nekilnojamasis turtas

Nenaudojamos poilsinės, pirtys ir dar tūkstančiai beverčių statinių bei milijonai eurų jų išlaikymui kasmet – štai kokią valstybės žaizdą apnuogino Valstybės kontrolė, panagrinėjusi valstybei priklausančius pastatus. Nors Finansų ministerija prisiima atsakomybę dėl šios naštos ir žada imtis permainų, Seimo nariai piktinasi, kad procesas juda kone vėžlio greičiu.

Nuo šių metų pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus leidžiama statyti tik A+ energinės klasės namus. „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad augant reikalavimams, kyla ir daugiabučių statybų kainos, o garantuojamas išlaidų šildymui sutaupymas, lyginant su B klasės namais, yra nežymus, tad ir investicijos atsipirks per labai ilgą laikotarpį. „Hanner“ specialistai suskaičiavo, jog investicijos į A energinės klasės namus, lyginant su B energinės klasės namais, atsipirks tik per 119 metų.

Sparčiai augant Lietuvos ekonomikai, valdantieji žarstosi idėjomis dalinti įvairaus plauko paramas. Socdarbiečiai siūlo remti šeimų būsto paskolas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, tačiau tiek ekonomistai, tiek patys tėvai idėją vertina skeptiškai ir baiminasi, kad ji atneš kur kas daugiau žalos nei naudos. Grupė Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narių Seime įregistravo pataisą, siūlančią remti pirmąjį būstą perkančias šeimas ir didmiesčiuose, priklausomai nuo turimų vaikų skaičiaus.

Lietuvoje butų nuomos sutartys – vis dar retas reiškinys. Taip pat tik menka dalis nuomos pajamas gaunančiųjų pasiryžta sumokėti nustatytus mokesčius ir dalį nuompinigių atiduoda valstybei. Stengiantis pastarųjų skaičių padidinti Valstybinė mokesčių inpekcija (VMI) ėmėsi efektyvių priemonių. Nekilnojamojo turto analitikai pastebi, kad tai ženkliai sumažino būsto nuomos skelbimų skaičių.  VMI nustatyti nelegalios nuomos atvejus padeda nekilnojamojo turto (NT) skelbimų analizė.

Valdžia sumanė kad reikia dar vienos lengvatos. Šį kartą – jauniems žmonėms įsigyjant pirmąjį būstą bet kuriame Lietuvos mieste. Tačiau vos žvilgtelėję analitikai iš karto pamatė spragas – statytojai užsidirbtų daugiau, o pirkėjai ir toliau mokėtų didžiules sumas. Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai.

Praėjusiais metais Baltijos šalyse įvyko 32 investiciniai nekilnojamojo turto (NT) sandoriai, kurių bendra vertė siekė 663 mln. Eur. Beveik pusę šios sumos sudarė investiciniai sandoriai Lietuvoje – jų vertė pasiekė 315 mln Eur, Latvijoje ši suma siekė 160 mln. Eur, Estijoje – 188 mln. Eur.

Nekilnojamojo turto (NT) tendencijos pasaulyje rodo vyraujančią euforiją. Lietuvoje, nors ir savos baimės, anot analitikų, taipogi NT rinka nesnaudžia. Augant būsto kainoms tvyro diskusinis klausimas, kad galbūt NT mokestis padėtų sumažinti dideles kainas.  „Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad išsivysčiusiose šalyse būsto kainos jau pasiekė prieškrizinį 2006 metų lygį.

Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka – jau kurį laiką vienas karštesnių taškų Lietuvos ekonominiame žemėlapyje. Pernai būsto įsigijimo sandorių skaičius šturmavo aktyvumo lygį, stebėtą 2006-2007 bumo metais. Tačiau antrojoje pusėje rinkos pulsas stabilizavosi, o šių metų sausis vangiausias naujo būsto pardavėjams per pastaruosius penketą metų.

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, kai šalies bankai nebeišduoda paskolų užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog šie pokyčiai skaudžiausi dirbantiems Anglijoje, Norvegijoje ar Švedijoje. Kadangi emigrantams taip užkertamas kelias grįžti į Lietuvą ar savo pajamas dirbant svetur investuoti į butą tėvynėje, jie nuosavus būstus įsigyja emigracijoje.

2017-ieji tapo dar vienais sėkmės metais tiek Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektoriui, tiek ir visai ekonomikai. Visuose NT segmentuose rinka išliko aktyvi ir likvidi. Lėtėjantis būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas bei didelis vystytojų aktyvumas stabdė kainų kilimą. Verslo centrų ir logistikos segmentuose didžiausiu aktyvumu pasižymėjo Vilnius ir Kaunas. Santūriai, bet užtikrintai augo viešbučių segmentas.

Būsto nuoma be oficialios sutarties arba pasirašius tik nenotarinį susitarimą gali sukelti įtampos – būsto savininkams sumanius pakeisti sutarties nuostatas, nuomininkai ima baimintis nepalankių gyvenimo sąlygų. Portalui tv3.lt parašiusi Vilniuje būstą besinuomojanti Agnė baiminasi, kad būsto šeimininkai bando ją apgauti. Bet specialistai ramina – viskas legalu.

Prieš 40 metų pastatytas ir jau kelerius metus tuščias ir apleistas Palangos policijos komisariato pastatas parduotas. Tačiau gauta suma stebina ne tik nekilnojamojo turto ekspertus, Palangos miesto vadovus, bet ir premjerą Saulių Skvernelį. Turto bankas pastatą su sklypu Vytauto gatvėje pardavė už 574 tūkst. eurų. Suma perpus mažesnė, negu buvo tikimasi gauti prieš metus. Sklypui su statiniais savininkų ieškota maždaug metus. Už 3,2 tūkstančius kv.

Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių būsto kainų augimas visoje ES. Nėra ko stebėtis, mat dabar būstas kainuoja beveik 4 kartus brangiau nei 2000 metais. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, kaip keitėsi kainos per 18 metų trijose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kas tam darė įtaką. Štai, pavyzdžiui, 1997 metais maždaug 50 kv. metrų butą Gedimino prospekte buvo galima įsigyti už 33 tūkst. dolerių, o Karoliniškėse tais pačiais metais 4 kambarių 70 kv. metrų butą įsigyti už 16 tūkst. dolerių.

Jau beveik 10 metų nebuvo tiek spėlionių, ar nesprogs dar vienas nekilnojamojo turto burbulas, kiek jų pasirodė šiais metais. Buvo nemažai argumentų, teigiančių, kad rinka perkaito, kad kainos turi smarkiai kristi. Noriu ir aš prisidėti prie šių pasvarstymų ir prognozių – nes, galų gale, kaip bus iš tiesų, parodys tik laikas.

Paskutiniu metu Lietuva atsidurdavo tarp Europos šalių, kuriose labiausiai brangsta būstas. Tačiau jau šiais metais viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Nors rinka gana nevienoda, viename iš didžiųjų miestų tikimasi kainų mažėjimo. Eurostato duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį palyginus su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos augo 10,2 proc. Labiau kainos didėjo tik Čekijoje ir Airijoje.

Kibernetinių išpuolių ir netvarios nekilnojamojo turto (NT) rinkos raidos rizikas finansų įstaigos nurodo kaip svarbiausias šalies finansų sistemai. Be to, šių rizikų svarba pastaraisiais metais didėja, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. „Saugumo elektroninėje erdvėje užtikrinimas finansų įstaigoms šiemet tapo vienu svarbiausiu rūpesčių. Taip pat netvari NT rinkos raida Lietuvoje kelia vis didesnį susirūpinimą, nes jos svarba didėja pastaruosius pustrečių metų.

Vilniuje kitąmet lėtės naujų butų pardavimai, Kaunas turės įrodyti, kad sugebės atlaikyti suplanuotos plėtros tempus, o laukiamas palūkanų didėjimas turės psichologinį poveikį nekilnojamojo turto rinkai. Tuo metu NT plėtotojai mažins tempus, daugiau apgalvos žingsnius, ieškos naujų nišų ir turės prisitaikyti prie teisinių pokyčių, sako rinkos ekspertai, vardydami svarbiausias kryptis kitiems metams.

2017 metų trečiasis ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje didesnių staigmenų nepateikė – būsto rinkos rodikliai ir vyraujančios nuotaikos iš esmės išlieka 2016–2017 metais pasiektose aukštumose, tačiau keli rodikliai jau signalizuoja apie pirmuosius būsto rinkos stabilumo požymius – šiais metais fiksuojamas mažesnis butų sandorių skaičius, palyginti su 2016 metais, ir jau taip sparčiai nebeaugančios išduodamų naujų paskolų apimtys, skelbiama „Ober-Haus“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto rinkos apžval...

2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis Lietuvos gyventojai bankuose buvo sukaupę 11,5 mlrd. eurų indėlių. Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas sako, kad dėl infliacijos ir itin žemų palūkanų už indėlius, kurios nesugebėjo padengti pinigų nuvertėjimo, gyventojai per pastaruosius dvejus metus prarado apie 500 mln. eurų. Pranešime spaudai rašoma, kad indėlių suma nuosekliai auga, nuo 2015 m. santaupos bankuose išaugo 1,5 mlrd. eurų.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT) vertas beveik 93 mlrd. eurų - 7,5 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jo vertė buvo 86,5 mlrd. eurų, teigia NT vertinimą atlikęs Registrų centras. Daugiau kaip ketvirtadalį įvertinto viso NT sudaro žemės sklypai - jų vertė siekia 23,78 mlrd. eurų. Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Arvydo Bagdonavičiaus, lyginant prieš penkerius metus ir šiemet nustatytas žemės vidutines rinkos vertes, 16 proc.

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto sandorio, tiek pradėta baimintis dėl nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų. „Dar šių metų pirmojoje pusėje didžiule energija tryškusioje NT rinkoje pastaruoju metu daugėja atvėsimo užuominų, o naujausi rinkos dalyvių lūkesčiai pastebimai yra atsargesni.

Ieškantys nekilnojamojo turto neretai skelbimuose gali išvysti svajonių būstą, tačiau už neįkandamą sumą. Visgi prabangaus būsto segmentas vis dažniau atranda savo pirkėją, net ir didėjant kainoms. „Klientų įsigyjančių prabangų būstą buvo visada, tačiau nebuvo tiek pasiūlos, kiek jos yra šiandien, ir klientai, ieškantys prabangaus NT, dažniausiai statydavosi prabangius individualius namus gerose vietose.

Šešių geriausių Lietuvoje architektų komandų suprojektuoti gyvenamųjų namų kvartalai, modernus verslo kompleksas, kūrybinės ir visuomeninės paskirties erdvės, vaikų darželis ir senamiesčio turgus – visa tai kursis naujame, dar šiais metais startuosiančiame, sostinės rajone pavadinimu „Paupys“. Naujojo rajono plėtotojai tvirtina, kad 5 hektarų buvusi pramoninė teritorija sostinės senamiestyje atgims su nauja jėga ir taps gyvybingu miestiečių bei turistų traukos centru.

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, įvesti 1 proc. dydžio tarifą daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir net 2 proc. dydžio tarifą – daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Po krizės būsto kainos auga ir po truputį grįžta į buvusias vietas. Tačiau yra nekilnojamojo turto (NT) analitikų, kurie teigia, kad kainos nebeaugs, o netgi mažės. Eurostato duomenimis, lyginant šių metų II ketvirtį su praeitų metų, labiausiai kainos Europos Sąjungoje (ES) didėjo Čekijoje (13,3 proc.), Airijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Italijoje (–0,2 proc.

Trečiąjį metų ketvirtį būsto rinkos apyvarta viršijo tiek praėjusio ketvirčio, tiek to paties praėjusių metų laikotarpio rezultatus, o prie to labiausiai prisidėjo naujo būsto pirkėjai. Didžiausias kainų augimas fiksuotas Vilniuje, kur naujų butų kainos pasiekė 2008 m. lygį. Negalutiniais Registrų centro būsto pirkimo sandoriuose fiksuotų kainų duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius lietuviai būstui išleido 442,3 mln. Eur. Tai 4,6 proc. daugiau nei per praėjusį ketvirtį ir 4,9 proc.

Konkurencijos taryba nutarė, kad UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“, reklamuodamos parduodamas viešbučio patalpas kaip butus, klaidino vartotojus. Už Reklamos įstatymo pažeidimus bendrovėms skirtos baudos po 8 688 Eur.

Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Tačiau, ar įmanoma, kad Lietuvai vėl teks išgyventi sunkus krizinius metus, kaip 2009 metais? Naujienų portalas tv3.lt kalbina ekonomistą ir nekilnojamojo turto (NT) specialistą, kurie atskleidžia, kad dabartinė situacija yra panaši į prieškrizinį laikotarpį, tačiau yra ir ne vienas skirtumas. Trys tendencijos rodančios perkaitimą „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dabartinė situacija primena 2005–2006 metus.

Nekilnojamojo turto rinka keliuose stambiuose pasaulio miestuose kaista, o kai kuriuose miestuose gali susiformuoti burbulas, perspėja Šveicarijos bankas UBS. „Stambių miestų besivystančiose šalyse būsto rinkos yra pervertintos ir čia egzistuoja didesnė burbulo rizika, lyginant su praėjusiais metais“, – skelbiama banko ataskaitoje.

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių lūkesčiai dėl būsto kainų tebėra nuosaikūs, tačiau keitėsi lūkesčiai dėl būsto nuomos sostinėje – padaugėjo manančių, kad ji brangs. „Apklausos rezultatai rodo rinkoje vyraujant gana nuosaikias nuotaikas.

Nauji mokslo metai – vos už kelių dienų, tad būsto nesusiradusiems studentams šiuo metu, ko gero, pats paieškų įkarštis. Rinktis, atrodo, yra iš ko, tačiau kokią kainą už buto nuomą tektų ruošti į didmiesčius atvykusiems studentams, būsto paieškas atidėjusiems bene paskutinei minutei? Vilnius: buto nuoma – apytiksliai nuo 220 Eur mėnesiui Šiuo metu Vilniuje nuomojamų butų pasiūlymų portale Aruodas.lt yra apie 2200 ir jie sudaro apie 70 proc. butų nuomos skelbimų.

  Vilniaus taryboje dirbančios opozicinės partijos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovaujama Antikorupcijos komisija kaltina savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovus galbūt neteisėtai pardavus įmonės pagrindinę būstinę Vilniaus senamiestyje. Bendrovės valdybos pirmininkas kaltinimus atmeta. „Atlikę tyrimą, nustatėme, kad „Vilniaus vandenų” vadovybė nepaisė savivaldybės administracijos nurodymų ir reikalavimų, galimai pažeidė teisės aktus.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,5% (šių metų birželį buvo fiksuojamas 0,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2% (2017 metų birželį metinis augimas sudarė 4,1%). 2017 metų liepos mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kva...

Jei oro atžvilgiu ši vasara nėra karšta, tai būsto nuomos rinkoje – pats įkarštis. Šiemet be įprastai kylančių kainų išskiriama dar viena problema – būsto siūloma per mažai, tad galima likti ir be namų. Kiekvienais metais vasarą būsto nuomos rinka virsta kovos lauku, į jį stoja ne tik esami studentai, studijas baigę, bet ir ką tik stojimų rezultatus sužinojusieji. Tai visuomet nuomotojams leidžia pakelti kainas. Šiuos naujausius kainų pokyčius jums ir pateikiame.

Nuosavas būstas – dar ne viskas. Reikšminga ir aplinka, stovėjimo aikštelės, būsto išplanavimas. Būtent tokius aspektus Lietuvos gyventojai ir įvertino.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje šių metų pradžioje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2016 metų sausio-kovo mėnesiais, būstas Lietuvoje pabrango 10,2 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau būstas brango tik Čekijoje (12,8 proc.). Latvijoje būstas per metus pabrango 10,1 proc., Estijoje - 7,7 procento.

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Pranešime spaudai teigiama, kad to imtasi siekiant realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto (NT) objektus ar juose esančias perteklines patalpas, „Racionalus ir ekonomiškas disponavimas nekilnojamuoju turtu yra vienas iš strateginių valstybės valdomoms įmonėms keliamų tikslų.

Nekilnojamojo turto skelbimai šiemet sulaukia daug dėmesio. Iš NT portalo Aruodas.lt statistikos matyti, kad kai kuriais pirmojo pusmečio mėnesiais būsto skelbimų puslapių portale peržiūrėta keliolika procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Jaučiamas ne tik susidomėjimo padidėjimas – palyginti su pernai metais ar metų pradžia, pakito ir vidutinės siūlomos parduodamų butų kainos. Nuo metų pradžios butų pasiūlos kainos Vilniuje ir Kaune išaugo apie 1 proc.

Bankrutavusios bendrovės Leidybos centras nekilnojamąjį turtą Vilniaus senamiestyje, šalia klubo „Tamsta“, įsigiję naujieji savininkai susiginčijo dėl kiemo. Neparduotus butus vieninteliame pastatytame komplekso korpuse perėmusi bendrovė „Sostinės parkas“ subūrė daugiabučio gyventojus ir siekia susigrąžinti 3,7 aro sklypo dalį, kurią neva neteisėtai užėmė nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Merko būstas“. Pastaroji tvirtina teisę į žemės nuomą įsigijusi iš bankroto administratoriaus.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti nebesuteikiamos. Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gaus pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, bus laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta.

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Tai reiškia, kad nepaisant spartaus kainų ir sandorių skaičiaus augimo, būsto rinka šalyje išlieka tvari. „Pernai kainų augimui ir vėl viršijus atlyginimų augimą, buvo galima girdėti nuogąstavimų dėl galimo kainų burbulo formavimosi.

Stebėdami pro langą tamsius debesis ir niūrią vasarą, kartais susimąstome, kaip gera būtų turėti butą užsienio kurorte, kur saulė šviečia kur kas dažniau nei Lietuvoje. Viena iš krypčių – Ispanija. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad kainos Ispanijos kurortuose neretai netgi mažesnės negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, 81 kv. m trijų kambarių butą Torreviejos priemiestyje, Alikantės provincijoje, vos 300 m nuo jūros, galima įsigyti už 139 tūkst. eurų.

Lietuvos bankas perspėja apie naują nekilnojamo turto kainų burbulą. Esą gyventojai skolinasi ir perka daugiau būsto, todėl per pora metų gali kilti naujos grėsmės šalies finansiniam stabilumui. Tačiau ekonomistai ragina be reikalo pavojaus neskambinti, esą Lietuva kartą jau pasimokė iš savo klaidų, todėl nerimauti nėra reikalo. „Vidinė rizika tai yra spartus nekilnojamo turto rinkos augimas, kainų augimas versus kreditavimo augimas Lietuvoje.

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį.

Augančios būsto kainos – ne vien Lietuvoje. Europos šalių centrinių bankų atstovai akylai stebi tendencijas, ar jos neveda prie būsto kainų burbulų. Pasak jų, jau dabar galima imtis prevencinių priemonių užkertant kelią jų pūtimuisi. Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje diskutuojama, ar įmanoma reguliuoti būsto kainų augimą bei kokių priemonių reikia imtis siekiant išvengti ekonominės krizės.

Atsigaunanti pasaulio ekonomika žada ir kainų didėjimą. Prekių ir paslaugų kilimą stebintys gyventojai linkę kaltinti euro įvedimą. Tuo tarpu ekonomistai teigia, kad lietuviai susiformuoja per didelius lūkesčius. „Ne tas klausimas, ar kažkas brangs, ar pigs – o kiek brangs“, - tv3.lt sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekspertas teigia, kad Lietuvai yra svarbūs du dalykai – kad nebrangtų per daug bei užtikrinti, kad darbo užmokestis augtų sparčiau nei infliacija.

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą.

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia vartotojų auditorija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Z kartos atstovai yra pernelyg toli nuo su būstu susijusių sprendimų priėmimo – jie dar lanko mokyklą. Tačiau iš tiesų Z karta jau netrukus lips ant kulnų vadinamajai tūkstantmečio (Y) kartai.