prancūzijos prezidento rinkimai

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen. Pastarosios laimėjimas, pasak ekspertų, gali ant plauko pakabinti ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO likimą.

Prancūzijos policija sulaikė buvusį šalies prezidentą Nicolas Sarkozy dėl jo 2007-ųjų rinkimų kampanijos finansavimo bylos, praneša „Reuters“ remiantis šaltiniais teisme. Jis buvo sulaikytas ir artimiausiu metu bus apklausiamas. Tyrimas buvo pradėtas 2012-aisiais, tačiau vėliau pristabdytas. 2017-aisiais tyrėjams pavyko surinkti pakankamai įrodymų siekiant pradėti procesą. Tuomet N. Sarkozy buvo pateikti pirminiai kaltinimai.

Centristo Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose sumažins lietuvių nerimą dėl Paryžiaus požiūrio į Rusiją, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Paaiškėjus, kas bus naujuoju Prancūzijos prezidentu, jo suskubo sveikinti Vokietija ir Europos Komisija. Džiaugiamasi, kad buvo balsuota už brolybę.  Prancūzijos piliečiai, šalies prezidentu rinkęsi Emmanuelį Macroną, rinkosi laisvę, lygybę ir brolybę, teigiama Vokietijos užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ žinutėje. „Libert, galit, fraternit (laisvė, lygybė, brolybė) – yra tai, ką šiandien pasirinko Prancūzija. Didžioji tauta buvo, yra ir liks Europoje širdyje“, – pažymima pranešime.

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas sekmadienį didele persvara laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės.

Šiandien prancūzai sprendžia, kas taps jų prezidentu, ir kokiu keliu, toliau europietišku ar kitu keliaus šalis. Prancūzijoje šiuo metu vieši ir mūsų žurnalistai, ten jie aiškinasi, ką apie rinkimus galvoja ten gyvenantys mūsų tautiečiai. Pasirodo ten gyvenantiems lietuviams prezidento rinkimai – labai svarbi tema. Vien Paryžiuje mūsų piliečių apie puse tūkstančio, visoje šalyje dešimt kartų daugiau. Ir šie rinkimai įtraukia kaip niekad, kas laukia po rinkimų.

Įtartinas krepšys sekmadienį privertė evakuoti žmones iš Paryžiaus Luvro muziejaus kiemo, kuriame centristas Emmanuelis Macronas ketina švęsti savo pergalę, jei laimės Prancūzijos prezidento rinkimus. Iš kiemo buvo evakuoti keli šimtai žmonių, daugiausia žurnalistai, besirengiantys E.Macrono renginiui. Išminuotojams išvykus, kiemas buvo atidarytas. Pats muziejus nebuvo uždarytas lankytojams.

Emmanuelis Macronas sekmadienį laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės. E.Macronas surinko 65,5– 66,1 proc., o M.Le Pen – 33,9–34,5 proc. balsų. 66 546 rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, ir dauguma jų užsidarė 19 val. (20 val.), tačiau Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose rinkėjai galėjo balsuoti dar vieną valandą.

Prancūzams sekmadienį renkant naują prezidentą, Lietuvos ekspertai sako, kad pavojų keltų Marine Le Pen pergalė, nes ultradešiniųjų kandidatė skaldytų Europos vienybę ir rodytų palankumą Rusijai. Sociologinės apklausos prezidento postą prognozuoja centristų kandidatui Emmanueliui Macronui, kuris nori matyti Prancūziją lydere stiprioje Europoje. „Vyksta kova tarp proeuropietiškų ir antieuropietiškų jėgų. Lietuvos kontekste E.Macrono išrinkimas būtų labai pozityvus dalykas.

Viena prancūzų socialistų parlamentarė, sakydama kalbą per prezidento rinkimų favorito Emmanuelio Macrono kampanijos mitingą, scenoje susmuko ir mirė, šeštadienį pranešė partijos pareigūnai. 50 metų Corinne Erhel per penktadienio mitingą Prancūzijos vakaruose kalbėjo paskutinė. Staiga ji pargriuvo ant žemės. Parlamentarė buvo skubiai nuvežta į ligoninę, kur buvo konstatuota jos mirtis.

  Kandidato į Prancūzijos prezidentus Emmanuelio Macrono kampanijos komanda, internete pasirodžius tūkstančiams jos vidaus susirašinėjimo dokumentų, penktadienį patvirtino, kad patyrė „didžiulę ir koordinuotą įsilaužimo ataką“, ir pasmerkė bandymą „destabilizuoti demokratiją“. Centristo kandidato komanda pažymėjo, kad dokumentai buvo nutekinti „paskutinę oficialios kampanijos valandą“, ir tai „aiškiai yra demokratijos destabilizavimo klausimas, kaip nutiko ir per praėjusią prezidento (rinki...

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsavusių už iškritusius kandidatus, tikriausiai skirs savo balsą Macronui, protestuodami prieš populistines Le Pen idėjas. Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro kursas ir akcijų kainos kyla.

Prancūzija trečiadienį griežtai perspėjo Rusiją nemėginti kištis į artėjančius jos prezidento rinkimus ir paminėjo JAV žvalgybos kaltinimus, kad Maskva stengėsi pakreipti Amerikos prezidento rinkimus respublikono Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) naudai.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir ekspremjeras Alainas Juppe ketvirtadienį susirems televizijos debatuose prieš lapkritį numatytus pirminius rinkimus, daugelio laikomus svarbiausiu mūšiu dėl prezidento posto. Viešosios nuomonės tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad bet kuris politikas, lapkričio 27 dieną iškovosianti teisę būti centro dešiniosios Respublikonų partijos kandidatu, turėtų įveikti kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen 2017-ųjų prezidento rinkimuose.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prezidento rinkimų kampanijos dalyviu įregistravo 52 metų bedarbį iš Kaišiadorių rajono Alfredą Aliukevičių. Šiam asmeniui atstovauja 33 metų vidurinio išsilavinimo neturintis Mindaugas Filipavičius, kuris teigia per A. Aliukevičių pats dalyvausiantis prezidento rinkimuose.

Investuotojų tarpe teiginys, esą politikai kelia didžiausią grėsmę finansų rinkoms, tapo kone aksioma, rašo „Financial Times“. Šį savaitgalį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai leis dar kartą patikrinti minėto teiginio tvirtumą. Investuotojai gali sunkiai suvirškinti tikėtiną Francois Hollande'o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture ir nenuspėjamus Graikijos parlamento rinkimų rezultatus.