politika

Koronaviruso krizė supurtė ir politikų reitingus, o juose – įdomios tendencijos. Sveikatos ministras Aurelijus Veryga sumušė Sveikatos ministrų populiarumo rekordą, kovoje su koronavirusu smarkiai nešmėžuojanti Ingrida Šimonytė dar stabiliau įsitvirtina matomų lyderių viršūnėje, o konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis lyderio pozicijas akivaizdžiai užleidžia.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu. Šalies vadovas ir premjeras susitiko tiesiogiai Prezidentūroje ir aptarė karantino pratęsimo, miestų ir miestelių uždarymo švenčių metu ir ekonomikos stiprinimo bei karantino sąlygų švelninimo klausimus.  Prezidentas po susitikimo su premjeru džiaugėsi, kad padėtis pamažu stabilizuojasi.  „Taip, šiandien ne viskas yra gerai. Ypatingai logistikoje“, – teigė prezidentas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas spaudos konferencijoje aptarė uostamiestyje susidariusią situaciją ir naujos „karščio klinikos“ atidarymą. Taip pat, koks likimas laukia Klaipėdos universitetinės ligoninės  (KUL) ir jos vadovo.  Meras sakė, kad keltai į Klaipėdą yra pilni, savaitgali specialistai ir medikai dirbo tokiomis pat apkrovomis, kaip ir prieš tai. Paskutinieji keleiviai buvo paskirstyti tik vėlai naktį.

Klaipėdiškiai nesutaria dėl  „karščio klinikos“ atidarymo Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Svarstyta, kad būtent šios ligoninės tuberkulioziniame skyriuje turėtų telktis tie, kuriems galimai įtariamas koronavirusas. Visgi ligoninė priešinasi tokiam norui, esą tai būtų mirties nuosprendis jos pacientams.  Penktadienį uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pasakė, kad su prezidento įsikišimu klausimas išjudėjo iš mirties taško.

Rietenos Seime pasiekė aukščiausią lygį, kai susipykę valdantieji ir opozicija antradienį nesugebėjo padidinti medikams atlyginimų. Kasdien su koronavirusu kovojantiems medikas trūksta ne tik elementarių apsaugos priemonių, bet ir parlamente sėdinčių politikų supratimo, kad ne jie, bet būtent medikai šiuo metu yra svarbiausi. Nesugebėję susitarti politikai ėmė kaltinti vieni kitus, bet visuomenė, pasak politologų, puikiai mato, jog šios pjautynės tėra asmeninių ambicijų tenkinimas.

Trečiadienį vyko Klaipėdos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Jame buvo aptarta uostamiestyje susidariusi situacija. Pirmiausia, pasak mero Vytauto Grubliausko, aptarta tai, kad bus visiškai uždraustas keleivių judėjimas keltais, nors keltas Klaipėda-Kylis kursuos ir toliau.

Koronavisuso pandemijai siaučiant pasaulyje, istorikai ir medikai prisimena „ispaniškąjį gripą“, kiek daugiau nei prieš šimtą metų išguldžiusį dešimtis milijonų karo nualintų žmonių. Virusas, pavadintas niekuo dėtos Ispanijos vardu, skirtingai nei kitos ligos, rinkosi jaunus, gyvybės pilnus žmonės. Ispaniškasis gripas neaplenkė ir Lietuvos, tuo metu kentusios Vokietijos okupacijos jungą, kovojusios dėl nepriklausomybės ir skaičiavusios karo ir bado aukas.

Karantinas tikrą siaubą varo ne tik paslaugų sektoriuje dirbantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie iš arti susiduria su skurde gyvenančiais Lietuvos piliečiais. Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ir net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Nerimauja skurde gyvenantys vaikai, seneliai, neįgalūs žmonės ir tie, kuriems kasdieninė sriubos lėkštė labdaros valgykloje buvo ne tik vienintelis dienos maistas, bet ir vienintelė pramoga.

Seimo opozicija surengė spaudos konferenciją kurioje išsakė savo požiūrį į Lietuvoje susiklosčiusią situaciją ir tai, ką jų manymų, šiuo metu reikėtų daryti kitaip. Jie reikalauja keisti ekstremalių situacijų centro vadovą, ministrą Aurelijų Verygą. Pasak politikų, jis nesusitvarko ir prarado pasitikėjimą.

Karantinas ir visuotinė baimė dėl koronaviruso kelią grėsmę žmonėms, nesergantiems koronavirusu, bet turintiems aukštą temperatūrą ar kitų negalavimų. Šių žmonių nepriima poliklinikos, juos ignoruoja skubiosios pagalbos skyriai, o paguldžius ir ištyrus, kad aukštą temperatūrą lemia ne koronavirusas, juos tiesiog išmeta iš ligoninės.  Į portalą tv3.lt kreipėsi klaipėdietė Gabija, kuri jau keturios dienos nesėkmingai ieško pagalbos itin karščiuojančiai savo dukrai.

Premjeras Saulius Skvernelis po ketvirtadienį vykusio susitikimo su didžiųjų prekybos tinklų atstovais tikino, kad ultimatumo griebtis nesinorėtų, todėl jis tikisi, kad verslininkai maisto produktų kainų nedidins. Premjeras rašė gavęs pažadą, kad kainos – nedidės, bet pripažino, kad rizika visgi lieka.  S. Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad susitiko su verslo atstovais tam, kad gautų tam tikrus patvirtinimus, atsakymus.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo jautriu įrašu apie tai, kaip svarbu susitelkti ir nebijoti. Jis taip pat papasakojo savo įspūdžius iš ekstremaliosios komisijos posėdžio bei pasvarstė, kad jei nesiblaškysime, būtent dabar turime progą sukurti valstybę.  „Lietuva ginasi. Taip, mes šokome į dilgeles pusnuogiai, blogai pasirengę. Niekas to nepaneigs. Mes galvojome apie laimingą ir ilgą gyvenimą vieningoje Europoje, kuri apgins ir apsaugos.

Sovietinė nostalgija, regis, kankina ne tik mokytojas ir dėstytojas, bet ir politikus. Buvęs socialdemokratų partijos narys, buvęs valstiečių-žaliųjų sąjungos atstovas Marijampolės savivaldybės taryboje, o dabar vienas iš Krikščionių sąjungos kūrėjų, medikas Gediminas Akelaitis „Facebook“ nedviprasmiškai ilgisi geresnių laikų, kai „valkatos gaudavo parų, buvo aštuonmetės mokyklos, vyko šokiai“, o štai dabar – užkaltos sodybos, paleisti šunys. Tiesa, politikas sako, kad buvo ne taip suprastas.

Antradienį rytą į uždarą posėdį Seime susirinko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, kuriems Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai tikėtina pateikė informaciją apie savo veiklą, jos metodus, dalinai atskleidė žvalgybos „virtuvę“. To prireikė, kai prieš savaitę buvo paviešinta informacija apie žvalgybos pareigūno Vytautui Bakui suteiktą informaciją.

Artėjantys Seimo rinkimai dalį politikų, o ypač mažesnes politines jėgas, skatina burtis į koalicijas ir vienytis dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško sąjungininkų bendriems tikslams, kiti bet kokia kaina nori įsitaisyti valdžioje. Vis dėlto politologai atkreipia dėmesį, kad kartais bandymas rinkimuose suburti koaliciją politikams gali atsisukti kitu galu ir uždaryti duris į Seimą.

Kasdien oro ir jūrų uostuose tikrinami žmonės, pilasi rekomendacijos, ką daryti ir kur kreiptis, jei buvote Šiaurės Italijoje, į darbovietes neįsileidžiami iš slidinėjimo kurortų grįžę atostogautojai, bet pamirštama apie vilkikų vairuotojus, kurie kasdien zuja po visą Europą ir Šiaurės Italiją, tarsi jokio viruso nė nebūtų.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinko su premjeru Sauliumi Skverneliu aptarti situacijos dėl koronaviruso, ekonomikos ministro skyrimo arba trijų ministerijų jungimo ir prezidento iniciatyvų Seimo pavasario sesijai. Pagrindinis klausimas, pasak prezidento patarėjo, buvo ekstremali situacija, susijusi su koronavirusu ir galimas ministerijų jungimas.

Pasaulyje kylant naujų ekonominių ir politinių neapibrėžtumų, Lietuva yra pasiruošusi galimiems iššūkiams jos ekonomikai, sako finansų ministras.  „Kuomet yra tiek daug neapibrėžtumų – tiek dėl pasaulinės prekybos, ar tas protekcionizmas gilės, ar ne, tiek dėl koronos viruso, kaip jis paveiks ekonomiką, tiek, ar įsižiebs konfliktai su Jungtine Karalyste, besiderant dėl ateities, – tų nežinomųjų yra tikrai daug ir dėlto to turime būti pasiruošę viskam.

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su parlamentinių partijų lyderiais, šiandien jis susitinka su opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. Konservatorių lyderis pavasario Seimo sesijos metu perims opozicijos lyderio lazdelę.  Po susitikimo prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sakė, kad prezidentas džiaugiasi, jog konservatoriai tiki gerovės valstybės idėja.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis naujausiame savo „Facebook“ įraše nagrinėja gamtinių dujų laivo-saugyklos „Independence“ (SGD terminalo) nuomos sąlygas ir tai, kam ir kur nukeliauja saugyklos nuomai skirti pinigai.  „Šiame epizode Suskystintų gamtinių dujų laivo-saugyklos „Independence“ (SGD terminalo) nuoma. Tiksliau, ką apie nuomą rodo dokumentai.

Aukčiausius šalies vadovus užvaldė ambicijų karas. Taip padėtį po to, kai prezidentas Nausėda ministru nepaskyrė premjero siūlyto Luko Savicko, vertina politikos ekspertai. Pasak jų, prezidento argumentai netvirtinti Savicko paprasčiausiai per skysti, kad būtų įtikinantys. Kita vertus, į tokią emocijomis, bet ne šaltu protu grįstą kovinę padėtį Nausėdą pastatė pats Skvernelis. Politologai prognozuoja, kad, artėjant Seimo rinkimams, atmosfera tik dar labiau kais, o tai – ne į naudą niekam.

Varžybos dėl galimybės pakeisti Angelą Merkel Vokietijos kanclerės poste pirmadienį tapo dar sunkiau prognozuojamos, jos pasirinkta įpėdine laikytai Annegret Kramp-Karrenbauer nusprendus nevesti savo Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) į visuotinius rinkimus ateinančiais metais.   Toliau apibūdiname keturis galimus A. Merkel konservatorių bloko CDU/CSU kandidatus į Vokietijos kanclerius.

Premjeras Saulius Skvernelis nėra itin kalbus, kai reikia paaiškinti jo žmonos naujojo darbo „Orlen Baltics Retail“ aplinkybes. Jis tikina, jo sutuoktinė nėra viešas asmuo, todėl apie jos darbą svarstyti neverta. Premjeras taip pat aiškino, kad dar nenori kalbėti apie savo politinę ateitį ir prasitarė, kad santykiai su prezidentūra – atšalę.   „Mano žmona nėra viešas žmogus“, – delfi.

Valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis penktadienį pranešė, kad traukiasi iš frakcijos Seime seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. Politikas teigė, kad toks sprendimas jam leis skirti daugiau laiko susitikinėti su rinkėjais, važinėti po savivaldybes. Savaitgalį jis paaiškino, kad lauks tautos verdikto per kitus rinkimus.

Premjeras Saulius Skvernelis atsidūrė kryžkelėje – penktadienį pasitraukdamas iš savo pareigų frakcijoje ir Seimo kultūros komitete politinį fakelą jam pasiūlė Ramūnas Karbauskis. Pasak valstiečių lyderio, būtent S. Skvernelis turėtų vesti valstiečius į kitus rinkimus. Bet premjeras nėra toks tikras, ar nori ir gali būti valstiečių lyderiu, apskritai, ar nori likti politikoje.  Tai, kad jis nežino, kokia bus jo politinė ateitis, S. Skvernelis yra jau ne kartą sakęs.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pasiaiškino, kodėl jis nutarė trauktis iš Seime esančios valstiečių frakcijos vadovo pareigų ir apleisti Kultūros komiteto pirmininko kėdę. Šio sprendimo tikslas, pasak politiko, susitelkti į bendravimą su žmonėmis.  Jis po penktadienį vykusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos (LVŽS) posėdžio pareikšdamas, kad pasitraukia į šalį, nustebino daugelį žmonių. Šiandien paaiškino, kodėl.

Jungtinė Karalystė penktadienį užbaigė beveik pusę šimtmečio trukusią narystę Europos Sąjungoje, bet šis istorinis žingsnis, atliktas po ne vienus metus trukusių įtemptų ginčų, tėra naujo neaiškaus šalies savarankiškos kelio pasaulyje pradžia.

Jungtinės Karalystės laikraščiai penktadienį vėlai vakare įvykusį šalies išstojimą iš Europos Sąjungos komentavo ir su nevaržomu džiaugsmu, ir graudžiu nerimu – jausmais, praeitą naktį taip pat reikštais Britanijos gatvėse ir baruose. „Kelkitės... – tai šlovinga naujoji Britanija“, – paskelbė dešiniosios pakraipos bulvarinis dienraštis „Daily Express“, pasibaigus 47 metus trukusiai JK narystei Bendrijoje galiausiai pasibaigus, nors šis žingsnis buvo triskart atidėtas.

Bendražygių iš „Tvarkos ir teisingumo“ išduotas Remigijus Žemaitaitis rado naujų sąjungininkų. Sėkmės artėjančiuose Seimo rinkimuose jis sieks kartu su Artūru Zuoku ir Artūru Paulausku. Savo politinį darinį jie pavadino „Laisvė ir teisingumas“ ir naudos perdarytą klasikinės knygos apie tris muškietininkus šūkį.  Trečiadienį per spaudos konferenciją Seime politikai pristatė būsimos partijos pavadinimą ir šūkį. Nutarta, kad ji vadinsis „Laisvė ir teisingumas“, o sutrumpintai – LT.

Darbo partija kaip feniksas kyla iš pelenų. Bent tokią nuomonę galima susidaryti peržvelgus visuomenės nuomonės apklausas, kur ši partija patenka į ketvertuką tų, už kurias žmonės pasiryžę balsuoti. Tiesa, taip buvo ne visada. Prieš beveik ketverius metus Darbo partija rinkimuose neperkopė 5 proc. barjero ir rymodama prie suskilusios geldos liko laukti geresnių laikų.

Kylant panikai dėl koronaviruso grėsmės Kinijoje, visas pasaulis imasi papildomų atsargos priemonių. Lietuvoje taip pat sunerimta, keliauninkai, ką tik grįžę iš Kinijos yra tikrinami, jiems teikiama informacija. Visgi pati pavojingiausia situacija yra Kinijoje, kur gyvena ne tik milijonai kinų, bet ir daugybė užsieniečių, tarp jų – lietuvių.  Architektas Mindaugas Skrupskelis jau kurį laiką gyvena ir dirba viename didžiausių Kinijos miestų – Šanchajuje.

Premjeras Saulius Skvernelis Gitanui Nausėdai galiausiai į rankas įdavė popierių su siūlymu, kas turėtų tapti naujuoju ekonomikos ir inovacijų ministru. Poste S. Skvernelis norėtų matyti savo patarėją Luką Savicką. Tačiau svarbiausi šalies vadovai randa dėl ko susipykti net ir lygioje vietoje. Nors premjeras jau pora savaičių viešai aiškina, kad L. Savicko kandidatūra su Nausėda seniai suderinta, dėl Narkevičiaus nepatenkinta Prezidentūra net ir šiandien tai neigia.

Ministras pirmininkas spaudos konferencijoje komentuodamas Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos sprendimą susisiekimo ministrui, kuris, pasak VTEK, pažeidė įstatymą, sakė, kad jam reikia laiko apgalvoti, sprendimo dar nematė. Visgi jis aiškino, kad teks keisti teisinį reglamentavimą, nes kiekvienas kotletas ir kava jau tapo dovana. Tai, pasak premjero, tapo rimtu klausimu.  „Sprendimo dar nemačiau, kai gausiu, įvertinsiu konkrečiai“, – sakė premjeras.

Premjeras ir prezidento patarėjas susikibo dėl „lenkų klausimo“. Premjeras apkaltino šalies vadovą netiesiogiai diskriminuojant lenkus, kai yra kritikuojamas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir jo pavaldiniai, o prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius atkirto, kad taip premjeras sprendžia savo politines problemas. Politikos apžvalgininkai vieningi, šis apsižodžiavimas neturi nieko bendro su tautine diskriminacija, bet daug bendro su Prezidentūros ir Vyriausybės priešprieša.

Prieštaringai vertinamas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nutarė pristatyti savo darbus ir ateities planus. J. Narkevičiaus kaip ministro likimas ilgą laiką kabėjo ant plauko. Prezidentas buvo juo itin nepatenkintas, o valdančioji koalicijos taryba tik praeitą savaitę tvirtai pasakė, kad jie palaiko ministrą ir šis gali tęsti darbus.

Iranas nedingsta iš pirmųjų laikraščių puslapių: nužudytas generolas, atakuotos JAV ir NATO bazės Irake, o vėliau – numuštas civilinis lėktuvas. Įvykių tikrai netrūkta, o šalies žmonės plūsta į gatves pareikšti pagarbą ir patriotizmą ir pasipiktinti dėl numušto lėktuvo. Iranas, pasak Vilnius universiteto dėstytojos, Irano tyrinėtojos Ievos Koreivaitės, nevienalytė šalis, kurioje pilna visokių nuomonių, elgesio ir politinių srovių.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimas ant plauko kabėjo jau kelias savaites. Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą ir ne du pareiškė, kad šiuo ministru nepasitiki ir stebėjosi, kodėl jis vis dar užima ministro kabinetą. Premjeras Saulius Skvernelis, tiesa, ne itin entuziastingai, ministrą visą laiką gynė, o štai valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis niekada neabejojo kelių tiesimais ir nemokamomis vaišėmis išgarsėjusio ministro kompetencija.

Artūras Skardžius palieka Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, tačiau lieka šios partijos frakcijoje Seime. BNS jis teigė partiją palikęs „jau senokai“, nes nebuvo jos steigėju ir nuo pat pradžių aktyviai nedalyvavo partinėje veikloje. Apie A. Skardžiaus pasitraukimą iš socialdarbiečių partijos pirmasis pranešė naujienų portalas delfi.lt „Aš partinėje veikloje nedalyvavau, renginiuose ir taip toliau. O frakcijoje yra nepartinis ponas Antanas Vinkus, Algirdas Butkevičius išėjo iš frakcijos.

Buvęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis kurs ne naują partiją, o prisidės prie jau veikiančios Kartų solidarumo sąjungos, buvusios Pensininkų partijos. Be to, išsiskyrė A. Juozaičio ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūno Vytauto Kamblevičiaus keliai, trečiadienį pranešė A. Juozaičio komandos atstovas Saulius Lapėnas. „Tam tikra prasme išsiskyrė požiūriai.

Kalėdos daugeliui asocijuojasi su Kristaus gimimu ir jaukia švente, bet rumunams jos primena kur kas kraupesnę dieną. Prieš trisdešimt metų Kalėdų dieną vos po kelių valandų teismo buvo sušaudyta pirmoji Rumunijos pora – diktatorius Nicoalae Čeučesku ir valdingoji jo žmona Elena.

Lietuvos saugumas ir gebėjimas apginti šalį – svarbiausias valstybės interesas jau bent penketą metų, tiek, kiek laiko praėjo nuo Krymo okupacijos ir konflikto Donbase, kurie pabudino mus iš letargo miego. Mes, pasak ekspertų, išties stengiamės daryti viską, kad būtume pasiruošę atremti net ir pačius nemaloniausius siurprizus, nors gynybos finansavimą šiais metais Seimas ir sumažino. Visgi svarbiausia, pasak gynybos ekspertų, yra ne finansavimas, o noras ir pasiryžimas gintis.

JAV ir Rusija niekada negalėjo pasigirti artima bičiulyste ir viltys, kad Donaldo Trumpo prezidentavimo metu bus kitaip, sudužo dar nė nespėjusius subręsti. Nors Trumpo išrinkimą Dūmoje šventė su šokiais, bet kojų trypimas nurimo, kai rusai pamatė, kad šis JAV prezidentas nors ir kitoks, bet žaidžia pagal tas pačias taisykles, kaip ir jo pirmtakai.  Rusai tikėjosi, kad ideologija bus atidėta į šalį, o sveikas protas ir ekonominis išskaičiavimas ims viršų.

Kiekvieni Seimo rinkimai į visuomenės akiratį atneša naujų netradicinių politinių partijų. Ir nors dalis tokių politinių judėjimų dažnam kelia juoką ir gali atrodyti nerimti, kartais šios partijos pavergia rinkėjų širdis ir švenčia pergalę rinkimuose.

Kalėdos su eglute, dovanomis ir su aplink stalą susėdusia šeima yra, regis, nemari tradicija. Visgi Sovietų Sąjunga buvo į ją pasikėsinusi ir net uždraudusi šventinę eglutę, kaip buržujų atributą. Viskas, kas buvo siejama su religija, šeima ir kalėdine ramybe, pasak bolševikų, turėjo išnykti, bet taip niekada ir neišnyko. Tiesa, Naujieji metai, kurie tapo beveik politine švente, praretino Kalėdų ir Kūčių aistruolius, visgi tradicijos neišnaikino.

Sauliui Skverneliui šie metai nebuvo lengvi. Kiti, tikėtina, taip pat bus sunkūs. Artėjantys rinkimai, nežinia dėl politinės ateities ir pašlijusi sveikata premjerui nežada šviesių horizontų. Ministru pirmininku, pasak politikos mokslo specialistų, jis jau nebus, tiesa gali būti Seimo nariu, šią poziciją jis gautų lengvai. Visgi toks ambicingas politikas, kaip S. Skvernelis, gali norėti daugiau.

Mindaugas Jonušas, dar žinomas Minedo pseudonimu, paskelbė norintis sukti į politiką. Pirmiausia šią žinią jis pranešė asmeninėje savo feisbuko paskyroje, po to šią žinią patvirtino ir naujienų portalui tv3.lt. „Šiuo metu su tam tikrais politiniais judėjimais yra kalbamasi, aš tikiuosi, kad viskas susidėlios ir bus galima eiti į politiką.  Bendraujame su „Pirmyn Lietuva“, jie pripažįsta, kad laikas yra jaunimui.

Sovietinės moterys niekuo nenusileido vyrams – jos studijavo, sunkiai ir daug dirbo, stojo į partiją, o vėliau – į eiles parduotuvėse. Tekėti už pasirinkto vyro, o vėliau su juo išsiskirti, dėvėti taip trokštamas kelnes ar siausti vakarėliuose jos taip pat galėjo. Ilgoje Sovietų Sąjungos istorijoje net būta momentų, kai moterys įgavo visišką seksualinę laisvę, o visoje plačioje šalyje įteisinus abortus, Sovietų Sąjungos gyventojos perėmė  ir visišką savo kūnų kontrolę.

Susisiekimo ministras, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius po kelis mėnesius ženkliai augusių neigiamų reitingų įsitvirtino kaip nepopuliariausias politikas, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Ministras turi mažiausiai – 5,4 proc. teigiamų vertinimų, tuo tarpu neigiamai jį vertinančių gruodį buvo 57,4 proc., lapkritį – buvo 34 proc., kai spalį – 16,6 proc.

Premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas smuko aštuoniais procentiniais punktais, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Gruodį atliktoje apklausoje Vyriausybės vadovą palankiai vertino 42,9 proc. respondentų. Mėnesiu anksčiau šis rodiklis buvo 50,7 proc. „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad populiarumo kritimą galėjo lemti kelio prie premjero namų Vilniaus rajone asfaltavimo istorija.