nekilnojamasis turtas

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių lūkesčiai dėl būsto kainų tebėra nuosaikūs, tačiau keitėsi lūkesčiai dėl būsto nuomos sostinėje – padaugėjo manančių, kad ji brangs. „Apklausos rezultatai rodo rinkoje vyraujant gana nuosaikias nuotaikas.

Nauji mokslo metai – vos už kelių dienų, tad būsto nesusiradusiems studentams šiuo metu, ko gero, pats paieškų įkarštis. Rinktis, atrodo, yra iš ko, tačiau kokią kainą už buto nuomą tektų ruošti į didmiesčius atvykusiems studentams, būsto paieškas atidėjusiems bene paskutinei minutei? Vilnius: buto nuoma – apytiksliai nuo 220 Eur mėnesiui Šiuo metu Vilniuje nuomojamų butų pasiūlymų portale Aruodas.lt yra apie 2200 ir jie sudaro apie 70 proc. butų nuomos skelbimų.

  Vilniaus taryboje dirbančios opozicinės partijos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovaujama Antikorupcijos komisija kaltina savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovus galbūt neteisėtai pardavus įmonės pagrindinę būstinę Vilniaus senamiestyje. Bendrovės valdybos pirmininkas kaltinimus atmeta. „Atlikę tyrimą, nustatėme, kad „Vilniaus vandenų” vadovybė nepaisė savivaldybės administracijos nurodymų ir reikalavimų, galimai pažeidė teisės aktus.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,5% (šių metų birželį buvo fiksuojamas 0,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2% (2017 metų birželį metinis augimas sudarė 4,1%). 2017 metų liepos mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kva...

Jei oro atžvilgiu ši vasara nėra karšta, tai būsto nuomos rinkoje – pats įkarštis. Šiemet be įprastai kylančių kainų išskiriama dar viena problema – būsto siūloma per mažai, tad galima likti ir be namų. Kiekvienais metais vasarą būsto nuomos rinka virsta kovos lauku, į jį stoja ne tik esami studentai, studijas baigę, bet ir ką tik stojimų rezultatus sužinojusieji. Tai visuomet nuomotojams leidžia pakelti kainas. Šiuos naujausius kainų pokyčius jums ir pateikiame.

Nuosavas būstas – dar ne viskas. Reikšminga ir aplinka, stovėjimo aikštelės, būsto išplanavimas. Būtent tokius aspektus Lietuvos gyventojai ir įvertino.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje šių metų pradžioje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2016 metų sausio-kovo mėnesiais, būstas Lietuvoje pabrango 10,2 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau būstas brango tik Čekijoje (12,8 proc.). Latvijoje būstas per metus pabrango 10,1 proc., Estijoje - 7,7 procento.

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Pranešime spaudai teigiama, kad to imtasi siekiant realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto (NT) objektus ar juose esančias perteklines patalpas, „Racionalus ir ekonomiškas disponavimas nekilnojamuoju turtu yra vienas iš strateginių valstybės valdomoms įmonėms keliamų tikslų.

Nekilnojamojo turto skelbimai šiemet sulaukia daug dėmesio. Iš NT portalo Aruodas.lt statistikos matyti, kad kai kuriais pirmojo pusmečio mėnesiais būsto skelbimų puslapių portale peržiūrėta keliolika procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Jaučiamas ne tik susidomėjimo padidėjimas – palyginti su pernai metais ar metų pradžia, pakito ir vidutinės siūlomos parduodamų butų kainos. Nuo metų pradžios butų pasiūlos kainos Vilniuje ir Kaune išaugo apie 1 proc.

Bankrutavusios bendrovės Leidybos centras nekilnojamąjį turtą Vilniaus senamiestyje, šalia klubo „Tamsta“, įsigiję naujieji savininkai susiginčijo dėl kiemo. Neparduotus butus vieninteliame pastatytame komplekso korpuse perėmusi bendrovė „Sostinės parkas“ subūrė daugiabučio gyventojus ir siekia susigrąžinti 3,7 aro sklypo dalį, kurią neva neteisėtai užėmė nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Merko būstas“. Pastaroji tvirtina teisę į žemės nuomą įsigijusi iš bankroto administratoriaus.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti nebesuteikiamos. Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gaus pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, bus laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta.

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Tai reiškia, kad nepaisant spartaus kainų ir sandorių skaičiaus augimo, būsto rinka šalyje išlieka tvari. „Pernai kainų augimui ir vėl viršijus atlyginimų augimą, buvo galima girdėti nuogąstavimų dėl galimo kainų burbulo formavimosi.

Stebėdami pro langą tamsius debesis ir niūrią vasarą, kartais susimąstome, kaip gera būtų turėti butą užsienio kurorte, kur saulė šviečia kur kas dažniau nei Lietuvoje. Viena iš krypčių – Ispanija. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad kainos Ispanijos kurortuose neretai netgi mažesnės negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, 81 kv. m trijų kambarių butą Torreviejos priemiestyje, Alikantės provincijoje, vos 300 m nuo jūros, galima įsigyti už 139 tūkst. eurų.

Lietuvos bankas perspėja apie naują nekilnojamo turto kainų burbulą. Esą gyventojai skolinasi ir perka daugiau būsto, todėl per pora metų gali kilti naujos grėsmės šalies finansiniam stabilumui. Tačiau ekonomistai ragina be reikalo pavojaus neskambinti, esą Lietuva kartą jau pasimokė iš savo klaidų, todėl nerimauti nėra reikalo. „Vidinė rizika tai yra spartus nekilnojamo turto rinkos augimas, kainų augimas versus kreditavimo augimas Lietuvoje.

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį.

Augančios būsto kainos – ne vien Lietuvoje. Europos šalių centrinių bankų atstovai akylai stebi tendencijas, ar jos neveda prie būsto kainų burbulų. Pasak jų, jau dabar galima imtis prevencinių priemonių užkertant kelią jų pūtimuisi. Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje diskutuojama, ar įmanoma reguliuoti būsto kainų augimą bei kokių priemonių reikia imtis siekiant išvengti ekonominės krizės.

Atsigaunanti pasaulio ekonomika žada ir kainų didėjimą. Prekių ir paslaugų kilimą stebintys gyventojai linkę kaltinti euro įvedimą. Tuo tarpu ekonomistai teigia, kad lietuviai susiformuoja per didelius lūkesčius. „Ne tas klausimas, ar kažkas brangs, ar pigs – o kiek brangs“, - tv3.lt sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekspertas teigia, kad Lietuvai yra svarbūs du dalykai – kad nebrangtų per daug bei užtikrinti, kad darbo užmokestis augtų sparčiau nei infliacija.

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą.

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia vartotojų auditorija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Z kartos atstovai yra pernelyg toli nuo su būstu susijusių sprendimų priėmimo – jie dar lanko mokyklą. Tačiau iš tiesų Z karta jau netrukus lips ant kulnų vadinamajai tūkstantmečio (Y) kartai.

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.

Daugėja nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių, manančių, kad butų nuomos kainos Vilniuje mažės, o dėl parduodamų naujų butų kainų NT rinkos dalyviai turi šiek tiek kitokią nuomonę: numatomas kainų kilimas, tačiau jis turėtų būti nuosaikus. Tai rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa. Tiesa, paskutiniai kovo mėnesio duomenys rodo, kad kainos gali augti labiau nei tikimasi.

Kiek butai kainuoja Klaipėdoje, o kiek – Palangoje? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, kainų skirtumas nėra didelis, tačiau kuo arčiau jūros – tuo būstas brangesnis. Palangoje vidutinės skirtingo ploto kambarių butų kainos didesnės nei uostamiestyje nuo 5 iki 30 proc. ar net ir daugiau. Pavyzdžiui, vidutinė Klaipėdoje parduodamo buto kaina yra 61,7 tūkst. eurų, o Palangoje – 79,4 tūkst. eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt skaičiavimai.

Atlyginimų augimas, žemos palūkanų normas, nemenkos nuomos kainos – visa tai skatino gyventojus vis dažniau pagalvoti apie nuosavą būstą. Nemaža dalis susiklosčiusia padėtimi pasinaudojo, praeitais metais buvo fiksuojami rekordiniai būstų įsigijimai. Tačiau pranašauja, kad mažoms palūkanoms ateina galas. Europos centrinis bankas (ECB) dar praeitais metais prabilo, kad kiekybinio skatinimo programai ateina galas.

Po žiemos miego pradeda busti nekilnojamojo turto rinka. Vystytojai praneša apie naujus butų projektus, skelbimų puslapiuose daugėja pranešimų apie išnuomojamą būstą. Kada reikėtų susirasti gyvenamą vietą, norint laimėti kainos atžvilgiu? „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Arnoldas Antanavičius TV3 studijoje pasakoja, kad vieno atsakymo pirkti ar nuomotis būstą nėra. Kiekvienas sprendžia pagal save, tačiau jis asmeniškai labiau rinktųsi nuomą. „Yra argumentų už pirkimą, už nuomą.

Kol universalios nuomonės pirkti būstą ar nuomotis nėra, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai atrodo sutaria dėl vieno – grąža iš nuomos taip mažėja. Taigi pirkti būstą vien nuomai tampa rizikinga. Būtent tokios nuomonės laikosi „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pastebi, kad būsto kainos kyla, o nuomos kainos stabilizavosi ir dar mažės.

Nors būsto kainos ir toliau auga, susidomėjimas jais ne, teigiama nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt pranešime spaudai. Mat skelbimuose publikuojama kainų statistika atskleidžia, kad per metus kainos didėjo net iki 17 proc., tuo tarpu ieškančiųjų skaičius augo.  Šių metų vasario mėnesį skelbimuose siūlomos vidutinės parduodamų butų kainos buvo didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Verslininko Arvydo Avulio valdomą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros bendrovę „Hanner“ keičia informuotiems investuotojams skirta atviro tipo investicinė įmonė „Prime Location Property Fund“. 1995-aisiais įsteigta „Hanner“ buvo prijungta prie „Prime Location Property Fund“ ir kovo pradžioje išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Lietuvos investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinkai ekspertai šiemet vis dar žada nemenką aktyvumą vien todėl, kad dalis 2016-aisiais pradėtų sandorių nebuvo užbaigti. Vis dėlto jie taip pat pastebi patrauklių objektų pasiūlos trūkumą rinkoje, o tai lemia, kad investuotojai pradeda žvalgytis netradicinio turto – nuo viešbučių iki infrastruktūros objektų.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

„Swedbank“ specialistai pastebi, kad šalyje daugėja gyventojų, kurie „išaugo“ prieš dešimtmetį ar seniau pirktą nuosavą būstą ir yra pasirengę jį pakeisti į geresnės kokybės naujos statybos būstą. Poreikis gyventi kokybiškesniame būste, didelė tokio būsto pasiūla bei optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl ateities yra pagrindiniai faktoriai, šiuo metu lemiantys būsto finansavimo augimą. Pernai metais bendra naujai išduotų „Swedbank“ būsto paskolų vertė išaugo beveik 23 procentais.

Per paskutinius dešimt metų nekilnojamojo turto rinka patyrė ir nuosmukių, ir pakilimų. Paskutiniaisiais metais būsto kainos itin augo. Tačiau ar visur?  Portalo Aruodas.lt skelbimuose siūlytos parduodamų būtų kainos atskleidžia, kad didmiesčiuose matoma panašių svyravimų, tik jų laikas skirtinguose miestuose gali skirtis iki kelių mėnesių, Vilniuje ir Kaune kainos buvo didžiausios 2007 m. pabaigoje-2008 m. pradžioje, Klaipėdoje – 2007 m. trečiąjį ketvirtį ir 2008 m. antrąjį ketvirtį.

Po itin aktyvių 2016-ųjų, naujuosius metus NT rinkos dalyviai pasitiko ne mažiau ryžtingomis nuotaikomis. Nors metų pradžia žymėjo šiam laikotarpiui būdingą NT rinkos atokvėpį, pirmojo metų mėnesio rezultatai prognozuoja tolesnį rinkos augimą – sausį sandoriais perleista 10,2 proc. daugiau NT daiktų nei tuo pačiu metu pernai. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleisti 8079 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 23,1 proc.

Naujausios technologijos keliasi ir į Lietuvos nekilnojamojo turto rinką. Nuo šiol būstą bus galima rinktis ne tik iš brėžinių, bet ir virtualiai po jį pasivaikščioti, iš anksto nuspręsti kaip būtų galima įsirengti. Pranešime spaudai rašoma, kad nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“ viena pirmųjų įmonių Lietuvoje virtualios realybės (VR) technologiją pritaiko kasdieniame gyvenime ir taip siūlo išsirinkti būsimus namus.

Vilniuje auga vieno kambario butų pasiūla ir paklausa. Per pastaruosius penkerius metus sostinėje parduodamų vieno kambario butų padaugėjo beveik du kartus. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, ypač daugėja naujos statybos vieno kambario butų, kurių plotas yra mažesnis nei 35 kv.

Atnaujinęs Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos bankas pranešė, kad priimtos naujos nuostatos susijusios su būsto paskolomis. Nauji reikalavimai įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d.  Be to, iki šiol centrinis bankas neprižiūrėjo ne kredito įstaigų, teikiančių būsto paskolas. Tai pasikeis.

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir kokie vaistai sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą? Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto.

Per praėjusius metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista virš 1,5 mlrd. eurų. Piniginių būstui atverti neatbaidė ir augančios kainos – sostinėje fiksuoti rekordiniai butų pardavimų rodikliai, o dalis pirkėjų rinkosi investuoti į antrąjį būstą. Dėl išaugusių kainų daliai vartotojų pailgėjo taupymo laikotarpis sukaupti pradinį įnašą. 2016 m. Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. Eur. Tai 22,4 proc. lenkia 2015-ųjų skaičius, kai namų ir būtų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. Eur.

Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje šiemet daugiausia iššūkių teks biurų segmentui - prognozuojama, kad didės laisvo, neišnuomoto ploto, mažės nuomos kainos. Prekybos patalpų sektoriuje dėl neaugančios konkurencijos prognozuojamas nuomos kainų didėjimas, tuo metu sandėlių plėtrą viliamasi išjudinti investuotojų susidomėjimu. Biurų rinka Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šiemet Vilniuje turėtų būti baigta 15-a (82,6 tūkst. kv.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Vilnius šiandien, priešingai nei likusi šalies dalis, išgyvena ne tik ekonominį, bet ir demografinį pakilimą. Nekilnojamojo turto (NT) objektų pasiūla jau viršijo 2008 m. pasiūlą, tačiau paklausa kol kas išlieka didelė, todėl dabartinė rinka natūraliai patenkina gyventojų poreikius. Vis dėlto juntamas rinkos augimo tempo ir NT atsiperkamumo mažėjimas, tad investicijoms į NT Vilniaus mieste artėja ne tokios pelningos dienos.

Europos Centrinio Banko (ECB) įgyvendinama turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, vieną dieną turės būti užbaigta ir tos dienos negalima pernelyg ilgai atidėlioti, interviu olandų dienraščiui NRC pareiškė ECB valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas. „Ar tai nutiks 2018 metais? Neturiu krištolinio rutulio“, – pridūrė jis.

Atėjusi nauja valdžia beveik kiekvieną dieną stebina pasiūlymais keisti nusistovėjusią situaciją. Ne išimtis ir finansų sfera. Naujasis finansų ministras Vilius Šapoka TV3 studijoje atskleidė ne tik tai, kad bus peržiūri įvairūs finansuojami projektai ir mokestinės lengvatos, bet ateis laikas ir naujiems mokesčiams, kurie palies daugelį lietuvių. Artūras Anužis: Yra mokesčių, apie kuriuos nuolat diskutuojama, bet iki šiol nebuvo apsispręsta iki galo.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Lietuvoje auga ne tik butų pasiūla, bet ir kainos. Tai įrodo naujausi statistiniai duomenys. Tokio augimo dar nėra buvę nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2 proc.

Vis dažniau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai ieško galimybių apeiti skelbimų portalus ir objektą parduoti savais kanalais. Tą lemia ne tik didžiulis skelbimo apmokestinimas. Įsivyrauja nuomonė, kad skelbimų portaluose atsidūrę butai įgauna nekokybiško objekto įvaizdį. Brokeriai tvirtina, kad būtent bendradarbiaudami vieni su kitais gali daug greičiau parduoti butą. Tai leidžia ir išvengti skelbimų portalų, kurių nėra tiek daug.