rusijos puolimas

Rusijos valdžia planuoja artimiausiu metu mobilizuoti mažiausiai 300 tūkst. žmonių, kad pradėtų antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo apsuptį, „Verskta“ teigė keturi šaltiniai. „Kitas pagal planą – Charkivas su miesto išsaugojimu. O tai įmanoma tik jį apsupus. Neužtenka 300 tūkst. snukių. Todėl viskas jau parengta mobilizacijai 2.0“, – paaiškino rusų tiriamosios žiniasklaidos portalui „Verstka“ šaltiniai Kremliuje.

Rusijos pajėgos toliau puola keliuose fronto linijos ruožuose, todėl artimiausiomis savaitėmis padėtis greičiausiai bus sudėtinga Ukrainos pajėgoms, sakoma atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje, paskelbtoje socialiniame tinkle X, pranešė „Ukrinform“. Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusija sutelkia operacijas į vakarus nuo Avdijivkos ir Marijinkos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka surengė susitikimą su savo kariuomenės ir saugumo vadais. KGB vadovas Ivanas Tertelis skundėsi dėl vykstančių NATO pratybų ir tariamo „nuolatinio šnipinėjimo“, o A. Lukašenka vadino kalbas apie galimą Rusijos puolimą Baltijos šalyse „visiška kvailyste“. A. Lukašenka neigė pranešimus apie galimą Rusijos puolimą Baltijos šalyse ir kritikavo NATO vykdomas pratybas „Steadfast Defender 2024“, kurios vyksta ir Lenkijos bei Baltijos šalių teritorijose.

Rusija dabar palankioje padėtyje pulti kitas Europos šalis – ji turi daugiau pajėgų, karinės patirties ir taiso savo klaidas. Tai leidiniui „Business Insider“ pareiškė Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis. Lietuva turi būti pasirengusi „blogiausiam scenarijui“ – Rusijos puolimui, teigia V. Urbelis. Anot jo, atrodo, kad dabar Rusija, nepaisant visų nesėkmių, yra geriau pasirengusi būsimam puolimui negu prieš invaziją į Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis mano, kad Kremlius gali pradėti dar vieną didelį puolimą Ukrainoje netrukus po kovo mėnesį įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų.  „Dar vienas didelis Rusijos puolimas gali prasidėti per kelis mėnesius nuo kovo mėnesį įvyksiančių Rusijos „rinkimų“. Tačiau matau, kad Ukrainos žmonės ir toliau pasiryžę tęsti kovą, matau jų išradingumą ir atsparumą“, – kalba jis.

Toks karas rytų Ukrainoje, koks vyksta dabar, gali vykti dar labai ilgai, mažiausiai keletą metų, o jokio lemtingo bei pergalingo vienos ar kitos pusės proveržio artimiausioje ateityje neverta tikėtis. Ukraina gali siekti pirmoji pralaužti frontą, tačiau jai dar reikia sukaupti daug pajėgų ir pertvarkyti savo kariuomenę. Taip Eltai teigė vienas žinomiausių Ukrainos karo žurnalistų ir ekspertų Jurijus Butusovas.

Lietuva, Latvija ir Estija įrengs pasienyje su Rusija „Baltijos sieną“ – kiekvienoje iš šalių atsiras šimtai nedidelių bunkerių, kurie padės stabdyti galimą Rusijos puolimą. „Spektr“ kalbintų ekspertų teigimu, tai savalaikis ir naudingas sprendimas, ypač todėl, kad buvo nuspręsta imtis bendros trijų Baltijos šalių gynybos. Išsamiausią informaciją apie naująjį projektą pateikė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.

Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas paaiškino, kodėl pastaruoju metu vienas po kito Vakarų šalių lyderiai ir kariuomenių atstovai suskubo kalbėti apie gresiantį karą su Rusija. Jo teigimu, gauti duomenys parodė ankstesnį apsiskaičiavimą dėl Rusijos karinių galimybių, o tai pakeitė ir požiūrį į saugumo situaciją. Pastaruoju metu Vakarų šalių lyderiai vis dažniau išstoja su perspėjančiais pareiškimais dėl galimai greitai užklupsiančio karo su Rusija.

Lietuvos aukščiausi politikai skambiai paskelbę apie kuriamą diviziją Rusijos grėsmės akivaizdoje, karininkus privertė nusivilti, mat kariuomenės finansavimas turbūt neaugs. Mūsų gynybos ekspertai tikina, kad tai dar vienas ženklas, jog mūsų valdžios atstovai nesuvokia kokia grėsmė mūsų laukia ir vėl tinkamai nesirūpina mūsų saugumu.   Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

JAV Karo tyrimo instituto (ISW) nepriklausomi analitikai teigia, kad rusai nepasiekė jokių reikšmingų pasiekimų Avdijivkoje, nors tam skyrė milžiniškus išteklius, skelbia UNIAN, Analizuodamas Rusijos ir Ukrainos pranešimus, vaizdo įrašus ir nuotraukas iš fronto, ISW nustatė, kad Rusijos pajėgoms pavyko šiek tiek pasistūmėti į pietus ir į pietryčius. „Spalio 13 d. vykusios Rusijos puolamosios operacijos prie Avdijivkos, Donecko srityje, žlugo miesto apylinkėse“, – nurodė ISW.

Ketvirtadienį, apie 13 val. 15 min. vietos laiku, Rusijos kariuomenė apšaudė Groza gyvenvietės (Kupjansko rajonas, Charkivo sritis, Ukraina) parduotuvę ir kavinę. Vietos administracijos atstovų teigimu, iš griuvėsių buvo ištraukti 51 žuvusiojo kūnai, tarp jų ir 6-mečio berniuko. Dar 6 žmonės, įskaitant ir 1 vaiką, buvo sužeisti. Gelbėtojai tęsia darbus tragedijos vietoje.

Rusams penktadienį apšaudžius Ukrainos pietinį Chersono miestą žuvo vienas žmogus, pranešė pareigūnai. Anksčiau buvo skelbiama apie apšaudytą Vakarų Ukrainos Vinycios regioną. Chersono srities prokuratūra socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad rusų kariai miestą apšaudė iš minosvaidžių. „Buvo pataikyta į privatų namą, o vienas vyras patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų. Informacija apie kitus sužeistuosius tikslinama“, – sakė prokuratūra.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas viename interviu įvardijo, kiek metų prireiks Rusijai, kad ši pradėtų naują karą prieš Ukrainą. Puolamos valstybės žvalgybos vadas įsitikinęs, kad rusams prireiks ne mažiau 10 metų naujo puolimo pasiruošimui. Kremlius nesusitaikys su pralaimėjimu kare Ukrainoje ir netolimoje ateityje norės revanšo, prognozavo generolas-majoras K. Budanovas.

Rusijoje aktyviai plėtojama dalinio tranzito ribojimų, kuriuos Kaliningrado sričiai pritaikė Lietuva, klausimas. Nepaisant to, kad vyrauja nuomonė, jog ES „apsigalvos“ ir atšauks draudimus, pasigirsta ekspertų pasvarstymų apie karinės operacijos galimybes. Rusijos televizijos laidoje „Mesto vstreči“ (liet.

Ukraina gavo tik 10 proc. ginklų, kuriuos Vakarai pažadėjo Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos puolimą, antradienį pareiškė gynybos ministro pavaduotoja. „Iš to, ko sakėme, kad mums reikia, gavome apie 10 procentų“, – per televiziją sakė Hana Maliar, teigdama, kad Vakarai turėtų paspartinti tiekimo grafiką. „Kad ir kaip Ukraina stengtųsi, kad ir kokia profesionali būtų mūsų kariuomenė, be Vakarų partnerių pagalbos mes negalėsime laimėti šio karo“, – pabrėžė ji.

JAV analitikai iš prestižinės bendrovės RAND įvertino Vakarų šalių atgrasymo politiką, kurią JAV vykdo Baltijos šalyse. Grėsmė regionui nuo Rusijos yra minimali, tačiau Vašingtonui rekomenduojama demonstruoti Baltijos šalių palaikymą, rašoma amerikiečių ataskaitoje. Nepaisant iššūkių, kurie iškilo JAV dėl būtinybės ginti tokius regionus, kaip Rytų Europa ir Kinijos jūra, amerikiečių kariuomenė neskiria pakankamai dėmesio potencialių priešininkų atgrasymui juose.

Galimo karinio konflikto su NATO atveju Rusijai prireiktų vos 36 valandų užgrobti Estiją, Latviją ir Lietuvą, o ne 60, kaip buvo skelbiama anksčiau, teigiama „The Independent“. Leidinys cituoja įtakingą JAV tyrimų organizaciją, su JAV kariuomene susijusią RAND. Neseniai atliktoje ekspertų ataskaitoje, kurioje buvo pateikti galimo Rusijos puolimo, naudojantis taip vadinamuoju „Krymo scenarijumi“, prieš Baltijos šalis modeliavimo rezultatai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusijos karo lėktuvų įvykdyti Turkijos oro erdvės pažeidimai prie sienos su Sirija „nėra atsitiktinumas“, kai Ankara pasiskundė dėl dviejų Maskvos naikintuvų įsibrovimų. „Tai nėra atsitiktinumas, tai rimtas pažeidimas, – J.Stoltenbergas sakė per spaudos konferenciją Briuselyje. – To pažeidimo trukmė buvo ilga lyginant su ankstesniais oro erdvės pažeidimais, kuriuos matėme kitur Europoje.

Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo JAV valstybės departamentas peržiūri ir atnaujina veiksmų planus nepaprastosios padėties atveju, jei kiltų ginkluotas konfliktas su Rusija, įskaitant Rusijos įsiveržimą į Baltijos valstybes, rašo žurnalas „Foreign Policy“. Pentagono planai, pasak leidinio, atspindi naują geopolitinę situaciją po Rusijos įvykdyto Krymo aneksavimo, kurioje Maskva - nebe potenciali partnerė, bet potenciali grėsmė.

Ukrainos prezidento teigimu, Rusijos puolimo grėsmė yra beprecedentė. Tuo metu Marijinkoje pradedama evakuacija, nors mūšių intensyvumas jau ne toks didelis, kaip prieš kelias dienas. „Rusijos puolimo grėsmė, ką aš vakar pažymėjau savo kalboje Aukščiausioje Radoje, yra bedprecedenčiai didelė“, – pareiškė P. Porošenka. Todėl, pasak jo, Ukraina yra priversta laikyti daugiau nei 50 tūkst. savo karių antiteroristinės operacijos teritorijoje ir aprūpinti ją karine technika.

Rusijos agresijos Ukrainoje ir įvairių Baltijos šalių ar užsienio lyderių pareiškimų apie tiesioginę šios šalies grėsmę Estijai pavojaus šešėlyje, estų žiniasklaida ieško argumentų, ar iš tiesų Rusija yra tokia grėsminga, rašoma news.err.ee.

Nepriklausomybės Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė, prisimindama Lietuvai istorinę datą, teigia, kad tik tobula tarptautinė diplomatija lėmė, jog mažytė valstybė išvengė karo. Signatarės nuoseklių autentiškų liudijimų paieškų rezultatas apstulbina: matyti, kad SSRS tik laukė tinkamos progos įgyvendinti planą, kaip jėga užimti jau Nepriklausomą Lietuvą, pakeisti jos ir strateginių pramonės objektų vadovus ir visiškai perimti į savo rankas šalies valdymą.