patriot

Lenkija nupirks pažangių amerikietiškų raketinės gynybos sistemų „Patriot“, o sandorio vertė bus iki 15 mlrd. dolerių (13,7 mlrd. eurų), trečiadienį paskelbė Pentagonas. JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) nurodė, kad bus nupirkta iki 48 „Patriot“ leidimo įrenginių PAC-3 ir iki 644 raketų „Patriot PAC-3 MSE“, taip pat radiolokatorių ir valdymo komponentų šioms sistemoms.

Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ atstovai skelbia numušę ne vieną Rusijos armijos orlaivį. „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas paskelbė reikalaujantis pakeisti Rusijos karinę valdžią ir pradėjo ginkluotą maištą Rusijoje po to, kai esą „Wagner“ Ukrainoje atakavo Rusijos pajėgos iš oro. Rusija tai paneigė.

Kol Ukraina negavo modernių naikintuvų, jai reikia daugiau oro gynybos sistemų, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo per Moldovoje vykusį Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą, rašo „Ukrinform“. „Mums reikia modernių naikintuvų. Ir tai ne tik mūsų kontrpuolimo dalis, tai mūsų dangaus, logistikos ir, svarbiausia, Ukrainos žmonių apsaugos klausimas.

Putino superginklu vadinamas raketas Kinžal numušanti amerikiečių oro gynybos sistema „Patriot“ jau netrukus turėtų atvykti į Lietuvą ir saugoti Vilnių. Vokiečiai žada sistemą pas mus dislokuoti per liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Tuo metu ukrainiečiai toliau tampo nervus rusofašistams – šalies ginkluotųjų pajėgų vadas išplatino dar vieną kontrpuolimo anonsą. Efektingame vaizdo įraše ukrainiečiai žada rusams pragarišką kerštą.

Vokietija dislokuos Lietuvoje ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumą, penktadienį pranešė šalies gynybos ministerija. Anot ministerijos, sistemos bus perkeltos iš Slovakijos, jos palaikymo vienetai bus perdislokuoti iš Lenkijos. Pranešime teigiama, kad viršūnių susitikimo saugumui sustiprinti Vokietija dislokuos ir kitus sausumos, oro ir jūrų gynybos pajėgumus.

JAV gynybos ministerijos ir Kongreso atstovai CNN patvirtino, kad Ukraina panaudojo amerikiečių zenitinį raketų kompleksą „Patriot“ numušti mažiausiai vieną rusų naikintuvą. Amerikiečiai akcentuoja, kad „tai yra pačios Ukrainos reikalas spręsti, kaip panaudoti jiems suteiktas oro gynybos sistemas“. Skelbiama, kad rusų karo lėktuvai atsidūrė „Patriot“ radaruose po to, kai pakilo raketomis apšaudyti Ukrainos teritoriją, įskaitant ir civilius objektus.

JAV gynybos pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainai atsiųsta aukštųjų technologijų priešlėktuvinė sistema „Patriot“ apgadinta, bet vis dar veikia. „Patriot“ sistema tebeveikia“, o žala, kurią padarė šalia jos nusileidęs nepatikslintas sviedinys, vis dar vertinama, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas. Kyjivas pirmąsias amerikiečių gamybos raketų „žemė–oras“ sistemos „Patriot“ siuntas gavo balandį.

Ukraina trečiadienį patikino, kad JAV atsiųsta oro gynybos sistema „Patriot“ toliau veikia, nors Maskva pareiškė smogusi šiam galingam ginklui. „Nesijaudinkite, „Patriot“ viskas gerai“, – naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Jis atsisakė nurodyti, ar ši sudėtinga sistema buvo apgadinta. „Patriot“ veikia. Viskas gerai“, – pridūrė J. Ihnatas. Kyjivas pirmąsias amerikiečių gamybos raketų „žemė–oras“ sistemos „Patriot“ siuntas gavo balandį.

Rusijos pajėgos bandė sunaikinti raketų sistemą „Patriot“ Ukrainoje, remdamasis šaltiniais rašo CNN. Apie tai minėtam kanalui patvirtino du JAV pareigūnai. Anot jų, rusai dar praėjusią savaitę hipergarsine raketa bandė sunaikinti amerikiečių sukurtą sistemą. Pasak pareigūnų, ataka nepavyko ir Ukrainos kariuomenė vietoje to numušė rusų raketą.

Ukrainos pajėgos pirmą kartą parodė, kaip vykdo užduotis su oro gynybos sistema „Patriot“, rašo UNIAN. Pirmosios tokios sistemos šalį pasiekė dar kiek anksčiau balandį. „Šiuolaikinė vakarietiška įranga turi savų ypatumų, tačiau mūsų dangaus gynėjai juos greitai įsisavina ir jau yra pasirengę sunaikinti okupantus!“ – cituojamas Ukrainos karinių oro pajėgų pranešimas.

Ukrainos gynybos ministras trečiadienį pranešė, kad Kyjivas gavo pirmąsias sistemas „Patriot“, kurios laikomos vienomis pažangiausių JAV oro erdvės gynybos sistemų. „Šiandien mūsų gražus Ukrainos dangus tapo saugesnis, nes į Ukrainą atvyko „Patriot“ oro erdvės gynybos sistemos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Oleksijus Reznikovas. Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Nyderlandai ištesėjo duotą žodį.

Į Lenkiją atvyko pirmoji partija oro erdvės gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų PAC-3 MSE, pranešė gamintojas „Lockheed Martin“. Apie tai penktadienį skelbia Lenkijos radijas ir naujienų agentūra PAP. „Lockheed Martin“ PAC-3 programos viceprezidentė Brenda Davidson sakė, kad PAC-3 MSE raketos leis Lenkijai gintis nuo įvairių šiuolaikinių oro erdvės grėsmių, įskaitant taktines balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir orlaivius.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turi suprasti, kad karo Ukrainoje nelaimės, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN. „Praėjus beveik metams nuo žiaurios invazijos, prezidentas V. Putinas nerodo jokių ženklų, kad ruošiasi taikai. Atvirkščiai, jis pradeda naujus puolimus ir taikosi į civilius gyventojus, miestus ir svarbią infrastruktūrą“, – spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Briuselyje kalbėjo Aljanso vadovas.

Pasak Lenkijos gynybos ministerijos, raketų „Patriot“ baterijos, kurios praėjusiais metais įsigytos iš Jungtinių Valstijų, buvo dislokuotos šalies sostinėje karinėms pratyboms. Šį mėnesį, artėjant pirmosioms Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje metinėms, Lenkija imasi papildomų priemonių savo gynybiniams pajėgumams stiprinti. Pirmadienį Varšuvos Bemovo oro uoste buvo pastebėti mažiausiai trys raketų „žemė–oras“ paleidimo įrenginiai.

Ukraina tikisi gauti anksčiau pažadėtų „Patriot“ raketų sistemų ir žvalgosi į „Abrams“ tankus, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kaip rašo UNIAN, apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į JAV prekybos ir pramonės rūmų konferencijos dalyvius. „Pasaulinei laisvei jau seniai trūksta pasaulinių pergalių. Ukraina kartu su Amerika ir mūsų partneriais sprendžia šį trūkumą“, – teigė jis.

Toliau besitęsiantis karas Ukrainoje 2023 metais atneš naujų sunkių išbandymų Vakarų valstybių nubrėžtoms linijoms, sąlygojančioms ginklų tiekimą šiai šaliai, rašo „Politico“. Karui nesibaigiant, gali pasidaryti daug sunkiau peržengti šią ribą, tačiau kalbai pakrypus apie Ukrainos pageidavimų sąraše esančius modernius amerikiečių F-16 naikintuvus, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vokietijoje pagamintus tankus bei dronus, tampa aišku, kad Vakarų sostinių laukia diskusijos apie ta...

Joe Bidenui paskelbus apie į Ukrainą siunčiamą oro gynybos sistemą „Patriot“, jo pavyzdžiu žada pasekti ir kitos Didžiojo septyneto šalys. Berlynas jau skelbia apie prasidėjusias derybas dėl to, kaip padėti Ukrainai ginti dangų. O į Kyjivą grįžęs Zelenskis – pervargęs, tačiau laimingas – iš savo kabineto siunčia linkėjimus ukrainiečiams ir sako, kad gerų žinių bus ir daugiau.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad Ukrainai perduodamos JAV oro gynybos sistemos „Patriot“ paskatins ir kitas šalis tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai. „Šitas JAV žingsnis parodo, kad „Patriot“ nėra eskalacija. Mano lūkestis yra, kad tai paragins ir kitas valstybes įvertinti ar pervertinti, kokią ginkluotę jos gali siųsti papildomai Ukrainai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Baltųjų rūmų sprendimas perduoti vieną pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją atveria kelią šių sistemų perdavimui ir iš kitų Vakarų valstybių, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui prieš porą dienų pareiškus, kad su Ukraina norėtų pasidalinti jiems siulomomis „Patriot“ raketomis ir, kad jos būtų dislokuotos prie vakarinių Ukrainos sienų, Lenkijos prezidentas Kaune patvirtino, kad tokia idėja išties yra. Pasak jo, tai būtų logiškas karinis sprendimas, bet paskutinį žodį turėtų tarti vokiečiai, kurie ir pažadėjo tas sistemas.

Buvęs diplomatas ir Nepriklausomybės akto signatas Albinas Januška savo „Facebook“ paskyroje pasidalino apmąstymais apie naujus Lenkijos žingsnius gynybos sferoje. Prašydami jiems pasiūlytas „Patriot“ oro gynybos sistemas atiduoti Ukrainai, kad ši jas dislokuotų greta savo vakarinių sienų, lenkai, pasak diplomato, bando nušauti kelis zuikius.

Lenkija paprašius Vokietijos Ukrainai perduoti Lenkijai pažadėtas „Patriot“ sistemas, lenkų žiniasklaida šį sprendimą vadina tiesiog „šokiruojančiu“, rašo „Sky news“. Trečiadienį Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad priešlėktuvinės raketų sistemos  „Patriot“, kurias Vokietija pasiūlė Lenkijai, turėtų būti skirtos Ukrainai. Į šį siūlymą jau sureagavo ir lenkų spauda.

JAV patvirtinus 40 mlrd. dolerių karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai paketą pamažu aiškėja ir ginkluotė, kurią ukrainiečiai už tai gaus. „The Washington Post“ skelbiama, kad bus perduotos ir oro gynybos sistemos „Patriot“. Gavusi „Patriot“ sistemas ir kitos karinės technikos Ukraina galėtų bandyti užsitikrinti oro erdvės kontrolę, kurios taip trūko visą karo laikotarpį. Be karinės ginkluotės JAV suteiks daugiau nei 8 mlrd. dolerių ekonominės pagalbos, beveik 5 mlrd.

Nuožmaus karo Ukrainoje akivaizdoje aktyviai turi ruoštis Lietuva. Buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška teigia, kad dabar metas Jungtinių Amerikos Valstijų prašyti ne tik dešimties tūkstančių karių, bet ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“. Ir viso to reikia tam, kad Rusija nesugalvotų testuoti saugumo garantijų – 5-ojo NATO straipsnio.

Jungtinės Valstijos, laikydamosi įsipareigojimų ginti NATO sąjungininkes, Lenkijoje dislokavo dvi naujas raketų „žemė-oras“ „Patriot“ baterijas, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas. Paprastai Vokietijoje dislokuotos raketų baterijos buvo perkeltos Lenkijos „kvietimu“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Manoma, kad šis žingsnis atspindi augančius būgštavimus, kad Rusijos raketa gali – tyčia ar ne – kirsti sieną iš kaimyninės Ukrainos į NATO narę Lenkiją.

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas tebesvarsto galimybę paskelbti sankcijas rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400 įsigijusiai Turkijai, pirmadienį informavo naujienų agentūra „Bloomberg“. „Svarstome tai [galimybę įvesti sankcijas]“, – pirmadienį pareiškė S. Mnuchinas, atsakydamas į žurnalistų klausimus prie Baltųjų rūmų. „Tačiau nekomentuosiu jokių konkrečių sprendimų“, – pažymėjo iždo sekretorius.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per būsimą susitikimą su Jungtinių Valstijų vadovu Donaldu Trumpu aptars amerikiečių karinio kontingento Lenkijoje didinimą, antradienį pranešė abiejų šalių pareigūnai. „Rytoj (trečiadienį) bus paskelbtas svarbus pareiškimas... apie karių siuntimą į Lenkiją“, – sakė vienas amerikiečių pareigūnas.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pirmadienį vyksta į Briuselį aptarti „neatidėliotinų klausimų“, įskaitant Irano branduolinį susitarimą, Europos šalių, kurios pasirašė tą sutartį, lyderiams susirinkus aptarti, kaip išvengti jos žlugimo. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas pirmadienį perspėjo, kad Persijos įlankoje gali „netyčia“ kilti konfliktas, išaugus įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Maskvoje surengs derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Lyderių susitikimas prasidės nuo derybų siaurame rate. Jose dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, energetikos ministras Aleksandras Novakas, ekonomikos ministras Maksimas Oreškinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Vilniuje viešintis Lenkijos kariuomenės vadas Rajmundas Andrzejczakas žada svarstyti galimybes perkamomis „Patriot“ oro gynybos sistemoms ginti Lietuvos objektus. Jis teigė tai aptaręs su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku. „Esame NATO nariai, turime vieną oro erdvę – taigi, mūsų planams siena neegzistuoja – nėra sienos (rengiant) pratybas ar karines operacijas“, – interviu BNS antradienį sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas.

Rusijos gaminamų kompleksų S-400 dislokavimas Turkijoje kelia pavojų NATO saugumui, tvirtina įtakingo Turkijos analitikos centro EDAM ekspertai. Jų teigimu, taip pat yra didelė tikimybė, kad Ankara atsisakys šių sistemų įsigijimo. Maža to, JAV paskelbė apie galimas sankcijas bet kuriai valstybei, kuri įsigytų Rusijos gynybos sistemas.

 Izraelio kariuomenė antradienį pranešė raketomis „žemė-oras“ numušusi vieną Sirijos naikintuvą, įskridusį į šalies oro erdvę. „Ką tik dvi raketos „Patriot“ buvo paleistos į Sirijos naikintuvą „Suchoi“, prasiskverbusį į Izraelio oro erdvę“, – sakoma Izraelio gynybos pajėgų (IDF) pranešime. „IDF stebėjo naikintuvo manevrus, kai šis įskrido apie 2 kilometrus į Izraelio oro erdvę. Tuomet jis buvo numuštas raketomis „Patriot“, – pridūrė kariškiai.

Trečiadienį prasidedant NATO viršūnių susitikimui, BNS pateikia svarbiausius faktus apie NATO buvimą šalyje ir Lietuvos valdžios lūkesčius: Dabartinė situacija. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja apie pusantro tūkstančio sąjungininkų karių, oro policijos misiją vykdo dešimt naikintuvų. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje dislokuota apie 1 tūkst. karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Belgijos ir Islandijos. Papildomai liepos mėnesį planuoja prisidėti Čekijos kariai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį išvyksta į NATO viršūnių susitikimą. Lietuvos diplomatai tikisi, kad Briuselyje aljanso šalių vadovai paskelbs apie papildomus pajėgumus Rusijai atgrasyti, bet išlieka atsargūs dėl JAV vadovo Donaldo Trumpo pozicijos.

Lietuvos diplomatai tikisi, kad šią savaitę per NATO viršūnių susitikimą bus žengtas žingsnis link Baltijos šalių oro gynybos sustiprinimo, bet išlieka atsargūs dėl JAV vadovo Donaldo Trumpo pozicijos. Artėjant susitikimui, diplomatai stengėsi iš anksto suderinti dokumentus, kad dėl jų diskusijos nepersikeltų prie vadovų stalo Briuselyje, taip tikimasi išvengti netikėtų D. Trumpo manevrų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį lankysis Varšuvoje, kur su aštuonių kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovais aptars pasirengimą liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. BNS pateikia svarbiausius iššūkius Lietuvai ir lūkesčius. Kariai ir technika. Pernai Baltijos šalyse ir Lenkijoje NATO dislokavo tarptautinius batalionus, tačiau regiono šalys siekia, kad jie būtų sustiprinti jūrų ir oro gynybos vienetais.

NATO neplanuoja plėsti savo karinio buvimo Baltijos šalyse, kurios paprašė didesnės apsaugos nuo jų kaimynės Rusijos, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Šiuo metu neplanuojame didinti savo karinio buvimo šiame regione, tačiau planuojame sustiprinti savo pastiprinimo sugebėjimus, jei prireiks“, – žurnalistams po derybų su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute) sakė J. Stoltenbergas.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid trečiadienį paragino jos šalies teritorijoje dislokuoti JAV karius ir raketas „Patriot“ ir naujienų agentūrai AFP sakė, jog būtina padaryti atgrasomąsias priemones „įtikimas Rusijai“. Interviu, kuris sutapo su jos apsilankymu Baltuosiuose rūmuose, konservatyvi Estijos lyderė sakė, kad amerikiečių materialinės bazės ir karių dislokavimas pastiprintų esamą NATO kontingentą, kuris buvo dislokuotas reaguojant į karingesnę Rusijos laikyseną.

Rusijos prokremliška žiniasklaida po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Baltijos šalių vadovų susitikimo Vašingtone daugiausiai dėmesio skyrė vienai frazei ir Lietuvos prezidentei D. Grybauskaitei, kuriai tariamai „užgniaužė kvapą“. JAV prezidentas, komentuodamas klausimą apie santykius su Rusija, pareiškė, kad „tik labai kvaili žmonės nenori draugauti su Rusija“ ir tuo sukėlė šiek tiek džiaugsmo į kontekstą nesigilinančiai Kremliaus žiniasklaidai.

Jungtinių Valstijų vadovas Donaldas Trumpas antradienį susitinka su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais. BNS pristato tris svarbiausias susitikimo temas: Saugumas. Baltijos šalys siekia, kad JAV dažniau pratyboms atgabentų oro gynybos sistemas „Patriot“, o NATO įtrauktų Baltijos šalis į bendrą oro gynybos skydą.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai antradienį Vašingtone susitiks su Jungtinių Valstijų vadovu Donaldu Trumpu. Lietuvos diplomatų teigimu, susitikime daugiausia dėmesio numatoma skirti saugumo klausimams. Lietuva siekia, kad JAV dažniau pratyboms atsiųstų karių ir oro gynybos sistemų, siekiant atgrasyti Rusiją, taip pat svarstoma steigti bendrą kibernetinio saugumo centrą.

Naujasis mūsų kaimynės Lenkijos pirkinys, panašu, gerokai suerzins Kremlių. Tai - kelis milijardus kainuojantys amerikiečių Patriot raketų kompleksai. Rusija irgi nesnaudžia - raumenis demonstruoja pirmą kartą nuo sovietinių laikų, kariniais lėktuvais skriedama virš Šiaurės ašigalio. Ir tą daro būtent tuo metu, kai amerikiečiai su britais Arktyje vykdo karines pratybas. Į orą spėriai kyla amerikiečių oro gynybos sistemos „Patriot“ raketos. Tai NATO karių pratybos.

Rusija ketvirtadienį pasmerkė Lenkijos „didėjančią militarizaciją“, Varšuvai paskelbus, kad buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią ji iš JAV įsigis oro erdvės gynybos raketų „Patriot“. „Esame sunerimę dėl didėjančios šios šalies militarizacijos“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Lenkija trečiadienį pasirašė 4,75 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) vertės sutartį dėl oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ įsigijimo iš JAV, kad sustiprintų savo gynybą stiprėjant Rusijai. Didėjant įtampai tarp Rytų ir Vakarų, pirkinys tikriausiai suerzins Rusiją.

Lietuvoje šią savaitę viešėjęs švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas sako, kad galimus neramumus Baltijos jūros regione visos šalys turėtų spręsti kartu, nors kai kurios iš jų ir nepriklauso NATO. „Jeigu kažkas nutiktų mūsų Europos dalyje, manome, kad visi mes būtumėme į tai įtraukti vienokiu ar kitokiu būdu. Todėl turime ruoštis situacijoms, kur mums reikės sąveikos, artimų kontaktų ir galimybių veikti kartu“, – interviu BNS sakė ministras.

Lenkijos, Norvegijos ir kitų šalių ekspertai, taip pat NATO analitikai, svarstė, kaip pasirengti potencialiam konfliktui. Šiame fone tokių politikų, kaip lenkų europarlamentaro Januszo Korwino-Mikke, pareiškimai apie „žvėrišką rusofobiją“, skamba absurdiškai, juk jeigu mes ruošimės agresijai, mes galėsime atgrasyti priešininką nuo puolimo, rašoma „Rzeczpospolita“. Straipsnyje pažymima, kad, nepaisant simpatijomis Putinui garsėjančio lenkų politiko skeptiškų pareiškimų „Patriot“ gynybinio komplek...

Kitąmet planuojamas Donaldo Trumpo vizitas į Didžiąją Britaniją jau kelia teisuolių pasipiktinimo karštligę. Politikai varžosi tarpusavyje aiškindami, kaip smarkiai jie nemėgsta JAV prezidento ir kaip tvirtai jie jį boikotuos. Ponas Trumpas įkūnija viską, ko nemėgsta britų politikos tarškutės. Jis yra nepatyręs, nekompetentingas, pasileidęs, nutrūktgalvis, įžeidus ir dar bukaprotiškai neišprusęs.

JAV Valstybės departamentas penktadienį pranešė, kad yra pasiruošęs patvirtinti didelio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“ pardavimą savo NATO sąjungininkei Lenkijai. Toks amerikiečių žingsnis greičiausiai supykdys Rusiją. JAV Valstybės departamentas nurodė, kad lapkričio 14-ąją pranešė Kongresui pritariantis tam 10,5 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų) vertės sandoriui. Tai bus pirmoji Lenkijos įsigyta moderni priešraketinės gynybos sistema.

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos Lietuvai kainuos 110 mln. eurų, pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ketvirtadienį pasirašius sutartį dėl norvegiškų sistemų NASAMS įsigijimo. „Sutarties suma – 110 mln. eurų. Tai šiek tiek mažiau, nei buvo planuota iš anksto“, – žurnalistams sakė ministras. Pareigūnai neatskleidžia tikslaus įsigyjamų sistemų kiekio, bet jomis bus aprūpintos dvi baterijos – kuopų atitikmenys.