nekilnojamasis turtas

Seimas ketvirtadienį galutinai turėtų apsispręsti, ar nuo šių metų liepos paremti pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ar rajonuose įsigyjančias jaunas šeimas. Parlamentarai balsuos dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekto. Jame numatoma, kad jeigu šeimos būste neišgyvens 10 metų, paramą turės grąžinti. Siekiant, kad lengvata nepasinaudotų asmenys, turintys turto užsienyje, prieš gaudami paramą jie turės savo turtą deklaruoti.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos šalyje padidėjo 2,4 proc., o per metus net 7,8 proc. Kaip informuoja Statistikos departamentas, naujos statybos būstai per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginant su ankstesniais trimis mėnesiais, pabrango 2,3 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 4,7 proc., butai daugiabučiuose namuose – 1,6 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia parduoti, o ir NT brokerių teigimu, pirkėjams labiausiai apsimoka investuoti. „Inreal“ skaičiavimais, butu minėtuose mikrorajonuose vidutiniškai galima tikėtis išparduoti per 6–10 mėnesių. Tai kelis kartus greičiau nei Justiniškėse, Naujininkuose ar Pašilaičiuose.

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus sulaukė pritarimo. Papildomai iš mokesčio buvo planuojama surinkti 11 mln. eurų. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

Bankų atstovai tikina, kad Lietuvoje atlyginimams augant būsto įperkamumas vis didėja. Tačiau vilniečiai šiais metais gali įpirkti jau mažesnį būstą nei prieš metus, o palūkanoms pasiekus 5 proc. būstas vilniečiams būtų neįperkamas. Nuosavuose naujos statybos butuose gyvenančių šalies gyventojų dalis nuo 2016 metų išaugo du kartus, tačiau tai vis dar itin maža dalis – 6 proc. Senos statybos butuose gyvenančių žmonių dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. ir siekia 33 proc.

Vasarai atėjus nekilnojamojo turto rinka darosi vėl aktyvesnė, o kainos ima ir toliau augti. Remiantis skelbimuose nurodytomis kainomis, matyti, kad labiausiai jos auga Kaune, toliau rikiuojasi Klaipėda ir Vilnius. Gegužės mėnesį nekilnojamojo turto skelbimuose už parduodamus butus Vilniuje buvo prašoma vidutiniškai 1783 Eur/kv.m – t.y. 1,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus ir beveik 1 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų mėnesį, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistika.

Gegužę nekilnojamojo turto analitikai užfiksavo didžiausią mėnesinį butų kainų augimą šiais metais. „Ober-Haus“ duomenimis, dendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,2 proc. (2018 metų balandį metinis augimas sudarė 2,9 proc.). 2018 metų gegužės mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,4 proc.

Paskutinįjį pavasario mėnesį nekilnojamojo turto rinkoje aktyvūs išliko gyvenamojo būsto pirkėjai, o žemės rinka itin dideliu augimu nepasižymėjo. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, gegužę pardavimo sandoriais perleista 11 805 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra beveik 12,5 proc. daugiau nei balandį ir 0,2 proc. daugiau negu pernai gegužę, kai buvo įsigyta atitinkamai 10 496 ir 11 781 nekilnojamasis daiktas.

Naujas būstas daugeliui tampa vienu iš didžiausių viso gyvenimo pirkinių. Dėl to jo įsigijimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir tam gerai pasiruošti. Tą padaryti nėra sunku – bankai pateikia įvairias skaičiuokles ir papildomos informacijos, kuri padeda iš anksto įvertinti savo galimybes. Svarbiausia – visus pasiruošimo žingsnius atlikti iš eilės.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien galima rasti informacijos apie dešimtis tūkstančių parduodamų būstų. Tačiau tik nedidelę dalį skelbimų sudaro informacija apie itin brangų nekilnojamąjį turtą, kurio kainos prasideda nuo 200 tūkst. eurų ir gali perkopti net keletą milijonų. Palyginkime, kiek ir kokių būstų už tokias sumas galima rasti skirtingų šalių sostinėse. Taline, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos banko duomenimis, šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika pakilime, gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda butus Estijoje, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.ee ir City24.ee, butai sudaro apie 65 proc. visų parduodamų būstų. Palyginimui: šiuo metu parduodama apie 12 tūkst. butų ir 6 tūkst. gyvenamųjų namų.

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. Stebėtina tai, kad norinčių gyventi individualiame name daugėja, bet kainos lyg ant mielių neauga.

Sostinė ir toliau stebina nekilnojamojo turto rinkos analitikus. Tačiau šį kartą ne kainų augimu, o stabilumu. Tuo tarpu kituose miestuose kainos auga.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,9 proc.

Viena dažniausiai Lietuvoje pasirenkamų sričių, kur „dėti“ pinigus – nekilnojamasis turtas. Tačiau dažnai renkantis būstą investicijai paskaičiuojama, kiek pavyks uždirbti iš nuomos, bet neatsižvelgiama į kitą svarbų kriterijų.

Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio vis mažėja rinkoje esantis naujų butų skaičius. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai dėl to pirštu beda į valstybines institucijas – mat šios pačios nelinkusios priimti investicijų ir vilkina procesus. Keliama idėja, kad gal už tai pati valstybė turėtų ir baudas mokėti.

Po krizės nekilnojamojo turto kainos vis didėjo ir slinko į prieškrizinį lygį. Tačiau tuo pačiu didėjo ir gyventojų pajamos. Visgi rinkos analitikai siunčia signalą, kad kainų augimas jau išsikvepia ir derybinė galia pereina pirkėjams. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje tvyro optimistinės nuotaikos: tiek įmonių, tiek gyventojų lūkesčiai labai geri, jų nesugadina nė pastarieji įvykiai Sirijoje, nei kalbos apie prekybinius karus.

Nekilnojamasis turtas jau daugelį metų išlieka viena populiariausių investicijų ir ši tendencija nesikeičia. Pastarųjų 4–5 metų pardavimų statistika rodo, kad trečdalio būsto įsigijimo priežastis – investavimas. Tačiau investuotojų tikslai būna skirtingi, tad remdamiesi jais nekilnojamojo turto plėtotojai išskiria du pagrindinius tipus. „Pirmajam investuotojų tipui galima priskirti asmenis, kurie siekia greitos grąžos ir stengiasi iš įsigyto būsto gauti maksimalią naudą per itin trumpą laiką.

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi visa tai atsilieps rinkai. Finansų ministras Vilius Šapoka paaiškina, kokius pokyčius įneš šis mokestis. Šiuo metu visas turimas fizinio asmens nekilnojamasis turtas yra sumuojamas ir, jei neviršija 220 tūkst.

2018-uosios metus būsto pirkėjai pasitiko skirtingomis nuotaikomis: namų pirkėjai mokėjo daugiau, o investavę į naujos statybos butus didmiesčiuose džiaugėsi sumažėjusiomis kainomis. Tradiciškai didžiausia būsto rinkos dalis – apie 57 proc. nuo visos apyvartos – atiteko senos statybos butams įsigyti. Pastarieji, palyginus su praėjusių metų pabaiga, brango vidutiniškai 3,3 proc., o lyginant su 2017 m. metiniu vidurkiu, buvo 4,7 proc. brangesni.

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo procesas. Apklausę būstą jau įsigijusius gyventojus išskyrėme keletą svarbių dalykų – į juos būsimieji būsto pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad būsto įsigijimas būtų sklandesnis ir paprastesnis. Pirmasis patarimas – į būsto įsigijimą pažvelgti plačiau.

Nenaudojamos poilsinės, pirtys ir dar tūkstančiai beverčių statinių bei milijonai eurų jų išlaikymui kasmet – štai kokią valstybės žaizdą apnuogino Valstybės kontrolė, panagrinėjusi valstybei priklausančius pastatus. Nors Finansų ministerija prisiima atsakomybę dėl šios naštos ir žada imtis permainų, Seimo nariai piktinasi, kad procesas juda kone vėžlio greičiu.

Nuo šių metų pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus leidžiama statyti tik A+ energinės klasės namus. „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad augant reikalavimams, kyla ir daugiabučių statybų kainos, o garantuojamas išlaidų šildymui sutaupymas, lyginant su B klasės namais, yra nežymus, tad ir investicijos atsipirks per labai ilgą laikotarpį. „Hanner“ specialistai suskaičiavo, jog investicijos į A energinės klasės namus, lyginant su B energinės klasės namais, atsipirks tik per 119 metų.

Sparčiai augant Lietuvos ekonomikai, valdantieji žarstosi idėjomis dalinti įvairaus plauko paramas. Socdarbiečiai siūlo remti šeimų būsto paskolas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, tačiau tiek ekonomistai, tiek patys tėvai idėją vertina skeptiškai ir baiminasi, kad ji atneš kur kas daugiau žalos nei naudos. Grupė Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narių Seime įregistravo pataisą, siūlančią remti pirmąjį būstą perkančias šeimas ir didmiesčiuose, priklausomai nuo turimų vaikų skaičiaus.

Lietuvoje butų nuomos sutartys – vis dar retas reiškinys. Taip pat tik menka dalis nuomos pajamas gaunančiųjų pasiryžta sumokėti nustatytus mokesčius ir dalį nuompinigių atiduoda valstybei. Stengiantis pastarųjų skaičių padidinti Valstybinė mokesčių inpekcija (VMI) ėmėsi efektyvių priemonių. Nekilnojamojo turto analitikai pastebi, kad tai ženkliai sumažino būsto nuomos skelbimų skaičių.  VMI nustatyti nelegalios nuomos atvejus padeda nekilnojamojo turto (NT) skelbimų analizė.

Valdžia sumanė kad reikia dar vienos lengvatos. Šį kartą – jauniems žmonėms įsigyjant pirmąjį būstą bet kuriame Lietuvos mieste. Tačiau vos žvilgtelėję analitikai iš karto pamatė spragas – statytojai užsidirbtų daugiau, o pirkėjai ir toliau mokėtų didžiules sumas. Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai.

Praėjusiais metais Baltijos šalyse įvyko 32 investiciniai nekilnojamojo turto (NT) sandoriai, kurių bendra vertė siekė 663 mln. Eur. Beveik pusę šios sumos sudarė investiciniai sandoriai Lietuvoje – jų vertė pasiekė 315 mln Eur, Latvijoje ši suma siekė 160 mln. Eur, Estijoje – 188 mln. Eur.

Nekilnojamojo turto (NT) tendencijos pasaulyje rodo vyraujančią euforiją. Lietuvoje, nors ir savos baimės, anot analitikų, taipogi NT rinka nesnaudžia. Augant būsto kainoms tvyro diskusinis klausimas, kad galbūt NT mokestis padėtų sumažinti dideles kainas.  „Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad išsivysčiusiose šalyse būsto kainos jau pasiekė prieškrizinį 2006 metų lygį.

Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka – jau kurį laiką vienas karštesnių taškų Lietuvos ekonominiame žemėlapyje. Pernai būsto įsigijimo sandorių skaičius šturmavo aktyvumo lygį, stebėtą 2006-2007 bumo metais. Tačiau antrojoje pusėje rinkos pulsas stabilizavosi, o šių metų sausis vangiausias naujo būsto pardavėjams per pastaruosius penketą metų.

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, kai šalies bankai nebeišduoda paskolų užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog šie pokyčiai skaudžiausi dirbantiems Anglijoje, Norvegijoje ar Švedijoje. Kadangi emigrantams taip užkertamas kelias grįžti į Lietuvą ar savo pajamas dirbant svetur investuoti į butą tėvynėje, jie nuosavus būstus įsigyja emigracijoje.

2017-ieji tapo dar vienais sėkmės metais tiek Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektoriui, tiek ir visai ekonomikai. Visuose NT segmentuose rinka išliko aktyvi ir likvidi. Lėtėjantis būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas bei didelis vystytojų aktyvumas stabdė kainų kilimą. Verslo centrų ir logistikos segmentuose didžiausiu aktyvumu pasižymėjo Vilnius ir Kaunas. Santūriai, bet užtikrintai augo viešbučių segmentas.

Būsto nuoma be oficialios sutarties arba pasirašius tik nenotarinį susitarimą gali sukelti įtampos – būsto savininkams sumanius pakeisti sutarties nuostatas, nuomininkai ima baimintis nepalankių gyvenimo sąlygų. Portalui tv3.lt parašiusi Vilniuje būstą besinuomojanti Agnė baiminasi, kad būsto šeimininkai bando ją apgauti. Bet specialistai ramina – viskas legalu.

Prieš 40 metų pastatytas ir jau kelerius metus tuščias ir apleistas Palangos policijos komisariato pastatas parduotas. Tačiau gauta suma stebina ne tik nekilnojamojo turto ekspertus, Palangos miesto vadovus, bet ir premjerą Saulių Skvernelį. Turto bankas pastatą su sklypu Vytauto gatvėje pardavė už 574 tūkst. eurų. Suma perpus mažesnė, negu buvo tikimasi gauti prieš metus. Sklypui su statiniais savininkų ieškota maždaug metus. Už 3,2 tūkstančius kv.

Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių būsto kainų augimas visoje ES. Nėra ko stebėtis, mat dabar būstas kainuoja beveik 4 kartus brangiau nei 2000 metais. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, kaip keitėsi kainos per 18 metų trijose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kas tam darė įtaką. Štai, pavyzdžiui, 1997 metais maždaug 50 kv. metrų butą Gedimino prospekte buvo galima įsigyti už 33 tūkst. dolerių, o Karoliniškėse tais pačiais metais 4 kambarių 70 kv. metrų butą įsigyti už 16 tūkst. dolerių.

Jau beveik 10 metų nebuvo tiek spėlionių, ar nesprogs dar vienas nekilnojamojo turto burbulas, kiek jų pasirodė šiais metais. Buvo nemažai argumentų, teigiančių, kad rinka perkaito, kad kainos turi smarkiai kristi. Noriu ir aš prisidėti prie šių pasvarstymų ir prognozių – nes, galų gale, kaip bus iš tiesų, parodys tik laikas.

Paskutiniu metu Lietuva atsidurdavo tarp Europos šalių, kuriose labiausiai brangsta būstas. Tačiau jau šiais metais viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Nors rinka gana nevienoda, viename iš didžiųjų miestų tikimasi kainų mažėjimo. Eurostato duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį palyginus su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos augo 10,2 proc. Labiau kainos didėjo tik Čekijoje ir Airijoje.

Kibernetinių išpuolių ir netvarios nekilnojamojo turto (NT) rinkos raidos rizikas finansų įstaigos nurodo kaip svarbiausias šalies finansų sistemai. Be to, šių rizikų svarba pastaraisiais metais didėja, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. „Saugumo elektroninėje erdvėje užtikrinimas finansų įstaigoms šiemet tapo vienu svarbiausiu rūpesčių. Taip pat netvari NT rinkos raida Lietuvoje kelia vis didesnį susirūpinimą, nes jos svarba didėja pastaruosius pustrečių metų.

Vilniuje kitąmet lėtės naujų butų pardavimai, Kaunas turės įrodyti, kad sugebės atlaikyti suplanuotos plėtros tempus, o laukiamas palūkanų didėjimas turės psichologinį poveikį nekilnojamojo turto rinkai. Tuo metu NT plėtotojai mažins tempus, daugiau apgalvos žingsnius, ieškos naujų nišų ir turės prisitaikyti prie teisinių pokyčių, sako rinkos ekspertai, vardydami svarbiausias kryptis kitiems metams.

2017 metų trečiasis ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje didesnių staigmenų nepateikė – būsto rinkos rodikliai ir vyraujančios nuotaikos iš esmės išlieka 2016–2017 metais pasiektose aukštumose, tačiau keli rodikliai jau signalizuoja apie pirmuosius būsto rinkos stabilumo požymius – šiais metais fiksuojamas mažesnis butų sandorių skaičius, palyginti su 2016 metais, ir jau taip sparčiai nebeaugančios išduodamų naujų paskolų apimtys, skelbiama „Ober-Haus“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto rinkos apžval...

2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis Lietuvos gyventojai bankuose buvo sukaupę 11,5 mlrd. eurų indėlių. Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas sako, kad dėl infliacijos ir itin žemų palūkanų už indėlius, kurios nesugebėjo padengti pinigų nuvertėjimo, gyventojai per pastaruosius dvejus metus prarado apie 500 mln. eurų. Pranešime spaudai rašoma, kad indėlių suma nuosekliai auga, nuo 2015 m. santaupos bankuose išaugo 1,5 mlrd. eurų.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT) vertas beveik 93 mlrd. eurų - 7,5 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jo vertė buvo 86,5 mlrd. eurų, teigia NT vertinimą atlikęs Registrų centras. Daugiau kaip ketvirtadalį įvertinto viso NT sudaro žemės sklypai - jų vertė siekia 23,78 mlrd. eurų. Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Arvydo Bagdonavičiaus, lyginant prieš penkerius metus ir šiemet nustatytas žemės vidutines rinkos vertes, 16 proc.

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto sandorio, tiek pradėta baimintis dėl nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų. „Dar šių metų pirmojoje pusėje didžiule energija tryškusioje NT rinkoje pastaruoju metu daugėja atvėsimo užuominų, o naujausi rinkos dalyvių lūkesčiai pastebimai yra atsargesni.

Ieškantys nekilnojamojo turto neretai skelbimuose gali išvysti svajonių būstą, tačiau už neįkandamą sumą. Visgi prabangaus būsto segmentas vis dažniau atranda savo pirkėją, net ir didėjant kainoms. „Klientų įsigyjančių prabangų būstą buvo visada, tačiau nebuvo tiek pasiūlos, kiek jos yra šiandien, ir klientai, ieškantys prabangaus NT, dažniausiai statydavosi prabangius individualius namus gerose vietose.

Šešių geriausių Lietuvoje architektų komandų suprojektuoti gyvenamųjų namų kvartalai, modernus verslo kompleksas, kūrybinės ir visuomeninės paskirties erdvės, vaikų darželis ir senamiesčio turgus – visa tai kursis naujame, dar šiais metais startuosiančiame, sostinės rajone pavadinimu „Paupys“. Naujojo rajono plėtotojai tvirtina, kad 5 hektarų buvusi pramoninė teritorija sostinės senamiestyje atgims su nauja jėga ir taps gyvybingu miestiečių bei turistų traukos centru.

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, įvesti 1 proc. dydžio tarifą daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir net 2 proc. dydžio tarifą – daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Po krizės būsto kainos auga ir po truputį grįžta į buvusias vietas. Tačiau yra nekilnojamojo turto (NT) analitikų, kurie teigia, kad kainos nebeaugs, o netgi mažės. Eurostato duomenimis, lyginant šių metų II ketvirtį su praeitų metų, labiausiai kainos Europos Sąjungoje (ES) didėjo Čekijoje (13,3 proc.), Airijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Italijoje (–0,2 proc.

Trečiąjį metų ketvirtį būsto rinkos apyvarta viršijo tiek praėjusio ketvirčio, tiek to paties praėjusių metų laikotarpio rezultatus, o prie to labiausiai prisidėjo naujo būsto pirkėjai. Didžiausias kainų augimas fiksuotas Vilniuje, kur naujų butų kainos pasiekė 2008 m. lygį. Negalutiniais Registrų centro būsto pirkimo sandoriuose fiksuotų kainų duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius lietuviai būstui išleido 442,3 mln. Eur. Tai 4,6 proc. daugiau nei per praėjusį ketvirtį ir 4,9 proc.

Konkurencijos taryba nutarė, kad UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“, reklamuodamos parduodamas viešbučio patalpas kaip butus, klaidino vartotojus. Už Reklamos įstatymo pažeidimus bendrovėms skirtos baudos po 8 688 Eur.

Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Tačiau, ar įmanoma, kad Lietuvai vėl teks išgyventi sunkus krizinius metus, kaip 2009 metais? Naujienų portalas tv3.lt kalbina ekonomistą ir nekilnojamojo turto (NT) specialistą, kurie atskleidžia, kad dabartinė situacija yra panaši į prieškrizinį laikotarpį, tačiau yra ir ne vienas skirtumas. Trys tendencijos rodančios perkaitimą „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dabartinė situacija primena 2005–2006 metus.