onkologinės ligos

Gyvenimas itin apsiverčia tada, kai jį sukrečia vaikų ligos. Visiškai netikėtinai mūsų mažiuosius kartais paliečia ir pačios baisiausios negandos, kurios gyvenimą apsunkina visai šeimai.

Ne veltui sakoma, kad maistas – mūsų organizmo kuras, suteikiantis mums energijos. Tačiau kai kurie pasirinkimai mūsų organizmui nėra naudingi – jie ne tik neduoda jokios naudos, bet ir maitina vėžines ląsteles.   Geros savijautos ekspertės Gintarės Jonaitytės teigimu, vėžio išsivystymą lemia daugybė veiksnių – genetika, sėslus gyvenimo būdas, net prasta psichinė būklė gali paskatinti ligos atsiradimą.

Kuo anksčiau pastebėsite vėžio požymius, tuo anksčiau jums bus paskirtas tinkamas gydymas. Todėl žinojimas, kokie simptomai jį išduoda, gali išgelbėti gyvybę. Tačiau ekspertas įspėjo, kad kai kuriuos ligos požymius galima sumaišyti su pagiriomis. Prahos protonų terapijos centro direktorius dr. Jiri Kubesas express.co.uk papasakojo, kokie simptomai gali išduoti vėžį ir su kokiais kitais negalavimais juos galima sumaišyti.

Skrandžio vėžys – sunki onkologinė liga, nuo kurios nėra apsaugotas nei vienas asmuo. Sužinokite, kokie yra skrandžio vėžio simptomai, išduodantis nemalonią ligą. Teigiama, kad skrandžio vėžio simptomai neretai priklauso būtent nuo to, kurioje skrandžio vietoje atsirado ir dauginasi piktybinės vėžio ląstelės.

Mityba neabejotinai yra itin svarbi kasdienybės dalis, kuri lemia ne tik sotumo jausmą, bet ir mūsų sveikatą. Pasirinkus netinkamus produktus ar jų vartojant be saiko, išauga rizika susirgti įvairiausiomis ligomis, tarp kurių – onkologiniai susirgimai. Kokie maisto produktai skatina vėžio atsiradimą, ko mitybos racione turėtų nelikti, o kuo jį verta papildyti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo subalansuotos mitybos ekspertė, sveikatai palankių receptų knygų autorė Rita Šilenskienė.

Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta pusė tūkstančio moterų. Gydytojų prognozės liūdnos – aptikus jį ketvirtoje stadijoje, išgyvena vos viena iš dešimties moterų. Bet net ir tada ligos pasekmės liūdnos. Specialistai šį vėžį vadina tyliuoju, mat nepastebėdamos jokių simptomų moterys išsitirti dėl ligos dažnai nukeliauja per vėlai. Kristinai šiandien – 34-eri, tačiau būdama vos 19-os metų ji išgirdo apie ikivėžinius pakitimus gimdos kaklelyje. „Kova truko apie 12 metų.

Onkologinės ligos klastingos ne tik dėl poveikio organizmui, bet ir gebėjimo atsinaujinti. Atsinaujinęs vėžys yra įprastas reiškinys onkologijoje, todėl šį šeštadienį, laidoje Laidos „Sveikata.lt“ komanda dalinasi, kaip išvengti vėžinių ląstelių atsinaujinimo. Onkologinėms ligoms atkrytis yra gana dažnas reiškinys. Žmonės dažnai nežino, jog būtent atkrytis yra tas skirtumas, kuris atskiria onkologinę ligą nuo bet kokios kitos.

Išvaizda – faktorius, kuris daro tiesioginę įtaką mūsų psichologinei sveikatai. Dažnai netekus galvos plaukų, juos tenka slėpti po skarele, tačiau netektų antakių ar blakstienų niekaip nepaslėpsi. Jonavietė Marina Zolotova džiugina onkologinėmis ligomis sergančius žmones – jų išvaizdą sugrąžina nemokamai.  Tyrimai rodo, kad daugelis onkologinėmis ligomis sergančių pacientų po chemoterapijos savo išvaizda lieka nepatenkinti.

Kasmet Lietuvoje vėžiu suserga per šimtas vaikų. Kai kurie nesulaukę net metų. Su vėžiu susidūrusias šeimas globojanti unija įvairiausiais būdais siekia surinkti lėšų reabilitacijos centro modernizavimui, mat iš valstybės paramos ir dėmesio tokioms šeimoms beveik nėra.  Judrus ir sportiškas 13-metis gargždiškis Titas kelerius metus kovojo su vėžiu.

Medikai sunerimę – koronavirusas atbaidė gyventojus nuo itin svarbių tyrimų dėl mirtinų ligų, o rezultatas – uždelstos ligos stadijos. Pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio pagal ankstyvosios diagnostikos programą šiemet į Nacionalinį vėžio institutą atvyko perpus mažiau pacientų. Apie tai, kad pacientai net pasibaigus karantinui vengia tikrintis dėl kraujotakos sistemos ligų, perspėja ir kardiologai. Šešiasdešimt penkerių Vida prieš aštuonerius metus išgirdo vėžio diagnozę.

Prieš du metus Aušrai gydytojai išoperavo inkstų naviką – operacija praėjo sėkmingai, tačiau po kurio laiko moteriai pradėjo svaigti galva, silpo kairė ranka ir koja. „Po truputį tapo sunkiau vaikščioti – turėdavau šiek tiek pagalvoti, kad dabar turiu statyti koją ir eiti.

Inkstų vėžys – sunki ir klastinga liga, kuri neturi ryškių ją išduodančių simptomų, tačiau nuo šios ligos gali išgelbėti toks paprastas dalykas kaip mankšta. Lietuva šiemet prisijungė prie pasaulio žmonių, kurie ragina judėti ir inkstų vėžio riziką sumažinti beveik ketvirtadaliu. Amerikos nacionalinis vėžio institutas skelbia, kad fizinis aktyvumas net 23 proc. sumažina riziką susirgti inkstų vėžiu. Deja, pusė Lietuvos gyventojų yra nejudrūs.

Onkologinėmis ligomis sergantys Lietuvos pacientai moderniausią gydymą paremtą naujausiomis technologijomis gauna net ketveriais metais vėliau, nei kitos Europos sąjungos valstybės. Tokią negailestingą statistiką skelbia onkologai. Ir kalti dėl to esą politikai inovatyviam gydymui skiriantys per mažai ir pinigų, ir dėmesio. Nacionaliniame vėžio institute po operacijos sveiksta Natalija. Viešumo kiek privengia, bet apie ligą kalba noriai. Moteris čia jau antrą kartą.

Vėžys yra antra dažniausia mirčių priežastis pasaulyje ir Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vieną iš penkių mirčių mūsų šalyje lemia būtent įvairių rūšių onkologiniai susirgimai, o vėžio diagnozę Lietuvoje kasdien išgirsta apie 50 gyventojų. Nors sergamumas vėžiu išsivysčiusiose šalyse didėja, tačiau taip pat gerėja galimybės ligą laiku diagnozuoti, kontroliuoti ir gydyti.

Vis dažniau teigiama, kad vėžys nesirenka pagal amžių. Kone kasdien girdime istorijas apie šios ligos paliestas šeimas, pasiglemžtus jaunus žmones. Visgi kokiame iš tiesų amžiuje reikėtų susirūpinti dėl vieno ar kito negalavimo, kokia tikimybė susirgti konkrečia onkologine liga? Remiantis paskutiniais, t. y. 2012 metų vėžio registro, duomenimis, dažniausia vaikams iki keturiolikos metų amžiaus diagnozuojama onkologinė liga – leukemija (tai sudarė beveik pusę visų atvejų). Antras dažnas vėžinis ...

„Liverpool“ puolėjas Mohamedas Salah yra be galo mėgiamas jo gimtajame Egipte ir ne be reikalo. Futbolininkas noriai prisideda prie įvairių iniciatyvų ir remia ne vieną organizaciją. Dabar M. Salah padarė dar vieną gerą darbą: įvairūs šios šalies šaltiniai praneša, kad jis paaukojo net 3 mln. JAV dolerių Nacionaliniam Egipto vėžio institutui, jog prisidėtų prie kovos su onkologinėmis ligomis.

Šiuo metu galiojantis priverstinis, kitaip medikų vadinamas užsispyrėliškas, gaivinimas net tais atvejais, kai ligonis yra visiškai beviltiškas, užkerta kelią žmogui numirti natūralia mirtimi. Apie šią iš esmės žmogaus orumą paminančią tvarką medikai kalba jau ne vienerius metus. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, vien svarstymas – gaivinti mirštantįjį ar ne – skamba šventvagiškai.

Gimdos kaklelio vėžys dažnai vadinamas tyliuoju žudiku, tačiau ir jis turi ženklų, kuriuos pastebėję turėtumėte kreiptis į medikus. 49-erių dviejų vaikų mama Julie O‘Connor skundėsi tam tikrais simptomais, tačiau mirė praėjusią savaitę po to, kai medikams net trejus metus nepavyko diagnozuoti vėžio. Kasmet daugiau nei 3 tūkst. moterų išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę, tai dažniausias vėžys tarp moterų iki 35-erių. Jei aptinkamas anksti, gimdos kaklelio vėžys gali būti įveiktas.

Milijonai žmonių saujomis geria vitaminų preparatus, tikėdamiesi pagerinti sveikatą. Kad nesirgtų, žmogui reikia vitaminų. Jų gauti reikia su maistu, nes organizmas pats jų negamina. Todėl ir bandoma šių svarbių medžiagų gauti papildomai, geriant tabletes ir kapsules. Garsus Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia atskleidė, kokią naudą mūsų organizmui turi vitaminai ir pasidalijo didžiulę ir turtingą savo, kaip gydytojo patirtimi.

Prieš metus dar sveikam verslininkui Žilvinui Grigaičiui medikų konstatuotas prostatos vėžys buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Vyras sąžiningai kasmet tikrinosi ir skyrė daug dėmesio sveikatai, tačiau liga, kaip ir visus, užklumpa netikėtai. Kurį laiką slėpęs ir neseniai viešai prabilęs apie savo ligą vyras taip paskatino kitus neužmiršti apie savo sveikatą ir tikrintis. Nors jei ir jaučiatės gerai, nereiškia, kad esate sveikas.

Viena iš klastingiausių ir pavojingiausių vėžio rūšių – kasos vėžys. Dažniausiai šis diagnozuojamas tik paskutinėse ligos stadijose, kadangi pirminiai simptomai yra itin nežymūs ir net patiems medikams laiku pastebėti šį vėžį gana sudėtinga. Plačiau apie kasos vėžio pavojus ir kaip pastebėti pirmuosius simptomus pasakoja Nacionalinio vėžio instituto, Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas habil.m.dr Eugenijus Stratilatovas.

Nors dažniausiai vėžiu sergama vyresniame amžiuje, kad ir kaip bebūtų skaudu, su šia liga tenka susidurti ir vaikams. Santaros klinikų, Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon pasakoja, kad šiame skyriuje kiekvieną dieną kovojama su retomis bei sunkiomis vaikų ligomis. Plačiau apie mediko darbo iššūkius, bendravimą su mažaisiais pacientais bei jautrias akimirkas tarp ligoninės sienų pasakoja gydytoja Jelena Rascon.

Dvi atžalas auginančios kaunietės Jurgitos Aliulytės šeimos gyvenimas per vieną dieną apsivertė aukštyn kojomis. Kaip pati moteris tv3.lt pasakojo, pastaruoju metu dėl sūnaus diagnozės jos skruostais visą laiką rieda ašaros, o šeimoje vyrauja neramios ir širdį slegiančios nuotaikos. Jurgita socialiniame tinkle „Facebook“ į visuomenę kreipėsi pagalbos su prašymu prisidėti prie jos sūnaus dešimtmečio Kajaus gyvybės išgelbėjimo.

Daugelis vėžio simptomų yra panašūs į apie kitas ligas pranešančius požymius, tad nesudėtinga juos supainioti ir ignoruoti. Gydytojai tik patvirtina, kad labai svarbu yra pažinti savo kūną, o pastebėjus kažką keisto ar pajutus neįprastą skausmą, nelaukti, kol situacija pablogės ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Šiandien Seime bus svarstomas Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas onkologinėmis ligomis sergančių vaikų tėvams slaugyti juos iki vienerių metu. Šiuo metu sunkiomis ligomis sergančius vaikus slaugantys šeimos nariai socialinio draudimo išmokas gali gauti ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus.

Spalis minimas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo, kada moterys ypač skatinamos nuolatos rūpintis savo sveikata ir nedelsti, jei kas nors kelia susirūpinimą. Krūties vėžio susirgimai dažniausiai aptinkami vėlesnėse stadijose, kas itin apsunkina gydymą ar net baigiasi mirtimi. Kaip moterims pastebėti pavojingą ligą ir mažinti riziką ja susirgti, pasakoja onkologė chemoterapeutė Nijolė Šatkauskienė.

Prie Santaros klinikų dirbanti vaistininkė atvirauja, kad šioje vaistinėje darbas visiškai kitoks. Vilniuje, šalia Santaros klinikų vaistinėje dirbantys vaistininkai sako, kad tai nėra tipinė vaistinė, kone kiekvienam klientui pirmiausia pasiūloma prisėsti, atsigerti vandens, dažnai suteikiama emocinė pagalba. Farmacininkės Rūtos Sudikienės pasakojo, kad dažniau sulaukia ne pacientų, o jų šeimos narių.

Visuomenė per mažai žino apie sėkmingas onkologinių ligonių istorijas, o nuolat gąsdinami grėsminga statistika bei įvairiais mitais dėl profilaktinių tyrimų ir sunkių gydymų, atgrasome dalį pacientų nuo prevencinių programų, įsitikinęs urologas Dainius Kaniušas. Pasak jo, baimė – didžiausias onkologinių ligų priešas, o ją išsklaidyti padeda pacientų ir gydytojų dialogas, geresnis informavimas apie tyrimus bei gydymo metodus.

Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio ekspertai paskelbė dvylikos punktų sąrašą, kurio tikslas – vėžio prevencija visame pasaulyje. Esminiai šios prevencijos veiksniai yra rūpinimasis sveikata ir fizinis aktyvumas. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai teigia, jog šie keli maži žingsneliai gali padėti sumažinti riziką susirgti vėžiu. Taip pat siūlomų rekomendacijų laikymasis apsaugotų maždaug nuo pusės naujų vėžio atvejų Europoje.

Kilus nepasitenkinimų bangai dėl sparčiai augančių produktų kainų socialdemokratai netruko sureaguoti, siūlydami pridėtinės vertės mokesčių (PVM) lengvatas mėsai. Atrodo, iniciatyva pravarti, tačiau abejonių kelia tai, jog lengvatos siūlomos tik raudonai – žalingiausiai ir vėžio susirgimus skatinančiai mėsai. Premjero Algirdo Butkevičiaus užmojis sumažinti šio siauro maisto prekių asortimento kainas verčia dvejoti.

Dvidešimt keturių gydytojų grupė iš septynių šalių perklasifikavo tam tikrus skydliaukės navikų tipus kaip nebe vėžinius. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti ne itin svarbi žinia, tačiau ši naujiena žmonija labai reikšminga. Žmonėms išgirdus skydliaukės vėžio diagnozę psichologine prasme tai ypatingai bauginanti ir siaubinga žinia.

Kai kalbėjomės su trisdešimt vienerių Robertu Dapkūnu, jo šeimoje vyravo malonaus laukimo nuotaikos – netrukus šeimą turėjo papildyti dar vienas narys. Septynmetį sūnų su žmona Džaneta auginantis vyras atvirauja, kag apie savo patirtį donuojant kaulų čiulpus pasakoja norėdamas parodyti, jog ir po to gyvenimas teka įprasta vaga, o donorystė tikrai nekenkia. Donoryste domėjosi savarankiškai „Esu užsiregistravęs ne vien kaulų čiulpų donorų registre.

Prieskoniai ir žolelės jau nuo seno naudojami medicininiais tikslais kovai su skrandžio, žarnyno veiklos sutrikimais ar kitomis organizmo problemomis. Nors moksliniai tyrimai abejoja dėl tiesioginio prieskonių ir žolelių poveikio kovojant su vėžiu, jų netiesioginė nauda ir poveikis norint sumažinti riziką susirgti šia liga išties pripažinta. Imbieras Imbieras žmonių ilgai naudojamas nuo peršalimo ir vidurių užkietėjimo.

Remiantis naujausiais tyrimais teigiama, jog propaguojantys veganišką mitybą gali susimažinti riziką susirgti prostatos vėžiu net 35 proc. Veganai netoleruoja bet kokios gyvulinės kilmės maisto produktų: žuvies, mėsos, kiaušinių, pieno ir jo gaminiai ir t. t. Šie vietoj išvardintų produktų renkasi augalinės kilmės maistą – vaisius, riešutus, daržoves, grūdus ir kt. JAV mokslininkų tyrime dalyvavo 26 000 vyrų.

Ieškote papildomos veiklos ir norite nuveikti kažką naudingo visuomenės labui? Savanoriai, teikiantys pagalbą onkologiniams ligoniams tikina, kad užsiimdami šia veikla net daugiau gauna patys, nei duoda. Dažnai įsivaizduojama, kad už ligoninės sienų slypi liūdesys ir baimė, tačiau, pasirodo, viskas gali būti kur kas kitaip. Vilnietė Milda (29), užsiimanti šia veikla, atskleidžia savanorystės detales bei dalijasi įsimintiniausia patirtimi.

Daugelis manome, kad žinome vėžio simptomus. Pajutę menkus negalavimus, juos ignoruojame, galvodami, kad tai nereikšmingi sveikatos sutrikimai, atsiradę dėl nuovargio ir kasdienės įtampos. Šiaip ar taip, organizmo siunčiamų signalų ignoruoti nereikėtų, kadangi šie gali bandyti perspėti mus apie ankstyvuosius rimtos ligos požymius. Užkimęs balsas. Žinoma, dažniausiai užkimimas kamuoja peršalus, tačiau jei jis nepraeina 2-3 savaitės vertėtų sunerimti.

Optimizmu spinduliuojanti vilnietė Vilma Rameikytė (32) šiandien gali didžiuotis savo stiprybe bei gebėjimu į gyvenimą žvelgti šiek tiek kitu kampu. Floristė, gėlių salono „Gėlių pieva“ savininkė, nors ir įveikusi neįtikėtai didelius iššūkius, prisipažįsta, jog po ligos sugrįžti į įprastą gyvenimą sudėtingiau, nei kovoti su pačia liga. Vis dėlto, mergina teigia, kad ši kova jai daugiau davė, negu atėmė: pasikeitusios vertybės, nauja meilė, kitais aspektais vertinamas gyvenimas.

Ieva Pupeikytė, Žinios.lt Įsigaliojęs naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, į kainyną šįmet įtraukti ir nauji inovatyvūs vaistai onkologinėms ligoms, melanomai ar inkstų vėžiui gydyti. Šie vaistai kompensuojami bus jau nuo birželio. Tačiau nepaisant to, žmonės tikina, kad vaistai, palyginti su gyvenimo lygiu, Lietuvoje per brangūs. Sveikatos apsaugos ministrė tvirtina, kad šiųmetis kompensuojamųjų vaistų kainynas kur kas platesnis nei pernykštis.

Režisieriaus Vido Bareikio vadovaujama trupė „NO THEATRE“ pristatė jaudinantį pasirodymą psichologinės pagalbos ir meno terapijos projektą „Mylintys gyvenimą“. Įstabaus pasirodymo metu aktoriai įsijautė į onkologinių ligonių vaidmenis, atskleidė ligos eigoje vykstančius emocinius pokyčius. Akimirkos iš projekto pristatymo - nuotraukų galerijoje.

Rusijos kontradmirolas Viačeslavas Apanasenka vasario 10-ąją mirė ligoninėje, taip ir neatsigavęs po bandymo nusižudyti. Jam buvo 66 metai. Visą gyvenimą vyras buvo paskyręs kariuomenei: dalyvavo naujausios ginkluotės bandymuose atominiuose povandeniniuose laivuose Šiaurės jūroje, praneša vesti.ru. Spaudoje buvo spėliojama, kad vyras galėjo nusišauti sužinojęs apie sunkios formos ligą.

Pomidorų mėgėjai žymiai rečiau suserga įvairių organų vėžiu. Ypač veiksmingai nuo šios ligos jie saugo virškinamąjį traktą. Rūgštūs pieno produktai Puiki skrandžio ir žarnyno profilaktinė apsauga nuo įvairių ligų, ypač nuo gastrito, disbakteriozės, vidurių užkietėjimo, kolito. Juose esančios pieno rūgšties bakterijos sunaikina pūvančią žarnyno mikroflorą. O neseniai mokslininkai kefyre ir jogurte aptiko ir antikancerogeninių medžiagų, saugančių virškinamąjį traktą nuo onkologinių ligų.

Britų mokslininkai neandertaliečių DNR aptiko virusų, kurie gali būti mūsų laikais plintančių onkologinių ligų priežastimi, pėdsakų. Pasak tyrėjų, jau turima įrodymų, kad daugelio šiuolaikinių žmonių ligų, įskaitant AIDS, šaknys gali glūdėti žiloje senovėje. Seniai žinoma, kad kai kurie virusai gali ne tik daryti poveikį žmonių sveikatai, bet ir daryti pakeitimus jo genome.

Lietuvoje sunkiomis ligomis serga beveik 100 tūkstančių gyventojų. Vien praėjusiais metais sunkių ligonių sąrašą papildė apie 22 tūkst. lietuvių. Tačiau bandančio priimti itin skaudų likimo smūgį žmogaus laukia dar vienas rimtas iššūkis – kaip padengti gydymo išlaidas. Pastarosios, priklausomai nuo ligos pobūdžio, gali siekti net kelis tūkstančius ar keletą dešimčių tūkstančių litų per metus. Maža to, tikėtis visokeriopos paramos iš valstybės gali tik patys didžiausi naivuoliai.

Daugeliui žinoma tradicija, kai per šv. Kalėdas po amalu bučiuojasi įsimylėjėlių porelės. Bet ar daug yra žinančių, jog šis augalas gali palengvinti sergančiųjų vėžiu gyvenimą? Amalo terapija siekiama pagerinti organizmo gijimo procesus, sulėtinti naviko augimą bei sumažinti pašalinius reiškinius, sukeltus chemoterapijos ar radioterapijos. Šis metodas jau keletą dešimtmečių yra vienas dažniausiai naudojamų alternatyvių vėžio gydymo metodų Europoje.

Šių metų liepos pirmąjį savaitgalį, Lietuvos Valstybės dieną, jau ketvirtą kartą startavo „1000 Vilties kilometrų“. Motociklininkai aplankė daugiau nei 25 Lietuvos miestus ir miestelius, susitiko su žmonėmis, skleidė informaciją, rinko aukas.

Snieguotą ir itin žiemišką penktadienio popietę Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje – skyriuje, kuriame gydomi onkologinėmis ligomis sergantys vaikai – bent trumpam atėjo tikras pavasaris. Ligoniukai visomis vaivorykštės spalvomis piešė medžius, gėles, pievas, drugelius ir kitus spalvingus bei nuotaikingus gamtos paveiksliukus, taip sukurdami atvirukus, už kuriuos surinkti pinigai bus skirti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

Vasario 4 d. yra minima Pasaulinė vėžio diena. 2013 m. Pasaulinės vėžio dienos tema yra „Vėžys – ar tu žinai?“, kurios tikslas yra paneigti keturis mitus apie vėžį. 1 mitas: vėžys yra tik sveikatos problema. Tiesa: vėžys nėra vien tik sveikatos problema. Tai taip pat ir socialinė, ekonominė, šalių išsivystymo ir žmogaus teisių apsaugos problema. Įrodymai: maždaug 45 proc. vėžio atvejų ir 55 proc.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) patikslintais Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais mūsų šalyje kasmet diagnozuojama po daugiau nei 17 tūkst. 800 naujų vėžio atvejų, didžiausias mirtingumas išlieka nuo plaučių vėžio. Kaip informavo VUOI Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja dr. Giedrė Smailytė, Lietuvoje naujų onkologinių susirgimų skaičius dar 2006 m. viršijo 17 tūkst. atvejų, 2007 m. pasiekė beveik 18 tūkst.