nekilnojamasis turtas

Lietuvos gyventojai būstui įsigyti antrąjį šių metų ketvirtį išleido apie 520 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku ir 16,5 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Pasak Registrų centro, tradiciškai didžioji dalis pinigų išleista brangusiam senos statybos būstui, mažiau – pigusiems naujos statybos butams. Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis teigia, kad Vilniuje naujos statybos butų kvadratinis metras kainavo vidutiniškai 1587 eurus – 2,5 proc.

Norint įsigyti gyvenamąjį būstą, gali prireikti ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko. Su tuo sutinka ir Radviliškyje buvusį mokyklos bendrabutį nusipirkusi šio miesto gyventoja Ugnė Usevičiūtė. Kaip teigia nauja daugiabučio savininkė, įsigyti tokio tipo pastatą paskatino sukaupta nekilnojamojo turto patirtis, taip pat gera aukciono kaina, kuri nuo pradinės vertės išaugo beveik dvigubai.

Vilniaus savivaldybės sprendimas apmokestinti negyvenamas patalpas, kurias gyventojai įsigyja kaip butus, neturės didelės įtakos Vilniaus būsto rinkai, tvirtina ekspertai. Pasak jų, tokių būstų per mažai, o pirkėjai juos įsigijo greičiausiai žinodami apie gresiantį apmokestinimą.

Per šių metų balandžio mėn. Vilniaus pirminėje būsto rinkoje buvo rezervuotas rekordinis skaičius – net 646 būstai (butai ir kotedžai). Kaune per tą patį laiką naujakuriai rezervavo 104 būstus, pranešime žiniasklaidai skelbia NT bendrovė „Citus“. Sostinėje būsto pardavimai, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, šoktelėjo beveik dvigubai, o Kaune išliko labai panašūs, nors ir nežymiai sumažėjo. Būtent balandį pernai Kaune buvo pasiektas geriausias rezervuotų būstų rezultatas.

Vertinant nekilnojamojo turto sandorių duomenis, matyti, kad per pirmus keturi šių metų mėnesius Panevėžyje parduotų būstų skaičius, palyginus su praėjusiais metais, išaugo ketvirtadaliu, kol kituose keturiuose didmiesčiuose – tik dešimtadaliu. Toks pardavimų augimas glumina ir NT brokerius. Iš didmiesčių augimo tempais šiemet išsiskyrė Panevėžys, kur per pirmus keturis šių metų mėnesius iš viso parduota 416 butų – net 26,8 proc.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Vilnius nuolat auga, į jį traukia ir būsto nuomai ieško vis daugiau žmonių. Deja, visokio plauko aferistai naudojasi patikliais gyventojais ir vien už prašymą apžiūrėti dominantį būstą prašo susimokėti avansu. Tuo metu nekilnojamojo turto specialistai ragina būti budriais ir pataria, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Butą Vilniuje išsinuomoti bandžiusi Julija liko priblokšta – buto šeimininkas vien už apžiūrą pareikalavo avanso.

Galimos butų kainų korekcijos laukiantiems žmonėms nekilnojamojo turto ekspertai gerų žinių neturi. Nors butų pardavimams Lietuvoje šturmuojant seniai matytas aukštumas, vis dažniau prisimenami ikikriziniai metai ir po jų sekęs kainų kritimas, tikėtina, kad šį kartą tokio scenarijaus bus išvengta. Esą būsto kainas į viršų gena ne tik neblėstanti paklausa, bet ir tam tikri valstybės žingsniai. Registrų centro duomenimis, Vilniuje šių metų vasarį buvo sudaryta net 45 proc.

Arti milijono eurų ir daugiau kainuojantys butai Niujorke, Londone, Tokijuje ar Maskvoje nestebina nieko. Tačiau tokios nekilnojamajam turtui įsigyti skiriamos sumos Vilniuje – tikra retenybė. Vis dėlto, tų, kurie sau gali leisti pusės milijono eurų ribą peržengiantį butą sostinėje, laukia tikrai seilę varvinantys variantai.

Lietuviams neretai įsigyjant nekilnojamąjį turtą tokiose saulėtose šalyse kaip Ispanija ar Italija, mūsų šalyje butus, namus ar žemės sklypus vis dažniau perka rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Tačiau teigti, kad mūsų šalis domina tik kaimynus iš rytų, nederėtų. Penketuke šalių, kurių piliečiai Lietuvoje valdo daugiausiai nekilnojamojo turto pagal jo vertę, jau įsitvirtino ir JAV bei Izraelio piliečiai.

Šių metų lapkritį pardavimo sandoriais perleisti 10 808 pastatai, patalpos ir žemės sklypai – 13 proc. mažiau nei spalį, bet 1,1 proc. daugiau nei pernai lapkritį. Artėjant metų pabaigai, aktyvumo mažėjimas fiksuotas visose nekilnojamojo turto kategorijose. Registrų centro specialistų teigimu, lapkritį, palyginti su spaliu, rinkos aktyvumo mažėjimą iš dalies lėmė ir tai, kad spalį aktyvumas buvo pasiekęs aukščiausią tašką per pastaruosius ketverius su puse metų.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Vilniuje šiemet nuosekliai auga naujų neparduotų butų skaičius – kai kuriais vertinimais, jis perkopė 5 tūkst. ir iki metų pabaigos tikriausiai nesumažės. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje paklausos nauji butai yra paklausūs, todėl tendencijos šiuose miestuose priklausys nuo plėtotojų veiksmų, teigia analitikai. Įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad šįmet palaipsniui augęs neparduotų butų skaičius rugsėjo pabaigoje pasiekė 5,06 tūkstančio.

Vilniuje sparčiai kyla gyvenamieji namai, tačiau mokyklos ar darželiai taip sparčiai šalia neatsiranda. Gyventojams tenka vaikus vežioti toliau, o taip didėja ir spūstys mieste. Nekilnojamojo turto analitikas teigia, kad patys statytojai daugiau turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, o investuotojų atstovas – kad ir taip projektų vystytojai prisideda, tačiau surinktas lėšas Vilniaus miesto savivaldybė nukreipia ne ten.

Lietuvoje egzistuoja nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, kaip analitikai pasakytų, jis veikiau parodomasis nei realiai veikiantis. Mat ir jį mokančiųjų gali būti daugiau nei iš tiesų yra. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan.

  Pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje pardavė 1685 butus – 16,8 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, skelbia įstaiga „Real Data“. Jos duomenimis, šiemet daugiausiai butų pardavė bendrovės „Hanner“, „MG valda“, „Realco“ ir „Eika“. „Kol kas vystytojų pardavimai nenutolo nuo prognozių, kad šiemet turėtų būti parduota maždaug 3,5 tūkst. naujų butų. O tai būtų 8,5 proc. prasčiau nei 2017 metais“, – pranešime spaudai teigė „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Ieškant būsto dažnai svarbiu pasirinkimo aspektu tampa kaina. Lyginant kainas, neretai svarstoma, kad vietoj buto naujos statybos name apsimoka pirkti individualų namą su nuosavu kiemu. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) analitikai turi prognozę – po kelių metų kotedžų pirkėjai dairysis į butus mieste. „Inreal“ analitikai skaičiuoja, kad Vilniaus ir Vilniaus rajono pirminėje kotedžų rinkoje – kai jie parduodami statytojų – šiuo metu yra apie 610 neparduotų kotedžų.

2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 metų pirmojo pusmečio būsto rinkos apžvalgoje. „Šalies sostinėje šių metų vasarį užfiksuotas itin žemas butų sektoriaus aktyvumas bei pirmą kartą po ilgesnio laiko buvo užfiksuotas simbolinis pardavimo kainų sumažėjimas.

Ieškant buto naujos statybos name, vis dažniau lietuviai teiraujasi, ar butas bus pilnai įrengtas. Analitikai patikina, kad ši tendencija su kiekvienais metais vis ryškėja. Nepaisant to, kad toks butas kainuoja daugiau, pirkėjai tam pasiryžę. Pagrindinė priežastis – finansavimas. Svarbiausia – finansai „Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė pastebėjo, kad anksčiau butai su pilna apdaila būdavo paklausūs nebent poilsio būsto segmente.

Pirmąjį vasaros mėnesį nekilnojamojo turto rinka atkartoja gamtą: pavasaris buvo ankstyvas ir aktyvus, o vasaros pradžia – ramesnė. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, birželį pardavimo sandoriais perleista 10 657 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 10 proc. mažiau nei gegužę ir 9,3 proc. mažiau negu pernai birželį, kai buvo įsigyti atitinkamai 11 843 ir 11 752 nekilnojamieji daiktai. Birželį Lietuvoje perleistos 2 878 gyvenamosios patalpos (butai). Tai šiek tiek virš 9 proc.

Danijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Asgaard Property“ įsigijusi Vilniaus senamiestyje esančią buvusią bendrovės „Vilniaus vandenys“ centrinę būstinę čia ketina įrengti turgų ir biurus. Pasak „Asgaard Property“ vadovo Pero Skisakerio, svarstoma pastato Domininkonų gatvėje pirmajame aukšte įrengti maisto turgų, kitų aukštų koncepcija dar kuriama.

  Išsamioje ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę politiką Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai kaip galimus bankų sistemos rizikos šaltinius įvardijo būsto kainų ir kreditavimo augimą, taip pat pokyčių Šiaurės šalių bankuose poveikį per patronuojančiuosius bankus. Analogiškas rizikas Lietuvos bankas detalizavo naujausioje 2018 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ar rajonuose įsigyjančios jaunos šeimos gaus valstybės finansinę paramą - nuo 13 tūkst. iki 26 tūkst. eurų. Už tai numatantį Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektą ketvirtadienį balsavo 102 Seimo nariai, du buvo prieš, dar 11 susilaikė. 15 proc. kredito vertės subsidiją pirmajam būstui gaus jaunos šeimos be vaikų, 20 proc. – auginančios vieną vaiką, 25 proc. – du vaikus, 30 proc.

Seimas ketvirtadienį galutinai turėtų apsispręsti, ar nuo šių metų liepos paremti pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ar rajonuose įsigyjančias jaunas šeimas. Parlamentarai balsuos dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekto. Jame numatoma, kad jeigu šeimos būste neišgyvens 10 metų, paramą turės grąžinti. Siekiant, kad lengvata nepasinaudotų asmenys, turintys turto užsienyje, prieš gaudami paramą jie turės savo turtą deklaruoti.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos šalyje padidėjo 2,4 proc., o per metus net 7,8 proc. Kaip informuoja Statistikos departamentas, naujos statybos būstai per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginant su ankstesniais trimis mėnesiais, pabrango 2,3 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 4,7 proc., butai daugiabučiuose namuose – 1,6 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia parduoti, o ir NT brokerių teigimu, pirkėjams labiausiai apsimoka investuoti. „Inreal“ skaičiavimais, butu minėtuose mikrorajonuose vidutiniškai galima tikėtis išparduoti per 6–10 mėnesių. Tai kelis kartus greičiau nei Justiniškėse, Naujininkuose ar Pašilaičiuose.

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus sulaukė pritarimo. Papildomai iš mokesčio buvo planuojama surinkti 11 mln. eurų. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

Bankų atstovai tikina, kad Lietuvoje atlyginimams augant būsto įperkamumas vis didėja. Tačiau vilniečiai šiais metais gali įpirkti jau mažesnį būstą nei prieš metus, o palūkanoms pasiekus 5 proc. būstas vilniečiams būtų neįperkamas. Nuosavuose naujos statybos butuose gyvenančių šalies gyventojų dalis nuo 2016 metų išaugo du kartus, tačiau tai vis dar itin maža dalis – 6 proc. Senos statybos butuose gyvenančių žmonių dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. ir siekia 33 proc.

Vasarai atėjus nekilnojamojo turto rinka darosi vėl aktyvesnė, o kainos ima ir toliau augti. Remiantis skelbimuose nurodytomis kainomis, matyti, kad labiausiai jos auga Kaune, toliau rikiuojasi Klaipėda ir Vilnius. Gegužės mėnesį nekilnojamojo turto skelbimuose už parduodamus butus Vilniuje buvo prašoma vidutiniškai 1783 Eur/kv.m – t.y. 1,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus ir beveik 1 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų mėnesį, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistika.

Gegužę nekilnojamojo turto analitikai užfiksavo didžiausią mėnesinį butų kainų augimą šiais metais. „Ober-Haus“ duomenimis, dendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,2 proc. (2018 metų balandį metinis augimas sudarė 2,9 proc.). 2018 metų gegužės mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,4 proc.

Paskutinįjį pavasario mėnesį nekilnojamojo turto rinkoje aktyvūs išliko gyvenamojo būsto pirkėjai, o žemės rinka itin dideliu augimu nepasižymėjo. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, gegužę pardavimo sandoriais perleista 11 805 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra beveik 12,5 proc. daugiau nei balandį ir 0,2 proc. daugiau negu pernai gegužę, kai buvo įsigyta atitinkamai 10 496 ir 11 781 nekilnojamasis daiktas.

Naujas būstas daugeliui tampa vienu iš didžiausių viso gyvenimo pirkinių. Dėl to jo įsigijimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir tam gerai pasiruošti. Tą padaryti nėra sunku – bankai pateikia įvairias skaičiuokles ir papildomos informacijos, kuri padeda iš anksto įvertinti savo galimybes. Svarbiausia – visus pasiruošimo žingsnius atlikti iš eilės.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien galima rasti informacijos apie dešimtis tūkstančių parduodamų būstų. Tačiau tik nedidelę dalį skelbimų sudaro informacija apie itin brangų nekilnojamąjį turtą, kurio kainos prasideda nuo 200 tūkst. eurų ir gali perkopti net keletą milijonų. Palyginkime, kiek ir kokių būstų už tokias sumas galima rasti skirtingų šalių sostinėse. Taline, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos banko duomenimis, šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika pakilime, gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda butus Estijoje, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.ee ir City24.ee, butai sudaro apie 65 proc. visų parduodamų būstų. Palyginimui: šiuo metu parduodama apie 12 tūkst. butų ir 6 tūkst. gyvenamųjų namų.

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. Stebėtina tai, kad norinčių gyventi individualiame name daugėja, bet kainos lyg ant mielių neauga.

Sostinė ir toliau stebina nekilnojamojo turto rinkos analitikus. Tačiau šį kartą ne kainų augimu, o stabilumu. Tuo tarpu kituose miestuose kainos auga.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,9 proc.

Viena dažniausiai Lietuvoje pasirenkamų sričių, kur „dėti“ pinigus – nekilnojamasis turtas. Tačiau dažnai renkantis būstą investicijai paskaičiuojama, kiek pavyks uždirbti iš nuomos, bet neatsižvelgiama į kitą svarbų kriterijų.

Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio vis mažėja rinkoje esantis naujų butų skaičius. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai dėl to pirštu beda į valstybines institucijas – mat šios pačios nelinkusios priimti investicijų ir vilkina procesus. Keliama idėja, kad gal už tai pati valstybė turėtų ir baudas mokėti.

Po krizės nekilnojamojo turto kainos vis didėjo ir slinko į prieškrizinį lygį. Tačiau tuo pačiu didėjo ir gyventojų pajamos. Visgi rinkos analitikai siunčia signalą, kad kainų augimas jau išsikvepia ir derybinė galia pereina pirkėjams. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje tvyro optimistinės nuotaikos: tiek įmonių, tiek gyventojų lūkesčiai labai geri, jų nesugadina nė pastarieji įvykiai Sirijoje, nei kalbos apie prekybinius karus.

Nekilnojamasis turtas jau daugelį metų išlieka viena populiariausių investicijų ir ši tendencija nesikeičia. Pastarųjų 4–5 metų pardavimų statistika rodo, kad trečdalio būsto įsigijimo priežastis – investavimas. Tačiau investuotojų tikslai būna skirtingi, tad remdamiesi jais nekilnojamojo turto plėtotojai išskiria du pagrindinius tipus. „Pirmajam investuotojų tipui galima priskirti asmenis, kurie siekia greitos grąžos ir stengiasi iš įsigyto būsto gauti maksimalią naudą per itin trumpą laiką.

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi visa tai atsilieps rinkai. Finansų ministras Vilius Šapoka paaiškina, kokius pokyčius įneš šis mokestis. Šiuo metu visas turimas fizinio asmens nekilnojamasis turtas yra sumuojamas ir, jei neviršija 220 tūkst.

2018-uosios metus būsto pirkėjai pasitiko skirtingomis nuotaikomis: namų pirkėjai mokėjo daugiau, o investavę į naujos statybos butus didmiesčiuose džiaugėsi sumažėjusiomis kainomis. Tradiciškai didžiausia būsto rinkos dalis – apie 57 proc. nuo visos apyvartos – atiteko senos statybos butams įsigyti. Pastarieji, palyginus su praėjusių metų pabaiga, brango vidutiniškai 3,3 proc., o lyginant su 2017 m. metiniu vidurkiu, buvo 4,7 proc. brangesni.

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo procesas. Apklausę būstą jau įsigijusius gyventojus išskyrėme keletą svarbių dalykų – į juos būsimieji būsto pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad būsto įsigijimas būtų sklandesnis ir paprastesnis. Pirmasis patarimas – į būsto įsigijimą pažvelgti plačiau.

Nenaudojamos poilsinės, pirtys ir dar tūkstančiai beverčių statinių bei milijonai eurų jų išlaikymui kasmet – štai kokią valstybės žaizdą apnuogino Valstybės kontrolė, panagrinėjusi valstybei priklausančius pastatus. Nors Finansų ministerija prisiima atsakomybę dėl šios naštos ir žada imtis permainų, Seimo nariai piktinasi, kad procesas juda kone vėžlio greičiu.

Nuo šių metų pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus leidžiama statyti tik A+ energinės klasės namus. „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad augant reikalavimams, kyla ir daugiabučių statybų kainos, o garantuojamas išlaidų šildymui sutaupymas, lyginant su B klasės namais, yra nežymus, tad ir investicijos atsipirks per labai ilgą laikotarpį. „Hanner“ specialistai suskaičiavo, jog investicijos į A energinės klasės namus, lyginant su B energinės klasės namais, atsipirks tik per 119 metų.

Sparčiai augant Lietuvos ekonomikai, valdantieji žarstosi idėjomis dalinti įvairaus plauko paramas. Socdarbiečiai siūlo remti šeimų būsto paskolas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, tačiau tiek ekonomistai, tiek patys tėvai idėją vertina skeptiškai ir baiminasi, kad ji atneš kur kas daugiau žalos nei naudos. Grupė Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narių Seime įregistravo pataisą, siūlančią remti pirmąjį būstą perkančias šeimas ir didmiesčiuose, priklausomai nuo turimų vaikų skaičiaus.

Lietuvoje butų nuomos sutartys – vis dar retas reiškinys. Taip pat tik menka dalis nuomos pajamas gaunančiųjų pasiryžta sumokėti nustatytus mokesčius ir dalį nuompinigių atiduoda valstybei. Stengiantis pastarųjų skaičių padidinti Valstybinė mokesčių inpekcija (VMI) ėmėsi efektyvių priemonių. Nekilnojamojo turto analitikai pastebi, kad tai ženkliai sumažino būsto nuomos skelbimų skaičių.  VMI nustatyti nelegalios nuomos atvejus padeda nekilnojamojo turto (NT) skelbimų analizė.

Valdžia sumanė kad reikia dar vienos lengvatos. Šį kartą – jauniems žmonėms įsigyjant pirmąjį būstą bet kuriame Lietuvos mieste. Tačiau vos žvilgtelėję analitikai iš karto pamatė spragas – statytojai užsidirbtų daugiau, o pirkėjai ir toliau mokėtų didžiules sumas. Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai.