sadm

Vaikelio gimimas šeimai – didelis džiaugsmas. Ypač kai jis lauktas, kai jo atėjimui kruopščiai ruoštasi. Bet tai ir nauji rūpesčiai, nemigos naktys. O pastaruoju metu vis dažniau girdime sakant, kad vaikai tampa prabanga, kurią ne visi gali sau leisti, nes reikia nemažai investicijų, kurios dažnai šeimai beveik nepakeliamos. Nepaisant vienų iš ilgiausiai ES apmokamų vaiko priežiūros atostogų, absoliuti dauguma lietuvių mano, kad vaikus Lietuvoje auginti nėra lengva, o 36 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstiniais skaičiavimais, laikinai sumažintų pensijų kompensavimas galėtų „kainuoti“ apie 1 mlrd. litų. Vienas esminių kompensavimo principų, išdėstytas sumažintų pensijų kompensavimo koncepcijoje, yra tai, kad kompensavimas negali kelti grėsmės valstybės finansams.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. vėl pradėjus mokėti atkurtas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijas, kurios dėl sunkmečio dvejiems metams buvo sumažintos, „Sodros“ biudžetui papildomai reikės 495 mln. litų, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą turėtų siekti 836 litus ir išaugti 68 litais, arba 8,9 proc.

Priėmus tarpvalstybinę Lietuvos ir Rusijos sutartį socialinės apsaugos srityje, planuojama senatvės pensijų mokėjimą abiejose šalyse dirbusiems asmenims vykdyti proporciniu principu, informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo metu galioja 1999 metais pasirašytas susitarimas dėl pensinio aprūpinimo, pagal kurį pensijos mokamos teritoriniu principu, t. y. pensiją skiria ir moka ta valstybė, kurioje pensininkas nuolat gyvena.

Socialinė sritis, savanoriška veikla ir darbo rinka yra labai glaudžiai susijusios, o savanoriška veikla Lietuvoje padeda sukurti net 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, dalyvaudamas nacionalinio bendruomenių konkurso „Tikime laisve“ ir Europos savanoriškos metų baigiamajame renginyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis yra vykdoma - Vidas Šlekaitis grąžinamas į Lietuvos darbo biržos (LDB) direktoriaus pareigas, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo metu dabartinis LDB vadovas Mindaugas Petras Balašaitis iš einamų pareigų yra atleidžiamas. Su juo esą yra aptartos kelios galimybės toliau dirbti socialinės apsaugos sistemoje. Jis pats DELFI tvirtino kol kas nežinąs, kokias pareigas toliau sutiks eiti.

Kaip išgryninti socialinės paramos sistemą, pažaboti piktnaudžiavimą ir ilgamečius pašalpų gavėjus priversti dirbti? Ne vienus metus brendusį daugialypį visuomenės sopulį ketinama patikėti įveikti savivaldai. Nuo kitų metų kai kurių miestų ir rajonų pašalpų gavėjai gali patekti po didinamuoju stiklu.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

Vyriausybė trečiadienį paskyrė valstybinę pensiją buvusiam ministrui pirmininkui Adolfui Šleževičiui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlė Vyriausybei pensinio amžiaus sulaukusiam ekspremjerui, kaip teigiama, itin turtingam verslininkui, nuo rugpjūčio 1 d. skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri šiuo metu – 800 litų. Dokumentus, reikalingus A. Šleževičiaus pensijai skirti, SADM pateikė Ministro Pirmininko tarnyba.

Svarbu padėti žmogui ne tik įsidarbinti, bet ir įsitvirtinti visuomenėje, atkurti socialinius įgūdžius, mano projektų vykdytojai. Pavyzdžiui, teistiesiems skirtuose projektuose pagrindinis tikslas buvo pakartotinio nusikalstamumo prevencija, priklausomiems žmonėms – jų išsilaikymas blaivybėje. Kaip didžiausią projektų naudą dalyviai įvardija ne pagalbą susirandant darbą, bet sustiprėjusią motyvaciją, išaugusį pasitikėjimą ir savarankiškumą, padidėjusį pasitenkinimą gyvenimu.

Nemažėjant emigracijai ir nedaugėjant visuomenės nuotaikose optimizmo, vis dažniau prabylama apie tai, kad būtina kuo greičiau spręsti šalies jaunimo problemas, antraip, ateityje situacija bus sunkiai pataisoma. Birželio 8-ąją Seime buvo surengta spaudos konferencija „Jaunimas čia ir dabar“, kurios metu buvo aptarta šiandieninė jaunimo politikos situacija ir problemos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pabrėžia, kad sumažintos pensijos į 2009–ųjų lygį bus grąžintos nuo 2012 metų sausio 1– osios, o iki kitų metų spalio vidurio Seimui bus pateiktas specialus įstatymas, kuriame bus nustatytas kompensavimo būdas, kaip turės būti grąžintos dėl sunkmečio sumažintos pensijos. Dėl sunkmečio vidutiniškai 5 proc.

Sunkmečiu išsilaikyti darbo rinkoje negalią turintiems žmonėms padės Europos socialinio fondo (ESF) parama. Šiemet ji dvigubai didesnė nei pernai, ir bus skirta socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų darbo užmokesčiui kompensuoti, mokymams rengti, neįgaliesiems bus teikiama nemokama asistento pagalba. Tikimasi, kad parama pasinaudos beveik 100 socialinių įmonių.

Premjeras Andrius Kubilius kalbėjo ne visai teisybę. Tuomet, kai Lietuvai davė suprasti, kad jo Vyriausybė nedarbui mažinti į ekonomiką įliejo 3,5 mlrd. litų ir taip esą sukūrė ar išsaugojo 40 tūkst. darbo vietų. “Respublika” išsiaiškino, kad premjero paminėti pinigai į šalies ūkį buvo pradėti lieti dar 2005-aisiais, kai A.Kubilius apie grįžimą į premjero postą dar tik svajojo. Maža to, didžioji dalis dalykų, susijusių su premjero paminėtais milijardais, pažymėta konfidencialumo grifu.

Iš 400-ų tikrintų panevėžiečių šeimų galimai neteisėtai ėmus vaiko pinigus – daugiau kaip pusei teks juos grąžinti. Už septynis mėnesius tėvai už kiekvieną vaiką turės sukrapštyti daugiau kaip pusketvirto šimto litų. Išsiuntinėjusi laiškus, kviečiančius pokalbio, savivaldybė sulaukė pretenzijų. Nuo kovo dėl 52 litų už vaiką į socialinės paramos skyrių galėjo kreiptis tėvai, kurių skaičiavimais šeimos pajamos kiekvienam neviršijo 1050 litų per mėnesį.

Postą paliekantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius Mindaugas Mikaila teigia tokį sprendimą priėmęs savo noru ir neslepia, kad gailisi, jog šiam žingsniui nesiryžo anksčiau. Pasak M. Mikailos, jis nesulaukė spaudimo ar raginimų atsistatydinti, sprendimą priėmė pats. "Tai yra mano asmeninis apsisprendimas. (...) Daug faktorių lėmė. Čia nėra vienadienis sprendimas. Šiaip ar taip, kiekvienas žmogus nusprendžia, kiek jis gali ir ką jis gali dirbti.