politika

Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas mūsų kaimynams latviams, tiksliau – korupcija ir pinigų plovimu įtariamam latvių politikui ir oligarchui, valdančiam svarbius šalies infrastruktūros objektus. Latvijos vyriausybė net suskubo perimti Ventspilio uosto valdymą, kad dėl sankcijų nesutriktų jo veikla. Latvijos oligarchas ir politikas Aivars Lembergs dėl šiuo metu vykdomų korupcijos ir pinigų plovimo tyrimų nušalintas nuo Ventspilio mero pareigų.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėdamas kasmetinėje Rytų Europos studijų centro konferencijoje sakė, kad Lietuva neturi kito pasirinkimo, tik investuoti į savo gynybą. Šalies vadovas pabrėžė, kad mes neturėtume savęs apgaudinėti dėl Rusijos, o štai bendrauti su Baltarusija galima ir reikia.  Kasmetinėje užsienio politikai skirtoje konferencijoje prezidentas kalbėjo apie būtinybę saugotis, skirti pinigų gynybai ir neapgaudinėti savęs paviršutiniškomis kalbomis apie didžiąją kaimynę.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis kritikuoja valdančiuosius dėl nepasvertų pažadų biudžete ir kviečia partijas diskutuoti dėl pirmalaikių rinkimų galimybės. „Valdantieji kažko persigandę ir daro vis daugiau šaliai žalingų klaidų. Todėl būtų naudingiau kartu su jais apsispręsti dėl ankstesnių rinkimų“, – teigė TS-LKD garbės pirmininkas šeštadienį Vilniuje vykstančiame partijos tarybos posėdyje.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis LRT laidoje „Dienos tema“ prakalbo apie savo tolimesnius planus, taip pat išreiškė apmaudą dėl valstiečių elgesio. R. Masiulis, paklaustas, kokią perspektyvą mato savo politinėje karjeroje, šis teigė, kad šiuo metu koncentruojasi į verslo sritį. „Mano kelias suka į verslą – jau esu priėmęs vieną įsipareigojimą. Planuoju priimti ir kitų įsipareigojimų versle, todėl artimiausiu metu mane pamatyti politikoje bus mažiau šansų.

Dvi savaites darbe dėl ligos nebuvęs premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pasirodė Vyriausybėje, papasakojo, kaip sekasi kovoti su liga ir metė pirštinę prezidentui Gitanui Nausėdai. S. Skvernelis pareiškė, kad net po prezidento raginimo neatleis susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Esą tam nėra teisinio pagrindo, o ir griauti koalicijos jis nė neketina.

Valstiečių atstovė Agnė Širinskienė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Lietuvos muzikų sąjunga iš konservatoriaus Vytauto Juozapaičio negali išsireikalauti užmokesčio už nakvynę Birštono „Eglės“ sanatorijoje. Politikas ten buvo apsistojęs kartu su dukra ir žentu, bet iki šiol yra skolingas nemenką sumą pinigų.

Premjeras Saulius Skvernelis grįžo į darbą po pusantros savaitės trukusio nedarbingumo. Ministras pirmininkas sirgo ir net buvo atsidūręs Santarų klinikose. Grįžusį premjerą pasitiko krūvos darbų, tarp jų – biudžeto svarstymas ir susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus „klausimas“. Prezidentas pareiškė nepasitikėjimą šiuo ministru, o valdančiosios koalicijos lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad ministras turi likti.

Įsivaizduokite, kad Jūs priklausote autoritarinio režimo elitui. Valstybės lyderis sunkiai serga ir miršta, o elitas, kuriam priklausote ir Jūs, susiduria su aštriu klausimu, kaip pranešti visuomenei, kad jų lyderis mirė, ką daryti, kad nesugriūtų taip kruopščiai ręsta autokratinė valstybė ir kaip palaidoti lyderį, kad visas pasaulis išgirstų siunčiamą žinutę – valstybė, kurioje gyvenate, yra pati geriausia.

Valdantiesiems šis ruduo – tikras išbandymų metas: biudžeto priėmimas, streikai ir prezidento pasitikėjimą praradęs ministras krinta ant Seimo daugumos pečių. Didžiosios kovos dėl biudžeto priėmimo dar tik įsibėgėja, todėl galima tikėtis pasikeitimų ir paskutinės minutės pasiūlymų. Vienas tokių pasiūlymų gali būti valdančiosios daugumos vadovo Ramūno Karbauskio idėja neapmokestinti bankų ir prekybos tinklų, jei šie pasiūlytų, kaip alternatyviai papildyti valstybės kišenes.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda bei Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje aptarė Ukrainos santykius su Europos Sąjunga (ES), NATO ir artėjančias derybas dėl taikos rytinėje šalies dalyje. Ukrainos prezidentas padėkojo Lietuvai už visą pagalbą ir paramą, kurios yra sulaukusi jo šalis, bet nepažadėjo nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės, o G. Nausėda tikina Ukrainos prezidento neįkalbinėjęs dėl to.

Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis, tai pirmas šio Ukrainos vadovo vizitas Lietuvoje ir pirmas dvišalis susitikimas su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Abu prezidentai šalies vadovais buvo išrinkti beveik vienu metu ir abu jie – politikos naujokai. Tiesa, tai santykiams tarp Lietuvos ir Ukrainos, pasak specialistų, neturėtų sutrukdyti. Lietuvos ir Ukrainos santykių kelias – senas ir stabilus, nors mažų nesusipratimų karts nuo karto ir pasitaiko.

Prieš kelis dešimtmečius priešiškos šalys susitikdavo ant Havelo upės tilto Vokietijoje ir apsikeisdavo į nelaisvę pakliuvusiais žvalgais. Taip Šaltojo karo metais pavykdavo išlaikyti balansą tarp konfrontuojančių valstybių ir atgauti žvalgus, turėjusios itin vertingos informacijos. Šiomis dienomis šnipais keičiamasi retai, o Lietuvoje tai nutiko pirmą kartą.

Biržų merui pareiškus, kad vaiko pinigai veda iš kelio šeimas ir neskatina jų dirbti, jam suskubo paprieštarauti buvęs miesto vadovas ir į turtingiausių verslininkų 500-uką pakliuvęs politikas Valdemaras Valkiūnas. Pasak Biržų savivaldybės tarybos nario, vaiko pinigai turėtų siekti ir 150 eurų, viskas tam, kad mamos nedirbtų ir kuo ilgiau būtų su savo vaikais.

Į Lietuvą dviejų dienų vizito atvyko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuris penktadienį dalyvaus 1863–1864 sukilimo vadų perlaidojimo ceremonijoje. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai susitiko prezidentūroje, kur Gitanas Nausėda džiaugėsi, kad tokio aukšto rango  Lenkijos delegacija dalyvaus sukilėlių laidotuvėse.

Leonidas Brežnevas buvo žmogus, beveik ilgiausiai valdęs Sovietų Sąjungą, asmuo, apie kurį buvo sukurta daugiausiai anekdotų ir tas, kurio antakiai ir pomėgis bučiuoti politinius bičiulius įkvėpė ne vieną žmogų. Šis Sovietų Sąjungos lyderis 18 metų vairavo šalį tarp politinių rifų, ekonominių seklumų ir ekologinių katastrofų. Tiesa, būta ir šviesių akimirkų, valdant L. Brežnevui pasitaisė santykiai su Vakarais, sukurtas „brandus socializmas“ ir sovietiniai žmonės ėmė gyventi patogiau.

Opozicinių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lydere Kaune tapo Jurgita Šiugždinienė, pranešė partija.  J. Šiugždinienė išrinkta pirmą kartą vykusiuose visuotiniuose Kauno miesto skyrių sueigos pirmininko rinkimuose.  „Šią pergalę vertinu kaip mandatą dideliems pokyčiams Kaune. Pirmiausiai mūsų partijoje, o po to – ir visame Kauno mieste“, – pranešime teigia J. Šiugždinienė.

Piliečių noras ir galimybės ginti tėvynę – nemenkos, bet valstybė dažnai nežino, ką gali pasiūlyti piliečiai ir kaip organizuoti aktyvų pasipriešinimą ginkluoto konflikto atveju.  Tai, pasak ekspertų, gali būti lemtinga klaida, kurią padarė Ukraina, neturėdama aktyvių ir apmokytų rezervų.

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) vis dar išlieka opia šių dienų tema. Prieš kelis metus įvykęs referendumas pradėjo virtinę procesų, kurie nesibaigia iki šiol. Jungtinė Karalystė iš ES turėtų pasitraukti sausio 31-ąją, tačiau vis dar lieka neaišku, ar tai tikrai įvyks. Politikas, diplomatas Antanas Valionis apžvelgė visą „Brexit“ situaciją nuo pat pradžių ir išskyrė svarbiausias šio proceso priežastis ir galimus scenarijus.

Rinkimai nenumaldomai artėja, tai patvirtina ir keistuolių bei televizijos žvaigždžių pareiškimai, kad šie „eis į politiką“. Vos prieš porą dienų dainininkas Mindaugas Jonušas, dar geriau žinomas Minedo vardu, pareiškė, kad jis dar kartą mėgins šturmuoti Seimą. Sklinda gandai, kad į politiką gali pasukti ir garsusis „televizijos daktaras“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas Alvydas Unikauskas, nors šis tokias kalbas neigia.

Lietuvos moterys jau šimtą metų turi teisę balsuoti, rinkti valdžią ir dalyvauti politikoje. Tiesa, ne visais laikais jos norėjo ir galėjo šia teise naudotis. Visgi drąsių, gudrių ir išradingų moterų Lietuvoje netrūko nei prieš šimtą metų, nei dabar.

Įtakingiausiu Europos lyderiu dabar vadinamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netikėtai smarkiai kirto per NATO garbę – esą aljansą ištiko smegenų mirtis. Macrono kritika, žinoma, sukėlė Kremliaus džiaugsmą, o kitiems NATO lyderiams dabar tenka prakaituoti dėl iš Paryžiaus nuskambėjusių karčių žodžių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kritikos Aljansui pažėrė kalbėdamas su „The Economist“ savaitraščio žurnalistais.

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą grąžinama buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė į Seimą galėtų vėl kandidatuoti tik priėmus atitinkamas Konstitucijos pataisas, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Vykstant buvusios teisėjos Neringos Venckienės ekstradicijai į Lietuvą jos giminaičiai jaučiasi neramūs ir įsibaiminę. Moters sūnus Karolis liko JAV, ir kol kas neketina grįžti į Lietuvą, jos buvęs vyras apie N. Venckienės likimą kalbėti atsisakė, o tėvai baugiai laukia dukters grįžimo.

Socialinis tinklas „Twitter“ savo sistemoje nebeskelbs jokių politinių reklamų ir pareiškė, kad visos socialinių tinklų bendrovės suteikia reklamos skelbėjams nesąžiningą pranašumą, platindamos į tikslines auditorija itin nutaikytas, klaidinamas žinutes.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjus beveik dviem savaitėms po gaisro Alytuje surengė susitikimą ekstremalių situacijų ir krizių valdymo problemoms aptarti.

Gaisras iš Alytaus kraustosi į Vilnių ir į politikų kabinetus. Alytaus meras nepaliauja piktintis biurokratijos nelankstumu ir tuo, kad atsitikus nelaimei Alytus buvo paliktas tvarkytis vienas.  Alytaus miesto savivaldybė net atidarė sąskaitą ir prašo žmonių pervesti pinigų, kad būtų galima paskatinti dieną naktį plušančius ugniagesius, o vėliau – likviduoti avarijos padarinius.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bendrijos Lietuvos krikščionys demokratai (LKD) pirmininku išrinktas Seimo narys Paulius Saudargas. „Šiandien Lietuvai pats didžiausias iššūkis – atskirtis. Ir tai ne tik ekonominė, socialinė atskirtis, bet ir galimybių atskirtis. (...) Krikščioniškoji demokratija yra ta politinė kryptis, kuri gali padėti pagydyti Lietuvą – sukurti ne atskirties, bet galimybių Lietuvą“, – pranešime spaudai teigė P. Saudargas.

Katalonijos sostinėje Barselonoje, kur penktadienį mitingavo maždaug pusė milijono žmonių, vakare suintensyvėjo smurtiniai susirėmimai, per kuriuos radikalūs katalonų separatistai svaidė į policiją akmenis ir pirotechnikos priemones, o pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ir vandens patrankomis. Miesto centrui virtus chaotišku mūšio lauku, kaukėti jaunuoliai statė barikadas ir uždegė dešimtis laužų šiukšlių konteineriuose.

Populiariausių politikų reitinge spalio mėnesį turimas pozicijas dar labiau sustiprino prezidentas Gitanas Nausėda. Dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiamais „Vilmorus“ apklausos duomenimis, per mėnesį pastebimai išaugo ir į eurokomisarus paskirto Virginijaus Sinkevičiaus reitingas, tuo metu Kauno ir Vilniaus merų vertinimas dar labiau suprastėjo. Spalio mėnesį G. Nausėdą palankiai vertino 82,5 proc. apklaustųjų, rugsėjį – 79,3 procento.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijų reitingų lentelėje spalį prarado daugiau kaip tris punktus ir užleido lyderio pozicijas opozicinei Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Už „valstiečius“ spalį žadėjo balsuoti 11,1 proc., o už konservatorius –i 15,6 proc. apklaustųjų (rugsėjį – atitinkamai 14,6 ir 14,4 proc.), rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa.

Lietuviai yra emocingi ir nemėgsta, kai yra judinamas jų tikėjimas „dievukais“, o ir nostalgija sovietiniams kūriniams, herojams ir laikams niekur nedingsta, sako mokslininkė, filosofė Nerija Putinaitė išleidusi naują knygą „Skambantis molis, dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija“.  Mokslininkė savo knygoje kalba apie tai, kad dainų šventės, Rumšiškės ir Justino Marcinkevičiaus kūryba niekada nebuvo ir nėra tai, kuo mes juos laikome.

Po dramatiško fiasko mėginant atstatydinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį valdantieji nesudeda ginklų. Jie abejoja, ar parlamento posėdis, kuriame buvo balsuojama dėl atstatydinimo, buvo teisėtas, todėl į kovą dėl Seimo pirmininko posto velia ir parlamento Etikos ir procedūrų komisiją. Politologai dėl to, kas nutiks artimiausiu metu nėra vieningi, vieni sako, kad aršų kovos pratęsimą pamatysime jau ketvirtadienį, o kiti įsitikinę, kad kova baigta, belieka išsilaižyti žaizdas.

Savaitgalį Lenkijoje praūžę rinkimai neliko nepastebėti ir Lietuvoje. Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijai dar kartą laimėjus savo rinkėjų pasitikėjimą viltis pakartoti pergalingą žygį į valdžią sužibo ir lietuviškai šios partijos sielos sesei – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Tiesa, atkartoti Lenkijos valdančiųjų pergalę Lietuvoje, pasak politologų, nebus lengva, bet tikrai verta mėginti.

Radvilos labai mylėjo savo vaikus, nors pusė jų – mirdavo. Jie mėgo maistą, vyną ir svetimas moteris, bet stengėsi dėl giminės ir tėvynės. Laiškuose skųsdavosi prastėjančia sveikata, meilės nuotykiais su laisvo elgesio vilnietėmis ir augančiu svoriu, bet nepamiršo valstybės interesų ir noro sėdėti prie vieno stalo su kunigaikščiais.

Seimo narys ir lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, neprašysiantis leidimo dirbti su slapta informacija, nes jam „nuolat tenka bendrauti su asmenimis, galimai bendradarbiaujančiais su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis“.  Tai jis pareiškė po to, kai kitas parlamento narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydamas inicijuoti leidi...

Be Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) nebūtų Radvilų, bet be Radvilų nebūtų ir LDK, atidarydamas Radvilų palikimo parodą Valdovų rūmuose sakė kunigaikštis Motiejus Radvila. Dešimt kalbų kalbantis kunigaikštis į Lietuvą atvyko iš Lenkijos, kur šiuo metu gyvena daugiausiai Radvilų. Šios garsios giminės atstovai gyvena LDK ir Žečpospolitos laikų dvasia, nors nė vienas jau nevaldo didelių dvarų ir nebežarsto turtų, kaip jų protėviai.

Menas ir politika dažnai žygiuoja greta, tuo įsitikino ir  teatro režisierius Oskaras Koršunovas Rusijoje parodęs savo spektaklį „Tartiufas“, kiek paprovokavęs žiūrovus ir sulaukęs visiškai kitokios reakcijos nei, tarkime, Prancūzijoje ar kitoje Europos šalyje. Politologas Linas Kojala sako, kad nereikėtų stebėtis tokia reakcija – menas ir politika Rusijoje nuo senų laikų žengia koja kojon.

Nauji mokesčių pasiūlymai dygsta tarsi grybai po lietaus. Jau pateikti pasiūlymai papildyti šalies biudžetą mokesčiais už nekilnojamąjį turtą ir taršius automobilius. Savo eilės laukia bankai ir prekybos centrai, kurių pelnai taip pat parūpo mokesčių skaičiuotojams. Šie mokesčiai žmones gali užgriūti jau netrukus ir šie bus nespėję pasidžiaugti minimalios mėnesio algos, vaiko pinigų, pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimu.

Politikai kasdien siekia atkreipti į save dėmesį. Vieni tai daro savo kalbomis, kiti darbais, na, o treti bėgioja po parlamentą būdami gerokai neblaivūs. Būti dėmesio centre yra kiekvieno politiko tikslas, tik vieni tai pasiekia dirbdami, kiti – rengdami politinius pasirodymus.

Virginijus Sinkevičius po EP vykusių klausymų kalbėdamas su žurnalistais dėkojo už klausimus, kuriuos gavo iš politikų ir patikino, kad jam svarbu dialogas su Europos Parlamento nariais. Iškentęs daugiau nei dviejų valandų intensyvų klausinėjimą V. Sinkevičius atrodė pavargęs, bet geros nuotaikos.

Virginijus Sinkevičius laiko, matyt, svarbiausią egzaminą savo gyvenime. Kandidatas į eurokomisarus dalyvauja Europos Parlamento (EP) komitetų klausymuose, kur dviejų EP komitetų nariai daugiau nei tris valandas uždavinės jam klausimus. Klausymai prasidėjo 15:30 Lietuvos laiku. V. Sinkevičius į klausimus atsakinėja užtikrinti, atrodo pasitikintis savimi.  Vos atvykęs į salę V. Sinkevičius buvo sutiktas būrio fotografų, kandidatas į eurokomisarus akivaizdžiai jaudinosi.

Likus kelioms valandoms iki lietuvių kandidato į eurokomisaro postą Virginijaus Sinkevičiaus klausymų Europos Parlamento (EP) komitetuose, buvęs jo kolega Stasys Jakeliūnas žiniasklaidai pareiškė, kad V. Sinkevičius „šantažavo Ramūną Karbauskį“, kad gautų įtakingą postą Europos Komisijoje.

Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį laikys, matyt, svarbiausią egzaminą savo gyvenime. Kandidatas į eurokomisarus dalyvaus Europos Parlamento (EP) komitetų klausymuose ir daugiau nei tris valandas atsakinės į 25 klausimus, kuriuos jam pateiks dviejų EP komitetų nariai. V. Sinkevičiaus atsakymus, kūno kalbą ir galimas klaidas stebės daugiau kaip 100 parlamentarų salėje ir daugybė smalsuolių savo kompiuterių ekranuose.

Lietuvos ambasadorė prie Europos Sąjungos (ES) Jovita Neliupšienė, kalbėdama apie kandidatą į eurokomisarus Virginijų Sinkevičių sakė, kad jo portfelis Europos Sąjungoje turi didžiulį potencialą. Tai portfelis, kuriam bus skirta itin daug pinigų, lietuviui, jei jis taps komisaru, bus pavaldūs du direktoratai ir beveik tūkstantis žmonių, todėl šis postas – svarbus ir itin matomas.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad „valstiečių“ siekis atstatydinti jiems nebeatstovaujančio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio yra kerštavimas ir taip parlamente kuriama „politinės menkystės fiesta“. „Iš šono žiūrint, matosi kerštavimo elementai dėl politinio lojalumo, toks lyg ir santykių aiškinimasis. Konkrečių kaltinimų jam nėra ir nebus, tai – padorus žmogus.

Artėjant Virginijaus Sinkevičiaus „egzamino“ valandai Europos Parlamento komitetuose, įtakingi Briuselio politikai sako, kad V. Sinkevičiui, kuris siekia gauti aplinkosaugos, jūrų reikalų ir žvejybos komisaro postą, didžiausias pavojus kyla ne dėl jo jauno amžiaus ar nepatyrimo, o dėl galimybės būti suspaustam Briuselio biurokratijos ir Europos Komisijos (EK) vicepirmininko, charizmatiškojo už klimato kaitą atsakingo Franco Timmermanso.

Austrijoje, kur dėl korupcijos skandalo įspūdingai žlugo dešiniojo sparno koalicinė vyriausybė, sekmadienį vyksta pirmalaikiai rinkimai. Buvusio kanclerio Sebastiano Kurco centro dešinės Liaudies partija (OeVP) vėl tikisi būti pirma, bet jei apklausų rodomas jos maždaug 33 proc. populiarumas virs tokiu pačiu balsų skaičiumi, ji negalės formuoti vyriausybės viena. Derybos dėl koalicijos galėtų trukti mėnesius po rinkimų ir galimi keli scenarijai.

Prie prezidento Gitano Nausėdos komandos jungiasi buvusi aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė ir komunikacijos specialistas Frederikas Jansonas, BNS pirmadienį patvirtino prezidento atstovas spaudai. Jie abu dirbs Prezidentūros vidaus politikos grupėje. Teisininkė R. Brandišauskienė darbą pradėjo pirmadienį. Ji bus atsakinga už regioninę politiką ir ryšius su Seimu.

Keli šimtai estų šeštadienį sostinėje Taline dalyvavo proteste, per kurį reikalavo trijų partijų vyriausybės, kurioje pirmą kartą dirba kraštutiniai dešinieji, atsistatydinimo.