pinigų išgryninimas

Lietuvos bankas siūlo keisti bazinį bankinių paslaugų krepšelį – jo kainą sumažinti iki vieno euro ir pridėti 5 papildomus internetinius pavedimus. Tačiau išgryninamų pinigų sumą rekomenduoja mažinti. Tai patinka ne visiems. Be to, bankas siūlo pašalpas gaunantiems bazines paslaugas teikti nemokamai. Tai išgirdę komerciniai bankai pareiškė nesuprantantys, kam reikia keisti dabartinę krepšelio tvarką, o už nemokamas paslaugas reikalaus valstybės kompensacijų.

Paprastai daugelis gyventojų savo santaupas laiko banko sąskaitoje. Tačiau kartais įsigyjant brangesnį daiktą ar atsiskaitant už kai kurias paslaugas jų pardavėjai gali paprašyti grynųjų. O juos mėginant išsiimti bankas gali paprašyti pasiaiškinimo. Apie tokią naujovę savo klientams pranešė „Swedbank“. Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad šiuo pokyčiu siekiama mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kai tam gali būti panaudojami grynieji pinigai.

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna. Kartu su mokėjimo kortele bankų klientai turi arba pasirinkti paslaugų planą su mėnesiniu mokesčiu, arba dar didesnius mokesčius mokėti už pinigų išgryninimą bankomatuose.

Pareigūnai perspėja, jog pastaruoju metu telefoniniai sukčiai suranda vis išradingesnių būdų nei gąsdinti žmones neva jų artimiesiems nutikusioms nelaimėmis. Tobulinamos ir sukčių schemos – šie, apgaulės būdu gavę žmonių elektroninės bankininkystės duomenis, bankų kortelių kodus ar pačias korteles sugeba išsisukti, keisdami savo išvaizdą, įtraukdami į savo veiklą ir nieko dėtus žmones.

UAB „Perlo paslaugos“ plečia teikiamų paslaugų spektrą ir pristato naujieną – pinigų išgryninimą bei banko sąskaitos papildymą grynaisiais per 1800 loterijos „Perlas“ terminalų. Ši paslauga ypač aktuali atokesnių Lietuvos vietovių gyventojams, kur nėra gerai išplėtoto bankomatų tinklo. Ji vienodai prieinama visų bankų klientams – kitaip negu bankomatai, priklausantys skirtingiems bankams.

Estijoje nuo gruodžio pirmos dienos „Swedbank“ klientams įsigalios nauji tam tikrų bankinių paslaugų tarifai. Brangs pinigų išgryninimas iš bankomatų (nuo 0,4 proc. iki 0,5 proc. nuo išgryninamos sumos). Taip pat bus keliami eurais atliekamų operacijų įkainiai. Iki šiol 0,96 euro kainavusios eurų pervedimo operacijos tarp vietos ir užsienio bankų branginamos iki 1,25-1,50 euro. Norintiems gauti banko sąskaitos išrašą, ši paslauga „Swedbank“ padaliniuose kainuos nebe 1,60 euro, o 2 eurus.

Kalbėjimasis su vaiku apie pinigus – jo vaikystės „žalojimas“ ar būtinas pagrindas sėkmingai bei atsakingai jo finansinei elgsenai ateityje? Kada reikėtų pradėti ugdyti vaiko finansinį raštingumą, ir kada verta savo atžalai patikėti banko kortelę, pataria Gerimanta Stankutė, „Danske“ banko Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės vadovė.

„Swedbank“ vadovas Antanas Danys dėl situacijos Latvijoje teigia, kad  Lietuvoje nerimauti nėra pagrindo. „Bankas turi pakankamai lėšų, sumų apriboti mes neketiname. Veikiame įprastu režimu,  98 proc. bankomatų Lietuvoje  veikia ir išduoda pinigus“,  – teigė A. Danys. „Lietuvoje gruodžio mėnesį visada žmonės šiek tiek suaktyvėja, bet šiuo metu tai nėra išėję už įprastų ribų. Klientai Lietuvoje  elgiasi racionaliai. Bendras nuėmimas yra normalus, – sakė jis.