rūšis

Sunku patikėti, bet yra toks krūmas, kuris žydi ir šaltuoju metų laiku. Jis gan dažnai auginamas dekoratyviuose želdynuose. Pavadinimas skamba egzotiškai – hamamelis. Tai graikiškų žodžių junginys, reiškiantis „tuo pačiu metu su vaisiumi“. Angliškas šio augalo pavadinimas – „Witch Hazel“. Senovine anglų kalba tai reiškia „lankstusis lazdynas“, nes jo lapai iš tiesų panašūs į lazdyno, bet su juo daugiau nieko bendro neturi.

Vienas Lenkijos mokslo tyrimų institutas namines kates priskyrė prie „svetimų invazinių rūšių“, argumentuodamas, kad jos daro didelę žalą paukščiams ir kitiems laukiniams gyvūnams. Kai kurie kačių mylėtojai emocingai sureagavo į anksčiau šį mėnesį paskelbtą sprendimą ir privertė už jį atsakingą mokslininką teisintis.

Noras pagaminti plovą, sušius, itališką daugiaryžį ar tiesiog išsivirti ryžių kaip garnyrą prie mėsos kepsnio, žuvies ar troškinio neretam priverčia pasukti galvą, kokios rūšies ryžius rinktis. Parduotuvėse šių kruopų įvairovė didžiulė, todėl verta atkreipti dėmesį, kad skirtingų rūšių ryžiai yra ruošiami ir gaminami skirtingai. Maisto ekspertai pataria, kaip tinkamai ruošiamam maisto patiekalui išsirinkti ryžius. Ilgagrūdžiai, apvalieji, laukiniai – tai tik kelios pagrindinės ryžių rūšys.

Nors dažnai populiariausia daržove lietuvių tarpe yra tituluojama bulvė, tačiau vieno Lietuvos prekybos tinklo duomenimis, šią poziciją sparčiai vejasi ir pomidorai. Jau keletą metų iš eilės, jų pardavimai tinklo parduotuvėse paauga po 5 proc., o pirkėjai ypač mėgsta tradicinius raudonus pomidorus.     „Mūsų tinklo parduotuvėse pomidorai užima antrą vietą tarp perkamiausių daržovių. Per mėnesį parduodame apie 300 tonų šios daržovės.

Dienoms trumpėjant, gamtininkai ragina susirūpinti zylėmis ir dar bene dvidešimčia paukščių rūšių. Esą net nereikia šalčio, užtenka tamsesnės dienos, ir sparnuočiai lieka alkani. Tiesa, ornitologai primena, kad maistas paukšteliams neturėtų būti nuo mūsų stalo. O ir į lesyklą nereikia moti ranka, būtina išsirinkti tokią, kaip sako staliai, kurioje paukščiai pietautų saugiai. Skyles lentoje būsimai lesyklai gręžia Vilniaus statybininkų rengimo centro pirmakursis Danielius.

Gali atrodyti neįtikėtina, bet kai kurios šalyse pomidorai yra nykstanti rūšis – pavyzdžiui, Nigerijoje žmonės skatinami savarankiškai juos auginti. Pastaraisiais mėnesiai pomidorų šioje šalyje vis mažiau, o jų kaina išaugo penkis kartus ar net daugiau, rašoma buzznigeria.com. Visai kaip žoleles ir kitus sodo augalus, taip pat ir pomidorus galima savarankiškai auginti namuose. Tai – visai nesudėtingas procesas, o jei augalu atidžiai rūpinsitės, vaisiai bus puikūs.

Tokio meto, kad puokštę galėtum sukomponuoti iš bijūnų ir liepų žiedų, botanikai sako nepamenantys. Įprastai tik birželio viduryje gausiai pražystantys bijūnai jau dabar visiškai išskleidę įspūdingus žiedus. Beveik išsprogę net ir pačių vėlyviausių veislių pumpurai. Botanikos sode Kaune pats bijūnų žydėjimo pikas. Užkaitinus saulei viena po kitos žiedus išskleidė kone visos veislės – ir tos, kurios pražysta anksčiausiai, ir vėlyvesnės.

Bent jau tokią teoriją skelbia Kauno botanikai, parsivežę šalčiui atsparių bananų daigelių. Per didžiuosius sausio šalčius botanikai bananus paliko lauke ir dabar matyti, kad didysis sausio 23-ijų laipsnių speigas bananams buvo nė motais. „Mes turime šiemet rūšį, kurią specialiai palikom lauke, kai spaudė dvidešimties laipsnių šaltukas. Po to mes ją įnešėm į šiltnamį, ir kol kas sėkmingai gyvas ir laukiame, kol atsprogs. Tai yra japoninis bananas“, - aiškina VDU Botanikos sodo kolekcijų sk.

Ryžiai – viena svarbiausių maistinių kultūrų, kurie dažnai naudojami gaminant sriubas, košes, saldžius patiekalus, patiekiami, kaip kitų patiekalų ingredientai ir t.t. Dėl paprasto paruošimo, patrauklios išvaizdos ir galimybės visur juos pritaikyti, ryžiai tapo itin populiarus maisto produktas. Taip pat sveiką mitybą propaguojantys, siekiantys sulieknėti žmonės įpratę ryžius vartoti dažnai, dideliais kiekiais ir jais pakeisti kitus, kaloringesnius maisto produktus.

 Tinkamai parinktas vynas gali puikiai papildyti kiekvieno patiekalo skonį, tačiau stovint priešais lentynose dailiai išrikiuotus butelius nusvyra rankos... Kokį vyną pasirinkti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip atrasti geriausią kainos ir kokybės santykį? Pateikiame keletą pagrindinių vyno pirkėjui kylančių klausimų bei atsakymus į juos.

Kanados mokslininkai paskelbė aptikę naują dinozaurų rūšį. Dabar jie stengiasi jį atsargiai iškasti ir išsaugoti dešimtis milijonų metų išsilaikiusias dinozauro fosilijas. Pasitelkus pažangiausias technologijas jau pavyko atkurti, ir kaip galiūnas atrodė. Nors šios atokios Kanados Albertos apylinkės žemė ypač nederlinga, mokslininkai joje atrado tikrą lobį. Tad dabar labai atsargiai iškasinėja naujos dinozaurų rūšies - Vendiseratopų – liekanas.

Svarstant apie klimato kaitą priimta kalbėti apie įvairių metereologinių elementų pasikeitimus. Tačiau mus supa dešimtys netiesioginių patvirtinimų, kad planetos klimatas kinta. Visur aplink galime matyti įvykius, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra su klimato kaita, bet pasižiūrėjus atidžiau paaiškėja įdomių dalykų.

Daugelio jau nebestebina važiuojant per Lietuvą pakelėse matomi milžiniški Sosnovskio barščiai. Kaip jie atsirado mūsų šalyje ir taip išplito užgoždami vietines augalų rūšis? Ši invazinė augalų rūšis tik viena iš daugelio atkeliavusi į Lietuvą. Šiltėjant klimatui į mūsų šalies teritoriją keliasi vis naujos augalų ir gyvūnų rūšys ir kelia grėsmę vietinėms. Tai globalinė problema, aktuali daugeliui kraštų. Pasak Gamtos tyrimų centro direktoriaus, prof.

Brazilijoje mokslininkai atrado naują upinio delfino rūšį – aragvajinį delfiną (angl. Araguaian boto). Paskutinį kartą žmonija tokiu atradimu džiaugėsi beveik prieš 100 metų. Genetiniai tyrimai parodė, kad šie delfinai atsiskyrė nuo savo upinių giminaičių prieš 2 milijonus metų. Dabar jie gyvena Aragvajos upėje, kuri jau nebėra Amazonės intakas ir izoliavosi nuo jos baseino panašiu metu, kai aragvajinis delfinas atsiskyrė nuo savo protėvių.

Vynuogės Lietuvoje puikiai auga. Tai nenuginčijama. Jas puoselėja paprasti sodininkai, vynuogininkai, menininkai ir politikai. Ir augina jas ne dėl lapijos, o dėl ypatingo skonio uogų. Vilniaus pašonėje, Lentvaryje, gyvenanti Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė eina tėvo, žinomo vynuogininko Broniaus Gaigalo pėdomis: 25 arų sklype prie namo ji augina apie porą šimtų vynuogių veislių.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių... 5. Google Glass „Google glasses“ yra realus ir jau pasiekiamas objektas. Problema dažniausiai yra ne pats produktas, o idėja ir potencialiame jos vystymasis. Vienas „Google“ futuristas jau prognozuoja, kad netrukus į kompiuterį galėsime įkelti ir savo protą.

Atradimų aukso era pasibaigė. Žmogus jau užkopė į aukščiausius kalnus, įėjo į didžiausius miškus, ištyrinėjo daug tamsių gelmių ir pamažu suprato, kad mitologinių pabaisų rasti greičiausiai nepavyks. Tačiau, mokslininkų džiaugsmui, nematytų gyvūnų vis dar aptinkama. Pastarasis dešimtmetis padovanojo ne vieną puikią akimirką ir ne vieną įrašą gyvūnų knygose. 10. „Siaubingoji“ vapsva Atrasta 2011 metais Ši vapsva buvo atrasta per ekspediciją į Sulawesi salą Indonezijoje.

Teko girdėti, kad bulvės dar vadinamos roputėmis. Taip nuo bado gelbėjusius augalus žmonės pavadino sunkmečiu. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale galima rasti geriausių kitų šalių mokslininkų sukurtų bulvių veislių genofondą. Jame yra ir keturios lietuviškos veislės. Auginama mažiau Manoma, kad iš Pietų Amerikos į Rytų Europos kraštus bulvės atkeliavo XVIII a. pradžioje. Ilgainiui šių kraštų gyventojams jos tapo tokios pat svarbios kaip ir grūdinės kultūros.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“ Ką daryti, kad ir kormoranai liktų sotūs, ir Juodkrantės sengirė nenunyktų, kaip tas Anykščių šilelis? Ekosistemų tyrėjai laidoje „Mokslo ekspresas“ įvairiapusiškai vertina šių ėdrių paukščių įtaką gamtai ir siūlo sprendimo būdus. Nors gamtą mylėti, tausoti patartina ir madinga, kartais tą daryti sunku. Ypač jeigu reikia mylėti kormoranus Juodkrantės gamtoje.

Rusijos mokslininkų komanda teigia polediniame Vostoko ežere, Antarktidoje, atradusi visiškai naują bakterijos rūšį, rašo portalas „Wired“. Prieš 14 mln. metų susiformavęs ir visai neseniai atrastas Vostoko ežeras tyvuliuoja 3,5 kilometrų po ledu. Ilgą laiką jis buvo visiškai izoliuotas nuo 150 kitų žemyne esančių poledinių ežerų. Sankt Peterburgo Arkties ir Antarktidos tyrimų instituto mokslininkų komanda pasiekti šį ežerą bandė nuo 1990 metų ir visai neseniai jiems pavyko tai padaryti.

Mokslininkai formaliai aprašė pelėdų rūšį, kuri atrasta Lomboke, Indonezijoje, rašo BBC. Šią pelėdą, kurią mokslininkai vadina Rinjani Scops (lot. Otus jolandae), beveik vienu metu atrado vienas su kitų nesusiję tyrėjai 2003 metų rugsėjį. Stokholmo universiteto mokslininkas George`as Sangsteris pasakoja, kad tuo metu, kai atrado naują pelėdų rūšį, jis įrašinėjo vietinių paukščių skleidžiamus garsus.

Žmonija nenustoja vystytis. Nors ji dar pernelyg jauna, kad šiame vystymesi būtų pastebėta kokių nors neįprastų pakitimų, vis tik, laikui bėgant, galime jų tikėtis. Šiame sąraše pateikiama 10 reikšmingų pokyčių, kurių galėtume tikėtis per ateinančius 200 tūkst. metų darant prielaidą, kad civilizacija toliau vystysis taip pat kaip ir šiandien.   10. Vienos etninės grupės susiformavimas Tautų maišymasis yra modernios visuomenės esmė.

Šią savaitę Londonas tapo šokoladiniu miestu, o savaitgalį apie 60 įvairių šokolado produkcija užsiimančių įmonių pakvies visus smalsius smaližius į "Chocolate Unwrapped" - porą dienų šokolado produktų pristatymų, degustacijų, pamokų ir kitko. Ką bendro turi šokolado plytelė prekybos centre ir neaiški pupelė? Nežinote? Tuomet Jums tikrai rekomenduotina apsilankyti "Chocolate Unwrapped" renginiuose.

Prekybos centras Italijoje, Rozanno mieste, neseniai buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą, kaip turintis didžiausią vertikalų sodą pasaulyje. Vertikalaus sodo, kitaip tariant "augalų sienos", plotas čia užima 1 263 kvadratinius metrus, ir jis yra sudarytas iš daugiau nei 44 tūkst. augalų rūšių.

Monarcho drugeliai – viena iš įdomiausių ir gražiausių Šiaurės Amerikos drugių rūšių. Kasmet šių drugelių  migracijos pažiūrėti susirenka minios žmonių – nuo turistų ir vietinių gyventojų iki mokslininkų. Siūlome pasigrožėti šiais stulbinančio grožio drugeliais.

Kinijos žvejys itin retą žuvį aukcione pardavė už 473 tūkst. JAV dolerių. Žvejys, vaikščiodamas vieno kaimelio pakrante, netikėtai vandenyje pamatė plūduriuojančią negyvą žuvį. Jis, nustebęs dėl įspūdingo žuvies dydžio, nusprendė ją parsinešti į savo kaimą ir parodyti namiškiams.

JAV mokslininkai teigia, kad Evergleidso nacionaliniame parke Floridos valstijoje buvo pagautas iki šiol didžiausias Mianmaro pitonas, informuoja BBC. Floridos universiteto mokslininkai pranešė, kad pitono ilgis – 5,18 metro, o svoris – 74 kilogramai. Tai buvo pitono patelė, kuri nešiojo 87 kiaušinius. Manoma, kad tai dar vienas rekordas. Mianmaro pitonai Floridoje yra invazinė rūšis, kaltinama dėl žinduolių nykimo Evergleidso nacionaliniame parke.

Pietų Kinijoje archeologai aptiko, kaip įtariama, iki šiol nežinomos urvinių žmonių rūšies palaikus, skelbia BBC. Pasak mokslininkų, mažiausiai penkių asmenų skeletams 11 500–14 500 metų. Palaikus atradę mokslininkai juos vadina tiesiog „Tauriojo elnio“ urviniais žmonėmis. Žurnale „PLoS One“ paskelbtame pranešime teigiama, kad reikalinga detalesnė skeletų analizė prieš priskiriant šiuos radinius naujai žmonių genties rūšiai.

Vokiečių mokslininkai Madagaskare aptiko mažiausią driežą pasaulyje, skelbia BBC.  Miniatiūrinio chameleono (Brookesia micra) maksimalus ilgis – tik 29 milimetrai. Vokiečių mokslininkai rado dar tris naujas driežų rūšis šiaurinėje salos dalyje. Tokios rūšies driežų yra labai mažai, todėl mokslininkai baiminasi, kad jų gyvenamosios aplinkos trikdymas kelia pavojų šiems ropliams. Apie šį atradimą skelbiama žurnale „PloS ONE“. Mokslininkų komanda, vadovaujama dr.

Ispanijos vyriausybė išleido dekretą, pagal kurį korida nuo šiol bus ne Vidaus reikalų, o Kultūros ministerijos kompetencijos reikalas.Tokiu būdu korida pripažįstama „meno rūšimi ir kultūros reiškiniu“, kurį Kultūros ministerija turės stiprinti ir saugoti, rašo „La Voz de Barcelona“, kurį cituoja lenta.ru. Koridos šalininkai seniai reikalavo tokio žingsnio, tačiau priimtas dokumentas juos nevisiškai tenkina.