rimvydas norkus

Premjerės sudaryta darbo grupė kandidatu į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjus atrinko Irmantą Jarukaitį, į generalinius advokatus – Rimvydą Norkų, pirmadienį pranešė Teisingumo ministerija. Į ESTT teisėjo poziciją pretendavo du asmenys, į generalinio advokato – keturi.

Teisėjų korupcijos tyrimas, per kurį sustabdyti aštuonių teisėjų įgaliojimai, išryškino teisėjų stygių ir verčia keisti įstatymus, norint užtikrinti sklandų teismų darbą. Šis klausimas trečiadienį aptartas per uždarą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdį. Komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė žurnalistams sakė, kad Teisėjų taryba pateikė siūlymus, kaip reikėtų pataisyti Teismų įstatymą, norint spręsti šį klausimą, tačiau atsisakė atskleisti pasiūlymo turinį.

Prieš dvejus metus kiekvienam Lietuvos gyventojui teismų išlaikymas kainavo 26 eurus. Šiuos duomenis Visuotiniame teisėjų susirinkime, skirtame teismų šimtmečiui paminėti, pateikė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus. Jis teigė, kad mažiau už teismų sistemos išlaikymą mokėjo Bulgarijos gyventojai, tačiau kitos Europos šalys teismams skyrė daugiau lėšų. Pasak R. Norkaus, teisėjų atlyginimai nėra konkurencingi, palyginti su teisėsaugos pareigūnų atlyginimais.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) teisėjo padėjėja seksualiniu priekabiavimu apkaltino savo bendradarbį, vadovaujantį vienam skyriui. Jis – ne teisėjas, o valstybės tarnautojas, taip pat vieno universiteto profesorius, rašo portalas delfi.lt.

Lietuvoje baudžiamosios bylos palaipsniui bus keliamos į elektroninę erdvę, taip pat bus siekiama didesnio teisėjų darbo vietų mobilumo. Šiuos pamažu įgyvendinamus siūlymus 2017 metų teismų veiklos apžvalgoje nurodė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus. Tuo metu Apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų ir tarybos narys Algimantas Valantinas ragina suteikti galimybės teisėjų padėjėjams dirbti iš namų.

Pernai Lietuvos teismai kaltiems dėl nusikaltimų pripažintiems asmenims dažniau skyrė baudas, nei laisvės atėmimo bausmes – tiek realias, tiek atidedamas. „Dabar bauda tapo populiariausia bausme skiriama Lietuvoje – apie 6 tūkstančiai žmonių nubausta baudomis, tuo metu laisvės atėmimo bausme, įskaitant realias ir atidedamas bausmes, nubausta apie 5 tūkstančiai asmenų“, – BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.

Tarp Vyriausybės Seimui teikiamų pakeitimų atsidūrė ir pasiūlymai pavasarį kelti atlyginimus pedagogams, kariams, žvalgybos pareigūnams ir teisėjams. Nors ne visos ministerijos atskleidė, kaip keisis šių specialistų uždarbis, dalies profesijų atstovai į iniciatyvą žiūri skeptiškai ir tiesiai šviesiai vadina tai „pakazūcha“. Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė svarstymams pateiks pakeitimus dėl etatinio apmokėjimo sistemos mokytojams, ketinama keisti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėj...

Lapkritį ir gruodį Lietuvos teismų darbuotojai gali likti be algų, nes jų nėra iš ko mokėti, sako teismų atstovai. „Spalio mėnesiui užteks darbo užmokesčiui, bet lapkričiui – ne“, – sako Nacionalinės teismų administracijos vadovė Reda Molienė. Ji tikino, kad darbuotojams pranešama, kad reikės laukti darbo užmokesčio iki kitų metų sausio, kol bus kitų metų asignavimai bus paskirstyti teismams. Anot Teismų administracijos atstovų, lėšų pritrūko dėl pernelyg mažo teismų finansavimo.

Už teisėjo vardo pažeminimą atleistos Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Sonatos Bieliauskienės nagrinėtos civilinės bylos gali būti atnaujintos, jei tam būtų pagrindas ir jei to pageidautų proceso dalyviai. „Vien teisėjo atleidimas iš pareigų savaime nėra pagrindas bylų peržiūrėjimui, proceso atnaujinimui, turi būti kiekvienu atveju vertinama konkrečiai. Ta iniciatyva atnaujinti bylas priklauso proceso šalims, o ne teismui. Pats teismas, nei kitas teisėjas jų atnaujinti negali.

Per neeilinį Teisėjų tarybos posėdyje pirmadienį vienbalsiai patarta prezidentei kreiptis į Seimą skirti dvi Vilniaus apygardos teismo teisėjas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjomis. Už Jolantos Čepukėnienės ir Reginos Pocienės skyrimą į Apeliacinio teismo teisėjas vieningai balsavo visi –14 – posėdyje dalyvavę tarybos nariai. Apeliacinio teismo teisėjus prezidentės teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Todėl dėl šių teisėjų turės dar balsuoti parlamentas.

Kol vyko dingusios be žinios Ievos Strazdauskaitės paieška, artimųjų, visuomenės ir žiniasklaidos sukurtas spaudimas labiausiai slėgė policijos pareigūnus. Dabar viskas persikėlė ant ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo kuruojančių prokurorų pečių. Po prokurorų šią sudėtingą „estafetę“ turės perimti teisėjai. Būtent teismas vertins prokurorų ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir turės priimti sprendimą, didelio atgarsio susilaukusioje ciniškoje žmogžudystės istorijoje.

Seksualinę prievartą patyrusio mažamečio apklausų metu Apeliaciniame teisme nebuvo užtikrinta, kad vaikas patirtų kuo mažesnį stresą, nustatė teisėjų veiklą tikrinusi komisija. Iš trijų teisėjų susidedanti Aukščiausiojo Teismo komisija atliko Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos veiklos, nagrinėjant baudžiamąją bylą, patikrinimą ir padarė išvadą, kad nukentėjusiojo mažamečio vaiko apklausoje nesiimta pakankamų priemonių vaiko teisėtiems interesams užtikrinti.

Apklaustas specialaus liudytojo statusu Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu nagrinėjant Darbo partijos bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Aidukas, LAT pirmininko teigimu, turi trauktis iš pareigų. Pasak Rimvydo Norkaus, tokioje situacijoje V.Aidukui atlikti AT teisėjo pareigas toliau būtų sudėtinga. V.Aidukas, anot LAT vadovo, jam pažadėjo apsispręsti per porą savaičių.

Naujai išrinktos Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus sako, kad baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmė Lietuvoje nėra sisteminė problema, tačiau kai kurie atvejai rodo, kad procesai tokiose bylose užtrunka per ilgai. Todėl procesų trukmės problema ir ateityje bus tarybos darbotvarkėje. „Mes matome neišnaudotų galimybių tobulinti teismų veiklą, taip pat ir spartinant baudžiamųjų bylų nagrinėjimą.

Lietuvoje pokalbių telefonu pasiklausymo mastai mažėja, bet kritikai teigia, kad teismų kontrolė išlieka per menka, nes teisėjai visiškai patenkina daugiau kaip 96 proc. prokurorų prašymų. Tokius duomenis atskleidžia teismų statistika, kurią naujienų agentūros BNS prašymu pateikė Nacionalinė teismų administracija. Prašymų mažėja 2015 metais prokurorai į teismus kreipėsi 10 tūkst. 272 kartus, prašydami sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę.

Žinių radijas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi stiprinti pasitikėjimą teisingumu, o vienas būdų tai padaryti – spartinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, pareiškė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, antradienį susitikusi su Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjais ir vadovais. Naujasis Aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus sako, kad jų teismas šiam klausimui planuoja skirti ypatingą dėmesį.

Kadangi Lietuvoje neįteisinta galimybė bankrutuoti fiziniam asmeniui, skolų prislėgtas lietuvis gali išsikraustyti į kitą ES šalį ir bankrutuoti joje, o teismo sprendimas galiotų ir Lietuvoje paimtoms skoloms, teigia teisininkai. "Visiškai įmanoma. Tokį kelią atveria ES teisė", - apie galimybę Lietuvoje prasiskolinusiam fiziniam asmeniui bankrutuoti kitoje ES šalyje ir taip ilgainiui būti atleistam nuo skolų "Verslo žinioms" aiškino Mykolo Romerio universiteto docentas Rimvydas Norkus.

Ekonominės krizės metu bankrotų skaičius auga geometrine progresija. Tai visiškai suprantama, kadangi vieno ūkio subjekto nemokumas neišvengiamai paliečia kitus ūkio subjektus, kurie negalėdami atgauti skolų iš bankrutuojančio skolininko savo ruožtu nesugeba įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir taip pat būna priversti bankrutuoti (vadinamasis „domino efektas“). Bankrotas – žlugimas ar nauja galimybė? Jau praėjo 16 metų nuo vieno iš Lietuvos ekonomikos raidai reikšmingesnių įvykių, kai per...