paskola

Numatydami artėjantį savo buto, gyvenamojo namo arba sodo remontą, pirmiausia apgalvojame smagiausią dalį – viziją, kaip viskas atrodys rezultate, kokia spalva dažysime sienas, kokia nauja sofa papuoš atnaujintą svetainės kambarį. Tačiau dar prieš pradedant darbus ne ką mažiau svarbu apsvarstyti ir savo pinigines galimybes įgyvendinti šiuos norus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pranešė pasiekęs susitarimą su Ukrainos pareigūnais dėl maždaug 15,6 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų paketo, skirto palaikyti karo alinamos šalies ekonomikos atsigavimą. Ukraina buvo įtraukta į mirtiną karą su Maskva nuo tada, kai praėjusių metų vasarį Rusijos pajėgos įsiveržė į šalį.

Dėl pabrangusio skolinimosi, santūresnių lūkesčių dėl ateities ir atidedamų įmonių investicijų paskutinį 2022 metų ketvirtį mažėjo paskolų verslui ir gyventojams paklausa, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. Be to, ir patys bankai atsargiau vertina riziką ir kelia skolinimo standartų kartelę, pirmadienį pranešė LB.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba pranešė apie dar vieną bazinių palūkanų normų didinimą 50 bazinių punktų. Spėlionės, kiek dar jos didės ateityje ir ar centrinis bankas nepersistengs „vėsindamas“ ekonomiką, jau pakeliui. Tačiau atsakymo į klausimą, kokios palūkanų normos yra tinkamos, neturi nei pinigų politikos formuotojai, nei ekspertai.

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo, ir toliau skirdamas dėmesį kovai su aukšta infliacija, nepaisant bankų sektoriaus krizės sukeltos rinkos suirutės. Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų. Pasak ECB pranešimo, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,50, 3,75 ir 3,00 proc.

Kelmės rajone esančio Minupių kaimo parduotuvėlėje galima nusipirkti ne tik duonos ar pieno, bet ir gauti greitąjį kreditą. Šia galimybe susiviliojo ir senjorų pora Virgina ir Algimantas, neturėdami už ką įsigyti malkų. Tačiau per 2 metus už pasiskolintą 1 tūkstantį eurų žmonės grąžino dvigubai, o priminimai apie artėjančią įmokos dieną ateina iki šiol.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kitais metais testuos euro zonos skolintojų gebėjimą apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių, atsižvelgdamas į tai, kad nuo pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios mėginimų įsilaužti į kompiuterines sistemas rizika išaugo.

SEB bankas paskolino 14 mln. eurų grupės „Kamida Group“ nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Kamida NT“, šalia Kauno vakarinio aplinkkelio statančiai logistikos centrą „Westhub“ ir sandėliavimo centrą „Westhub25“. Projektai finansuojami dviem ilgalaikėmis paskolomis: jau pastatytam „Westhub“ skolinama 10 mln. eurų, o „Westhub25“ statybų baigimui – 4 mln. eurų, pranešė bankas.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

Europos Centriniam Bankui (ECB) veikiausiai teks toliau didinti bazines palūkanų normas ir po šį mėnesį įvyksiančio posėdžio, nes infliacija euro zonoje išlieka „atkakliai aukšta“, pareiškė jo vadovė Christine Lagarde. Praėjusį mėnesį euro zonos finansų reguliavimo institucija pakėlė visas tris palūkanų normas 0,5 procentinio punkto ir perspėjo, jog jas veikiausiai tiek pat kilstelės ir kovo mėnesį. Nuo pernai liepos mėnesio ECB bazines palūkanas jau padidino trimis procentiniais punktais.

Ne paslaptis, kad norint surengti įsimintiną vestuvių šventę reikia nemažos sumos pinigų. Kai kurie žmonės susitaupo, kai kuriems padeda artimieji, o kiti pasinaudoja paskola vestuvėms ar vartojimo kreditu. Praėjusiais metais Lietuvoje oficialiai buvo registruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Tačiau tokia statistika neatbaido jaunavedžių – didžiausiai gyvenimo šventei jie yra linkę netgi skolintis nemažas sumas.

Kada imame vartojimo paskolą? Dažniausiai tai būna situacijos, kuomet skubiai prireikia pinigų. Netikėtai sugedo automobilis, reikia naujos buitinės technikos, o galbūt skauda dantį ir reikia kuo skubiau apsilankyti pas odontologą? Tokiomis akimirkomis kreditai tikrai gelbsti, tačiau atsitinka situacijų, kad imant paskolą iki galo neįvertiname savo galimybių ją grąžinti. Tuomet susiduriame su įmokų vėlavimais arba net įsiskolinimu, o tai tiesiogiai atsispindi mūsų kredito istorijoje.

Norite nusipirkti butą Vilniuje – taupyti reikės net 13 metų, taip skaičiuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, pagal būsto įperkamumą Vilnius vejasi ne tik Stokholmą, bet ir patį Londoną. Nekilnojamojo turto rinkos analitikai pritaria, kad Vilnius yra brangus miestas, visgi, padėties nedramatizuoja, nes pirkėjai taupo pradiniam įnašui, o ne visai būsto kainai. O būsto rinka sustingo – žmonės dairosi naujų namų, tačiau pirkti neskuba, laukia, kol kris kainos.

Europos investicijų banko (EIB) Lietuvai skolina 1 mlrd. eurų – paskola skirta 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamų projektų Lietuvos daliai užtikrinti. EIB direktorių valdyba paskolą patvirtino trečiadienį, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad 2021–2027 metais remiant ES bus investuojama 7,5 mlrd. eurų.

Bankų pelnai šiemet gali pasiekti rekordą – milijardą eurų – triskart daugiau nei bankai uždirbo pernai. Kadangi bankai pinigus kraunasi iš augančių palūkanų, o mokėti žmonėms už jų pačių indėlius neskuba, finansų ministrė prabilo apie naują mokestį bankams. Esą galėtų atsirasti solidarumo mokestis, o surinkti pinigai nukeliautų krašto apsaugai. Bankai atkerta, kad ir šiaip moka didesnius mokesčius nei kitos įstaigos.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinat palūkanų normas, gyventojai už būsto paskolas turi mokėti vis daugiau pinigų. Tačiau Lietuvos banko (LB) atstovas pastebi, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka pamažu grįžtą į „sveiką kelią“. Tad jeigu ji nepatirs sukrėtimų, galima tikėtis tam tikro stabilumo.

Kylant palūkanų normai ir būsto paskoloms brangstant šimtais eurų, socialdemokratai iš kepurės traukia idėją: siūlo gyventojams sudaryti galimybę skolintis patiems iš savęs ir taip kompensuoti kylančias palūkanas. Anot idėją pateikusio parlamentaro Gintauto Palucko, tautiečiai, pritrūkę pinigų, skolintųsi iš per pastaruosius metus sumokėtų mokesčių, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio – tam būtų sukurtos specialios virtualios sąskaitos.

Sekmadienis paženklintas skaudžiais įvykiais. Vilniuje su draugais susitikti išėjęs penkiolikmetis dingo be žinios – prie tilto per Nerį rasta jaunuolio striukė ir kuprinė, vaikino tebeieško gelbėtojai ir kinologai. O Kaune traukinys Maskva–Kaliningradas partrenkė geležinkelį kirsti bandžiusį vyrą. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Europos Centrinis Bankas skelbia, kad Lietuvoje yra didžiausios būsto paskolų palūkanos visoje euro zonoje – net 4,08 procentai. Tačiau nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius situacijoje įžvelgia ir pliusų. Esą tai padės šiek tiek atvėsinti mūsų ekonomiką.

Nors infliacija ir paskolų palūkanos gręžia žmonių pinigus, indėliai vien per mėnesį paaugo beveik milijardu eurų. Pasak ekonomistų, tai rodo, kad žmonės vis labiau taupo. Kita vertus, tautiečiai, panašu, dar turi rezervų, iš ko taupyti. O kavinių ir restoranų žmonės ne tik neatsisako, bet ir juose išleidžia daugiau nei prieš metus, net ir įvertinus infliacijos įtaką.

Išgyvenę nelengvus pernykščius metus, šiemet natūraliai tikimės mažiau turbulentiškos aplinkos. Ekonomistai ir finansų rinkų ekspertai metų pradžioje mums turi ir gerų, ir blogų žinių, tad panašu, kad tai, kaip atskiri namų ūkiai gyvens šiemet, priklauso nuo jų gebėjimo tinkamai tvarkyti savo finansus.

Dar labiau brangsta paskolos – Europos Centrinis Bankas vėl pakėlė palūkanų normą ir tai ne pabaiga. O tuštėja ne tik žmonių kišenės. Verslas prabilo, kad dalis Vakarų įmonių rimtai baiminasi, kad Lietuva yra agresorės Rusijos pašonėje ir dėl to neinvestavo šimtų milijonų eurų. Maža to, Lietuvos verslas, kaip ir žmonės, dar ir skolinasi brangiausiai euro zonoje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau nei vienas toks pat žingsnis. Pasak banko pranešimo spaudai, Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Šiandien nusipirkti būstą vis sunkiau ne tik dėl kylančių jo kainų, bet ir didėjančių palūkanų. Paskolos įmoka vidutiniškai siekia 500–600 eurų. Beveik tiek, kiek siekia minimali mėnesinė alga į rankas. Taip pat paskolų įmokos auga ir anksčiau paskolas pasiėmusiems gyventojams.  Vilnietė Aistė šiuo metu derasi su bankais dėl paskolos. Ji portalui tv3.lt pasakojo, kad jau yra išsirinkusi būstą ir sumokėjusi avansą.

Refinansavimas, paprastai vadinamas tiesiog paskolų apjungimu, vis dar yra daugeliui nežinomas ar net negirdėtas terminas. Visgi, turintiems įvairių piniginių įsipareigojimų vertėtų suklusti, nes tai gali tapti puikiu būdu ne tik supaprastinti įmokų mokėjimą, bet ir sutaupyti. Straipsnyje papasakosime, kas yra refinansavimas, kokios jo naudos ir kada verta pasidomėti šia paslauga.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sostinės savivaldybės įmonei „Vilniaus viešasis transportas“ suteiks iki 48,25 mln. eurų paskolą naujų 159 troleibusų pirkimui.  Bendra projekto vertė siekia 90 mln. eurų. Be ERPB finansavimo, „Vilniaus viešasis transportas“ gaus 10 mln. eurų nacionalinę dotaciją, nurodo ERPB. Įmonė per dvejus metus ketina įsigyti 91 troleibusą.

Dažniausiai tokios situacijos, kuomet prireikia pinigų, yra nenuspėjamos. Juk niekada nežinome, kada suges skalbimo mašina, reikės keisti automobilio padangas arba skubiai apsilankyti pas odontologą. Todėl tokiomis situacijomis papildomų pinigų reikia greitai, čia ir dabar. Tokiu atveju lieka dvi išeitys – kreiptis pas artimuosius arba imti vartojimo paskolą.

PVM lengvatą maistui ir degalams anksčiau laikinai įvedusi Lenkija nesustoja – dabar jau žada dosnią paramą jauniems būsto pirkėjams. Lenkija svarsto dešimčiai metų fiksuoti būsto palūkanų normą, o ji siektų vos 2 procentus. Tai reikštų, kad iš biudžeto valstybė ketina kompensuoti didžiąją dalį pastaruoju metu žvėriškai išaugusių būsto paskolų palūkanų. Sekti lenkų pavyzdžiu Lietuvos valdžia eilinį kartą neketina.

Nepaisant padidėjusio neapibrėžtumo, palūkanų normų augimo ir karo keliamų rizikų, įmonės skolinasi sparčiau nei auga ekonomika, teigia Lietuvos bankas (LB). Be to, toliau sparčiai skolinasi ir gyventojai – tiek būsto įsigijimui, tiek vartojimui.  LB vertinimu, nominalus metinis paskolų įmonėms portfelio augimas siekia 21 procentą. „Tokį reikšmingą skolinimąsi pastaruoju metu sustiprina apyvartinių lėšų poreikis dėl didelio žaliavų, tarpinių prekių kainų augimo.

Lietuvos gyventojams būstui bankai skolina brangiausiai visoje euro zonoje. Tokius duomenis skelbia Europos Centrinis Bankas. Komercinių bankų asociacija aiškina, neva Lietuva čia niekuo neišsiskiria, esą vakarų valstybių gyventojai tiesiog ilgesniam laikotarpiui fiksuoja palūkanas dėl to jos mažesnės nei Lietuvoje. Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Vis tik būstus statantys ir parduodantys verslininkai bent jau viešai nerimo nedemonstruoja – sako, kad rinka tiesiog rami, o krentančių kainų nebus, išskyrus išimtinius atvejus.

Didžioji dalis gyventojų, norėdami įsigyti būstą, kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Įsivertinti, kiek būtų galima pasiimti pinigų, leidžia ir internetinės skaičiuoklės. Tačiau kai kurie piktinasi, mat tikroji suma, kuria būtų galima pasiskolinti, gali gerokai skirtis nuo tos, kurią išvydote skaičiuoklėje. Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.

Bankai per devynis mėnesius pernai uždirbo daugiau negu užpernai per visus metus, jų pelnas išsipūtė 40-čia procentų. Pelnai dar didės, nes už paskolas žmonės bankams jau moka papildomus šimtus eurų. Tačiau už terminuotus indėlius jie savo klientams temoka centus. Žmonės ir vartotojų atstovai piktinasi, kad bankai eilinį kartą elgiasi grobuoniškai ir gręžia žmonių pinigus. O didinti palūkanas už indėlius ragina ir Lietuvos bankas.

„Luminor“ bankas investicijų bendrovės „Žabolis ir partneriai“ valdomai įmonei „NPP investicija“ skolina 15 mln. eurų leidyklos „Šviesa“ ir skaitmeninio mokomojo turinio verslui įsigyti. Šiuo sandoriu „NPP investicija“ už neskelbiamą sumą iš knygų leidybos ir prekybos įmonių grupės „Alma littera“ įsigyja 100 proc. vadovėlių ir mokomosios literatūros leidyklos „Šviesa“, įmonių „Edukacinio turinio sprendimai“ ir „Mokomasis turinys“ bei 70 proc. „Ateities pamokos“ akcijų.

Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.

Europos investicijų bankas (EIB) ir Klaipėdos uostas pirmadienį pasirašė sutartį dėl 65 mln. eurų paskolos krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentas Thomas Ostros sako, kad Klaipėdos uostas yra strategiškai svarbus jūrų transporto mazgas, o investuodamas bankas nori palaikyti jo tvarumą ir draugiškumą aplinkai.

Iš Šveicarijos į Lietuvą parvežtas kaunietis bus teisiamas dėl netikrais pinigais suteiktos 37,5 tūkstančių eurų paskolos ir užstatu paimto aukso luito, pranešė prokuratūra.  Teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje byloje įtarimai dėl netikrų pinigų laikymo ir realizavimo bei sukčiavimo pareikšti kauniečiui E. J. Bylos duomenimis, kaltinamasis 2018 metų vasarą suteikė 37,5 tūkstančių eurų paskolą kitam asmeniui, sumokėdamas ją netikrais 50 eurų nominalo vertės banknotais.

Už paskolas visi mokės dar daugiau. Europos Centrinis Bankas toliau didina palūkanų normą ir tai – ne riba. Kitąmet lietuviams per metus paskolos gali išbrangti ir keliais tūkstančiais eurų. O pelną iš to kraunasi bankai. Tiesa, dalis ekonomistų tvirtina, kad bankai žmones laiko tiesiog atpirkimo ožiais, esą Centrinis Bankas pats per pandemiją prispausdino daug pinigų, o dabar chaosą bando suvaldyti tuos pinigus gręždamas iš žmonių.

Europos investicijų bankas (EIB) skolina 65 mln. eurų Klaipėdos uosto krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. EIB interneto svetainėje nurodoma, kad paskolos sutartis pasirašyta gruodžio 9 dieną.  Klaipėdos uostas šios informacijos nekomentuoja, tačiau pranešė, kad jo vadovas Algis Latakas ir EIB viceprezidentas Thomas Ostros (Tomas Ostros) paskolos sutartį oficialiai pasirašys pirmadienį Vilniuje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paseks JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pavyzdžiu ir pasirinks mažesnį palūkanų normų kėlimą, mano analitikai, esant požymių, kad įkaitusi infliacija pagaliau mažėja. ECB pastaruoju metu palūkanų normas didino tempu, kurį banko vadovė Christine Lagarde yra pavadinusi „sparčiausiu“, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją, kurią lėmė Rusijos karo Ukrainoje išaugintos maisto ir energijos kainos.

Nors naujų paskolų paklausa trečiąjį ketvirtį liko stabili, ateityje ji turėtų mažėti dėl didėjančių palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, rodo naujausia bankų apklausa.

Šiemet Lietuvoje surengti 48 aukcionai, kurių metu vidaus rinkoje pasiskolinta beveik 1,7 mlrd. eurų, skelbia Finansų ministerija.  Anot jos, populiariausios buvo penkerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos – jų išleista už 545 mln. eurų. „Nors finansų rinkos buvo nepastovios, sėkmingai užbaigėme šių metų skolinimosi programą vidaus ir užsienio rinkose.

Būsto nuomai brangstant, o nekilnojamo turto kainoms kylant sutaupyti pradiniam įnašui ir įsigyti nuosavą būstą tampa vis sudėtingiau. O dažniausiai su nuomos iššūkiais susiduria jauni žmonės ar studentai – atsikraustę į kitą miestą dėl mokslų turi susirasti finansiškai įkandamus namus ir dar išsilaikyti. Taigi kyla klausimas, ar tokioje situacijoje turėti nuosavą būstą – realu? „Visibankai.

Jei svajojate įsigyti nuosavą būstą, į kiaulę taupyklę reikės įdėti dar daugiau savo atlyginimų nei prieš kelerius metus. Naujausi Lietuvos banko duomenys skelbia, kad vis mažiau gyventojų gali įpirkti butą ar namą. Apsišarvuoti kantrybe reikės ir tiems, kurie nekilnojamąjį turtą nori parduoti – mažėja paklausa, tad savo pirkėjo gali tekti laukti ne kelis mėnesius, bet netgi metus.

Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad po trijų savaičių Europos Centrinis Bankas (ECB), tikėtina, dar 50 arba 75 punktais padidins bazines palūkanų normas. „Akivaizdu, kad padidinti 50 bazinių punktų yra būtina“, – portalui „Bloomberg“ šią savaitę sakė G. Šimkus. „Kadangi vis dar matome labai stiprų infliacijos spaudimą, turime jį kuo greičiau nuslopinti, kad infliacijos lūkesčiai nesumažėtų. Tad 75 punktų padidėjimas taip pat įmanomas“, – pridūrė jis.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus auga sparčiau, nei didėja šalies gyventojų atlyginimai. Tačiau kai kurie asmenys, pasiryžę įsigyti net ir pabrangusį būstą, skundžiasi dėl pradinio įnašo, mat kai kam tenka susimokėti daugiau, nei buvo sutarta pirminio pokalbio metu su bankų atstovais. Tuo metu bankai savo ruožtu paaiškina, dėl kokių veiksnių ir ar visada gali kisti įnašo dydis.

Šiaulių bankas paskolino 7,7 mln. eurų transporto ir ekspedijavimo bendrovei „Integre Trans“, kuri įsigis 100 naujų vilkikų. Pasak „Integre Trans“ vadovės ir savininkės Žanos Kel, šiemet bendrovė jau įsigijo apie 400 naujų vilkikų, o 2023 metais ketinama pirkti 500 naujų vilkikų.  „Investuodami į naujų vilkikų parką, per ateinančius trejetą metų siekiame išlaikyti spartų įmonių grupės augimo tempą, kokiu augome pastaruosius keletą metų“, – pranešime sakė Ž. Kel.