S. Čaplinskas

Vyriausybei paskelbus, kad jau trečiadienį bus svarstomas galimybių paso likimas, sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad tam tikri ribojimai turėtų būti griežtinami.

Kai kurioms šalims gyventojus pradėjus skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze, Lietuvos ekspertai į tai kol kas žiūri nevieningai. Vieni sako pasitikintys užsienio ekspertais, tačiau kiti peikia tokį sprendimą priėmusius politikus. Pasak Sveikatos ekspertų tarybai priklausančios Aurelijos Žvirblienės, Lietuvos specialistai kol kas neplanuoja siūlyti pradėti skiepyti ketvirtąja tos pačios vakcinos doze. Tačiau dar neaišku, ar ketvirtosios dozės nuo COVID-19 tikrai nereikės.

Vyriausybei atidėjus galimybių paso reikalavimą vaikams, jau girdėti svarstymų, ar tai nebus vienas iš žingsnių, kuriais pamažu judėsime link visiško galimybių paso atsisakymo. Sveikatos specialistai kalba, kad galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje vyraujant alfa atmainai, tad kyla klausimas, ar ši priemonė dar yra veiksminga šiandieniniame kontekste. Trečiadienį buvo užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų rekordas – pranešta apie per parą nustatytus 4635 užsikrėtimus.

Kontaktą su omikron atmaina užsikrėtusiais asmenimis turėjusiems pedagogams ir medikams netrukus nebereikės izoliuotis, kitą savaitę spręs dėl visų gyventojų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Valdančiųjų atstovas, konservatorius Linas Slušnys sprendimą sveikina ir užsimena, jog tai galėtų būti pirmieji žingsniai link galimybių paso atsisakymo.

Praėjusių metų viduryje dėmesio centre buvusi „Janssen“ vakcina nuo koronaviruso, panašu, pasitraukė iš populiariausiųjų sąrašo viršūnės. Revakcinuotis šia vakcina pasirinko tik apie 4 tūkst. šalies gyventojų. Specialistai išskiria kelias priežastis, kodėl galėjo taip nutikti.

Po Kalėdų praėjo daugiau nei savaitė, o po Naujųjų sutiktuvių – keturios dienos. Antradienį Lietuvoje fiksuotas šoktelėjęs naujų koronaviruso atvejų skaičius. Specialistai nė nedvejoja, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję ir įspėja, kad artimiausiomis dienomis turėtume pamatyti dar aukščiau kylančią užsikrėtimų kreivę. Antradienį Lietuvoje fiksuoti 2278 nauji koronaviruso atvejai.

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

Kai kurie gyventojai nesupranta, kodėl nuo COVID-19 pasiskiepiję žmonės po aukštos rizikos kontakto su sergančiuoju nėra izoliuojami. Baiminamasi, kad taip virusui ir toliau išlieka galimybė plisti. Šį klausimą taip pat kelia ir Šiaulių miesto meras. Jo nuomone, tokia tvarka atveria kelią viruso plitimui, tad nurodyti izoliuotis jis siūlo ir pasiskiepijusiems asmenims.

Šiuo metu trečiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gali gauti ne visi gyventojai, o tik tam tikros jų grupės. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai siūlo trečia vakcinos doze leisti skiepytis visiems gyventojams – vakcinų turime per akis, be to, taip elgiasi ir kai kurios kitos šalys. Tačiau ne visi specialistai sutinka su šia idėja ir ragina palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šio klausimo taip pat sako dar nesvarstanti.

Ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau beveik tris savaites. Nors jie turėjo paskatinti gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19 ir padėti gerinti sergamumo rodiklius, kyla klausimas, ar priemonė pasiekė savo. Nuo rugsėjo 13-osios paskiepyti beveik du procentai gyventojų, o užsikrėtimų kreivė toliau stiebiasi – per dieną užfiksuojami beveik du tūkstančiai naujų atvejų.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Visuomenei susiskaldžius koronaviruso klausimais, ne išimtis – ir studentai. Vieni teigia palaikantys Vyriausybės sprendimą reikalauti galimybių paso akademinėje aplinkoje, o kiti yra pasimetę – kalba apie emigraciją ir sunkią psichologinę būseną. Psichologė teigia, kad nežinomybė ir situacijos neapibrėžtumas kelia baimę, o profesorius Saulius Čaplinskas pasigenda ir informacijos, kuri motyvuotų jaunimą priimti informuotus sprendimus.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl pandemijos valdymo ribojimų. Iš vienos pusės girdime siūlymus tam tikrus ribojimus lengvinti, tačiau iš kitur netrukus atskrieja žinia, kad svarstoma ribojimus griežtinti. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad tokia komunikacija primena blaškymąsi ir vardija, kokių priemonių šiuo metu valdžia turėtų imtis.

COVID-19 vakcinas tebegaubia daug mitų, dėl kurių dalis gyventojų nusprendžia nesiskiepyti. Lietuvoje ir pasaulyje fiksuojant naujas viruso atmainas, skiepų priešininkai tvirtina, kad prie to prisidėjo būtent vakcinos. Savo ruožtu mokslininkai teigia, kad tiesos tame labai mažai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rugsėjo 1-ąją paskelbė stebinti naują COVID-19 atmainą, kuriai suteikė miu pavadinimą. Ji pirmąkart aptikta Kolumbijoje sausį.

Naujai susikūręs sveikatos ekspertus vienijantis Sveikatos teisės institutas (STI) pirmadienį pasidalino savo siūlymais, kaip reikėtų valdyti pandemiją. Institutas siūlo panaikinti galimybių pasą, ekstremaliąją situaciją ir nebeskatinti masinės vakcinacijos. Kiti sveikatos priežiūros specialistai oponuoja STI išsakytoms idėjoms ir sako, kad vienas iš pagrindinių kovos su koronavirusu priemonių yra vakcinacija, be to, STI idėjose trūksta argumentacijos.

Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis ir medicinos mokslų daktaras, virusologas Saulius Čaplinskas teigia, kad sparčiai plintant delta atmainai ir artėjant rudeniui jau reikia kalbėti ne apie 70 proc. vakcinuotos Lietuvos visuomenės, o reikia pasiekti 80-83 proc. visų Lietuvos gyventojų paskiepijimo. Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prakalbo, kad 70 proc.

Panašu, kad COVID-19 situacija Lietuvoje ir toliau nežada nieko gero. Mokslininkai ir virusologai skaičiuoja, kad kasdienių užsikrėtimų šuolį išvysime jau netrukus – rugsėjo viduryje. O šaltasis sezonas su virusu gali būti dar sudėtingesnis nei pernai.  COVID-19 užsikrėtimų kreivėje matyti, kad nuo liepos vidurio Lietuva išgyveno naujų susirgimų šuolį.

Vos Vyriausybei prakalbus apie ribojimus, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms, šalyje kaip mat šoktelėjo vakcinavimo tempai. Nuo dienos, kai prabilta apie konkrečias priemones, pirma vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepijo beveik dvigubai daugiau žmonių nei dieną prieš. Politikai ir specialistai neabejoja – tam įtakos tikrai turėjo Vyriausybės sprendimai. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms.

Vyriausybei nusprendus, kada būtų grįžtama prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19 situacijos prastėjimo, sveikatos priežiūros specialistai vardija priemones, kurios būtų efektyvios. Specialistų akimis, šiuo metu pati svarbiausia ir efektyviausia kovos su koronavirusu priemonė yra vakcina. Todėl, pasak kai kurių ekspertų, tų asmenų, kurie piktybiškai nesutinka skiepytis, gyvenimas galėtų būti apribotas.

Beveik aštuonis mėnesius Lietuvoje trukęs karantinas liepos 1-ąją dieną baigėsi. Šalyje išlieka ekstremalioji padėtis, tačiau pašalinus kai kuriuos ribojimus žmonės gali gyventi laisviau. Epidemiologai, palyginę pirmąją ir antrąją COVID-19 pandemijos bangas ir abu karantino laikotarpius, negaili kritikos abiem Vyriausybėms. Ekspertai taip pat neabejoja, kad žmonės nuo pat pradžių buvo klaidinami, o valdžios priimtus sprendimus prilygina savam dviračio išradinėjimui.

Vyresni nei 80 m. amžiaus senjorai galimybę pasiskiepyti nuo Covid-19 gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto šia proga iki šiol pasinaudojo tik pusė šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad specialistai jau pradėjo lankyti senjorus namuose ir siūlyti jiems vakcinuotis namie, netrukus yra planuojama pasitelkti ir medikų pagalbą. Vakcinuotis nuo Covid-19 Lietuvoje galima jau maždaug pusę metų.

Galimybių pasas kelia aštrias diskusijas ne tik visuomenėje, tarp verslininkų, bet ir tarp sveikatos priežiūros specialistų. Vos įsigaliojęs dokumentas sukėlė audrų dėl savo galiojimo laiko su neigiamu koronaviruso testu. Ekspertai dar anksčiau skatino Vyriausybę kuo greičiau pailginti Galimybių paso galiojimo laiką, kad su testu jis galiotų ne parą, o ilgiau.

Karantino režimas Lietuvoje galioja iki vasaros pradžios. Tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje turėtų apsispręsti, ar jį pratęsti. Ekspertai neskuba vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar karantinas turėtų būti tęsiamas. Jų nuomone, svarbu, kad Lietuvos gyventojai dar per daug neatsipalaiduotų ir šalyje išliktų kai kurie apribojimai. Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė žadėti, kad vasaros pradžią išvysime be karantino.

Nuo pirmadienio šalyje įsigalioja Galimybių pasas. Jį turintiems bus atveriamos durys į šiek tiek laisvesnį karantiną. Dokumentą bus galima gauti ir turintiems neigiamą, ne daugiau nei prieš parą gautą Covid-19 testo rezultatą. Tačiau užkrečiamųjų ligų ekspertas, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad toks laikotarpis yra akivaizdžiai per trumpas.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) visai neseniai paskelbė, kad nuo Covid-19 pilnai paskiepytiems asmenims nebereikės dėvėti kaukių. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ekspertai sako, kad kaukių atsisakyti pilną vakcinaciją turintiems žmonėms jau būtų laikas ir Lietuvoje. Ypač, kai atsiranda galimybių pasas. Tačiau ministerija atkerta, kad tai svarstyti dar per anksti. Visiškai nuo Covid-19 paskiepyti amerikiečiai gali atsipūsti nuo griežtų karantino reikalavimų.

Vakcinavimo nuo Covid-19 tempui šalyje greitėjant ir į šį procesą įtraukiant vis daugiau visuomenės grupių, vienai grupei skiepo dar teks palaukti – vaikams skiepytis neleidžiama. Šiuo metu pasiskiepyti nuo klastingojo viruso gali tik vyresni nei 16 m. amžiaus asmenys.

Vakcinavimo tempai skirtingose šalies savivaldybėse skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniuje jau pradėti skiepyti vyresni nei 45 m. amžiaus grupės asmenys, o kitur Lietuvoje vakcinos skiriamos vyresniems gyventojams. Kadangi skiepytis gyventojai gali bet kur, žmonės skiepus po šalį pradėjo vaikytis. Tiesiogiai su skiepijimu susiduriantys merai sako nesuprantantys tokios tvarkos ir kaltina keliant betvarkę.

Infektologai neabejoja, kad pastarųjų dienų koronaviruso atvejų augimo šuolis susijęs ne tik su didesniais testavimo mastais, bet ir su ribojimų laisvinimu. Anot jų, griežtas karantinas buvo neefektyvus, žmonės parado sąmoningumą, todėl vienintelė išeitis sustabdyti viruso plitimą – masinė vakcinacija. Vakcinavimo tempams įsibėgėjus miestų savivaldybės po truputį kalba apie kitų prioritetinių grupių skiepijimą.

Profesorius virusologas Saulius Čaplinskas prognozuoja, kad COVID-19 taps sezoniniu virusu. Tačiau jis pažymi, kad kol kas gyventojai privalo laikytis saugumo priemonių, mat egzistuoja rizika užsikrėsti pakartotinai. „Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų, t. y.– virusų sukeliama liga gali tapti sezonine. Jau matėme, kad šiltuoju periodu Lietuvoje virusas taip pat cirkuliavo, tik mažiau pastebimai ir net buvo tvirtinančių, jog pandemija įveikta.

Prie vakcinavimo centrų pastarosiomis dienomis nutįsta eilės pasiskiepyti laukiančių gyventojų. Net jei ir būtų galima džiaugtis išaugusiu gyventojų noru skiepytis, tokie vaizdai kelia siaubą sveikatos priežiūros specialistams. Pirma, senyvo amžiaus gyventojams sunku ilgą laiką stovėti eilėje, antra, eilės susidaro tokios didelės, kad jose rizika užsikrėsti gerokai padidėja.

Nuo kai kurių ligų skiepijamės nuolat, tačiau, kad nesusirgtume kitomis, užtenka vieno ar dviejų skiepų per visą gyvenimą. O kaip bus su Covid-19? Pakaks jau gautų dviejų vakcinos dozių ar reikės skiepytis kasmet? Tai klausimas, į kurį atsakymo dar nėra, tad ir Lietuva jokio plano dėl revakcinacijos neturi. Tačiau profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad rūpintis revakcinacija reikia jau dabar.

„AstraZeneca“ vakcina jau kurį laiką gyventojams kelia mažesnį pasitikėjimą nei kitos – Lietuvoje matyti atvejų, kai šia vakcina skiepytis atsisako ištisi miestai. Dar daugiau diskusijų visuomenėje sukėlė antradienį vakare priimtas sprendimas stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Nors Lietuvoje ekspertų tarybos nariai ir Vyriausybės atstovai jau užsimena apie galimus atlaisvinimus dėl kaukių dėvėjimo lauke, tačiau pasigirdo ir siūlymų sugriežtinti kaukių dėvėjimą uždaroje erdvėje – siūloma saugotis dėvint dvi kaukes vienu metu. Užsienio specialistai teigia, kad būtų pravartu pradėti dėvėti dvi kaukes. Siūloma dėvėti medicininę, o ant jos dar užsidėti medžiaginę kaukę. CNN skelbia, kad viena medicininė kaukė sulaiko apie 42 proc.

COVID-19 pandemija Lietuvoje pamažu blėsta, Vyriausybė žingsnis po žingsnio ruošia labiau švelninti karantiną, vis daugiau Lietuvos gyventojų paskiepijami. Tačiau ekspertai ragina nenusiteikti per daug optimistiškai ir neįtikėti, kad ši COVID-19 banga – Lietuvai paskutinė. Nieko panašaus, specialistų teigimu – net ir skiepai neužkirs kelio trečiajai koronaviruso bangai šalyje.

Nors vakcinacijos laukiama kaip vieno pagrindinių įrankių, padėsiančių valdyti pandemiją, ar tiek pasiskiepiję, tiek prasirgę žmonės jau negalės platinti infekcijos, kol kas atsakymų dar nėra. Virusologo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, ekspertai jau yra įspėję, jog kai kurie žmonės susidarė klaidingą įsivaizdavimą, kad jei jau žmogus bus pasiskiepijęs, tai vos ne įgis imunitetą visam gyvenimui ir nebeplatins ligos.

Ieškant Anglijoje sparčiai išplitusios koronaviruso atmainos, Lietuvoje rasta kita atmaina. Žinia apie naują viruso atmainą dalį gyventojų išgąsdino, tačiau specialistai sako, kad bijoti nereikėtų. Šiuo metu Lietuvoje jau yra bent 20 skirtingų koronaviruso linijų, bet apie itin pavojingas mutacijas kol kas nežinoma. Dar visai neseniai Lietuvoje ieškota Didžiojoje Britanijoje sparčiai išplitusios koronaviruso atmainos.

Koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų. Tačiau ramybės neduoda kiti protrūkiai – Lietuvoje fiksuojami nauji atvejai, kai COVID-19 suserga gyvūnai. Profesoriaus Arūno Stankevičiaus teigimu, tokių protrūkių išvengti padėtų gyvūnams skirta vakcina. Dar pernai fiksuoti pirmieji atvejai, kai Lietuvoje COVID-19 susirgo gyvūnai.

Koronavirusui ir toliau siančiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų, Lietuvoje skiepijimas prasidės savaitgalį. Tačiau ramybės neduoda kitas klausimas. COVID-19 užsikrėsti gali ir naminiai gyvūnai, tad kada skiepysime juos? Dar praėjusį mėnesį pranešta apie COVID-19 protrūkius audinių fermose Lietuvoje. Imta baimintis, kad virusu gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės.

Šiuo metu viena didžiausių problemų, dėl kurios kyla grėsmė sulaukti ir sveikatos sistemos griūties – darbo rankų ligoninėse stygius. Vienas viešumoje siūlomų sprendimų – leisti dirbti besimptome COVID-19 forma sergantiems medikams ar bent keisti jiems taikomą saviizoliacijos tvarką.  Gydymo įstaigos jau kurį laiką nepaliauja kartoti, kad lovos nėra problema ir jų galima atrasti, kiek reikia. Tačiau jokio tikslo nėra tą daryti, jei nebus kam pasirūpinti pacientais.

Karantino laikotarpiu vyresniems vaikams teks mokytis ir nuotoliniu, ir įprastu būdu – mokykloje. Pamokų metų mokykloje visiems privalu dėvėti kaukes. Medicinos atstovai svarsto, kad didelių problemų vaikams tai sukelti neturėtų, o koronavirusas jiems pavojingas taip pat, kaip ir suaugusiems.  Tačiau pabrėžiama, kad priemonės galimai nėra tinkamai išdiskutuotos prieš jas įtvirtinant.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai pranešus apie Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko atleidimą, šis nežada sėdėti sudėjęs rankų. Jis teigė, kad ministro sprendimai dėl informacinės sistemos apskųsti teismui, o A. Verygos sprendimą dėl atleidimo žada skųsti kaip nepagrįstą. „Šiandien SAM išplatintame pranešime spaudai pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Mokslo metams nespėjus kaip reikiant įsivažiuoti jau fiksuojama virš dvidešimt ugdymo įstaigų, kurių auklėtiniams diagnozuota COVID-19 infekcija, virš 300 moksleivių yra izoliuoti. Medikai savo ruožtu ramina, kad naujausios žinios patvirtina, kad vaikų imlumas šiam virusui gerokai mažesnis, tačiau įspėjo, kad mokykloms kol kas reikia padidinto epidemiologinio budrumo.

Lietuvoje toliau augant koronaviruso infekcijai, specialistai vis garsiau kalba apie viruso poveikį vaikams ir paaugliams. Štai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas patikina, kad jaunesni vaikai ir paaugliai neturėtų būti šalia vieni kitų. „COVID-19 ir vaikai – sudėtinga tema. Sužinojome, kad jaunesni vaikai ir paaugliai neturėtų būti kartu, nes panašu, kad paaugliai platina virusus iš nosiaryklės maždaug taip pat, kaip ir suaugusieji.

Ruduo, kai žadama ne tik galima antra koronaviruso banga, bet ir ūmių kvėpavimo takų ligų pakilimas, jau ant nosies. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija sukaupusi reagentų COVID-19 testams atlikti turi tik iki rugsėjo galo. Pirkimai suplanuoti, tačiau specialistai apskritai siūlo kitaip planuoti testavimą. Nors pastarosiomis savaitėmis fiksuojama daugiau susirgimų COVID-19 infekcija, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad reagentų tyrimams atlikti tikrai nestinga.

COVID-19 gali sukelti diabetą sveikiems žmonėms, pažeisdamas insuliną gaminančias kasos ląsteles ir sutrikdydamas insulino sekreciją, rodo neseniai atliktas laboratorinis eksperimentas. Tokia įspėjančia žinute savo socialinio tinklo paskyroje dalinasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas. „ACE2 receptorių, kurių pagalba koronavirusai įsiskverbia į ląstelę, yra ne tik kvėpavimo organuose, bet ir kasoje, plaučiuose, inkstuose, insulocitų ląstelėse ir kt.

Ketvirtadienį pranešta apie pirmąją erkinio encefalito auką šiemet. Tai portalui patvirtino Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai. Pasirodo, sunkia liga sirgęs 48-erių panevėžietis į ligoninę pateko dar birželio pradžioje.  Kaip pasakojo mirusiojo sesuo Danutė, brolis iš namų Panevėžio rajone į ligoninę buvo išgabentas birželio 8 dieną, nes nejautė kojos.  „Jo žmona man paskambino ir informavo, kad brolis ligoninėje.

Nors visų infektologų ir kitų specialistų akys pastaruoju metu nukreiptos į pasaulį apėmusią koronaviruso pandemiją, tai nesumažino kitų infekcinių ligų plitimo grėsmės visuomenėje. Medikų teigimu, jau kuris laikas prognozuotas infekcinių ligų pakilimas pasaulyje turėtų versti tiek valdžios atstovus dėlioti kitokius sveikatos politikos prioritetus, tiek keisti visuomenės požiūrį į jų prevencijos svarbą.