skalūninės dujos

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui pareiškus, jog atsisakiusi rusiškų dujų importo Lietuva vertina Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo plėtros galimybes, jo operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis sako, jog tokio projekto įgyvendinimas užtruktų ne mėnesius, o bent metus. Tačiau konkretaus termino bendrovės vadovas kol kas neįvardija.

Jonas Valatka Nekreipdama dėmesio į vykusius gyventojų protestus, dabartinė valdžia ir vėl planuoja naują konkursą skalūnų dujoms Lietuvoje išgauti. Seimas priėmė tokius mokesčių įstatymų pakeitimus, kad kuo didesnė nauda tektų toms įmonėms, kurios susigundytų čia kuo daugiau užsidirbti. Pats premjeras važinėjo po Amerikos valstijas ir po savo vojažų tapo dideliu skalūnų dujų išgavimo Lietuvoje entuziastu.

Šįryt Tokiją (Japonija) supurtęs stiprus 6 balų žemės drebėjimas, pats galingiausias nuo 2011 metų, dar kartą priminė, kad neįprastas seisminiu aktyvumu šių metų balandis pradėjo savotišką globalinį stiprių žemės drebėjimų sezoną. Nuo 2014-ųjų pradžios iki balandžio 1 dienos, kai Čilę sudrebino galingas požeminis smūgis, Žemė seisminio aktyvumo požiūriu atrodė gana rami, praneša „Daily Mail“. Po to sekė smarkus žemės drebėjimas Saliamono salose pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

JAV, vystantis konfliktui Kryme, svarsto galimybę tiekti į Europą suskystintas dujas. Rusija jau anksčiau yra naudojusi dujų tiekimo sustabdymo taktiką, siekdama „paspausti“ Kijevą, praneša RBK. Baltųjų Rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas pareiškė, kad dabar Europa turi pakankamai dujų, nes žiema nebuvo atšiauri. Jo teigimu, nėra jokių signalų to, kad Europa galėtų susidurti su gamtinių dujų stygiumi.

Kanadoje protestai prieš skalūninių dujų išgavimą virto masiniais neramumais ir masiniais suėmimais. Policija suėmė ne mažiau kaip 40 žmonių, kurie susidūrimų su pareigūnais metu sudegino mažiausiai penkis automobilius, praneša „France Presse“. Spalio 17 d., ketvirtadienį, po teismo sprendimo policija ėmėsi protestuojančiųjų palapinių demontavimo darbų šalia Rekstono miesto Kanadoje.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Po daugiau nei pusmetį trukusių politikų, mokslininkų ir vietos bendruomenės diskusijų Aplinkos ministerija pripažino amerikiečių energetikos kompaniją „Chevron“ skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtoja.

Rugsėjo 3 d. „Laisvosios bangos“ laidoje „Visraktis“ aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nušvietė artimiausius ministerijos uždavinius, komentavo būstų renovacijos ir skalūninių dujų paieškos reikalus. Pasak ministro, rimčiausi darbai susiję su Teritorijų planavimo įstatymo, kuris įsigalios nuo kitų metų pradžios, darniu įgyvendinimu. V.Mazuronis paminėjo svarbią teisėkūros užduotį – ministerijos parengtą Pakuočių depozitų įstatymą, kuris rudenį bus teikiamas Seimui.

Jungtinėse Valstijose kilusi skalūnų dujų revoliucija verčia viso pasaulio iškastinio kuro gamintojus susimąstyti – negi atėjo laikas, kuomet JAV sugebės savarankiškai apsirūpinti reikiamais ištekliais, rašo businessinsider.com. Statistika rodo, kad vykstantys procesai smarkiai purto nusistovėjusią energijos šaltinių rinką. Pernai Jungtinės Valstijos patyrė didžiausią augimą naftos ir dujų gamyboje.

Ar Lietuvos elgesys su pasaulyje pripažintomis benrovėmis „Hitachi“ ir „Chevron“ nesmogs Lietuvos reputacijai užsienio investuotojų akyse ir ji nebus laikoma nepatikima investuoti šalimi? Apie tai laidoje „Savaitė“ Nemira Pumprickaitė kalbėjo su laidos svečiu Aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu. Vyriausybė jau kurį laiką neranda sprendimo dėl Visagino atominės elektrinės. Dabar Premjero paskirtas terminas apsisprendimui – ruduo. „Chevron“ – dar vienas Vyriausybės neišspręstas klausimas.

2013 m. liepos 19 d., penktadienį, radijas „Laisvoji banga“ laidoje „Ryto tema“ kalbino šalies aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį. Ministras pasakė, kad nėra kliūčių tą dieną priimti sprendimą dėl konkurso skalūninių dujų paieškai šalyje. Aplinkos ministerijos rengtame konkurse yra tik vienas dalyvis – JAV kompanija „Chevron“.V.Mazuronis priminė, kad konkurso komisijos žodis nebus lemiamas, kadangi galutinį sprendimą priims Vyriausybė.

Skalūninių dujų žvalgybos Lietuvoje priešininkai nerimsta Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Antradienį vykstantį ES aplinkos ministrų susitikimą Vilniuje jie pasitiko piketu. Akcijos dalyvius filmavo policijos pareigūnai. Antradienį ir trečiadienį Vilniuje vyksta ministrų, atsakingų už aplinką ir klimato kaitą, neformalioji taryba.

Po bankų krizės kita didžiausia grėsmė euro zonai – kylančios degalų kainos, CNBC patvirtino analitikai. Tokia prielaida daroma su sąlyga, kad pasibaigus skalūninių dujų revoliucijai JAV naftos kainos vėl turėtų kilti. Skalūninių dujų klausimas į dvi skirtingas stovyklas paskirstė JAV analitikus. „PricewaterhouseCoopers“ atstovai teigia, kad skalūninių dujų išgavimas iki 2035 metų naftos kainą sumažins 40 procentų.

Į Lietuvą atvykę žymūs JAV mokslininkai dar kartą pabandė įtikinti, kad skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba yra saugi ir naudinga. Mokslininkai dalyvavo techniniame seminare kartu su Seimo ir Vyriausybės nariais. Pasak jų, kiekviena energetinė technologija turi savo rizikos faktorių, tačiau jų nevertėtų taip sureikšminti. Seminarus organizuoja „Chevron“ Į Lietuvą atvykę žymūs amerikiečių mokslininkai siekė informuoti apie skalūnų dujas ir jų gavimo procesą.

Antradienį prie prezidentūros Vilniuje surengtas mitingas pavadinimu „Vanduo – mūsų gyvybė, neleisime užteršti“. Mitingo dalyviai protestavo prieš skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Žemaitijoje.

Kadangi esu energetikas, suprantu, kaip svarbu mūsų šaliai, kurios apie 80 proc. energijos išteklių gaunama iš kitų valstybių, surasti bent nedidelį energijos šaltinį. Tai suprasdamas vis tiek trumpai bandysiu apžvelgti visas galimas naudas ir nuostolius. Sunaudojamo vandens kiekis. Vandens sunaudojimas naudojant hidraulinį ardymą 13–45 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Lietuvos atveju spėjama, kad būtų sunaudota vidutiniškai 15–20 tūkst. m3 vienam gręžiniui.

Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame regione netradicinės grėsmės "lenkia" tradicines savo aktualumu, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.

Premjeras Algirdas Butkevičius po susitikimo su JAV energetikos kompanija „Chevron“ dėl skalūninių dujų gavybos Lietuvoje perspektyvų tikino, kad nei žvalgyba, nei gavyba neprasidės be poveikio aplinkai vertinimo, o darbai nevyks, jeigu paaiškės, kad tai gali turėti neigiamos įtakos gyventojams ir gamtai. ,,Mane labai domino technologinis procesas, apie kurį mažai žino pilitikai, ir dar mažiau žino visuomenė.

JAV energetikos milžinė „Chevron“ Prezidentei Daliai Grybauskaitei pristatė savo planus dėl skalūninių dujų paieškos Lietuvoje. Prezidentė pareiškė, kad Lietuva privalo žinoti savo gamtinius išteklius, todėl ji „Chevron“ ketinimus įvertino teigiamai. Tiesa, tai JAV bendrovei yra tik pirmas žingsnis link savo tikslo. Prezidentė palaimino žvalgybą „Lietuvoje yra nemaži skalūninių dujų ištekliai, ir Lietuva siekia išsiaiškinti šį potencialą.

Dar 2004 metais Lietuvos mokslininkai ėmė kalbėti apie Šilutės bei Tauragės rajonų žemės gelmėse neva egzistuojančius skalūninių dujų telkinius. Apie tai praėjusiais metais prabilo ir šioje srityje pažengusios JAV Energetikos išteklių informacijos agentūra. Suskubta pasidžiaugti tokiu atradimu bei artėjančia revoliucija, garantuosiančia energetinę nepriklausomybę bei saugumą.

„Amerikietišku stebuklu“ vadinamos skalūninės dujos gali tapti tikra alternatyva tradicinėms dujoms. Ar tai reikštų „Gazprom“ monopolijos pabaigą? „Vedomosti“ siūlo pasigilinti į skalūninių dujų istoriją, revoliuciją ir problemas. Amerikietiškas stebuklas Skalūninėmis dujomis Jungtinėse Valstijose domėjosi seniai: pirmasis komercinis dujų gręžinys suakmenėjusiame molyje buvo išgręžtas Niujorko valstijoje dar 1821 metais, bet toks gręžinys duodavo per mažai dujų, kad darbai atsipirktų.

Honkonge vykusioje energetikos konferencijoje „Advanced Resources International“ atstovas Scottas Stevensas kalbėjo apie skalūninių dujų ateitį ir tvirtino, kad nei Europoje nei Azijoje skalūnų dujų dėka neįvyks energetinė revoliucija, rašo „Business Insider“. Primename, kad skalūnų dujos pastaraisiais metais sukėlė perversmą JAV energetikoje ir leido kelis kartus sumažinti dujų kainas.

Nors reikalai dėl skalūnų dujų gamybos Tauragės, Pagėgių, Šilutės regione yra gana toli pažengę – rengiamas konkursas dėl jų žvalgybos, Tauragės rajono valdžia, tų vietovių bendruomenės ir gyventojai mažai ką žino. Tauragės apskrityje viešai apie tai imta kalbėti tik šiemet.

„Sberbanko“ ekonomistai mano, kad „skalūninių dujų revoliucija“ išsiverš iš JAV ribų ir pakeis visą dujų rinką, sutrukdydama „Gazpromui“ brangiai pardavinėti dujas Europai, rašoma Dv.ee. „Gazpromo“ krachas? „Sberbankas“ skambina pavojaus varpais. Pasak „Sberbanko“ ekonomistės Ksenijos Judajevos ir jo kolegų, „Gazpromas“ jau 2016 metais gali prarasti didelę Europos rinkos dalį, o jo produkcijos eksporto kainos gali ženkliai kristi.

Įsivaizduokime, kad Lietuva nustoja pirkusi naftą ir dujas, pati apsirūpina šiais gyvybiškai reikalingais ištekliais ir net tampa eksportuotoja... Tai ne tuščia iliuzija, o gana reali galimybė. Tačiau... Įmonės „Minijos nafta“ gamybos vadovas, geologas Ignas Vaičeliūnas tvirtina, kad kol kas trūksta politinės valios ir supratimo, jog sėdime ant nepanaudotų gamtos turtų. Pasirodo, po mūsų kojomis susikaupę skalūninių dujų ir naftos klodai.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie Lietuvoje aptiktus didžiulius skalūnų dujų telkinius. Perspektyvos daug žadančios Lietuvos geologijos tarnyba artimiausiu metu turi paskelbti tarptautinį konkursą dėl leidimo žvalgyti ir išgauti angliavandenilių išteklius 1,7 tūkst. kvadratinių kilometrų plote Šilutės ir Tauragės rajonuose. Teigiama, kad kol kas prognozuoti, kad po penkerių ar dešimties metų Lietuva bent dalį savo poreikių galės patenkinti skalūnų dujomis ar nafta, negalima.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas skaičiuoja, kad Lietuvos teritorijoje yra apie 100 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų, kurių vertė dabartinėmis kainomis siektų 35 mlrd. eurų (120,75 mlrd. litų). „Pirmiausiai reikia atlikti tyrimus kiek jų yra, kokios išgavimo galimybės ir tik tada galvoti apie jų padavimą į sistemą“, - po vyriausybės posėdžio sakė A. Sekmokas. Pasak jo, tai ne vienerių metų procesas. Skaičiuojama, kad skalūnų dujų šalies teritorijoje slypi apie 500 mlrd.

Šiandien Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius susitiko su JAV energetikos bendrovės „Chevron“ viceprezidentu Europos, Eurazijos ir Vidurio Rytų reikalams Ianu R. MacDonaldu. Susitikime buvo aptartos skalūninių dujų gavybos Lietuvoje galimybės. „Chevron“ yra antra pagal dydį energetikos bendrovė JAV ir trečia pasaulyje. Praėjusiais metais jos apyvarta siekė 198 mlrd. dolerių.

Tarptautinė prekyba suskystintomis dujomis augs vis sparčiau - tokios tendencijos akivaizdžios dėl naujų projektų dujoms išgauti ir transportuoti gausos. Išaugę dujų gavybos mastai padės diversifikuoti energijos išteklius, tokiu būdu sudarys sąlygas konkurencijai energetikos sektoriuje, o tai sumažins kainas galutiniam vartotojui.

Skalūninių dujų gavyba Lietuvoje domina vis daugiau pasaulio energetikos kompanijų – vienos jų vadovai birželio 14 d. susitiko su energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Vilniuje viešėjusios kompanijos atstovai pageidavo konfidencialumo. Verslininkai atkreipė dėmesį, kad skalūninių dujų gavybos procesui labai svarbi reguliacinė aplinka, nes didžiosios kompanijos pasiryžę investuoti tik esant aiškiems abipusiams – tiek valstybės, tiek gavybos kompanijų – įsipareigojimams.

„Bus steigiama darbo grupė, kuri toliau nagrinės skalūninių dujų gavybos klausimą. Jeigu Lietuva tikrai turėtų tokios vertės gamtinius ištekius (kaip preliminariai skaičiuojama), tai būtų labai ženkli įtaka tolimesnei valstybės raidai“, – po pasitarimo pas Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Vyriausybė pastaruoju metu garsiai giriasi, kad Lietuvoje aptikti skalūnų dujų telkiniai. Tačiau pamirštama pripažinti, kad žvalgyti ir išgauti šias dujas galės tik naftos gavybos įmonės, rašo „Lietuvos rytas“. Būtent tose vietose, kur dabar išgaunama lietuviška nafta, ir slypi didžiuliai skalūnų ištekliai. Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. „Naftos bendrovės turi licencijas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius.

Straipsnį apie galimai slypinčius skalūninių dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik dabar energetikos ministrui Arvydui Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Tuo tarpu geologai sako jau sulaukiantys didžiulio susidomėjimo šiomis dujomis. Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų mūsų šalies poreikius patenkinti 30–50 metų.

Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų mūsų šalies poreikius patenkinti 30-50 metų. Tokias naujausias tyrimų išvadas Vašingtone viešinčiam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui pristatė JAV Energetinių išteklių informacijos agentūros vadovas Richard Newell. Galimi skalūninių dujų klodai glūdi pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs.

Lenkija pradeda skalūnų dujų tyrimus, o Lietuvos Vyriausybė patingėjo savo atstovus nusiųsti net į konferenciją Varšuvoje, kurioje dalyvavo investuotojai amerikiečiai. Geologai teigia, kad didžiausi Europoje skalūnų dujų klodai yra Lenkijos teritorijoje. Tačiau mokslininkai užsimena, kad viena šio šaltinio atšakų užsuka ir į Lietuvą – į Vakarus nuo Tauragės iki Latvijos. Taigi skalūnų plotas užima apie 15 proc. šalies teritorijos.

Energetikos ministrui prasitarus apie skalūninių dujų telkinius, pranešama, kad kelios įmonės jau domisi galimybe padaryti žvalgybinius gręžinius. Geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius pasakoja, kad visoje Europoje kelerius metus tiriama, kiek skalūninių dujų gali būti žemės gelmėse. Pasak jo, tiek kaimynai lenkai, tiek šalies geologai remiasi ankstesnių tyrimų duomenimis apie galimus skalūninių dujų telkinius. „Jeigu kalbame apie estiškus skalūnus, tai pati uoliena yra degi.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas prasitarė žurnalistams, kad Lietuvoje esą gali būti skalūninių dujų telkinių, rašo Delfi.lt. „Labai preliminariais įvertinimais, geologinės struktūros pietryčių Lietuvoje labai panašios į tas, kur yra Lenkijoje, lyg ir tas pats ruožas tęsiasi iki Pietryčių Lietuvos. Yra tokių atsiliepimų po to, kai vienas iš specialistų lankėsi Lenkijoje seminare dėl skalūninių dujų“, – portalas cituoja ministrą. Tai turėtų būti patvirtinta tyrimais.

Rusijos politikai pripažįsta, kad praranda dujų rinką. Dėl vadinamosios dujų revoliucijos JAV rusai sako prarandantys Amerikos dujų rinką. JAV sparčiai didėja skalūninių dujų gamyba, dėl ko Šiaurės Amerika tapo kur kas mažiau priklausoma rinkoje. Europos šalių energetinės nepriklausomybės viltis taip pat didina jose prasidėjusios skalūninių dujų telkinių žvalgybos. Neatmetama, kad ilgainiui Rusijos pozicijos bus prarandamos ir Europos dujų rinkoje.