis. Venaria Reale sodas yra už 10 kilometrų nuo Turino, prie prabangių 17 - 18 amžiaus rūmų, kurie yra svarbus meno ir architekturos paminklas. Venaria Reale sodai (fullsong.it nuotr.