politika

Ne visiems malonios mokesčių permainos yra kaina, kurią privalome mokėti dėl skurstančiųjų gerovės. Taip pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, prieš Seimo rudens sesiją susikvietęs parlamento valdybos narius. Vakar sulaukęs finansų ministro kritikos, esą Nausėdos siūlymams didinti pensijas ir išmokas nėra tiek pinigų, prezidentas nesitraukia ir rėžia, kad valdantieji pinigų ras, jei tik norės.

Prezidentas Nausėda visai neseniai pateikė socialinės politikos iniciatyvas, kuriomis siūloma didinti pensijas ir socialines išmokas. Svarstoma, iš kur būtų galima paimti pinigų, kad tokias iniciatyvas būtų įmanoma įgyvendinti. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir parlamentaras Dainius Kreivys. Girdėjome Prezidento Nausėdos socialinės politikos iniciatyvas.

Per pasaulį slenkant ekonominės krizės šešėliui Lietuvos valdžia ir verslininkai lieka stebėtinai ramūs. Tiesa, nerimą kelia artėjanti kova dėl biudžeto patvirtinimo Seime, bet politikai kol kas dėl to baimės nerodo. Politologai ir ekonomistai sako, kad artėjantis pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas, Lietuvą, žinoma, pasieks, bet nebus toks skaudus, kaip 2008 metais. Visgi valdžia, pasak specialistų, neturėtų atsipalaiduoti. Vos keli klaidingi žingsniai gali lemti, kad patys prisivirsime košės.

Naujai-sena Sauliaus Skvernelio Vyriausybė antradienį gavo Seimo palaiminimą tęsti darbus. Tiesa, parlamente iš naujo nebuvo tvirtinama Vyriausybės programa, kaip turėtų būti, rasta landa ir pasinaudota protokoliniu nutarimu. Tai, kad toks būdas patvirtinti Vyriausybę nėra visai teisėtas skelbia ne tik opozicija, bet ir Konstitucijos žinovai, nors ministrui pirmininkui, regis, tai nė motais. Tiesa, politologai mano, kad tai bus tik maža dalis visų problemų ir iššūkių, kurie laukia Vyriausybės.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad derindamas Vyriausybės sudėtį siekė užtikrinti darbų tęstinumą ir išvengti valdančiosios koalicijos žlugimo. Šalies vadovo teigimu, jis didelį dėmesį teikė krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrų kandidatūroms, taip pat siekė, kad atnaujintame Ministrų kabinete būtų bent viena moteris. „Nenorėjau būti tas prezidentas, kuris pradėtų savo veiklą nuo politinės suirutės arba chaoso“, – žurnalistams Nidoje pirmadienį sakė G. Nausėda.

Europos Komisija Lietuvos prašo siųsti ir vyrus, ir moteris į eurokomisarų postus. Valdantieji į tokį prašymą dėmesio nekreipia. Tai pykdo visuomenę ir skatina diskusijas. Politikos apžvalgininkai taip pat kritikuoja valdančiųjų sprendimus. Būtent apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Europos Komisija paprašė iš Lietuvos atsiųsti kandidatus į eurokomisarus ir vyrą, ir moterį. Mūsų valdantieji net nekreipia dėmesio.

Savaitgalio naktį paslapčia nuėmus Jono Noreikos – generolo Vėtros atminimo lentą visuomenėje kilo nemenkas sąmyšis. Pasigirdo iniciatyvų išpirkti atminimo lentą iš tų, kurie ją nuėmė, ir pakabinti kitur, imta kalbėti apie išdavystę, patriotizmo nebuvimą ir didvyrių paniekinimą. Istorikai ir ekspertai sako, kad sprendimas nuimti lentą, kaip ir Kazio Škirpos alėjos pervadinimas, gali būti ankstyvas.

Vaidindamas juokdarį Borisas Johnsonas atėjo iki Didžiosios Britanijos valdančiosios Konservatorių partijos lyderio posto, bet dabar jo laukia rimtas iššūkis suvienyti savo partiją ir įgyvendinti „Brexit“. 55 metų buvęs Londono meras antradienį buvo išrinktas torių lyderiu, o trečiadienį oficialiai perims premjero pareigas iš Theresos May. Nerūpestingumu ir gebėjimu pasijuokti iš savęs garsėjantis B. Johnsonas yra visai kitoks žmogus nei stropi, santūri Th. May.

Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė portalui tv3.lt antradienį patvirtino ketinanti trauktis iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime, kurios nare tapo neseniai. Ją frakcijoje pakeis liepos pradžioje Seimo nare tapusi valstietė Audronė Jankuvienė. „Manau, kad taip įvyks“, – tv3.lt patvirtino A. Širinskienė. Anot parlamentarės, pasitraukimo priežastimi tapo noras tęsti darbą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės poste.

Premjerui Sauliui Skverneliui ir valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui pradėjus viešai aiškintis santykius valstybėje kyla įtampa ir neaiškumas. Prie šios įtampos prisidėjo ir netikėtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Vytauto Bako pasitraukimas iš valstiečių frakcijos gretų parlamente.

Premjerui Sauliui Skverneliui ir valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui pradėjus viešai aiškintis santykius, politikos mokslų specialistai liko suglumę. Vieni sako, kad keisti ir net kontroversiški premjero pasisakymai kitose partijose būtų sutikti kaip raudonas skuduras. O kiti tikina, kad R. Karbauskiui pats laikas išmokti priimti kritiką. Tiesa, visi vieningai sutaria, kad viešas santykių aiškinimasis nieko gero nežada.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad „valstiečiai“ turi keistis, jeigu nori matyti jį kandidatu kitų metų Seimo rinkimuose. „Norisi, kad ta politinė partija (...) būtų demokratinė, vertybėmis pagrįsta, demokratiniais principais, diskusijomis paremta politinė jėga“, – sekmadienį transliuotame interviu „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „24/7“ sakė premjeras.

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis tikriausiai bus kandidatas į žemės ūkio ministro postą, sako partijos lyderis Gediminas Kirkilas. „Aš galvoju, kad jis gali būti kandidatas, greičiausiai taip ir bus“, – sekmadienį LRT televizijoje transliuotoje laidoje „Savaitė“ sakė G. Kirkilas. Pagal penktadienį pasirašytą koalicijos sutartį, „socialdarbiečiams“ atiteko užsienio reikalų ir žemės ūkio ministrų portfeliai.

Vos prieš savaitę susikūrusi programėlė „HumansApp" jau susilaukė aštrių vertinimų. Po padidinamuoju stiklu pirmiausia atsidūrė parlamentarai Arvydas Anušauskas ir Aušra Maldeikienė, už pinigus siūlantys pokalbį ar šuns pavedžiojimą. Dėl šių Seimo narių veiklos net kreiptasi į Seimo etikos sargus siekiant išsiaiškinti, ar parlamentarai gali gauti finansinės naudos už tam tikrą savo veiklą.

Valdančiąją koaliciją formuojantys „tvarkiečiai“ sieks vadovauti Finansų ministerijai, „socialdarbiečiai“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), „valstiečiai“ savo prioritetų kol kas neatskleidžia. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Seime žurnalistams sakė, kad ketvirtadienį planuoja susitikti trijų partijų darbo grupės ir tartis apie pozicijas Vyriausybėje ir Vyriausybės darbų planą.

Danijos opozicinė Socialdemokratų partija trečiadienį laimėjo parlamento rinkimus po kampanijos, per kurią dėmesys buvo daugiausiai sutelktas į klimato, gerovės ir imigracijos klausimus, nusmukus kraštutinių dešiniųjų palaikymui ir iškilus pagrindinei žaliųjų partijai. Liberalių pažiūrų premjeras Larsas Lokke Rasmussenas Liokė, buvęs valdžioje 14 iš pastarųjų 18 metų, pripažino pralaimėjimą, paaiškėjus, kad geriausiai pasirodė socialdemokratai, gavę 25,9 proc. balsų.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su politikais – ketvirtadienį jis priims socialdemokratų pirmininką Gintautą Palucką ir „tvarkiečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį. Socialdemokratai šiuo metu dirba Seimo opozicijoje, o „Tvarka ir teisingumas“ derasi dėl valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“ ir „socialdarbiečiais“. G. Nausėda su partijų lyderiais ir svarbiausių institucijų vadovais susitinka rengdamasis prezidento pareigų priėmimui.

Valdantiesiems, kurie blaškėsi tarp noro tapti opozicine partija ir noro praplėsti valdančiąją koaliciją, už akių užbėgo mažieji valdančiosios koalicijos partneriai socdarbiečiai ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos atstovai, kurie stabdo valdančiosios koalicijos susitarimą.  „Valdančiosios koalicijos šiuo metu nėra. Turime pradėti derybas. Viską pradėsime nuo balto popieriaus lapo.

Viena – puiki vieta kurti filmus apie šnipus. Žanro klasika – principų nesilaikantys vietiniai veikėjai ir besikišantys pašaliečiai, dideli statymai ir niekšiškos suktybės – atpalaiduoja ir išplečia vaizduotę. Tačiau prieš praeito savaitgalio politinę sumaištį nublanksta netgi Grahamo Greene'o trileris „Trečiasis žmogus“, kuriame vaizduojamas komunistų teroras, šnipinėjimas, banditizmas ir žmogžudystės.

Atleidus Austrijos kraštutinių dešiniųjų vidaus reikalų ministrą Herbertą Kicklį, iš vyriausybės traukiasi visi jo Laisvės partijos (FPOe) kolegos, pareiškė ultradešiniųjų atstovas. Ministrai ketina ištesėti savo pažadą atsistatydinti, jei bus atleistas H. Kicklis, Austrijos naujienų agentūrai APA patvirtino FPOe atstovas.

Šalies savivaldybėse pirmadienį prasidėjo balsavimas iš anksto prezidento rinkimų antrajame ture ir Europos Parlamento rinkimuose. Balsavimas iš anksto savivaldybėse rinkimų savaitę vyks nuo pirmadienio iki penktadienio, kasdien nuo 8 iki 20 valandos. Prezidento posto siekia konservatorių iškelta buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, per pirmąjį turą jie abu surinko po daugiau nei 30 proc. balsų.

Prezidento rinkimų pirmasis turas lėmė, kad antrame rate kovos du kandidatai, kurių politinės pažiūros ir rėmėjų ratas – panašūs. Politikos ekspertai teigia, kad ateinančios savaitės bus sunkios, o pergalę lems ne tik rinkėjų parama, aktyvumas balsuojant, bet ir svetimi apokaliptiniai scenarijai. Politikos ekspertai žada aštrią kovą dėl prezidento posto ir piešia įvairius scenarijus.

Rinkimams pasiekus finišo tiesiąją viešoje erdvėje galima stebėti ir nešvarių rinkiminių žaidimų, netikrų žinių ir nuotraukų. Viena tokių nuotraukų žaibo greičiu plinta socialiniame tinkle „Facebook“. Joje nufotografuota kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė su marškinėliais ant kurių parašyta melaginga žinutė. Nuotrauka padirbta, bet, pasak specialistų, gali pridaryti žalos.

 Lietuvos muzikinio pasaulio atstovai metė kaltinimus „valstiečiams“ ir reikalauja atsiprašymo.  Gegužės 8 – ąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos socialinio tinklo Facebook paskyroje pasirodė politinės reklamos video klipas, kuriame neteisėtai panaudotos ištraukos iš asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ organizuojamo renginio M.A.M.A. 2017. Renginio organizatoriai ir muzikos asociacijos nariai šokiruoti ir pasipiktinę tokiu žingsniu, kuomet negerbiant ir nesilaikant įstatymų...

Sprendžiant nutarimo dėl referendumo klausimą Seimo salėje aidėjo kaltinimai populizmu, priedanga rinkiminei kampanijai ir nerimas dėl grėsmės demokratijai. Parlamentarai mažai diskutavo, kaip šis sprendimas gali pakeisti jų rinkimo tvarką ar kasdienį Seimo darbą. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai svarstė, kad kol kas klausimų daugiau nei atsakymų, o galimos žalos daugiau nei naudos.

Prezidento rinkimuose dalyvaujantis Mindaugas Puidokas Lietuvą mato greta Lenkijos, norėtų, kad būtume panašesni į Vengriją, o prezidentu rinktų Arvydą Juozaitį, bet tik tada, jei juo negalėtų tapti pats. Politikas emigraciją stabdytų studentams garantuodamas nemokamą mokslą, o Dalios Grybauskaitės valdymą būtų sutrumpinęs perpus.  Portalas tv3.lt pristato pokalbį su kandidatu į prezidentus M. Puidoku, kuriame aptariamos pagrindinės jo nuostatos vidaus ir užsienio politikos temomis.

Neparlamentinės Centro partijos viduje kilus nesutarimams, jos pirmininkas parlamentaras Naglis Puteikis pranešė, kad šeštadienį buvo atnaujinta partijos valdyba, dalies narių narystės buvo suspenduotos. Pasak N. Puteikio, valdybos pirmininku vietoje dokumentų klastojimu jį apkaltinusio Alvido Šimkaus buvo paskirtas Virginijus Šmigelskas.

Artėjant antram Ukrainos prezidento rinkimų turui komikas ir politikos naujokas Volodymyras Zelenskis smarkiai lenkia savo priešininką dabartinį šalies vadovą Petro Porošenką, rodo naujos rinkėjų apklausos rezultatai. Sociologų grupės „Reiting“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad už V. Zelenskį balsuotų 61 proc. ukrainiečių, o už P. Porošenką – 24 proc. apklaustųjų. Antras rinkimų turas vyks balandžio 21 dieną.

Naujai išrinkti Vilniaus savivaldybės politikai ketvirtadienį sostinės savivaldybėje pasirašo valdančiosios koalicijos sutartį. Koalicijoje bus 18 narių naujoje taryboje turėsiantis mero Remigijaus Šimašiaus komitetas, devyni Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovai, šešis mandatus gavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso atstovai bei penki „darbiečiai“. Valdančioji dauguma vienys 38 tarybos narius iš 51. Į vicemerus bus R. Šimašiaus komitetas „Už Vi...

Gerovė turi būti garantuota visiems, o ne tik daliai visuomenės, pristatydamas savo prezidento rinkimų programą savo eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis. „Konstitucijoje įtvirtinta – tautos ūkis tarnauja bendrai tautos gerovei. Šiandien matome tokį gerovės vaizdą – apie dešimtadalis iš tiesų gerose sąlygose, kur jie begyventų, parkuose arba aptvertose Pavilnio vilose, tačiau penktadalis žmonių yra skurde, trečdalis – skurdo rizikoje“, – sakė V. P. Andriukaitis.

Lietuvoje viešėjęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino vienytis diskutuojant dėl būsimojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir pareiškė, kad Vakarų Europa nori augti rytinių kaimynių sąskaita. Premjero teigimu, tai atspindi šiuo metu svarstomas būsimojo daugiamečio ES biudžeto projektas.

Sąmokslo teorijos yra vienų suaugusiųjų pasakos kitiems. Šios pasakos pasakojamos tada, kai visuomenę krečia neramumai, sako Vilniaus universiteto doktorantas ir sąmokslo teorijų tyrinėtojas Alfredas Buiko. Pasak mokslininko, sąmokslo teorijos – itin senas reiškinys, kutenantis žmonių fantaziją ir mintantis jų baimėmis nuo neatmenamų laikų.

Seime kelią skinasi projektas, kuriuo, anot iniciatorių, būtų aiškiai įtvirtinta galimybė kariams savanoriams kandidatuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas. Šią savaitę parlamentarai po pateikimo pritarė penkių konservatorių pataisai, kad vardijant asmenis, kurie negali būti savivaldybės tarybos nariu, išimtis būtų padaryta Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariams. Už šį pasiūlymą balsavo 60 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, du susilaikė.

Seimo narys ir kandidatas į prezidentus Mindaugas Puidokas keliems galimiems varžovams prezidento rinkimuose siūlo vienyti jėgas – kelti vieną kandidatą. Pasak M. Puidoko, toks susivienijimas padėtų „išspręsti amžiną prakeiktą opozicijos susiskaldymo per lemiamus rinkimus klausimą“. Kalbėdamas apie susiskaldymą ir būtinybę vienytis jis net prisiminė Žečpospolitos laikus, kai Lietuvos didikai tarpusavyje nerado bendros kalbos ir tai privedė prie valstybingumo praradimo.

Politinės korupcijos byloje kaltinamo verslininko Raimondo Kurlianskio advokatas paprašė teismo nušalinti prokurorą Justą Laucių, sakydamas, jis gali kerštauti už praeities įvykius. Advokatas Giedrius Danėlius sakė, kad koncerno televizija prieš 11 metų rodė J. Lauciaus šeimos įmonei „Pelėda“ nepalankų žurnalistinį tyrimą. Advokatas teisme sakė, jog prokuroro „pagiežingas, procesinės etikos ribas peržengiantis“ elgesys rodo, kad jis asmeniškai suinteresuotas politinės korupcijos bylos baigtimi.

 Holivudo aktorė Ruta Lee kviečia aktyviai dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės. Prieš dvi savaites sulaukusi žinios apie atstatytą Lietuvos pilietybę R. Lee BNS sakė jau netrukus besitikinti sulaukti Lietuvos respublikos paso ir gegužę eiti balsuoti prezidento rinkimuose bei referendume dėl dvigubos pilietybės. „Lietuva turi gerbti savo vaikus, nesvarbu, ar jie išsisklaidę po visą pasaulį – jie yra Lietuvos vaikai, ir jų vaikai lieka Lietuvos vaikai.

JAV ambasadorė Ukrainoje Marie Yovanovitch paragino Kijevą atleisti specialųjį kovos su korupcija prokurorą Nazarą Cholodnyckį. N. Cholodnyckis įtariamas tuo, kad konsultavo įtariamuosius, kaip galima išvengti kaltinimų korupcija. M. Yovanovitch komentarai pasirodė kelios dienos po to, kai Ukrainos Konstitucinis Teismas anuliavo įstatymą prieš pareigūnų praturtėjimą. Šis sprendimas iškėlė klausimų dėl Ukrainos vyriausybės ryžto kovoti su išsikerojusia korupcija.

Baltieji rūmai pirmadienį užsipuolė Donaldo Trumpo priešininkus demokratus, pradėjusius „gėdingą ir įžeidžiamą“ tyrimą dėl prezidento numanomo trukdymo teisingumui ir piktnaudžiavimo įgaliojimais. „Šiandien (Atstovų Rūmų Teismų komiteto) pirmininkas Nadleris pradėjo gėdingą ir įžeidžiamą tyrimą dėl nuvalkiotų neteisingų įtarimų, kuriuos jau tyrė specialusis prokuroras ir komitetai abejuose Kongreso rūmuose“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės Sarah Sanders pareiškime.

Europos Sąjunga „darys politinį spaudimą“ Venesuelai, kad šioje šalyje būtų surengti nauji rinkimai ir būtų rasta išeitis iš dabartinės politinės aklavietės,  pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellis. Beveik 50 šalių, tarp jų ir Ispanija, jau pripažino venesueliečių opozicijos lyderį Juaną Guaido laikinuoju šalies lyderiu, tačiau prezidentas Nicolas Maduro tebėra valdžioje po prieštaringų praėjusių metų rinkimų.

Socialinių tinklų bendrovės „Facebook“ ir „Twitter“ artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams nepakankamai atsakingai tikrina jų svetainėse skelbiamų reklamų turinį, nors ir žadėjo kovoti su dezinformacija.  Savo antroje mėnesio ataskaitoje Europos Komisijos pareigūnai pabrėžė, kad JAV interneto milžinės neatskleidė, kokių veiksmų ėmėsi sausį tikrindamos tokias reklamas.

Buvęs ilgametis prezidento Donaldo Trumpo advokatas ir reikalų tvarkytojas Michaelas Cohenas JAV Kongrese vykusioje apklausoje užsipuolė savo buvusį bosą, pavadindamas jį „rasistu“ ir „sukčiumi“. Kreipdamasis į Atstovų Rūmų Priežiūros komiteto narius M. Cohenas – jau nuteistas laisvės atėmimu už nusikaltimus, iš dalies susijusius su jo darbu D. Trumpui – apgailestavo dėl savo buvusio lojalumo.

Seime užregistruotos pataisos, kuriomis siūloma dengti savivaldybių nariams veiklos viešinimo paslaugas, tačiau siūlymas sulaikė tiek politikų, tiek teisininkų kritikos.

Vieni paskutiniųjų apie kandidatavimą gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose paskelbė puikiai pažįstami politikos veidai: eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis ir parlamentaras Petras Gražulis. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sutaria, kad šie politikai neturi daug šansų tapti šalies vadovais, tačiau iš vieno kandidato gali atimti didelę dalį balsų.

Teisingumo ministerija ketvirtadienį paragino politines partijas suskubti teikti savo narių sąrašus. Pagal įstatymą, juos reikia pristatyti iki kovo pirmos dienos. Sąrašus gali pateikti tik tos partijos, kurios turi ne mažiau 2 tūkst. narių. Iki šiol savo sąrašus pateikė Darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, partija Tvarka ir teisingumas bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Panevėžiečių savivaldos rinkimuose kitą mėnesį laukia dilema: patikėti dar vieną kadenciją teisėsaugos įtarimų sulaukusiam merui ar miesto valdymą užleisti jo varžovams. Po dviejų dešimtmečių pertraukos į miesto politiką 2015-aisiais užtikrintai grįžęs architektas Rytis Mykolas Račkauskas šįkart rinkimų kovoje priverstas dalyvauti nelaikydamas savivaldybės vairo. Dėl įtarimų korupcija meras nuo pareigų nušalintas jau beveik devynis mėnesius ir į postą iki rinkimų nebegrįš.

Beveik pusę europarlamentarų vietų Lietuvoje po gegužę vyksiančių rinkimų susižers Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, rodo pirmoji Europos Parlamento paskelbta prognozė. Jos duomenimis, „valstiečiai“ rinkimuose gaus 27,3 proc. balsų ir gaus penkis iš 11-os Lietuvai priklausančių mandatų naujajame Europos Parlamente. Antri rinkimuose turėtų likti konservatoriai su 25,4 proc. balsų ir trimis mandatais.

Seimo nariai „valstiečiai“ Tomas Tomilinas ir Virginijus Sinkevičius siūlo, kad ateityje savivaldos rinkimuose didmiesčių tarybų politikai būtų renkami ir vienmandatėse apygardose. Pataisas antradienį registravę parlamentarai siūlo, kad pusė tarybos narių vienmandatėse apygardose būtų renkama tose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Dabar tokių yra keturios – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybės.

Dėl viešo pritarimo sovietų nusikaltimams ir jų neigimo rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos leidėjui Povilui Masilioniui Vilniaus apylinkės teismas pirmadienį skyrė 2,6 tūkst. eurų baudą. „Bauda paskirta atsižvelgus į senyvą amžių, jis yra pensininkas, pirmą kartą teisiamas“, – sakė apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė. Po teismo posėdžio P. Masilionis teigė nežinantis, ar nuosprendį skųs. „Reikia dar susipažinti su nutartimi“, – teisme sakė P. Masilionis.

Europai būtų „itin sunku“ priimti atgal šimtus Sirijoje nelaisvėn paimtų savo piliečių, prisijungusių prie džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS), pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras, atsakydamas į atitinkamą JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą. Repatriacija būtų įmanoma, jei „galėtumėme garantuoti, kad šie žmonės galėtų būti nedelsiant čia siunčiami stoti prieš teismą ir kad jie bus sulaikyti“, vėlai sekmadienį televizijai ARD sakė Heiko Maasas.