pasakos

Propagandos ir antivakarietiškos isterijos, sklindančios iš Maskvos, triukšmas nėra toks vienodas, kaip dažnai atrodo, o skirtumai atskleidžia didelius skirtumus tarp Rusijos elito grupių ir jų viduje, rašo Jamestown Foundation analitikai.

Įsivaizduokite, kad už stiklo verda gyvenimas, o jūs tik atokiai stovintis stebėtojas. Liūdnoka, tiesa? Ir netikėtai prieina Kakė Makė, Netvarkos nykštukas ir gestų kalba sako: „Labas, pažaisk su mumis.“ Na, čia tie girdinčių vaikų mylimi herojai iš to paties pavadinimo Linos Žutautės knygelės, kartą per savaitę besisveikinantys su mažaisiais draugais ir iš TV8 ekrano.

Kas geriau seka pasakas – mama ar tėtis? „Rimtuose pokalbiuose“ vaikai sakė, kad jas geriau seka mama, nes nedaro jokių klaidų, o štai tėtis kartais suklysta raides. Tačiau kiti ginčijosi, kad bu moka puikiai skaityti istorijas. „Jis nemoka skaityti“, - sakė dar viena mergaitė, paklausta, kodėl tėtis pasakas seka prasčiau. Liaudyje puikiai žinomas posakis „nesek man pasakų“ nebūtinai turi perkeltinę prasmę. Vaikai įsitikinę, kad žmonės taip sako, kai paprasčiausiai nenori sekti pasakų.

Kalėdų rytas. Atsikeli, nekantriai nubėgi prie eglutės ir matai – Kalėdų Senelis ten paliko dovanų! Ir taip džiugu, taip stebuklinga tai atrodo. Tačiau vėliau, kai paaiškėja tiesa apie Kalėdų Senelį, džiugesio būna mažiau. Tad kaip turėtų elgtis tėvai: meluoti vaikui ir taip palaikyti gražią tradiciją, ar sakyti tiesą? Psichologinių konsultacijų ir krizių įveikimo centro psichologė Diana Šyvytė sako, kad pasaką apie Kalėdų Senelį sekti reikia.

Pilys, senelės namas miške ar gūdi giria, kurioje gyvena piktosios dvasios ar pamėklės. Vokietis fotografas Kilianas Schonbergeris pristatė legendinių Brolių Grimų pasakų įkvėptą nuotraukų seriją, pavadintą „Pasivaikščiojimai su Broliais Grimais“.  Fotografijose užfiksuotas paslaptingų ir kiek pasakiškų Centrinės Europos pastatų ir gamtos grožis.

Gera žinia tėvams ir jų vaikams, o gal ir anūkams: į televizijos eterį grįžta legendinės laidos vaikams „Labanakt, vaikučiai“ vedėja Bernadeta Lukošiūtė-Stankevičienė. Šįkart – su nauja laida vaikams ir jų tėvams „Labanaktukas“, kuri bus transliuojama darbo dienomis 20.30 val. per televizijos kanalą LRT Kultūra.

Šiaulietė, į kurios rankas pateko gerai žinoma Brolių Grimų pasaka „Raudonkepurė“, suglumusi. Knygoje gausu iliustracijų, kuriose vaizduojamas vyno butelis. Juk Japonijoje vaikams uždraustas rodyti gerai žinomas animacinis filmas „Na, palauk!“ dėl to, kad rūkydamas vilkas rodo blogą pavyzdį. Moteriai smalsu, koks literatų požiūris į tokio pobūdžio vaikų literatūrą.

Daug kalbų ir diskusijų sukėlusi autorės, literatūros specialistės Neringos Dangvydės knyga „Gintarinė širdis“ ir Edukologijos universiteto sprendimas uždrausti jos platinimą atsidūrė teisme, kur bus sprendžiamas tolesnis knygos likimas. Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė surengė spaudos konferenciją, kurioje buvo kalbama apie žmogaus teises ir bandymą jas riboti Lietuvoje.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Ką man skaityti?“, LRT.lt Esame užaugę su knygų adaptacijomis, tik galbūt to nežinome, sako vaikų literatūros specialistė, kritikė Danguolė Šakavičiūtė. Anot jos, Homerą ir apskritai mitologiją pažįstame tik iš adaptacijų, vaikams pritaikytose „Guliverio kelionėse“ praleista visa politika, o antikos sakmėse ir arabų pasakose – galybė erotinių momentų. „Kai papasakoju, iš kokios putos gimė Afroditė, tai šiek tiek šokiruoja net studentus.

Vaikystėje, skaitydami mėgstama istoriją, ne kartą pagalvojome: „Kaip norėčiau gyventi namelyje ant vištos kojelės“. Namai, egzistuojantys istorijose, atrodė nepasiekiami. Pasirodo, pasaulyje iš tiesų egzistuoja pasakų nameliai. Įkvėpti populiarių istorijų, jie išsimėtę visame pasaulyje: nuo raganos namą primenančio statinio Prancūzijoje iki hobitų namų Naujojoje Zelandijoje. Gražiausi pasakų įkvėpti namai – žemiau esančioje galerijoje.

Sigutė Ach – knygelių vaikams rašytoja ir iliustratorė. Kūrybą ji vadina erdve sau, iš kurios kiti žmonės gali pasisemti tai, ko jiems trūksta. Kupina ramybės ir harmonijos, Sigutė švelniu balsu nukelia į erdvę, kurioje gyvena vienaragiai ir prabyla augalai bei gyvūnai. Vaikystės prisiminimuose gimsta pasakos Sigutė Ach ne tik yra išleidusi nemažai knygelių, kuriose puikuojasi pačios piešti piešiniai, bet ir iliustruoja kitų rašytojų kūrinius bei savo atvirukus.

Vos 7 minutės – vidutiniškai tiek laiko per parą lietuviai skiria savo vaikams. Atkreipdamas visuomenės ir tėvų dėmesį į šį faktą, labdaros ir paramos fondas „Sniečkaus fondas“ kartu su rėmėjais ir savanoriais pradėjo įgyvendinti projektą „Pasakos vaikams“. Projekto tikslas – paskatinti pasakas kuriančius ir savo vaikams sekančius tėvelius jomis pasidalinti. Tai galima padaryti apsilankius interneto svetainėje www.pasakosvaikams.lt.

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Dažnai tėvai nerimauja, kad lietuviškose pasakose daug agresijos. Tačiau psichoterapeutė Rasa Šilalytė mano, kad vaikų tai negąsdina, nes jie patys gyvena mitiniame pasaulyje. Pasak jos, gyvenimas sudėtingas, o vaiką visas pasaulis taranuoja kaip pasakos herojų, todėl pasaka kaip tik parodo, kad tai, ką jis išgyvena, natūralu. „Suaugusiesiems siūlyčiau prisiminti mėgstamą vaikystės pasaką.

Ar nenuostabu kartais pasinerti į ryškų ir didelį pasakų pasaulį, kuriame gyvena linksmi ir įdomūs herojai? Prekybos centras „Saulės miestas“ kviečia į pirmą kartą Lietuvoje vykstančią animacinių personažų vaškinių figūrų parodą, kuri sužadins fantaziją ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems. Estų kompanija „Fantazija“ jau 12 metų užsiima įvairų vaškinių figūrų parodomis įvairiose šalyse.

 „Aš sėdžiu pirmame suole. Kai kas nors kikena ar šnibždasi už nugaros, visada susinervinu. Galvoju, kad juokiasi iš manęs. Kai kas nors ką pasako, tai atrodo, kad trenktų. Būna, net supykina arba pradeda labai skaudėti galvą“, – tai citata iš moksleivio Jono laiško. „Dažnai einu seselės paprašyti, kad išleistų namo. Tada kiti sako, jog esu „slabakas“, – tęsiama laiško citata (panaudota Aspirologija.

Svetlana Kolosova – rusų menininkė, kuri visiems gerai žinomų pasakų veikėjus ar epizodus perkelia tiesiog ant...rankos delno. Undinėlė, mažasis princas, princesė bokšte – šių ir kitų pasakų vaizdai meistriškai pavaizduojami ant delno. Tokio, galima sakyti, trumpalaikio meno tikslas – sudominti pasakomis vaikus, sušildyti geromis emocijomis ir sukelti estetinį pasigėrėjimą.

Tęsdama atvirų erdvių renginius, šį sekmadienį, sausio 20 d. 13.00 val., Prezidentūra vaikus ir jų tėvelius kviečia į popietę „Pasakų traukinys".   „Pasakų traukinys" - skaitymo balsu ir muzikos pamoka ikimokyklinio amžiaus vaikams, pradinukams ir vaikučių tėveliams, kuri skatina meilę knygai ir skaitymui. Renginys nuotaikingas, dinamiškas ir interaktyvus.

Garsiąsias brolių Grimų pasakas, su kuriomis užaugo ne viena vaikų karta, pasirodo, ne kartą buvo mėginama adaptuoti, kad jos tiktų šiuolaikiniams vaikams. Vis dėlto kai kurias iš jų rekomenduojama skaityti tik tiems vaikams, kurių nekenčiate. Pačių baisiausių pasakų penketuką, kurį parengė James Freetly, pateikia inosmi.ru.

Nemėgstate viešojo transporto? O gal net jaučiate patologišką baimę? Puiku! Manote, kad Londonas – labai kultūringas didmiestis? Ši jūsų nuomonė greitai pasikeis... Pasivažinėjimas vėliausiu Tottenhamo autobusu iš tiesų vaiduokliška atrakcija, mat šios ekskursijos metu aplankomi patys kraupiausi Londono kampeliai, o bauginimus ir šiurpias rūsio pasakaites pakeičia žmogžudysčių ir net egzekucijų istorijos.

Policijos pareigūnai dalį savo darbo laiko priversti gaišti be reikalo – šokdinami pokštaujančių ir nuotykių amžinai ieškančių paauglių bei jaunuolių sukeltų problemų. Tokie tirti atvejai dažniau baigiasi tik tėvišku moralu, o ne policininkus už nosies vedžiojusių melagių ir pokštininkų atgailavimu teisme. Galbūt todėl ir tobulėja iš namų linkusių pabėgti jaunuolių kuriamos tariamo pagrobimo ar išžaginimo istorijos, kurių tirti pareigūnai šoka nedelsdami.

Emig­ra­ci­jo­je Li­di­ja Ma­čiū­nie­nė ne­ga­lė­jo pri­tap­ti. Il­gė­jo­si Lie­tu­vos, jos kal­bos ir kul­tū­ros. Sug­rį­žu­si na­mo, tri­jų vai­kų ma­ma įkū­rė in­ter­ne­ti­nį ra­di­ją pa­sau­lio lie­tu­vių vai­kams. Lie­tu­viš­kų dai­ne­lių, pa­sa­kų ir vai­kiš­kų ži­nių jau klau­so­si Iz­rae­ly­je, Ang­li­jo­je, Ai­ri­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Šve­di­jo­je, Da­ni­jo­je, Ru­si­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Kip­re ir ne­tgi Tur­ki­jo­je.

„Skaitymo balsu magija“ – toks „Mažojo Princo fondo – Visa Lietuva skaito vaikams“ inicijuotas renginys vakar sukvietė būrį tėvų su savo mažaisiais pasiklausyti žymių Lietuvos žmonių skaitomų pasakų. Organizatoriai šia iniciatyva siekė priminti tėvams, jog skaitymas balsu – tai paskata daugiau bendrauti su vaikais, suteikti jiems saugumo pojūtį, optimizmo bei padėti suvokti žmogiškąsias vertybes.

Ar pastebėjai, kad dauguma pasakų veikėjų yra vyriškos giminės? Britai net išanalizavo šešis tūkstančius vaikiškų knygų ir pateikė skaičius, pagal kuriuos moteriškų veikėjų jose tebuvo 31 proc.

Klasikinių pasakų alternatyvos yra smagios ir įdomios pažiūrėti dėl daugybės priežasčių. Kai kurie iš šių filmų yra manieringi bei išjuokia merginas, kenčiančias dėl meilės, kiti akcentuoja moralę ir tiesą bei tikrą meilę – dalykus, kuriuos mes labiausiai mėgstame klasikinėse pasakose.

Keliauti norisi visiems, o ypač šeimoms su vaikais. O kaip padaryti, kad visiems atostogos būtų vienodai smagios ir kupinos įspūdžių? Kur keliauti su šeima? Štai keletas kelionės vietų, kurios ilgam įsimins ir jums, ir kitiems šeimos nariams. Vokietija: Heidės parkas, Europos parkas Europos parkas - didžiausias ir labiausiai lankomas Vokietijos parkas, įsikūręs pačiame Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje. „Pažink Europą žaisdamas!" - skelbia 14 parko šalių.

Švenčių periodu net ir didžiausi realistai vienaip ar kitaip atsiduria pasakų šalyje: šventiniai renginiai su pasakiškais personažais, pasakų šalies vilionės parduotuvių vitrinose, lempučių girliandos gatvėse, iš visur liete besiliejantys burtai, horoskopai ir prognozės visus mus paverčia pasakų šalies dalimi. Visi žinome, kad pasaulis, kuriame gyvename – toli gražu ne idealus, ir kad anksčiau ar vėliau mūsų vaikai patirs jį su visa skaudžia realybe.

Aktorė Julia Roberts prisipažino, kad nuo savo vaikų slepia naująjį vaidmenį, nes nenori jų gąsdinti. Naujai atgimstančioje klasikinės pasakos „Snieguolė“ versijoje „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija 3D“ J. Roberts vaidina itin žiaurią Piktąją Karalienę. 43 metų aktorė su vyru, kino operatoriumi Danny Moderiu augina septynmečius dvynukus Hazel ir Henry. „Negaliu vaikams pasakyti, kad vaidinu Piktąją Karalienę, nes jie siaubingai bijo šio personažo, ‒ pasakoja J. Robers.

Dauguma su vaikais besiryžtančių keliauti tėvų patiria tikrą stresą, nes aplinkinių reakcija ne visada būna maloni, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Bet mes ne apie nesupratingas niurzgas, pasidalinsime idėjomis su tėveliais, kaip jiems ir jų vaikučiams keliauti paprasčiau ir linksmiau. Neskubėkite lipti į lėktuvą. Pasinaudoję įlaipinimo pirmenybe, teks apie 20 minučių sėdėti vienoje vietoje.

Alytaus gausių šeimų centro „Skruzdynėlis" sugalvota savanoriška veikla – pasakų skaitymas vaikams Alytaus Jaunimo parke – vienai dienai keliasi į Vilnių. Tėveliams, vaikams ir visiems susidomėjusiems pasakos viešai bus skaitomos šiandien nuo 13 val. Vilniaus Rotušės aikštėje.

Žiūrovams iš miuziklo „Mamma Mia!“ bei dramos „Brangusis Džonai“ pažįstama gražuolė Amanda Seyfried, suvaidinusi paslapčių kupiname trileryje „Raudonkepuraitė“ (Red Riding Hood) prisipažino, kad vaikystėje labai bijojo pasakų. „Pasaka apie Raudonkepuraitę ir jos nuotykius su vilku yra tikrai gąsdinanti. Kai buvau maža, ilgai verkiau išgirdusi šią istoriją. Vaikystėje buvau labai jautri, todėl tai pastebėjusi mama prieš miegą pati kurdavo istorijas.

Iš knygynų lentynų Kinijoje skubiai išimtas naujas brolių Grimų „Pasakų“ leidimas – leidykla per klaidą užsakė išversti visame pasaulyje garsaus kūrinio pornografinį variantą, praneša agentūra AFP. „Mums nepavyko rasti brolių Grimų „Pasakų“ vokiškos originalios versijos, – laikraštyje „Global Times“ atsiprašinėjo leidyklos „China Media Time“ atstovas. – Todėl mes paėmėme japonišką leidimą ir išvertėme jį“. Tačiau paaiškėjo, kad tai yra pornografinis pasakų atpasakojimas.

Stovėti tėvynės sargyboje – garbinga ir kilnu. Jei saugai ją nuo išsigalvotų priešų – tai dar ir labai lengva. Gali būti net ir pelninga. Su krištolinėmis ašaromis veizoluose, lyg tie lietuviški beržai ar liepos su plieno dalgiais ar šakėmis ant pečių, į valdžią žengė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vyrai ir damos. Žengė ir nužengė, patogiai atsisėdo ir nutarė – su dalgiu prieš mešką strikinėti pavojinga ir visai neapsimoka, nes dalgis pasirodė besąs butaforinis.

Iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuaidėjo iškilmingas pažadas: vadovėliai moksleiviams buvo, yra ir bus nemokami. Mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos nustėro: vadovėliai buvo ir yra mokami. Ar kitąmet bus kitaip, labai abejojama. Mat pirkti brangias mokymo priemones reikalauja mokytojai, kurių niekas nedrausmina.

Kelios lietuviškos pasakos išverstos į Afganistane vartojamą dari kalbą ir dalinamos tos šalies vaikams. Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių iliustruotas knygelės pristatytos ir Vilniaus knygų mugėje.

Jau kitą savaitę kelionę po Lietuvos miestus pradeda festivalis „Muzikos ruduo“, kuris kasmet sudomina naujomis savitomis koncertų programomis. Vienuolikoje šalies vietovių, o taip pat dviejuose kaimyninių valstybių miestuose skambės šiandienos lietuvių ir užsienio autorių muzika, taip pat – vakarų Europos klasikų opusai.

Pirmadienio vakarą Tarptautinio Kauno kino festivalio filmai pasieks Vilniaus žiūrovus. Į naujausią šalyje „Pasakos“ kino teatrą kviečia ne tik naujausi, rinktiniai skirtingų pasaulio šalių kūrėjų filmai, bet ir nauji susitikimai su režisieriais. Vilniuje visą savaitę bus rodoma didžioji Tarptautinio Kauno kino festivalio filmų programos dalis.

Kaunas nepriklausomo kino ritmu pulsuoja paskutinį savaitgalį – kino mylėtojų vis arčiau prisijaukinamas trečius metus organizuojamas Tarptautinis Kauno kino festivalis paskutiniam savaitgaliui Kaune paruošė ypač giliai prasmių ieškančių ir įtaigiai pasakojančių filmų derinį, o abu savaitgalio vakarus su žiūrovais bendraus garsūs kino ir kitų sričių kūrėjai.

Tarptautinis Kauno kino festivalis spalį pristatys naujausią režisieriaus Pedro Almodovaro juostą „Šalti apkabinimai“ („Los abrazos rotos“, 2009, Ispanija) su Ispanijos kino perlu Penelope Cruz priešakyje. Kauno „Romuvos“, o vėliau – Vilniaus „Pasakos“ kino teatruose pirmą kartą Lietuvos žiūrovams parodytas filmas, be jokios abejonės, greitai atras kelią į žiūrovų širdis.

Rudenį atsidaręs neklubas „Pasaka“ toliau džiugina savo lankytojus gyvos muzikos koncertais. Jau šį šeštadienį, sausio 24 d. 21 val. neklube vyks Kaune dar niekur neskambėjusi Tabami kolektyvo programa „Tabami goes U2“. Renginio metu skambės geriausios „U2“ dainos, kurias atliks grupės „Flamingo“ vokalistas Žilvinas Sebeika bei „Tabami Live Band“. „Tabami goes U2“ projektas iki šiol buvo rodytas tik Vilniuje ir Klaipėdoje.

Vaikų vasaros stovyklas jau dabar galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o baigiantis panaudos sutarčių galiojimo terminams ir žemės sklypų savininkams sumanius jų vietoje plėtoti kitokią veiklą, jų liks dar mažiau. Dėl šios priežasties ir populiariojoje „Pasakos“ stovykloje Giruliuose ateinantis vasaros sezonas gali būti paskutinis.

Šiandien, balandžio 26-ąją, sukanka 20 metų, kai įvyko avarija Černobylio atominėje elektrinėje. Ši sukaktis neišvengiamai paliečia vieną iš esminių – tautų saugumo ir bendradarbiavimo temų. Ši tema gali būti analizuojama aplinkosaugos, ekonominiu, finansiniu, gyvybės pavojaus, kitais pjūviais. Katastrofa, įvykusi prieš 20 metų, įrašytina į mūsų socialinį patyrimą kaip nuolat tyrinėtinas, stebimas, nagrinėtinas reiškinys gyvybės pokyčių, sveikatos ir aplinkos apsaugos aspektais.