politika

Seimo narys Naglis Puteikis paskelbė pasitraukiantis iš valstiečių frakcijos parlamente, metė pirštinę premjerui Sauliui Skverneliui ir pareiškė, kad tikrieji „apačių“ kandidatai valstiečių partijoje yra ne kas kitas, o Ramūnas Karbauskis, Stasys Jakeliūnas ir Tomas Tomilinas. Būtent šie politikai, o ne dabartinis premjeras, pasak N. Puteikio, turėtų atstovauti valstiečius prezidento rinkimuose.

„Valstiečių“ lyderis parlamentaras Ramūnas Karbauskis sako laukiantis prezidentės atsiprašymo dėl sprendimo neskirti aplinkos ministre premjero teiktos kandidatės Irmos Gudžiūnaitės. Jis sakė laukiantis Dalios Grybauskaitės „paaiškinimo, kodėl buvo pasielgta būtent taip, nes kandidatė buvo suderinta“. „Tikėti tuo, kad prezidentė pasakiusi, kad dabar aš patvirtinsiu kandidatą, kuris teikiamas, kad ji tą padarys, nėra jokio pagrindo, pasitikėjimas yra sugriautas.

 Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijų reitinge aplenkė opozicinę Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa. „Susikeitė vietomis Valstiečių žaliųjų ir Tėvynės sąjunga. Gal skirtumas nėra didelis, bet jis yra. Taip yra buvę ir praėjusiais metais“, – BNS sakė apklausą atlikusios bedrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys.

Ministrui pirmininkui pareiškus, kad moterys svarbios, bet dar svarbiau profesionalumas, kilo nemažai klausimų. Ką šis pasakymas galėtų reikšti? Tai, kad Lietuvoje nėra profesionalių moterų, ar tai, kad premjeras Saulius Skvernelis neranda nė vienos, kuri galėtų ir norėtų dirbti dabartinėje Vyriausybėj? Pirminėje Vyriausybės sudėtyje buvo trys ministrės, bet jų neliko.

Artėjant pirmiesiems šių metų rinkimams, viešąją erdvę užplūsta vis daugiau politikų reklamų, o dalis jų itin išpopuliarėja socialiniuose tinkluose. Reklamose pažadų netęsiantys ar su katinais pozuojantys politikai internautus verčia juoktis susiėmus už pilvų, bet reklamos specialistai atkreipia dėmesį – ne visos klaidos daromos netyčia.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nėra geriausi draugai, bet jų santykių vingiai stebina visą pasaulį. 2016 metais JAV prezidento rinkimų įkarštyje Rusija aktyviai stengėsi pakenkti D. Trumpo priešininkei Hilary Clinton ir taip klojo pergalės kilimą dabartiniam prezidentui. Šios rusų pastangos neliko nepastebėtos ir specialusis JAV prokuroras Robertas Muelleris pradėjo tyrimą dėl galimo rusų kišimosi į JAV prezidento rinkimus.

 Viena JAV Atstovų Rūmų narė savo kadenciją pradėjo necenzūriniais išsireiškimais pasodrintu pažadu surengti apkaltą prezidentui Donaldui Trumpui, mesdama iššūkį partijos drausmei, o valstybės vadovas penktadienį pasmerkė jos žodžius.

Kasmet girdėti skundų apie augančią demografinę duobę, didėjančią nelygybę, nepakankamas algas ir gausybę kitų problemų. Tačiau kartais sveika retrospektyviai pamatyti, kaip stipriai pasikeitė gyvenimas per du dešimtmečius, kuomet minimalus atlyginimas tebuvo 124 eurai, o gyventojai gatvėse jautėsi nesaugūs dėl prasto policijos darbo. Portalas tv3.lt kviečia pamatyti lygiai prieš 20 metų TV3 žinių sukurtą 1998 metų svarbiausių įvykių apžvalgą.

Jungtinės Valstijos imsis „ypatingų apsaugos priemonių“ dėl išaugusio sulaikytų imigrantų vaikų skaičiaus, trečiadienį paskelbė krašto saugumo sekretorė Kirstjen Nielsen, mirus jau antram sulaikytam vaikui iš Gvatemalos. K. Nielsen planuoja vėliau šią savaitę nuvykti prie Meksikos sienos pamatyti medicininius patikrinimus ir sąlygas sienos apsaugos stotyse.

 Vyriausybė ketvirtadienį svarstys, ar pritarti siūlymui kelti konservatoriaus ekspermjero Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas. „Vyriausybė turi svarstyti ir turi iš esmės teikti kandidatūrą Europos Tarybos svarstymui“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis. Generalinis sekretorius renkamas penkerių metų kadencijai balsavimu Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.

Su reformatorių įvaizdžiu dalies rinkėjų širdis 2016 metais užkariavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pagrindines savo reformas ketina įgyvendinti per 2019 metus. Bet ko turėtume tikėtis kiek vėliau, 2019–2020 metais, kai sulauksime net 4 rinkimų, o griežtos reformos politikams bus itin nepalankios?  2018 metais Vyriausybė pristatė šešias struktūrines reformas, apimančias švietimo, finansų, pensijų, inovacijų ir sveikatos sritis – visų šių sričių ministrus delegavo LVŽS.

Lietuvoje kuriama informacinė sistema apie žiniasklaidos veiklą, siekiant sustiprinti jos skaidrumą. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS) kainuos apie 400 tūkst. eurų. Sistemoje bus informacija apie visus šalies viešosios informacijos skleidėjus bei rengėjus, jų vadovus, akcininkus, pajamas, įskaitant gautas iš politinės reklamos, gautą paramą, pažeidimus, metines įmokas už transliavimą ir retransliavimą, leidinių tiražus.

 Profesinės sąjungos sekmadienį Vilniuje rengia protesto akciją, reikalaudamos sparčiau didinti mokytojų atlyginimus. Aktyvisto Andriaus Tapino suburti renginio organizatoriai tikisi, kad į gyvą grandinę susikibs ir mitinge prie Vyriausybės dalyvaus apie 10 tūkst. žmonių. Organizatoriai ragina sustabdyti antradienį numatomą kitų metų valstybės biudžeto priėmimą ir mokesčių reformą, skirti papildomų lėšų mokytojų atlyginimams kelti.

Rusijos ryšių priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ teismo leidimu dėl privačių duomenų saugojimo taisyklių pažeidimų užblokavo vieną iš opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno tinklapių, penktadienį pranešė šios institucijos atstovas Vadimas Ampelonskis. „Kreipėmės į Maskvos Tagankos rajono teismą... ir šiandien įtraukėme šį tinklapį į piliečių asmeninių duomenų teisių pažeidėjų registrą“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė V. Ampelonskis.

Penktadienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis Laisvosios Rusijos forumas, jį rengia šaleis opozicija. Kaip teigiama organizatorių pranešime, atidarydamas šeštąjį forumą vienas Rusijos opozicijos lyderių Garis Kasparovas teigė, kad svarbiausia šio renginio ypatybė – tai, jog tai nėra iš viršaus „nuleistas“ renginys, kad jį organizuoja žmonės, kuriuos iš tiesų jaudina tai, kas vyksta Rusijoje. „Svarstymai, kurie čia vyksta, tiesiogiai daro įtaką Rusijoje“, – tvirtino jis.

Dvi populiariausios Lietuvoje partijos – valdantieji „valstiečiai“ ir opoziciniai konservatoriai – toliau reitingų lentelėje kyla į viršų, vis daugiau rinkėjų nurodo atiduosiantys jiems savo balsus. Dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama naujausia gyventojų apklausa rodo, kad už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus Seimo rinkimuose balsuotų 17,6 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį savo balsą už konservatorius žadėjo atiduoti 16,9 proc.

Vis tik apsimoka pasakyti visą tiesą iš karto. Nors kartais gali atrodyti kitaip. Ypač - politikams, kurie siekdami įgyvendinti vieną ar kitą reformą ima ir nutyli jiems žinomas, tačiau ne visai „skanias“ kurios nors reformos pasekmes. Šios Seimo kadencijos reformų pakete buvo tikrai daug reformų. Ir labai daug jų buvo įgyvendintos nutylint, nepasakant žmonėms tos visos iš anksto žinomos tiesos. Ylos jau lenda, ir sutapk tu man taip, iš visų maišų - vienu metu.

 Valdantieji „valstiečiai“ siūlo atlikti parlamentinį tyrimą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje 1991–2016 metais. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis kartu su keliasdešimt bendražygių penktadienį įregistravo projektą, kad būtų tiriama, kaip vyko žemės perkėlimas ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas. „Valstiečiai“ taip pat nori įvertinti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą per 25 nepriklausomybės metus iki jiems ateinant į valdžią.

Keturi Vilniaus liberalai, prieš kurį laiką sostinės savivaldybės taryboje įkūrę naują frakciją, oficialiai perėjo į opoziciją. Nuo Liberalų sąjūdžio frakcijos atskilusi Racionalios veiklos skatinimo (liberalų) frakcija, vadovaujama Vidmanto Martikonio, apie tai paskelbė trečiadienį bei pakvietė jungtis ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovus.

Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May pranešimas parlamentui apie „Brexit“ derybas išryškino, kaip sunku bus susitarti dėl draugiškų skyrybų, antradienį perspėjo vienas Europos Sąjungos pareigūnas. Th. May turėtų trečiadienį Briuselyje informuoti kitų 27 ES šalių lyderius apie pasiektą pažangą siekiant „Brexit“ sutarties iki kitų metų kovo 29 dieną numatyto Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos. Po Th.

Neslepiamą nepagarbą prezidentei, kurią pastaruoju metu demonstruoja Seimo valdančiosios daugumos idėjiniai lyderiai, turbūt lengviausia būtų nurašyti asmeninei antipatijai ir įžeistoms ambicijoms. Valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis gal ir sakosi nesąs kerštingas, bet akivaizdu, kad jis piktas ir atmintimi nesiskundžia.

Seimas antradienį uždegė žalią šviesą kurti naują komisiją tirti neteisėtą suinteresuotų asmenų įtaką politiniams procesams buvusių dviejų vyriausybių valdymo laikotarpiu. Po pateikimo už naują tyrimą balsavo 63 Seimo nariai, 25 buvo prieš. Galutiniam sprendimui priimti reikalingas dar vienas balsavimas. Šis klausimas į parlamento darbotvarkę turėtų grįžti rugsėjo 20 dieną.

Žiniasklaidoje daug kalbama apie verslo įtaką politikai, bet nutylima apie politikos įtaką verslui. Be to, žiniasklaidoje formuojama nuomonė, kad darbo vietas kuriantys verslininkai yra nepatikimi, visuomenė bandoma nuteikti prieš verslą, mano „Kesko Senukai“ įkūrėjas ir akcininkas Augustinas Rakauskas.

Nuo pat pastarųjų Seimo rinkimų pabaigos, kai valstiečiai pasuko kitu keliu ir nesudarė koalicijos su konservatoriais, šių partijų vadai nevengia vienas kitam pakedenti plunksnų tiek posėdžių salėje, tiek socialiniuose tinkluose. Dabar kalbama, kad jiedu nesėdo ir prie bendro stalo prezidentūroje.

Savaitgalį vyko antrosios pagal pajėgumą Rusijos futbolo lygos 7-asis turas, kurio svarbiausias epizodas nebuvo niekuo susijęs su futbolu. Prieš Sočio olimpiniame stadione vykusias rungtynes tarp vietos „Sočio“ ir „Nižnij Novgorod“ komandų, pastarosios ekipos legionierius iš Ukrainos Vitalijus Fedorivas demonstratyviai nusisuko nuo Rusijos vėliavos, kai buvo giedamas šios šalies himnas, rašo dienraštis sport24.ru. Toks futbolininko poelgis Rusijoje sukėlė nepasitenkinimo bangą.

Nors oficialiai apie pasiryžimą dalyvauti prezidento rinkimuose prabilo šeši kandidatai, panašu, kad jau apsisprendė ir dar du visuomenės numylėtiniai – premjeras Saulius Skvernelis ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Bent jau taip rodo suaktyvėjęs šių asmenų bendravimas su visuomene bei kelionės po regionus. Tiesa, politologai tokius vizitus vadina tik žvalgytuvėmis, bet viešųjų ryšių specialistai nukerta – tai tikroji prezidentinės kampanijos pradžia.

Politikų įtakos sūpuoklės niekaip nerimsta ir atskleidžia neįprastas tendencijas – visuomenė mano, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo įtaka pranoksta premjerą Saulių Skvernelį. Taip pat visuomenė į aukštumas kelia prezidentą Valdą Adamkų, o Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, atrodo, vis dažniau ima pamiršti. Visuomenės akyse įtakingiausia politikė, kaip ir pernai, tebėra prezidentė Dalia Grybauskaitė, rodo portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Sugriežtinta alkoholio pardavimo tvarka ir uždrausta reklama, idėjos apriboti rūkymo vietas, drausti vaikišką šampaną, vaistinių reklamą – per dvejus metus valdžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo idėjomis įžiebė ne vieną aršią diskusiją visuomenėje ir žiniasklaidoje. Nepaisant „draudikų“ etiketės, partija užsitikrino nemažos dalies rinkėjų palaikymą.

Kartu su birželio pabaiga Seimas iki rudens išeina atostogų. Tarp reikšmingiausių Seimo pavasario sesijos darbų – mokesčių bei pensijų reformos ir nemenkas verslo įtakos politikams tyrimas. Tačiau politologai vieningai tvirtina, kad pastarąjį pusmetį parlamentarai dirbo skubotai, chaotiškai ir neįsigilindami į visuomenei reikšmingų pokyčių mastą.

Daugumai Seimo narių pritarus mokesčių ir pensijų reformoms, valdantieji gali lengviau atsikvėpti – jaudintis dėl palaikymo balsuojant nebereikės. Vis tik ši dilema grįš Seimo rudens sesijoje priimant valstybės biudžetą. Tačiau panašu, kad šįkart valdantieji turi planą B – jų gretas papildyti ketina „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

Parlamentinį tyrimą dėl verslo poveikio politikai atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad valstybė galėtų atgauti jai padarytą preliminariai 1,5 mlrd. eurų žalą. „Man atrodo, mes pajėgūs sutelkti gabiausių valstybei dirbančių teisininkų, ekonomistų, finansininkų energetikų komandą, tikrai tokių žmonių yra, ir pabandyti bent jau atgauti tą žalą arba nepagrįsto praturtėjimo sumas ir išrašyti sąskaitas.

Po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams išvadųm sunerimo ne tik patys verslininkai bet ir jų atstovai įvairiose asociacijose. Baiminamasi, kokias pasekmės gali turėti šie kaltinimai. D. Arlauskas: NSGK kaltinimai pakankamai grėsmingi, esame sutrikę Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad NSGK išvados meta šešėlį ant viso šalies verslo, o pats tyrimas turėjo būti išsamesnis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai derėtų kaltinti ne visus verslininkus. Tuo labiau dėmesį reikėtų atkreipti ir į pačius politikus.

Buvę Lietuvos ministrai pirmininkai sako negaudavę išsamios žvalgybos informacijos apie verslo poveikį politiniams procesams ir tvirtina, kad ši būtų turėjusi įtakos jų sprendimams. Žiniasklaidai pirmadienį paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) aprašytą koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams ir valstybės pareigūnams, ekspremjerai teigia, kad žvalgyba sprendimų priėmėjus aktualiu laiku turėtų informuoti apie visas grėsmes nacionaliniam saugumui.

Valdžia dirbantiesiems kitais metais žada pusšimčiu eurų didesnes algas. To esą bus pasiekta perdėliojus mokesčius. Tačiau kitose šalyse atlyginimai didesni ne 50, o keliais šimtais eurų. Ar net keliais kartais. Ar ateis ta diena, kai lietuvių algos šoktels į naujas aukštumas ir prisivysime geriau gyvenančias šalis? Dalis ekspertų tokių prošvaisčių nemato, visgi valdžia ateitį piešia šviesiomis spalvomis.

Bemaž prieš mėnesį į aktyvią muzikinę veiklą grįžęs atlikėjas Soliaris toliau nelėtina tempo. Šiomis dienomis atlikėjas savo gerbėjams pristato naują dainą „Lazeriai“, kurios tema ir siužetas sutapo su šių dienų politinėmis aktualijomis. Naujoje dainoje „Lazeriai“ atlikėjas ir toliau „grynina“ savo naują sceninį stilių. Soliario teigimu ši daina turėtų patikti visiems vakarėlių liūtams, nes joje skamba kokybiška elektroninį muzika ir itin mažai teksto.

Liaudies išmintis byloja: kur du pešasi - trečias laimi. Rodos, šį kartą, kol vyksta politinės dvikovos, pralaimime mes visi – tiek žmonės, tiek Lietuvos ekonomika. Prieš savaitę vyriausybė paskelbė reformų planus švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Pasiūlymai, kaip sakė patys vyriausybės atstovai, dar nėra sprendimai. Tai Vyriausybės matymas, kaip derėtų spręsti svarbiausias įsisenėjusias problemas.

Savaitės pradžioje Kaune pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kai dėl politikos susipykę užsieniečiai susimušė miesto centre. Esto ir ukrainiečio konfliktas kilo dėl Ukrainos santykių su Rusija. Vyrams susitaikius, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pranešė prokuratūra.

Seimas šią savaitę ėmėsi iniciatyvos kurti dar vieną draudžiamų narkotinių medžiagų sąrašą. Šiuo metu Lietuvoje yra trys tokių medžiagų sąrašai, apimantys narkotines ir psichotropines medžiagas, draudžiamas arba leidžiamas jas vartoti tik medicinos tikslams. Tačiau aštuoni Seimo nariai pasiūlė papildyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo pagrindus dar vienu kriterijumi.

Pekino kvietimas „ištraukė“ Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną iš atsiribojimo režimo – jis pirmą kartą nuo tada, kai perėmė valdžią, išvyko į vizitą užsienio valstybėje. Šią savaitę jo užsienio reikalų ministras lankosi Maskvoje ir susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Nuo visiško atsiribojimo mesdamasi prie beatodairiško bendravimo Šiaurės Korėja siunčia savo diplomatus kur tik gali.

Vieno iš aukščiausių Lietuvos vadovų, Premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymai, sukelia nemenką šurmulį ne tik tarp politikų, Seimo opozicijos, bet ir ekspertų. Šie nepateisina premjero palankių pasisakymų Rusijos tema. Imta svarstyti, ar politikas taip ruošiasi artėjantiems pezidento rinkimams, ar tiesiog stokoja politinės išminties.  Dar metų pradžioje S. Skvernelis užsiminė apie būtinybę užmegzti kontaktus su Rusija: atnaujinti tarpvyriausybinius santykius.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis pristatė savo kaip kandidato į Prezidentus rinkiminę programą, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas vidaus, bet ne užsienio politikai. Savo programoje V. Mazuronis negailėjo kritikos užsienio investicijoms bei globalizacijai, skatindamas kurti lietuviškus bankus ir avialinijas.

 Žiūrimiausi per visą dešimtmetį – tokie rekordus mušantys „Auksiniai svogūnai 2018“ linksmino Lietuvą per Velykas, tradiciškai balandžio 1-ąją. Dvidešimtąjį jubiliejų šventusi humoro ceremonija prie ekranų sudomino beveik milijoną – 970 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad galimus kandidatus į teisingumo ministro pareigas atgraso ir nenoras veltis į politiką, ir per mažas atlyginimas. Pasak jo, pretendentas vadovauti ministerijai turėtų būti iš teisininkų bendruomenės, tačiau jis turėtų turėti galimybių uždirbti daugiau. Premjeras taip pat tvirtino, kad dalis žmonių į šias pareigas nenori eiti dėl politinių intrigų ar viešumo.

Japonijos žiniasklaidai pranešus apie specialaus Šiaurės Korėjos traukinio atvykimą į Pekiną, kur jį sustiprinto saugumo sąlygomis pasitiko garbės sargyba, antradienį suintensyvėjo spėlionės, kad Kinijos sostinėje su netikėtu vizitu lankosi Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas). Jei šie pranešimai teisingi, tai yra pirma Kim Jong Uno užsienio kelionė nuo pat atėjimo į valdžią 2011 metais ir intriguojantis posūkis sparčiai besiplėtojančiame diplomatiniame darbe, sudariusiame sąlyga...

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pasirodymas ir netiesioginis apsižodžiavimas mitinge prie Seimo abejingų nepaliko – apie judviejų santykius ūžia ir žiniasklaida, ir socialiniai tinklai. Nors V. Pranckietis po savo žodžių trauktis neketina, politologai ir viešųjų ryšių ekspertai sako nenustebsiantys, jei Seimo pirmininko poste išvysime kitą veidą.

 Mūsų šalis pasaulyje pirmauja ne tik savižudybėmis ar nemenku alkoholio suvartojimu, bet ir pagal apkaltas politikams. Konstitucinio Teismo pirmininkas įsitikinęs, kad taip yra dėl to, jog dažnas tautos išrinktasis į postus žygiuoja be politinės kultūros žinių. Tad taip ir nutinka, kad dėl tos pačios nuodėmės politikas Vakaruose iš posto traukiasi pats, o Lietuvoje tautos išrinktasis laukia, kol jį iškrapštys išlaukus visą apkaltos procedūrą.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen sekmadienį buvo trečiai kadencijai perrinkta Nacionalinio fronto vadove ir ketina įgyvendinti prieštaringai vertinamą savo sumanymą pakeisti partijos pavadinimą. Per partijos suvažiavimą Prancūzijos šiaurės rytuose esančiame Lilio mieste 49 metų politikė, kaip numatoma, turėtų pristatyti naują partijos tapatybę ir palikti praeityje Nacionalinio fronto pavadinimą, kuris nuo 1972 metų yra siejamas su jos tėvu Jeanu-Marie.

Vyriausybė Lietuvai numato nemažai pokyčių – premjeras Saulius Skvernelis savo kalboje Lietuvos ekonomikos konferencijoje akcentavo struktūrinių reformų būtinybę ir išryškino, ką ketina keisti šalyje. Tačiau kaip šias reformas vertina Lietuvos verslininkai ir kokių pokyčių laukti verslui? Kaip teigė S. Skvernelis, Vyriausybė numatė šešias kryptis struktūrinėms reformoms, kurios palies mokesčių sistemą, inovacijas, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas sritis.