pesimizmas

Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt Tikra tiesa, kad lietuviai linkę į pesimizmą ir susvetimėjimą, įsitikinęs psichologas Justinas Burokas. Jo nuomone, turime imtis kryptingų žingsnių, kad tai galėtume pakeisti. „Manau, kad kiekvienas galėtų nešti savo asmeninę atsakomybę, galvodamas apie tai, kaip gali būti labiau žmogumi kitam žmogui“, – interviu LRT Radijo laidai „Čia ir dabar“ sako J. Burokas.

Pirmiausia – kompiuteriniai žaidimai. Jie gerina pagyvenusių žmonių smegenų darbą, keisdami jų kognityvines funkcijas, trumpalaikę atmintį ir galimybę fokusuoti dėmesį. Ypač rekomenduojamas žaidimas „Neuro Racer“, rašo „The Herald Sun“. Dainavimas grupėje taip pat suteikia bendrumo jausmą, paaiškino švedų specialistai. Tai atspindi ir choro narių širdies ritmas – jis sinchronizuojasi su muzikos ritmu. Kontroliuodami kvėpavimą, žmonės puikiai nusiramina ir tuo primena jogos pratimų naudą.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. spalio mėn. buvo minus 11. Palyginti su rugsėjo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su rugsėjo mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių. Spalio mėn.

Jei nori pasiekti tikslą, reikia mąstyti pozityviai. Bent jau tokia yra bendra nuostata, bet Wartono mokyklos profesorius ir knygos „Give and Take: A Revolutionary Approach to Succes“ autorius Adamas Grantas mano kitaip. Anot jo, dauguma iš mūsų yra sėkmingesni, kai labiau koncentruojamės ties nesėkmės priežastimis. Strateguodamas optimistas įsivaizduoja geriausią įmanomą išeitį ir pradeda veikti, kad ją pasiektų.

 Kai kurių ekonomistų ir politikų nuomone, šią savaitę pristatyta pensijų skaičiuoklė neatitinka tikrovės ir remiasi optimistinėmis prielaidomis.

Du patys didžiausi asmeninių kompiuterių gamintojai, pagal praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio rezultatus, HP ir „Lenovo“, nusiteikę labai pesimistiškai apie šių metų pirmąjį ketvirtį. Pasak jų naujų analitikų skaičiavimų, nešiojamųjų kompiuterių bus parduota net 20% mažiau. Gigantas HP tikisi per pirmąjį šių metų ketvirti parduoti apie 6.5-6.7 milijonus nešiojamųjų kompiuterių, nors praėjusias metais prognozavo didesnius skaičius.

Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, bet gana stabilūs. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.

Įveikti tarpusavio supratimo kliūtis, kylančias įvairiose bendravimo situacijose, nelengva. Tam reikia gerai išmanyti psichologijos niuansus – kitų žmonių ir savo. Ne paslaptis, kad bendraujant emocijos itin svarbios: iš jų sprendžiame, kokį įspūdį pašnekovui daro mūsų žodžiai, emocijomis reaguojame į replikas. Tik kartais atrodo, kad emocijos labiau trukdo nei padeda.

Gegužę, lyginant su balandžiu, šiek tiek daugiau gyventojų tiki, kad jų asmeninė ar jų šeimos materialinė padėtis per artimiausius 3 mėnesius pagerės (atitinkamai 10 proc. ir 8 proc.), rodo tyrimų bendrovės RAIT atliekamas tyrimas. Gegužės mėnesį, lyginant su balandžio mėnesiu, didesnė dalis gyventojų ketina didinti savo išlaidas (atitinkamai 10 proc. ir 7 proc.

Iki Sekminių gyvename Kristaus prisikėlimo nuotaika. Prisikėlęs iš mirties Viešpats mums primena, kad turime draugą, brolį, kuris myli mus ir trokšta mums gero tiek, kiek nepajėgtų trokšti ir padaryti net pats geriausias draugas. Kristus prisiėmė kančią ir mirtį, nes norėjo, kad mes visi būtume laimingi čia, žemėje, o kai ją paliksime – per visą amžinybę. Per jo mirtį mes tapome Dievo vaikais, jo broliais ir seserimis.

Atrodo, kad šlapdriba ir pliurė ne tik gatvėje, bet ir žmonių galvose. Norėčiau aprengti juos ryškiai, kad ir raudonai. Na, jei ne raudonu paltu, tai bent raudonom pirštinėm ar raudonu šaliku. Ir klausiu savęs – ar tai ką nors pakeistų? Ar raudona aprangos detalė pakeistų veidų išraiškas? Ar paskatintų vieniems į kitus žvelgti paprasčiau, ne su paniekos, jei žvelgiama iš aukšto, ir ne su agresijos, nepasitikėjimo bei pavydo, jei žiūrima iš apačios, santykiu.

2012-ųjų pradžioje dauguma Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti padėtimi savo šalyje – net 82 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. Šeštadalis – 17 proc. – apklaustųjų atsakė, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Ne naujiena, kad pastaruoju metu labai madinga peikti ir keikti lietuvius, nesvarbu, ar jie Lietuvoj gyventų, ar būtų suskubę iš jos kulnis į kitą šalį išnešti. Kur lietuviai – ten gyvatynas, kur lietuviai – ten pavydas ir intrigos, kur lietuviai – ten apkalbos ir vienas kito niekinimas, kur lietuviai – ten melas ir suktybės, kur lietuviai – ten perdėti reikalavimai kitiems ir nepagrįstos ambicijos. Tą žiniasklaidoje besiformuojantį ydingo lietuviškumo sąrašą galima tęsti ir tęsti.

Minint Laisvės gynėjų dieną Seimo pirmininkė Irena Degutienė apgailestauja, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių gerovės.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų yra tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Tik 7 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad ji pagerėjo. Trečdalis – 33 proc. – atsakė, kad ji nepasikeitė. 3 proc. respondentų neatsakė į klausimą, kaip pasikeitė šalies ekonominė padėtis per pastaruosius du mėnesius.

Spalį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 23 ir, palyginti su rugsėju, sumažėjo 5 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui didžiausios įtakos turėjo pablogėjusios šalies ekonominės padėties prognozės. Pagerėjimo sau tikisi 15 procentų Statistikos departamento duomenimis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojai savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas vertino šiek tiek pesimistiškiau.

Naujame Gerovės indekse Lietuvai atiteko 44-oji vieta pasaulyje iš 110 šalių, o aukščiau pakilti valstybėje neleido visuomenėje esantis „perdėtas pesimizmas“, teigia tyrimo autoriai. Tradiciniame  Legatum instituto sudaromame reitinge Lietuva aplenkė Latviją, Rusiją, Baltarusiją, Bulgariją, Rumuniją, tačiau buvo įvertinta prasčiau nei dauguma kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.

RAIT tyrimų bendrovė, tirianti vartotojų nuotaikų indeksą (VNI), užfiksavo, kad rugsėjį šis rodiklis išaugo iki 10 proc., tai rodo, kad gyventojų nuotaikos kalbant apie ekonominę šalies ir savo šeimos ūkio situaciją blogėja. „Nuo 2009 metų žemumų VNI su nedideliais svyravimais po truputį kilo. Šių metų liepos mėnesį buvo pasiekęs -5%, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio vėl pradėjo kristi.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai palaiko Vyriausybės veiksmus siekiant finansų stabilumo, tačiau ateinantiems metams pateikia kuklesnes ekonomikos augimo prognozes nei planavo Finansų ministerija. Pirmadienį susitikę su Vyriausybės nariais TVF atstovai teigė, kad pasaulio ekonomikai esant ties rimtų finansinių problemų riba biudžeto deficito mažinimas ir siūlomas darbo rinkos liberalizavimas užtikrintų viešųjų finansų stabilumą.

Tik 15 proc. ekonomiškai aktyvių 18–55 metų amžiaus Latvijos gyventojų yra patenkinti tuo, ką šalis pasiekė per 20 nepriklausomybės metų. Tai paaiškėjo po tyrimų bendrovės „TNS Latvia“ ir televizijos LNT atliktos apklausos. Vos 1 proc. latvių teigė, kad yra visiškai patenkinti Latvijos pasiekimais, o 14 proc. respondentų tikino, kad juos daugiau ar mažiau tenkina 20 metų Latvijos pasiekimai. 34 proc. apklaustųjų sakė, kad yra labiau nepatenkinti negu patenkinti šalies pasiekimais, o 45 proc.

Balandžio mėnesį, pirmą kartą per pastaruosius trejus su puse metų, mažiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų buvo tos nuomonės, kad šalies ekonominė padėtis blogėja. Nuo 2007 metų rugsėjo dauguma viešosios nuomonės apklausų dalyvių ją nuolat vertindavo kaip blogą. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 21–30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šių metų balandį 45 proc.

Baigiantis praėjusiems metams šeši iš dešimties – 59 proc. – Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo. 7 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių atsakė, kad ji pagerėjo. Trys iš dešimties – 31 proc. – respondentų teigė, kad ji nepasikeitė.

Prancūzai nykiausiai iš visų pasaulio gyventojų įsivaizduoja 2011 metus: 61% šalies gyventojų mano, kad šie metai bus susiję su naujais ekonominiais sunkumais, tuo metu kai vidutinis pesimistų procentas pasaulyje – 28%. Pesimistų skaičius Prancūzijoje išaugo – 2009 metais jų buvo 51% tarp visų apklaustųjų.

Gyventojų nuotaikos išlieka pesimistinės Tyrimų bendrovės RAIT atliktas vartotojų nuotaikų indekso tyrimas, matuojantis vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius, parodė, kad gyventojų nuotaikos išlieka pesimistinės. 2009 m. gegužę vartotojų nuotaikos indeksas siekė -27%, 2010 m. rugsėjį vartotojų nuotaikos indeksas šiek tiek pakilo (– 14%), tačiau vis tiek išliko neigiamas.

Lapkričio mėnesį net 94 proc. Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. Tik vienas iš dvidešimties - 5 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje krypsta į gerąją pusę. 1 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.