petras baršauskas

Kauno technologijos universiteto rektoriaus pareigų siekia 11 pretendentų. Terminas pateikti dokumentus baigėsi pirmadienio vidurdienį. „Norą dalyvauti rektoriaus rinkimų konkurse pareiškė stiprūs kandidatai. Toks dalyvių skaičius reiškia kokybės ženklą. Tikime, kad iki naujųjų mokslo metų universitetas turės naują vadovą,“ – pranešime spaudai teigė KTU tarybos narys, Rektoriaus rinkimų komisijos pirmininkas ir „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius pagrįstai pripažino buvusio Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko habilitacinį darbą plagiatu, trečiadienį paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teisėjų kolegijos sprendimą paskelbusi teisėja Liudmila Zaborovska teigė, kad P. Baršausko skundas atmetamas.

Kauno technologijos universitetas (KTU) pirmadienį pradėjo ieškoti naujo rektoriaus. KTU paskelbtame tarptautiniame konkurse potencialių kandidatų paraiškų laukiama iki kitų metų kovo 30 dienos. Universitetas nurodo, jog rektoriaus konkurse dalyvausiantys kandidatai turi turėti vadovavimo didelei organizacijai, mokymo ir pokyčių valdymo patirties. Taip pat turi turėti patirties užsienio švietimo institucijose. Be to, kandidatai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas žada teismui skųsti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos sprendimą dėl etikos taisyklių nesilaikymo habilitaciniame darbe, o kaltinimus dėl plagiato vadina politiniu susidorojimu. „Šiuo metu kartu su teisininkais rengiu atsakymus. Ginsiuosi teisme“, – teigia P. Baršauskas KTU išplatintame pranešime.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, nesilaikydamas citavimo taisyklių, pažeidė akademinės etikos reikalavimus, konstatavo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba.

Plagijavimu rašant habilitacinį darbą apkaltintas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas atsistatydina iš pareigų. Apie tai KTU bendruomenei trečiadienį pranešė pats P. Baršauskas. „Įvertinęs ir gerai apgalvojęs įvairias aplinkybes, pažvelgęs į susidariusią situaciją iš šalies, šiandien paskelbiau, mano galva, patį teisingiausią sprendimą – traukiuosi iš užimamų pareigų“, – išplatintame pranešime teigia P. Baršauskas.

Net ir neįvykdžius aukštojo mokslo reformos ir universitetų sujungimo, jau nuo kitų metų stojantiems Lietuvoje gali tekti rinktis iš visai kitokio mokslo programų sąrašo. Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad nuo 2018 m. bus vertinamos ir akredituojamos studijų kryptys. Kiekvienoje kryptyje būna nuo kelių iki keliolikos studijų programų.

Švietimo reforma – neišvengiama. Apie tai kalba ir prezidentė, ir Seimo nariai, ir verslo atstovai. Tačiau kokia ji turėtų būti? Tiek verslininkai, tiek mokslo atstovai pripažįsta, jog itin svarbu sumažinti universitetų skaičių. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Kongreso metu diskutuota, kokia turėtų būti aukštojo mokslo reforma, jog Lietuva neprarastų talentų ir būti pripažinta tarptautinėje erdvėje.

Jau po kelerių metų brandos egzaminai nebebus pagrindinis moksleivių galvos skausmas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja keisti tvarką, kad pagrindinę reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas, turėtų nebe egzaminų rezultatai, o mokyklos pažymių vidurkis. Be to, bus atsižvelgiama į mokinio popamokinę veiklą. Švietimo sistemos dalyviai tokias naujoves vertina nevienareikšmiškai.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriui Maskvoje Vygaudui Ušackui pareiškus, kad Lietuvos universitetai neaktyvūs dalyvaujant bendrose studentų mainų, mokslo ir tyrimo programose su Rusijos universitetais, aukštųjų mokyklų atstovai teigia, kad didelė problema yra universitetų lygis.

Tik verslo, mokslo ir valdžios branda gali šalį paversti sumania valstybe – tokia, kokia ji numatyta Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“. Taip mano Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, priklausantis už šios strategijos įgyvendinimo priežiūrą atsakingai Valstybės pažangos tarybai, sakoma universiteto pranešime. – 2012 m. patvirtinta strategija „Lietuva 2030“ – ambicinga mūsų šalies ateities vizija.

Sveikatos informatika – taip vadinsis pirmoji šalies akademinėje istorijoje bendra dviejų Lietuvos universitetų pirmosios pakopos studijų programa, kurią pirmadienį, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį, pristatė KTU ir LSMU vadovai. Šioje bendroje Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų programoje bus specializuojamasi į informacinių technologijų (IT) taikymą sveikatos srityje.

Penktadienį, sausio 16 d. Kauno technologijos universitetas (KTU) ir AB „Lietuvos energija“ pasirašė ketinimų protokolą steigti bendrą tyrimų centrą. KTU „Santakos“ slėnyje įsteigtoje bendradarbiavimo platformoje partneriai vykdys bendrus tyrimus, vystys projektus, kurs energetikos sričiai reikalingus sprendimus bei inovacijas, kartu ieškos finansinių galimybių iškeltiems tikslams įgyvendinti.

 Lietuvos universitetų rektoriai mano, kad minimalus balas, be kurio nebūtų priimama į universitetus, galėtų atsirasti per 2016 metų stojamuosius. Tokį siūlymą suformulavo praėjusią savaitę posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), pirmadienį jis pristatytas premjerui. „Siūlome tik 2016 metus ne dėl to, kad mes labai konservatyvūs, bet dėl to, kad yra tam tikri teisiniai reikalavimai. Jeigu mes įvedame staiga neperspėję prieš dvejus metus, yra problema.

KTU rektorius prof. Petras Baršauskas rugsėjo 17 dieną dalyvavo interaktyvioje diskusijoje „Lietuva, quo vadis? Mūsų universitetai“. Ar Lietuvos universitetai geba išugdyti lyderius? Svarbiausia čia – tikėjimas, kad tai galime padaryti. Be šio tikėjimo tikrai nieko nebus. Kitas itin svarbus dalykas, kurį reikia sužinoti – kokia yra jauno žmogaus, žengiančio į universitetą, motyvacija.

Lietuvoje netylant diskusijoms apie augantį IT specialistų poreikį, švietimo rinkoje pastebimi pirmieji teigiami pokyčiai. Pasak ekspertų, šiemet sparčiai daugėja stojančiųjų į programavimo specialybę, studentai tapo labiau motyvuoti. 2014 m. į Kauno technologijos universiteto (KTU) programavimo specialybę buvo priimta 25 procentais daugiau studentų nei pernai, iš viso - 185. Palyginus su 2012-aisiais, pirmakursių skaičius išaugo pustrečio karto.

Lietuvoje netylant diskusijoms apie augantį IT specialistų poreikį, švietimo rinkoje pastebimi pirmieji teigiami pokyčiai. Pasak ekspertų, šiemet sparčiai daugėja stojančiųjų į programavimo specialybę, studentai tapo labiau motyvuoti. 2014 m. į Kauno technologijos universiteto (KTU) programavimo specialybę buvo priimta 25 procentais daugiau studentų nei pernai, iš viso - 185. Palyginus su 2012-aisiais, pirmakursių skaičius išaugo pustrečio karto.

Gruodžio 7 d., 16 val. pačiame Laisvės alėjos centre bus įžiebta Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentų ir Vilkijos laikinųjų globos namų vaikų sukurtais žaisliukais papuošta kalėdinė eglė. Originalius rankų darbo papuošimus padėjo gaminti ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kauno meras Andrius Kupčinskas su žmona. „Jau ketverius metus iš eilės tęsiama ši graži tradicija, kuri suvienija KTU bendruomenę, miestiečius bei dovanoja šventę vaikams. Šv.

Kauno technologijos universiteto studentai kviečiami stažuotis Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso tyrimų centre. Tai šiomis dienomis Silicio slėnyje besilankančiai Kauno technologijos universiteto delegacijai susitikime patvirtino šio centro direktorius Simonas P. Wordenas, sakoma KTU pranešime.

Šiandien Kauno technologijos universitetas (KTU), UAB „Omnitel“, UAB „App Camp“ ir „Samsung Electronics Baltics SIA“ pasirašė keturšalę sutartį, kurios pagrindu lapkričio 29 d. KTU Inovacijų ir verslo centre bus atidaryta naujausia Lietuvoje dvidešimties darbo vietų mobiliųjų aplikacijų laboratorija su naujausios kartos „Samsung“ planšetiniais ir nešiojamaisiais kompiuteriais, išmaniaisiais televizoriais ir kita vaizdo įranga.

Rugsėjo 1 d. 10 val. Kauno sporto halėje (Perkūno al. 5) vyksiančioje šventėje, kurioje tradiciškai bus pradėti naujieji Kauno technologijos universiteto mokslo metai, susirinks daugiau kaip 2000 naujai priimtų studentų. Šiemet Universitete studijuos ir per 60 užsienio studentų. Šventiniame renginyje dalyvaus Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Kauno meras Andrius Kupčinskas, arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą Lietuvoje būtina įsiklausyti į visas nuomones, aktyviai plėtoti diskusiją ir bendradarbiavimą tarp valdžios ir akademinių sluoksnių, studentų. Vis dėlto pastaruoju metu viso to trūksta, nuspręsta penktadienį (gegužės 4 d.) TAIP organizuotame seminare-diskusijoje ,, Aukštojo mokslo reforma: autonomija ir teisingumas“. Vilniuje į vykusioje diskusijoje buvo išklausytos įvairios nuomonės.

Susisiekimo ministerija ir Kauno technologijos universitetas (KTU) ketina bendradarbiauti įgyvendinant prioritetines Europos Sąjungos transporto politikos kryptis bei rengiant aukštos kvalifikacijos transporto specialistus. Tai numatoma bendradarbiavimo sutartyje, kurią šiandien pasirašo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir KTU rektorius Petras Baršauskas.

Kas pasikeitė Lietuvoje po aukštojo mokslo reformos ir kokia strategija vadovaujamės šiandien? Kokia Lietuvos aukštojo mokslo ateitis ir kokius iššūkius teks įveikti? Šie ir kiti klausimai buvo aptariami kovo 6 dieną Lietuvos studentų sąjungos surengtoje konferencijoje „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“. Reforma išjudino pokyčius iš mirties taško Renginyje dalyvavo švietimo ir mokslo ministerijos bei LR Seimo atstovai, šalies aukštųjų mokyklų bei studentų atstovybių vadovai.

Europos komisija paskelbė žinią, sukėlusią nerimo bangą verslo, mokslo ir kitų sričių atstovams, rašo „Kauno diena“. Lietuvai laikinai nutraukiamas 562 mln. litų mokėjimas iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Nurodoma, kad 26 mln. litų iš 2010 m. deklaruotų 3 mlrd. litų galėjo būti susiję su netinkamai atliktomis projektų vykdytojų procedūromis. Kauno akademinė bendruomenė nenustebo, kad ES tirs pažeidimus dėl skiriamos paramos Lietuvai.

Turintis vos du iš miesto savivaldybės biudžeto išlaikomus patarėjus Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis suformavo visuomeninių patarėjų komandą, kurią sudaro 15 narių. Meras viliasi, kad visuomeniniai patarėjai padės greičiau reaguoti į iškilusias problemas ir pateiks vertingų Kaunui siūlymų. Antradienį įvyko pirmasis miesto vadovo ir patarėjų susitikimas, jiems įteikti specialūs pažymėjimai ir leidimai patekti į savivaldybės administracines patalpas.

Atleidus nevalstybines aukštąsias mokyklas nuo pelno mokesčio, mokslas studentams neatpigtų, nurodė šių mokyklų atstovai. „Ypač studentų įmokų dydžio tai nepaliestų, nes to pelno mes nelabai turime. Pelno mokestis - nėra esminis dalykas. Svarbiau, kad būtų sukurta konkurencinė sistema, kurioje lygiomis teisėmis dalyvautų ir valstybinės, ir nevalstybinės aukštosios mokyklos“, - BNS pirmadienį sakė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto mokslų prorektorius Petras Baršauskas.

Parlamentarai socialliberalas Valerijus Simulikas bei socialdemokratas Edvardas Žakaris įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma nuo pelno mokesčio atleisti privačias aukštąsias mokyklas. Kaip aiškinamajame rašte motyvuoja parlamentarai, šiuo metu privačios aukštojo mokslo įstaigos privalo mokėti 15 proc.