politika

Savaitgalį vyko antrosios pagal pajėgumą Rusijos futbolo lygos 7-asis turas, kurio svarbiausias epizodas nebuvo niekuo susijęs su futbolu. Prieš Sočio olimpiniame stadione vykusias rungtynes tarp vietos „Sočio“ ir „Nižnij Novgorod“ komandų, pastarosios ekipos legionierius iš Ukrainos Vitalijus Fedorivas demonstratyviai nusisuko nuo Rusijos vėliavos, kai buvo giedamas šios šalies himnas, rašo dienraštis sport24.ru. Toks futbolininko poelgis Rusijoje sukėlė nepasitenkinimo bangą.

Nors oficialiai apie pasiryžimą dalyvauti prezidento rinkimuose prabilo šeši kandidatai, panašu, kad jau apsisprendė ir dar du visuomenės numylėtiniai – premjeras Saulius Skvernelis ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Bent jau taip rodo suaktyvėjęs šių asmenų bendravimas su visuomene bei kelionės po regionus. Tiesa, politologai tokius vizitus vadina tik žvalgytuvėmis, bet viešųjų ryšių specialistai nukerta – tai tikroji prezidentinės kampanijos pradžia.

Politikų įtakos sūpuoklės niekaip nerimsta ir atskleidžia neįprastas tendencijas – visuomenė mano, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo įtaka pranoksta premjerą Saulių Skvernelį. Taip pat visuomenė į aukštumas kelia prezidentą Valdą Adamkų, o Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, atrodo, vis dažniau ima pamiršti. Visuomenės akyse įtakingiausia politikė, kaip ir pernai, tebėra prezidentė Dalia Grybauskaitė, rodo portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Sugriežtinta alkoholio pardavimo tvarka ir uždrausta reklama, idėjos apriboti rūkymo vietas, drausti vaikišką šampaną, vaistinių reklamą – per dvejus metus valdžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo idėjomis įžiebė ne vieną aršią diskusiją visuomenėje ir žiniasklaidoje. Nepaisant „draudikų“ etiketės, partija užsitikrino nemažos dalies rinkėjų palaikymą.

Kartu su birželio pabaiga Seimas iki rudens išeina atostogų. Tarp reikšmingiausių Seimo pavasario sesijos darbų – mokesčių bei pensijų reformos ir nemenkas verslo įtakos politikams tyrimas. Tačiau politologai vieningai tvirtina, kad pastarąjį pusmetį parlamentarai dirbo skubotai, chaotiškai ir neįsigilindami į visuomenei reikšmingų pokyčių mastą.

Daugumai Seimo narių pritarus mokesčių ir pensijų reformoms, valdantieji gali lengviau atsikvėpti – jaudintis dėl palaikymo balsuojant nebereikės. Vis tik ši dilema grįš Seimo rudens sesijoje priimant valstybės biudžetą. Tačiau panašu, kad šįkart valdantieji turi planą B – jų gretas papildyti ketina „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

Parlamentinį tyrimą dėl verslo poveikio politikai atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad valstybė galėtų atgauti jai padarytą preliminariai 1,5 mlrd. eurų žalą. „Man atrodo, mes pajėgūs sutelkti gabiausių valstybei dirbančių teisininkų, ekonomistų, finansininkų energetikų komandą, tikrai tokių žmonių yra, ir pabandyti bent jau atgauti tą žalą arba nepagrįsto praturtėjimo sumas ir išrašyti sąskaitas.

Po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams išvadųm sunerimo ne tik patys verslininkai bet ir jų atstovai įvairiose asociacijose. Baiminamasi, kokias pasekmės gali turėti šie kaltinimai. D. Arlauskas: NSGK kaltinimai pakankamai grėsmingi, esame sutrikę Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad NSGK išvados meta šešėlį ant viso šalies verslo, o pats tyrimas turėjo būti išsamesnis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai derėtų kaltinti ne visus verslininkus. Tuo labiau dėmesį reikėtų atkreipti ir į pačius politikus.

Buvę Lietuvos ministrai pirmininkai sako negaudavę išsamios žvalgybos informacijos apie verslo poveikį politiniams procesams ir tvirtina, kad ši būtų turėjusi įtakos jų sprendimams. Žiniasklaidai pirmadienį paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) aprašytą koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams ir valstybės pareigūnams, ekspremjerai teigia, kad žvalgyba sprendimų priėmėjus aktualiu laiku turėtų informuoti apie visas grėsmes nacionaliniam saugumui.

Valdžia dirbantiesiems kitais metais žada pusšimčiu eurų didesnes algas. To esą bus pasiekta perdėliojus mokesčius. Tačiau kitose šalyse atlyginimai didesni ne 50, o keliais šimtais eurų. Ar net keliais kartais. Ar ateis ta diena, kai lietuvių algos šoktels į naujas aukštumas ir prisivysime geriau gyvenančias šalis? Dalis ekspertų tokių prošvaisčių nemato, visgi valdžia ateitį piešia šviesiomis spalvomis.

Bemaž prieš mėnesį į aktyvią muzikinę veiklą grįžęs atlikėjas Soliaris toliau nelėtina tempo. Šiomis dienomis atlikėjas savo gerbėjams pristato naują dainą „Lazeriai“, kurios tema ir siužetas sutapo su šių dienų politinėmis aktualijomis. Naujoje dainoje „Lazeriai“ atlikėjas ir toliau „grynina“ savo naują sceninį stilių. Soliario teigimu ši daina turėtų patikti visiems vakarėlių liūtams, nes joje skamba kokybiška elektroninį muzika ir itin mažai teksto.

Liaudies išmintis byloja: kur du pešasi - trečias laimi. Rodos, šį kartą, kol vyksta politinės dvikovos, pralaimime mes visi – tiek žmonės, tiek Lietuvos ekonomika. Prieš savaitę vyriausybė paskelbė reformų planus švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Pasiūlymai, kaip sakė patys vyriausybės atstovai, dar nėra sprendimai. Tai Vyriausybės matymas, kaip derėtų spręsti svarbiausias įsisenėjusias problemas.

Savaitės pradžioje Kaune pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kai dėl politikos susipykę užsieniečiai susimušė miesto centre. Esto ir ukrainiečio konfliktas kilo dėl Ukrainos santykių su Rusija. Vyrams susitaikius, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pranešė prokuratūra.

Seimas šią savaitę ėmėsi iniciatyvos kurti dar vieną draudžiamų narkotinių medžiagų sąrašą. Šiuo metu Lietuvoje yra trys tokių medžiagų sąrašai, apimantys narkotines ir psichotropines medžiagas, draudžiamas arba leidžiamas jas vartoti tik medicinos tikslams. Tačiau aštuoni Seimo nariai pasiūlė papildyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo pagrindus dar vienu kriterijumi.

Pekino kvietimas „ištraukė“ Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną iš atsiribojimo režimo – jis pirmą kartą nuo tada, kai perėmė valdžią, išvyko į vizitą užsienio valstybėje. Šią savaitę jo užsienio reikalų ministras lankosi Maskvoje ir susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Nuo visiško atsiribojimo mesdamasi prie beatodairiško bendravimo Šiaurės Korėja siunčia savo diplomatus kur tik gali.

Vieno iš aukščiausių Lietuvos vadovų, Premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymai, sukelia nemenką šurmulį ne tik tarp politikų, Seimo opozicijos, bet ir ekspertų. Šie nepateisina premjero palankių pasisakymų Rusijos tema. Imta svarstyti, ar politikas taip ruošiasi artėjantiems pezidento rinkimams, ar tiesiog stokoja politinės išminties.  Dar metų pradžioje S. Skvernelis užsiminė apie būtinybę užmegzti kontaktus su Rusija: atnaujinti tarpvyriausybinius santykius.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis pristatė savo kaip kandidato į Prezidentus rinkiminę programą, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas vidaus, bet ne užsienio politikai. Savo programoje V. Mazuronis negailėjo kritikos užsienio investicijoms bei globalizacijai, skatindamas kurti lietuviškus bankus ir avialinijas.

 Žiūrimiausi per visą dešimtmetį – tokie rekordus mušantys „Auksiniai svogūnai 2018“ linksmino Lietuvą per Velykas, tradiciškai balandžio 1-ąją. Dvidešimtąjį jubiliejų šventusi humoro ceremonija prie ekranų sudomino beveik milijoną – 970 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad galimus kandidatus į teisingumo ministro pareigas atgraso ir nenoras veltis į politiką, ir per mažas atlyginimas. Pasak jo, pretendentas vadovauti ministerijai turėtų būti iš teisininkų bendruomenės, tačiau jis turėtų turėti galimybių uždirbti daugiau. Premjeras taip pat tvirtino, kad dalis žmonių į šias pareigas nenori eiti dėl politinių intrigų ar viešumo.

Japonijos žiniasklaidai pranešus apie specialaus Šiaurės Korėjos traukinio atvykimą į Pekiną, kur jį sustiprinto saugumo sąlygomis pasitiko garbės sargyba, antradienį suintensyvėjo spėlionės, kad Kinijos sostinėje su netikėtu vizitu lankosi Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas). Jei šie pranešimai teisingi, tai yra pirma Kim Jong Uno užsienio kelionė nuo pat atėjimo į valdžią 2011 metais ir intriguojantis posūkis sparčiai besiplėtojančiame diplomatiniame darbe, sudariusiame sąlyga...

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pasirodymas ir netiesioginis apsižodžiavimas mitinge prie Seimo abejingų nepaliko – apie judviejų santykius ūžia ir žiniasklaida, ir socialiniai tinklai. Nors V. Pranckietis po savo žodžių trauktis neketina, politologai ir viešųjų ryšių ekspertai sako nenustebsiantys, jei Seimo pirmininko poste išvysime kitą veidą.

 Mūsų šalis pasaulyje pirmauja ne tik savižudybėmis ar nemenku alkoholio suvartojimu, bet ir pagal apkaltas politikams. Konstitucinio Teismo pirmininkas įsitikinęs, kad taip yra dėl to, jog dažnas tautos išrinktasis į postus žygiuoja be politinės kultūros žinių. Tad taip ir nutinka, kad dėl tos pačios nuodėmės politikas Vakaruose iš posto traukiasi pats, o Lietuvoje tautos išrinktasis laukia, kol jį iškrapštys išlaukus visą apkaltos procedūrą.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen sekmadienį buvo trečiai kadencijai perrinkta Nacionalinio fronto vadove ir ketina įgyvendinti prieštaringai vertinamą savo sumanymą pakeisti partijos pavadinimą. Per partijos suvažiavimą Prancūzijos šiaurės rytuose esančiame Lilio mieste 49 metų politikė, kaip numatoma, turėtų pristatyti naują partijos tapatybę ir palikti praeityje Nacionalinio fronto pavadinimą, kuris nuo 1972 metų yra siejamas su jos tėvu Jeanu-Marie.

Vyriausybė Lietuvai numato nemažai pokyčių – premjeras Saulius Skvernelis savo kalboje Lietuvos ekonomikos konferencijoje akcentavo struktūrinių reformų būtinybę ir išryškino, ką ketina keisti šalyje. Tačiau kaip šias reformas vertina Lietuvos verslininkai ir kokių pokyčių laukti verslui? Kaip teigė S. Skvernelis, Vyriausybė numatė šešias kryptis struktūrinėms reformoms, kurios palies mokesčių sistemą, inovacijas, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas sritis.

Lietuvai pasitikus šimtmetį, premjeras Saulius Skvernelis atkreipia dėmesį, kad XX a. pradžioje spręsti klausimai lėmė Lietuvos likimą ir buvo modernios Lietuvos pradžia, o dabar politikai turi paruošti šalį XXI a. iššūkiams. Neslėpdamas, kad šalį kamuoja daugybė įsisenėjusių problemų, premjeras pristatė svarbiausius šių metų Vyriausybės tikslus. S. Skvernelis svarbiausius Vyriausybės tikslus ir sprendimus aptarė kasmet organizuojamoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje.

Kovo 1-ąją Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė mini 62-ąjį gimtadienį. Einant devintiesiems šalies vadovės prezidentavimo metams, politologai apžvelgia reikšmingiausius jos darbus ir kaip keitėsi D. Grybauskaitės vadovavimo stilius per abi kadencijas. 2009 d. gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose D. Grybauskaitė triuškinančia pergale įveikė kitus kandidatus ir tapo pirmąją šalies prezidente moterimi. 2014 m. D. Grybauskaitė perrinkta antrai kadencijai.

Abiejų savo kadencijų metu prezidentė Dalia Grybauskaitė nesibaimino kritikuoti premjerų arba parodyti, kad tiesiog jų nepalaiko. Kritikos už savo darbus sulaukia ir dabartinis vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, tačiau nuo kitų premjerų jis skiriasi savo aštriu liežuviu. Politologai mano, kad besibaigiant prezidentės kadencijai šalies vadovų pasikandžiojimų sulauksime ir daugiau.

Premjero Sauliaus Skvernelio pozicija, kad Lietuva turėtų atnaujinti politinius kontaktus su Rusija, sulaukė kiek daugiau nei pusės gyventojų palaikymo, rodo naujausia apklausa. Pasak politologų, prie to prisidėjo Lietuvoje vis dar gaji sovietinė nostalgija ir švietimo trūkumas. 52 proc. respondentų palaikė S. Skvernelio poziciją, 26 proc. nepritarė, 22 proc. – neturėjo nuomonės, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatoriai ir centro kairės socialdemokratai sekmadienį pradėjo, kaip viliasi, paskutinį derybų dėl koalicinės vyriausybės etapą, nors derybos gali užtrukti ir papildomas dvi dienas. Tačiau partijų lyderiai perspėjo, kad lieka neišspręstų svarbių klausimų. Pastangos suburti valdančiąją koaliciją jau yra ilgiausios per Vokietijos pokario istoriją ir su šiomis derybomis nesibaigs.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį įspėjo, kad tarp pagrindinių šalies partijų išlieka „labai rimtų nesutarimų“, kuriuos privalo išspręsti iki koalicinės vyriausybės formavimui skirto termino pabaigos kitą savaitę. Artėjant „lemiamam derybų etapui“ dėl naujos dešiniųjų ir kairiųjų „didžiosios koalicijos“, konservatoriams ir socialdemokratams teks derėtis iki paskutinės minutės, sakė A. Merkel.

Praėjusią savaitę praūžusiuose muzikos apdovanojimuose neapsieita be satyros – valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio veidas su klouniškais bruožais tapo G&G Sindikato dainos iliustracija. Pats Seimo narys tokį muzikantų gestą laiko patyčių kultūros skatinimu, bet politikai ir komunikacijos specialistai ramina – bloga reklama irgi reklama.

Kitąmet vyksiantys šalies prezidento rinkimai kai kam tapo ne tik politiniu įvykiu, nulemsiančiu, kas valdys šalį ateinančius penkerius metus, bet ir būdu pasipelnyti. Šiuo metu statyti už Lietuvos prezidento rinkimų favoritą jau siūlo dvi lažybų bendrovės, o nebijantys rizikuoti gali statyti už kandidatus, kurių laimėjimo atveju išloštų tūkstančius. 2019 m. gegužę vyks Lietuvos prezidento rinkimai.

SEB Banko patarėjas Gitanas Nausėda iš visų galimų kandidatų į prezidentus užkariavo daugiausiai rinkėjų simpatijų, rodo gruodį atlikta apklausa. Pasak politikos ir viešųjų ryšių specialistų, tokį šuolį reitinguose lėmė pakitusi G. Nausėdos retorika ir patirties politikoje stoka. Jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, už G. Nausėdą savo balsą atiduotų 15,6 proc.

Reformuojant sportininkų finansavimą panaikintas Olimpinis sporto medicinos centras. Valstybė nusprendė ne pati atskirai mokėti šiems medikams, o visus sportui skirtus pinigus išdalinti federacijoms ir lai pačios renkasi specialistus. Federacijos sako, pinigų duota, tačiau per mažai. Dėl medalių sveikatą aukojantys žinomi sportininkai susiėmę už galvų. Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ką tik prabėgo krosą ir pradeda fechtavimo treniruotę.

Įtempta kova dėl šiltos kėdės S. Daukanto aikštėje prasidės tik po pusantrų metų, tačiau išdrįsusius pakeisti dvi kadencijas šalį valdžiusią Dalią Grybauskaitę turbūt žinosime jau šiemet.

Šiuo metu vis dar laukiama, kol išryškės galutinis prieglobsčio prašytojų situacijos paveikslas po 2017-ųjų metų. Buvo kalbama net apie šešetą projektų, kurie padėtų spręsti esamas sistemos problemas, tačiau visi jie, atrodo, arba įstrigo politiniuose sprendimuose, arba buvo pamiršti persidirbusių Europos Sąjungos šalių narių delegacijų, rašo „EUobserver“. Praėjusių metų Europos Sąjungos Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas nustatė galutinę datą, iki kurios reikia susitarti dėl „pilno prie...

 Reikalaudami geresnių sąlygų rezidentams ir reformų sveikatos apsaugos srityje medikai ketvirtadienį rengia protesto akciją Vilniuje. Jie sako norintys atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į Lietuvos medikų emigraciją dėl socialinių ir ekonominių priežasčių. Sostinės savivaldybė yra išdavusi leidimą susirinkti iki 1 tūkst. akcijos dalyvių. Jie planuoja eiseną nuo Vilniaus katedros iki Vyriausybės, čia vyks mitingas.

Kalbai pasisukus link Lietuvos santykių su Rusija, šalies vadovų požiūriai skiriasi kaip diena ir naktis: kol prezidentė kategoriškai atsisako glaudžiau bendradarbiauti, premjeras stebisi tokia Lietuvos pozicija.

Vos tik nuaidėjo JAV prezidento rinkimų rezultatai, kilo klausimas, kokiu keliu pasuks dvi pasaulio gigantės Rusija ir JAV – taps draugėmis ar grėsmingomis priešėmis. Laikas parodė, kad šalys turi ieškoti sutarimo daugeliu tarptautinių klausimų, tačiau tai ne visada pavyksta. Kokių siurprizų kitąmet tikėtis iš Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino? Per Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos santykius perbėgo ne viena katė.

Pokyčiai dėl prekybos alkoholiu, receptiniais vaistais, aukštojo mokslo ir urėdijų reformos, pensijų pertvarka, frakcijų koalicija ir niekaip nesibaigiantys barniai dėl Vyčio... Tai tik keli šiųmetinių diskusijų objektai, įžiebę ginčus ir privertę suabejoti dalimi politikų. Ar ir kitąmet sulauksime tokio paties chaoso valdžioje? Sunku būtų ir išvardinti visus klausimus ar bent sritis, kurios sukėlė aršiausias rinkėjų reakcijas, o parlamentarams bei ministrams kainavo reitingus.

Izraelis planuoja JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vardu pavadinti naują geležinkelio stotį netoli judėjams šventos Vakarų (Raudų) sienos aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, pranešė transporto ministras. Pakeitęs ilgametę JAV politiką ir pripažinęs Jeruzalę Izraelio sostine, D.Trumpas sulaukė didelių žydų valstybės pagyrų ir tarptautinės bendruomenės kritikos.

Austrijos konservatoriai ir kraštutiniai dešinieji penktadienį paskelbė, kad susitarė suformuoti koaliciją, kuri iškyla praėjus dviem mėnesiams po pirmalaikių rinkimų, pakreipusių šalį į politikos dešinę. „Labai džiaugiamės, kad pasiekėme šį susitarimą. Rytoj (šeštadienį) informuosime prezidentą apie mūsų programą ir komandą“, – sakė konservatorių 31 metų lyderis Sebastianas Kurzas, turintis tapti kancleriu ir jauniausiu valstybės lyderiu pasaulyje.

Seimo rinkimuose daugiau rinkėjų savo balsą atiduotų Naglio Puteikio vadovaujamai Lietuvos centro partijai nei Liberalų sąjūdžiui. N. Puteikio partija pirmą kartą pateko tarp keturių populiariausių politinių jėgų. Kas padėjo „centristams“ šoktelti reitingų lentelėje? Lapkritį atliktoje apklausoje už Lietuvos centro partiją sakė balsuosiantys 6 proc. apklaustųjų, už Eugenijaus Gentvilo vedamus liberalus – 5 procentai.

Buvusio sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) rengiasi keisti pavadinimą – šeštadienį Vilniuje posėdžiavusi partijos taryba pritarė, kad ši politinė organizacija vadintųsi Lietuvos liberalų sąjunga. Partijos pirmininko pavaduotojas Žilvinas Šilgalis BNS sakė, kad partijos pavadinimo keitimas dar bus svarstomas suvažiavime. Anot Ž. Šilgalio, partija yra užpatentavusi norimą pavadinimą.

 Popiežius Pranciškus Šaltojo karo laikų branduolinio atgrasinimo politiką laiko nebeveiksminga ir, anot jo, branduolinių ginklų turėti apskritai yra „iracionalu“ (neprotinga). Tačiau dar prieš mėnesį jis samprotavo, kad branduolinio ginklo kaip atgrasinimo priemonės turėjimas kol kas yra morališkai pateisinamas, turint tikslą galiausiai to ginklo visiškai atsikratyti visame pasaulyje. Dabar, lėktuve, paklaustas, kas paskatino jį svarstyti, kad būtina keisti oficialų bažnyčios požiūrį.

Sirijos vyriausybės derybininkai penktadienį leido suprasti, kad gali negrįžti prie taikos darybų stalo Ženevoje po savaitgalio pertraukos, smerkdami „provokuojančius“ opozicijos pareiškimus dėl prezidento Basharo al Assado (Bašaro al Assado) tolesnio likimo. Damasko režimo vyriausiasis derybininkas Basharas al Jaafari žurnalistams Ženevoje sakė, kad jo komanda šeštadienį sugrįš į Siriją, o tada „Damaskas nuspręs“, ar kitą antradienį sugrįš į JT palaikomas derybas.

„Socdarbiečiai“ nepraleido progos įpilti žibalo į socialdemokratų konflikto ugnį ir išplatino pareiškimą, kuriame Gintauto Palucko vadovaujamus socdemus išvadino „radikalia kaire“. Portalas tv3.lt paprašė politologės ir ekonomisto įvertinti, kiek „socdarbiečių“ pareiškimuose tiesos, o kiek – reklaminės kampanijos prieš įkuriant savo partiją.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atnaujino kriterijų sąrašą, pagal kurį finansų įstaigoms ir kitų profesijų atstovams padedama atpažinti įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, apie kuriuos privaloma informuoti FNTT. Minėtas sąrašas papildytas kriterijais, kurie susiję su politikoje dalyvaujančiais asmenimis.