politika

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pasiaiškino, kodėl jis nutarė trauktis iš Seime esančios valstiečių frakcijos vadovo pareigų ir apleisti Kultūros komiteto pirmininko kėdę. Šio sprendimo tikslas, pasak politiko, susitelkti į bendravimą su žmonėmis.  Jis po penktadienį vykusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos (LVŽS) posėdžio pareikšdamas, kad pasitraukia į šalį, nustebino daugelį žmonių. Šiandien paaiškino, kodėl.

Jungtinė Karalystė penktadienį užbaigė beveik pusę šimtmečio trukusią narystę Europos Sąjungoje, bet šis istorinis žingsnis, atliktas po ne vienus metus trukusių įtemptų ginčų, tėra naujo neaiškaus šalies savarankiškos kelio pasaulyje pradžia.

Jungtinės Karalystės laikraščiai penktadienį vėlai vakare įvykusį šalies išstojimą iš Europos Sąjungos komentavo ir su nevaržomu džiaugsmu, ir graudžiu nerimu – jausmais, praeitą naktį taip pat reikštais Britanijos gatvėse ir baruose. „Kelkitės... – tai šlovinga naujoji Britanija“, – paskelbė dešiniosios pakraipos bulvarinis dienraštis „Daily Express“, pasibaigus 47 metus trukusiai JK narystei Bendrijoje galiausiai pasibaigus, nors šis žingsnis buvo triskart atidėtas.

Bendražygių iš „Tvarkos ir teisingumo“ išduotas Remigijus Žemaitaitis rado naujų sąjungininkų. Sėkmės artėjančiuose Seimo rinkimuose jis sieks kartu su Artūru Zuoku ir Artūru Paulausku. Savo politinį darinį jie pavadino „Laisvė ir teisingumas“ ir naudos perdarytą klasikinės knygos apie tris muškietininkus šūkį.  Trečiadienį per spaudos konferenciją Seime politikai pristatė būsimos partijos pavadinimą ir šūkį. Nutarta, kad ji vadinsis „Laisvė ir teisingumas“, o sutrumpintai – LT.

Darbo partija kaip feniksas kyla iš pelenų. Bent tokią nuomonę galima susidaryti peržvelgus visuomenės nuomonės apklausas, kur ši partija patenka į ketvertuką tų, už kurias žmonės pasiryžę balsuoti. Tiesa, taip buvo ne visada. Prieš beveik ketverius metus Darbo partija rinkimuose neperkopė 5 proc. barjero ir rymodama prie suskilusios geldos liko laukti geresnių laikų.

Kylant panikai dėl koronaviruso grėsmės Kinijoje, visas pasaulis imasi papildomų atsargos priemonių. Lietuvoje taip pat sunerimta, keliauninkai, ką tik grįžę iš Kinijos yra tikrinami, jiems teikiama informacija. Visgi pati pavojingiausia situacija yra Kinijoje, kur gyvena ne tik milijonai kinų, bet ir daugybė užsieniečių, tarp jų – lietuvių.  Architektas Mindaugas Skrupskelis jau kurį laiką gyvena ir dirba viename didžiausių Kinijos miestų – Šanchajuje.

Premjeras Saulius Skvernelis Gitanui Nausėdai galiausiai į rankas įdavė popierių su siūlymu, kas turėtų tapti naujuoju ekonomikos ir inovacijų ministru. Poste S. Skvernelis norėtų matyti savo patarėją Luką Savicką. Tačiau svarbiausi šalies vadovai randa dėl ko susipykti net ir lygioje vietoje. Nors premjeras jau pora savaičių viešai aiškina, kad L. Savicko kandidatūra su Nausėda seniai suderinta, dėl Narkevičiaus nepatenkinta Prezidentūra net ir šiandien tai neigia.

Ministras pirmininkas spaudos konferencijoje komentuodamas Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos sprendimą susisiekimo ministrui, kuris, pasak VTEK, pažeidė įstatymą, sakė, kad jam reikia laiko apgalvoti, sprendimo dar nematė. Visgi jis aiškino, kad teks keisti teisinį reglamentavimą, nes kiekvienas kotletas ir kava jau tapo dovana. Tai, pasak premjero, tapo rimtu klausimu.  „Sprendimo dar nemačiau, kai gausiu, įvertinsiu konkrečiai“, – sakė premjeras.

Premjeras ir prezidento patarėjas susikibo dėl „lenkų klausimo“. Premjeras apkaltino šalies vadovą netiesiogiai diskriminuojant lenkus, kai yra kritikuojamas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir jo pavaldiniai, o prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius atkirto, kad taip premjeras sprendžia savo politines problemas. Politikos apžvalgininkai vieningi, šis apsižodžiavimas neturi nieko bendro su tautine diskriminacija, bet daug bendro su Prezidentūros ir Vyriausybės priešprieša.

Prieštaringai vertinamas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nutarė pristatyti savo darbus ir ateities planus. J. Narkevičiaus kaip ministro likimas ilgą laiką kabėjo ant plauko. Prezidentas buvo juo itin nepatenkintas, o valdančioji koalicijos taryba tik praeitą savaitę tvirtai pasakė, kad jie palaiko ministrą ir šis gali tęsti darbus.

Iranas nedingsta iš pirmųjų laikraščių puslapių: nužudytas generolas, atakuotos JAV ir NATO bazės Irake, o vėliau – numuštas civilinis lėktuvas. Įvykių tikrai netrūkta, o šalies žmonės plūsta į gatves pareikšti pagarbą ir patriotizmą ir pasipiktinti dėl numušto lėktuvo. Iranas, pasak Vilnius universiteto dėstytojos, Irano tyrinėtojos Ievos Koreivaitės, nevienalytė šalis, kurioje pilna visokių nuomonių, elgesio ir politinių srovių.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimas ant plauko kabėjo jau kelias savaites. Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą ir ne du pareiškė, kad šiuo ministru nepasitiki ir stebėjosi, kodėl jis vis dar užima ministro kabinetą. Premjeras Saulius Skvernelis, tiesa, ne itin entuziastingai, ministrą visą laiką gynė, o štai valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis niekada neabejojo kelių tiesimais ir nemokamomis vaišėmis išgarsėjusio ministro kompetencija.

Artūras Skardžius palieka Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, tačiau lieka šios partijos frakcijoje Seime. BNS jis teigė partiją palikęs „jau senokai“, nes nebuvo jos steigėju ir nuo pat pradžių aktyviai nedalyvavo partinėje veikloje. Apie A. Skardžiaus pasitraukimą iš socialdarbiečių partijos pirmasis pranešė naujienų portalas delfi.lt „Aš partinėje veikloje nedalyvavau, renginiuose ir taip toliau. O frakcijoje yra nepartinis ponas Antanas Vinkus, Algirdas Butkevičius išėjo iš frakcijos.

Buvęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis kurs ne naują partiją, o prisidės prie jau veikiančios Kartų solidarumo sąjungos, buvusios Pensininkų partijos. Be to, išsiskyrė A. Juozaičio ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūno Vytauto Kamblevičiaus keliai, trečiadienį pranešė A. Juozaičio komandos atstovas Saulius Lapėnas. „Tam tikra prasme išsiskyrė požiūriai.

Kalėdos daugeliui asocijuojasi su Kristaus gimimu ir jaukia švente, bet rumunams jos primena kur kas kraupesnę dieną. Prieš trisdešimt metų Kalėdų dieną vos po kelių valandų teismo buvo sušaudyta pirmoji Rumunijos pora – diktatorius Nicoalae Čeučesku ir valdingoji jo žmona Elena.

Lietuvos saugumas ir gebėjimas apginti šalį – svarbiausias valstybės interesas jau bent penketą metų, tiek, kiek laiko praėjo nuo Krymo okupacijos ir konflikto Donbase, kurie pabudino mus iš letargo miego. Mes, pasak ekspertų, išties stengiamės daryti viską, kad būtume pasiruošę atremti net ir pačius nemaloniausius siurprizus, nors gynybos finansavimą šiais metais Seimas ir sumažino. Visgi svarbiausia, pasak gynybos ekspertų, yra ne finansavimas, o noras ir pasiryžimas gintis.

JAV ir Rusija niekada negalėjo pasigirti artima bičiulyste ir viltys, kad Donaldo Trumpo prezidentavimo metu bus kitaip, sudužo dar nė nespėjusius subręsti. Nors Trumpo išrinkimą Dūmoje šventė su šokiais, bet kojų trypimas nurimo, kai rusai pamatė, kad šis JAV prezidentas nors ir kitoks, bet žaidžia pagal tas pačias taisykles, kaip ir jo pirmtakai.  Rusai tikėjosi, kad ideologija bus atidėta į šalį, o sveikas protas ir ekonominis išskaičiavimas ims viršų.

Kiekvieni Seimo rinkimai į visuomenės akiratį atneša naujų netradicinių politinių partijų. Ir nors dalis tokių politinių judėjimų dažnam kelia juoką ir gali atrodyti nerimti, kartais šios partijos pavergia rinkėjų širdis ir švenčia pergalę rinkimuose.

Kalėdos su eglute, dovanomis ir su aplink stalą susėdusia šeima yra, regis, nemari tradicija. Visgi Sovietų Sąjunga buvo į ją pasikėsinusi ir net uždraudusi šventinę eglutę, kaip buržujų atributą. Viskas, kas buvo siejama su religija, šeima ir kalėdine ramybe, pasak bolševikų, turėjo išnykti, bet taip niekada ir neišnyko. Tiesa, Naujieji metai, kurie tapo beveik politine švente, praretino Kalėdų ir Kūčių aistruolius, visgi tradicijos neišnaikino.

Sauliui Skverneliui šie metai nebuvo lengvi. Kiti, tikėtina, taip pat bus sunkūs. Artėjantys rinkimai, nežinia dėl politinės ateities ir pašlijusi sveikata premjerui nežada šviesių horizontų. Ministru pirmininku, pasak politikos mokslo specialistų, jis jau nebus, tiesa gali būti Seimo nariu, šią poziciją jis gautų lengvai. Visgi toks ambicingas politikas, kaip S. Skvernelis, gali norėti daugiau.

Mindaugas Jonušas, dar žinomas Minedo pseudonimu, paskelbė norintis sukti į politiką. Pirmiausia šią žinią jis pranešė asmeninėje savo feisbuko paskyroje, po to šią žinią patvirtino ir naujienų portalui tv3.lt. „Šiuo metu su tam tikrais politiniais judėjimais yra kalbamasi, aš tikiuosi, kad viskas susidėlios ir bus galima eiti į politiką.  Bendraujame su „Pirmyn Lietuva“, jie pripažįsta, kad laikas yra jaunimui.

Sovietinės moterys niekuo nenusileido vyrams – jos studijavo, sunkiai ir daug dirbo, stojo į partiją, o vėliau – į eiles parduotuvėse. Tekėti už pasirinkto vyro, o vėliau su juo išsiskirti, dėvėti taip trokštamas kelnes ar siausti vakarėliuose jos taip pat galėjo. Ilgoje Sovietų Sąjungos istorijoje net būta momentų, kai moterys įgavo visišką seksualinę laisvę, o visoje plačioje šalyje įteisinus abortus, Sovietų Sąjungos gyventojos perėmė  ir visišką savo kūnų kontrolę.

Susisiekimo ministras, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius po kelis mėnesius ženkliai augusių neigiamų reitingų įsitvirtino kaip nepopuliariausias politikas, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Ministras turi mažiausiai – 5,4 proc. teigiamų vertinimų, tuo tarpu neigiamai jį vertinančių gruodį buvo 57,4 proc., lapkritį – buvo 34 proc., kai spalį – 16,6 proc.

Premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas smuko aštuoniais procentiniais punktais, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Gruodį atliktoje apklausoje Vyriausybės vadovą palankiai vertino 42,9 proc. respondentų. Mėnesiu anksčiau šis rodiklis buvo 50,7 proc. „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad populiarumo kritimą galėjo lemti kelio prie premjero namų Vilniaus rajone asfaltavimo istorija.

Ne savo noru visoje Lietuvoje išgarsėjusi Eglė Kručinskienė neseniai pareiškė, kad suka į politiką. Moteris paskelbė, kad kartu su Centro partija „Gerovės Lietuva“ ir jos vedliu Nagliu Puteikiu šturmuos Seimą. Tiesa, kokius darbus dirbs Seime, kokia bus jos rinkiminė kampaniją, ar kaip klostysis šeimos gyvenimas jai pakliuvus į valdžios tvirtovę, moteris tiksliai nežino.

Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas mūsų kaimynams latviams, tiksliau – korupcija ir pinigų plovimu įtariamam latvių politikui ir oligarchui, valdančiam svarbius šalies infrastruktūros objektus. Latvijos vyriausybė net suskubo perimti Ventspilio uosto valdymą, kad dėl sankcijų nesutriktų jo veikla. Latvijos oligarchas ir politikas Aivars Lembergs dėl šiuo metu vykdomų korupcijos ir pinigų plovimo tyrimų nušalintas nuo Ventspilio mero pareigų.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėdamas kasmetinėje Rytų Europos studijų centro konferencijoje sakė, kad Lietuva neturi kito pasirinkimo, tik investuoti į savo gynybą. Šalies vadovas pabrėžė, kad mes neturėtume savęs apgaudinėti dėl Rusijos, o štai bendrauti su Baltarusija galima ir reikia.  Kasmetinėje užsienio politikai skirtoje konferencijoje prezidentas kalbėjo apie būtinybę saugotis, skirti pinigų gynybai ir neapgaudinėti savęs paviršutiniškomis kalbomis apie didžiąją kaimynę.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis kritikuoja valdančiuosius dėl nepasvertų pažadų biudžete ir kviečia partijas diskutuoti dėl pirmalaikių rinkimų galimybės. „Valdantieji kažko persigandę ir daro vis daugiau šaliai žalingų klaidų. Todėl būtų naudingiau kartu su jais apsispręsti dėl ankstesnių rinkimų“, – teigė TS-LKD garbės pirmininkas šeštadienį Vilniuje vykstančiame partijos tarybos posėdyje.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis LRT laidoje „Dienos tema“ prakalbo apie savo tolimesnius planus, taip pat išreiškė apmaudą dėl valstiečių elgesio. R. Masiulis, paklaustas, kokią perspektyvą mato savo politinėje karjeroje, šis teigė, kad šiuo metu koncentruojasi į verslo sritį. „Mano kelias suka į verslą – jau esu priėmęs vieną įsipareigojimą. Planuoju priimti ir kitų įsipareigojimų versle, todėl artimiausiu metu mane pamatyti politikoje bus mažiau šansų.

Dvi savaites darbe dėl ligos nebuvęs premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pasirodė Vyriausybėje, papasakojo, kaip sekasi kovoti su liga ir metė pirštinę prezidentui Gitanui Nausėdai. S. Skvernelis pareiškė, kad net po prezidento raginimo neatleis susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Esą tam nėra teisinio pagrindo, o ir griauti koalicijos jis nė neketina.

Valstiečių atstovė Agnė Širinskienė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Lietuvos muzikų sąjunga iš konservatoriaus Vytauto Juozapaičio negali išsireikalauti užmokesčio už nakvynę Birštono „Eglės“ sanatorijoje. Politikas ten buvo apsistojęs kartu su dukra ir žentu, bet iki šiol yra skolingas nemenką sumą pinigų.

Premjeras Saulius Skvernelis grįžo į darbą po pusantros savaitės trukusio nedarbingumo. Ministras pirmininkas sirgo ir net buvo atsidūręs Santarų klinikose. Grįžusį premjerą pasitiko krūvos darbų, tarp jų – biudžeto svarstymas ir susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus „klausimas“. Prezidentas pareiškė nepasitikėjimą šiuo ministru, o valdančiosios koalicijos lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad ministras turi likti.

Įsivaizduokite, kad Jūs priklausote autoritarinio režimo elitui. Valstybės lyderis sunkiai serga ir miršta, o elitas, kuriam priklausote ir Jūs, susiduria su aštriu klausimu, kaip pranešti visuomenei, kad jų lyderis mirė, ką daryti, kad nesugriūtų taip kruopščiai ręsta autokratinė valstybė ir kaip palaidoti lyderį, kad visas pasaulis išgirstų siunčiamą žinutę – valstybė, kurioje gyvenate, yra pati geriausia.

Valdantiesiems šis ruduo – tikras išbandymų metas: biudžeto priėmimas, streikai ir prezidento pasitikėjimą praradęs ministras krinta ant Seimo daugumos pečių. Didžiosios kovos dėl biudžeto priėmimo dar tik įsibėgėja, todėl galima tikėtis pasikeitimų ir paskutinės minutės pasiūlymų. Vienas tokių pasiūlymų gali būti valdančiosios daugumos vadovo Ramūno Karbauskio idėja neapmokestinti bankų ir prekybos tinklų, jei šie pasiūlytų, kaip alternatyviai papildyti valstybės kišenes.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda bei Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje aptarė Ukrainos santykius su Europos Sąjunga (ES), NATO ir artėjančias derybas dėl taikos rytinėje šalies dalyje. Ukrainos prezidentas padėkojo Lietuvai už visą pagalbą ir paramą, kurios yra sulaukusi jo šalis, bet nepažadėjo nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės, o G. Nausėda tikina Ukrainos prezidento neįkalbinėjęs dėl to.

Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis, tai pirmas šio Ukrainos vadovo vizitas Lietuvoje ir pirmas dvišalis susitikimas su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Abu prezidentai šalies vadovais buvo išrinkti beveik vienu metu ir abu jie – politikos naujokai. Tiesa, tai santykiams tarp Lietuvos ir Ukrainos, pasak specialistų, neturėtų sutrukdyti. Lietuvos ir Ukrainos santykių kelias – senas ir stabilus, nors mažų nesusipratimų karts nuo karto ir pasitaiko.

Prieš kelis dešimtmečius priešiškos šalys susitikdavo ant Havelo upės tilto Vokietijoje ir apsikeisdavo į nelaisvę pakliuvusiais žvalgais. Taip Šaltojo karo metais pavykdavo išlaikyti balansą tarp konfrontuojančių valstybių ir atgauti žvalgus, turėjusios itin vertingos informacijos. Šiomis dienomis šnipais keičiamasi retai, o Lietuvoje tai nutiko pirmą kartą.

Biržų merui pareiškus, kad vaiko pinigai veda iš kelio šeimas ir neskatina jų dirbti, jam suskubo paprieštarauti buvęs miesto vadovas ir į turtingiausių verslininkų 500-uką pakliuvęs politikas Valdemaras Valkiūnas. Pasak Biržų savivaldybės tarybos nario, vaiko pinigai turėtų siekti ir 150 eurų, viskas tam, kad mamos nedirbtų ir kuo ilgiau būtų su savo vaikais.

Į Lietuvą dviejų dienų vizito atvyko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuris penktadienį dalyvaus 1863–1864 sukilimo vadų perlaidojimo ceremonijoje. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai susitiko prezidentūroje, kur Gitanas Nausėda džiaugėsi, kad tokio aukšto rango  Lenkijos delegacija dalyvaus sukilėlių laidotuvėse.

Leonidas Brežnevas buvo žmogus, beveik ilgiausiai valdęs Sovietų Sąjungą, asmuo, apie kurį buvo sukurta daugiausiai anekdotų ir tas, kurio antakiai ir pomėgis bučiuoti politinius bičiulius įkvėpė ne vieną žmogų. Šis Sovietų Sąjungos lyderis 18 metų vairavo šalį tarp politinių rifų, ekonominių seklumų ir ekologinių katastrofų. Tiesa, būta ir šviesių akimirkų, valdant L. Brežnevui pasitaisė santykiai su Vakarais, sukurtas „brandus socializmas“ ir sovietiniai žmonės ėmė gyventi patogiau.

Opozicinių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lydere Kaune tapo Jurgita Šiugždinienė, pranešė partija.  J. Šiugždinienė išrinkta pirmą kartą vykusiuose visuotiniuose Kauno miesto skyrių sueigos pirmininko rinkimuose.  „Šią pergalę vertinu kaip mandatą dideliems pokyčiams Kaune. Pirmiausiai mūsų partijoje, o po to – ir visame Kauno mieste“, – pranešime teigia J. Šiugždinienė.

Piliečių noras ir galimybės ginti tėvynę – nemenkos, bet valstybė dažnai nežino, ką gali pasiūlyti piliečiai ir kaip organizuoti aktyvų pasipriešinimą ginkluoto konflikto atveju.  Tai, pasak ekspertų, gali būti lemtinga klaida, kurią padarė Ukraina, neturėdama aktyvių ir apmokytų rezervų.

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) vis dar išlieka opia šių dienų tema. Prieš kelis metus įvykęs referendumas pradėjo virtinę procesų, kurie nesibaigia iki šiol. Jungtinė Karalystė iš ES turėtų pasitraukti sausio 31-ąją, tačiau vis dar lieka neaišku, ar tai tikrai įvyks. Politikas, diplomatas Antanas Valionis apžvelgė visą „Brexit“ situaciją nuo pat pradžių ir išskyrė svarbiausias šio proceso priežastis ir galimus scenarijus.

Rinkimai nenumaldomai artėja, tai patvirtina ir keistuolių bei televizijos žvaigždžių pareiškimai, kad šie „eis į politiką“. Vos prieš porą dienų dainininkas Mindaugas Jonušas, dar geriau žinomas Minedo vardu, pareiškė, kad jis dar kartą mėgins šturmuoti Seimą. Sklinda gandai, kad į politiką gali pasukti ir garsusis „televizijos daktaras“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas Alvydas Unikauskas, nors šis tokias kalbas neigia.

Lietuvos moterys jau šimtą metų turi teisę balsuoti, rinkti valdžią ir dalyvauti politikoje. Tiesa, ne visais laikais jos norėjo ir galėjo šia teise naudotis. Visgi drąsių, gudrių ir išradingų moterų Lietuvoje netrūko nei prieš šimtą metų, nei dabar.

Įtakingiausiu Europos lyderiu dabar vadinamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netikėtai smarkiai kirto per NATO garbę – esą aljansą ištiko smegenų mirtis. Macrono kritika, žinoma, sukėlė Kremliaus džiaugsmą, o kitiems NATO lyderiams dabar tenka prakaituoti dėl iš Paryžiaus nuskambėjusių karčių žodžių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kritikos Aljansui pažėrė kalbėdamas su „The Economist“ savaitraščio žurnalistais.

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą grąžinama buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė į Seimą galėtų vėl kandidatuoti tik priėmus atitinkamas Konstitucijos pataisas, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Vykstant buvusios teisėjos Neringos Venckienės ekstradicijai į Lietuvą jos giminaičiai jaučiasi neramūs ir įsibaiminę. Moters sūnus Karolis liko JAV, ir kol kas neketina grįžti į Lietuvą, jos buvęs vyras apie N. Venckienės likimą kalbėti atsisakė, o tėvai baugiai laukia dukters grįžimo.

Socialinis tinklas „Twitter“ savo sistemoje nebeskelbs jokių politinių reklamų ir pareiškė, kad visos socialinių tinklų bendrovės suteikia reklamos skelbėjams nesąžiningą pranašumą, platindamos į tikslines auditorija itin nutaikytas, klaidinamas žinutes.